Žemės ūkio naujienos: 2024-07-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Keičiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas
Žemės ūkio ministerija, siekdama sumažinti administracinę naštą ūkininkams, pateikė su visuomene derinti patobulintą Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Nauja tai, kad tręšimo planą privalėtų turėti tik tie asmenys, kurie tręš mėšlu ar srutomis 100 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų. Dabar toks reikalavimas privalomas tręšiantiems 30 ha ir daugiau hektarų.
Prievolė turėti tręšimo planą išliktų asmenims, tręšiantiems 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų teritorijose, priskiriamose rizikos grupei dėl pasklidosios taršos.
Patobulintame apraše ne tik aiškesnė tręšimo plano sudarymo struktūra, bet atsiras ir naujas skyrius, kuriame išvardyti reikalavimai, kaip turi būti kompostuojamas tirštasis mėšlas.
Siūloma keisti ir nuostatą dėl tręšiamųjų laukų nuolydžio kampo (procentais), tręšiant mėšlu ir (ar) srutomis rudenį – lapkričio 15–30 dienomis ir pavasarį kovo 1–20 dienomis. Numatoma galiojančią 5 proc. nuolydžio sąlygą pakeisti 12 proc. nuolydžio sąlyga.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokiu atveju išlieka draudimas mėšlą ir (ar) srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.
Teisės akto projektą galite rasti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4475eb71481011efb121d2fe3a0eff27?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=5eafe0cb-e089-4cd5-98c9-4a302d3532e4
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-29
Audra guldė javus, užliejo dalį biurų, kai kurioms gamykloms teko stabdyti darbą
Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės. Tuo metu pramonininkai sako, kad negalėjęs per ventiliacines angas išbėgti vanduo užliejo dalies gamyklų patalpas, pro paliktus atvirus biurų langus prilijo į patalpas, be to, kai kuriose pramonės įmonėse dingusi elektra kuriam laikui buvo pristabdžiusi darbą.
Kaip pirmadienį BNS sakė Vilniaus rajone, Skaidiškėse, automobilių detales gaminančios bendrovės „Metec“ direktorius Eduardas Gurskij, nutrūkus elektros tiekimui, įmonėje dirbti negali daugiau negu 100 darbuotojų.
„Pirma pamaina paleista, nes žmonės buvo atėję į darbą, o antra įspėta neateiti, nebent situacija pasikeistų, nors, vargu, ar ji keisis. Tikimės, kad ryt elektros tiekimą atstatys, jeigu ne, bus prastovos irgi, kaip ir šiandien (pirmadienį – BNS)“, – teigė įmonės vadovas.
E. Gurskij teigimu, daugiausia nuostolių įmonei padarys darbuotojams už prastovas išmokėtos kompensacijos.
„Gal sutarčių kokių nepažeisime, detales pristatysime laiku, gal tik vieną, kitą dieną pavėluosime. Nesant elektros, net negalėjome pasižiūrėti užsakymų būklės“, – kalbėjo „Metec“ direktorius.
E. Gurskij žiniomis, įmonė elektros neteko, kadangi pažeisti aukštos įtampos laidai ir bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbuotojai negali jų pradėti remontuoti dėl stipraus vėjo.
Jo teigimu, dėl dingusios elektros Vilniaus rajone negali dirbti ir daugiau įmonių – ESO duomenimis, čia fiksuota daugiausia elektros tinklų pažeidimų.
V. Janulevičius: reikia gerinti energetinę infrastruktūrą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius BNS teigė iš gamybos įmonių nesulaukęs skundų apie priverstinį jų stabdymą dingus elektrai ar užliejus vandeniui, tačiau patvirtino, kad dalis pramonės įmonių ir biurų dėl to nukentėjo.
„Ten, ofisuose, kur buvo palikti langai, viskas išlaužyta, užlieta, yra iš gamyklų irgi tokių pranešimų, bet kritinių momentų nėra, nors Vakarų Lietuvoje yra dalis įmonių, neturinčių elektros. Bet daugiau tokie buitiniai dalykai – pro pravirus langus vanduo pribėgo, užliejo patalpas per ventiliacines sistemas“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jo teigimu, pirmadienį šalyje siaučianti stichija parodė, kad siekiant prisitaikyti prie neeilinių meteorologinių reiškinių reikia gerinti energetinę infrastruktūrą.
„Mūsų infrastruktūra, bent jau naujuose rajonuose, naujuose pastatuose turi būti pritaikoma būtent tokiems klimatiniams iššūkiams. Šiandien susidoroti su vandens kiekiu, kuris yra kanalizacijoje, negalime, todėl patvinsta gatvės, o paskui užliejami ofisai, ypač pirmuose aukštuose“, – tvirtino V. Janulevičius.
„Viskas yra per programinę įrangą susiję ir išsijungus, sustoja kompiuteriai, operacinės sistemos, sąskaitų išrašymas, todėl labai reikia žiūrėti energetinę infrastruktūrą, kad turėtų atsarginius variantus – rezervines galias, baterija, kad galėtų palaikyti alternatyvų energijos tiekimą bent minimaliai, kol atstatinėjamas elektros tiekimas“, – kalbėjo LPK vadovas.
Labiausiai nukentėjo Žemaitijos grūdininkai
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad žalos patyrė visos Lietuvos žemdirbiai, tačiau labiausiai – Žemaitijos ūkininkai.
„Kelmė, Telšiai, Mažeikiai. Ten iškrito katastrofinis kritulių kiekis per labai trumpą laiką. Ir dar vienas dalykas – Žemaitijoje buvo mažiausiai nuimta derliaus. Ten visuomet vėlyvesnė javapjūtė būna. Ant laukų daugiausia javų ir net rapsų liko“, – BNS pirmadienį teigė A. Macijauskas.
Pasak jo, smarkus lietus suniokojo pasėlius: „Padaryti didžiuliai nuostoliai. Juos dar tiksliname“.
A. Macijausko teigimu, dėl oro sąlygų nukentės ir derliaus kokybė, jis bus mažesnis.
„Javai suguldyti, jų kokybė bus prastesnė, jeigu apskritai iš viso pavyks juos nukulti“, – kalbėjo grūdininkų atstovas.
Anot jo, vienintelė viltis išvengti didelių nuostolių – draudimo išmokos.
„Asociacijos narių dauguma jau yra apsidraudę“, – tvirtino A. Macijauskas.
Bendrovė ESO skelbia, kad apie 14.30 val. dėl stichijos elektros neturinčių vartotojų buvo daugiau negu 149 tūkstančių.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-07-29
Pareiškėjai turi galimybę pakeisti žemės ūkio augalo kodą arba atsisakyti paramos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad ūkininkai, atsižvelgdami į Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) rezultatus, iki rugpjūčio 15 d. gali pakeisti žemės ūkio augalo kodą, o iki rugsėjo 15 d. gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką. Ūkininkai NMA informaciniame portale šiuo metu gali matyti tokius ALNSIS stebėjimo rezultatus: deklaruotą pasėlį ir juodojo pūdymo įdirbimą.
Pareiškėjai, atsižvelgdami į NMA informaciniame portale skelbiamus ALNSIS duomenis, iki rugpjūčio 15 d. gali patikslinti žemės ūkio augalo kodą, kai ALNSIS nustatė žemės ūkio augalo kodo neatitiktį deklaruotam pasėliui.
Taip pat pareiškėjai turi teisę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-30
Tausojančioji žemdirbystė populiarėja: kokie privalumai ir paskatos
Tausojančioji žemdirbystė – jokia naujiena daugeliui Lietuvos žemdirbių, tačiau kad ir koks būtų įdirbis šioje srityje, visada yra ko mokytis ir tobulėti. Juolab, kad gyvoje gamtoje pokyčiai nėra tokie greiti, kaip norėtųsi. Dar noriau ūkininkai taiko tausojančias ūkininkavimo praktikas, kai yra paskatinami. Tokia parama numatyta dalyvaujant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) ekologinėse sistemose.
Dėmesys dirvožemio sveikatai
Lietuvos neariminės tausojamosios asociacijos (LNTA) tarybos narys, UAB „Alfa agro“ generalinis direktorius Virginijus Beinoras sako, kad tausojančiosios žemdirbystės nauda – vienareikšmiška, o tausojantis ūkininkavimas – kompleksinis dalykas, kuris prasideda pirmiausia nuo mąstymo ir susivokimo, ko ūkininkas siekia. Jis minėjo, kad tausojančioji žemdirbystė pirmiausia apima bearimes technologijas, tinkamą augalų kaitą, tarpinių pasėlių auginimą, organinių trąšų naudojimą ir kt.
„Tapęs agronomu nuo pat studijų baigimo kreipiau dėmesį į dirvožemio sveikatą, nes dirvožemis – pagrindinė ūkininko darbo priemonė. Svarbiausia yra ne kokį traktorių nusipirkti ar naują augalų apsaugos produktą panaudoti, bet išlaikyti natūralų dirvožemio derlingumą. Mes seniai stengiamės tik minimaliai judinti žemę, dar iki ekologinių sistemų ir europinių išmokų pradėjome auginti tarpinius pasėlius, taikyti sėjomainą. Taip ūkininkavome, nelaukdami kažkokios papildomos paramos“, – pasakojo V. Beinoras.
Pasak LNTA atstovo, Lietuvoje yra daug ūkininkų, kurie jau seniai stengiasi minimaliai dirbti žemę ir taiko kitas tausojančias priemones, nes supranta, kad reikia išsaugoti dirvožemį, tai leidžia būti mažiau priklausomiems nuo aplinkinių faktorių. „Strateginiame plane atsiradusios ekologinės sistemos – labai geras dalykas, jos yra kaip palengvinimas ir ypač tiems, kurie dar nežinojo, kaip tausojančiai reikia ūkininkauti. Už tai dabar dar moka pinigus, tik imk ir veik“, – komentavo UAB „Alfa agro“ generalinis direktorius.
Svarbu keisti mąstymą ir dirbti kompleksiškai
V. Beinoras atkreipė dėmesį, kad tausojančiosios žemdirbystės rezultatas ir efektas pasimato ne iškart, tam reikia laiko, nuoseklumo, ir, žinoma, – kompleksiškumo. „Čia procesas nebus toks staigus. Mes mažiausiai dvidešimt metų alinome dirvožemius, tai juos atkurti prireiks tiek pat ar net daugiau metų. Paprastai pasakius, dirvožemis susideda iš mineralinės ir organinės dalių, tai pastarosios nemažai praradome, todėl ją reikia atkurti, tam reikia laiko, per metus to nepadarysi. Reikia nuosekliai ir kompleksiškai dirbti, čia neišgelbės nusipirkta tiesioginė sėjamoji ar kas kita, būtinos kompleksinės priemonės, nes vieną dieną ateityje dirvožemis gali tapti neproduktyvus“, – sakė LNTA atstovas.
Anot V. Beinoro, prie tausojančiosios žemdirbystės labai prisideda ekologinės ekosistemos ir SP numatyta parama, tik svarbu, kad žemdirbiai ne dėl išmokų, o sąmoningai dalyvautų tose skatinamose veiklose ir keistų savo mąstymą bei požiūrį į ūkininkavimą. „Jeigu ūkininkai sąžiningai dalyvaus ir laikysis įsipareigojimų, turės gerą sėjomainą, augins tarpinius pasėlius ir sės kokių 6 kultūrų mišinius, minimaliai judins žemę, tuomet bus ir atitinkami rezultatai. Aišku, reikės laiko, kad dirvožemis atsikurtų, tuomet būsime mažiau priklausomi nuo mineralinių trąšų“, – kalbėjo UAB „Alfa agro“ vadovas.
Tvarios gamybinės veiklos neprarado populiarumo
SP yra numatytos kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos, kuriomis skatinama augalų kaita, tarpinių pasėlių auginimas, bearimės žemdirbystės technologijos. Pernai tiems, kurie pasirinko kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, buvo numatyta vieno dydžio papildoma priemoka, nepriklausomai nuo taikomos bearimės technologijos lygio. O šiemet, stengiantis labiau paskatinti taikyti aukštesnio lygio bearimes technologijas, ūkininkams, kurie taiko tiesioginę ir juostinę sėją, numatyta po 66 Eur už ha pasėlių, o tiems ūkiams, kurie taiko negilų (iki 10 cm gylio) viso dirvos paviršiaus dirbimą, – 20 Eur/ha. Pernai bearimiu būdu auginamų kultūrų deklaruoti plotai viršijo 1,2 mln. ha ir sudarė apie 65 proc. visos dirbamos žemės.
Šiemet žemdirbiai dar aktyviai rinkosi tokį žemdirbystės būdą. Preliminariais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatais, 2024 m. pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ deklaruotas plotas 20 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. ir pasiekė 1,4 mln. ha. Pareiškėjai labiau rinkosi tokį bearimių technologijų žemės dirbimo būdą, kuriam taikomi paprastesni reikalavimai ir už kurį skiriama mažesnė išmoka.
Šiemet pasikeitė išmokos ir už tarpinius pasėlius: atsirado du išmokos dydžiai – už tarpinius pasėlius per žiemą – 139 Eur/ha, už įsėlį ar posėlį – 50 Eur/ha. Šiais metais pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ buvo deklaruota 341,4 tūkst. ha, o 2023 m. – 343,9 tūkst. ha. Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2023 m., deklaruotas 25 proc. didesnis plotas: 2024 m. – 732,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 584,7 tūkst. ha. Pernai išmokos už veiklą „Augalų kaita“ siekė 28,5 Eur už ha. Nuo 2024 m. šiai veiklai didėja finansavimas – vidutiniškai nuo 15,7 iki 31,4 mln. Eur per metus.
Šaltinis: delfi.lt, 2024-07-11
2024 m. liepos mėn. viduryje kviečių supirkimo kaina mažėjo
Prasidėjus javapjūtei, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 29 savaitę (07 15–21) kviečių supirkimo kaina, palyginti su 28 sav. (07 08–14), sumažėjo 15,66 proc. (iki 191,15 EUR/t). Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 29 savaitę buvo 11,17 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir sudarė 144,71 EUR/t. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų liepos viduryje buvo panaši kaip ir prieš savaitę ir sudarė 148,28 EUR/t). Rapsų supirkimo kaina per savaitę taip pat nedaug pakito – sudarė 447,56 EUR/t.
Jei 2024 m. 29 savaitę buvusią kviečių supirkimo kainą, palyginti su 2023 m. analogišku laikotarpiu, ji buvo 14,62 proc. mažesnė. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų liepos viduryje buvo 15,04 proc. mažesnė, kvietrugių – 36,70 proc., o rapsų – 2,10 proc. mažesnės negu praėjusių metų tuo pačiu metu.
