Žemės ūkio naujienos: 2024-08-13

Vyriausybė iš naujo paskirta, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė liepos pradžioje.

Koalicinė konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė dirbs maždaug iki gruodžio vidurio, kol po spalį vyksiančių Seimo rinkimų bus suformuotas naujas Ministrų kabinetas.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-08-13

Remiama veikla ir sektoriai

Remiamos veiklos:

* žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas yra gauti ar parduoti kailius);

* žemės ūkio valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimas rinkai, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius).

Remiami sektoriai: gyvulininkystė, augalininkystė, sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė (daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu).

Galimi pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys

Pareiškėjais gali būti fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir įregistravę ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą yra netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Paraiška gali būti teikiama su partneriais, kurie atitinka pareiškėjams nustatytus reikalavimus. Parnerių skaičius nėra ribojamas, tačiau jų įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas paramos paraiškoje bei susijęs su vykdoma žemės ūkio veikla. Partnerystė gali būti sudaroma tik tarp remiamą veiklą pagal šią Priemonę vykdančių fizinių bei juridinių asmenų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos šios investicijos:

* nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga (žemės ūkio įranga laikoma įranga, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba);

* nauji technologiniai įrengimai, skirti žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti ar paruošti realizacijai;

* nauja kompiuterinė ir programinė įranga, susijusi su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu;

* naujos N kategorijos transporto priemonės, skirtos žemės ūkio produktams gabenti (pienovežiai, sunkvežimiai gyvuliams vežti, transporto priemonės su temperatūriniu režimus);

* projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ar statinių nauja statyba, rekonstravimas, kapitalinis ar paprastas remontas;

* naujos statybinės medžiagos;

* infrastruktūra valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba, apdorojimu ar perdavimu ir paruošimu realizacijai;

* daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai;

* bendrosios išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, jog projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla.

Paramos dydis ir intensyvumas

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 10 396 644 Eur paramos lėšų.

Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 000 Eur. Paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiui pagal Priemonę negali viršyti 400 000 Eur.

Didžiausias paramos intensyvumas yra 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal Priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS). Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-12

* specialiojo tikslo – skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę, ir

* kompleksinio tikslo – modernizuoti žemės ūkį bei kaimo vietoves puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizavimo galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkio sektoriuje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jomis naudotis, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu.

Galimi pareiškėjai

Pagal priemonę „Sumanieji kaimai“ paramos gali kreiptis VVG ir VVG partnerė (kai taikoma), kuri turi Žemės ūkio ministerijos patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“ bei kuri atitinka sumaniųjų kaimų strategijos bendrąsias ir specialiąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus.

VVG ir VVG partnerė turi turėti strategijos administravimo, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus įgyvendinti strategiją bei administruoti viešąsias lėšas, taip pat turi suformuoti atskirą strategijos administravimo darbuotojų komandą.

Remiama veikla

Remiamos VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) strategijos:

* kuriomis siekiama nukreipti turimus išteklius pagrindinėms problemoms vietos lygmeniu spręsti;

* kuriomis kuriami sumanūs kaimai, tai yra socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo platesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, kasdieninėje savo veikloje naudodami skaitmenines ir kitas technologijas, priima ir įgyvendina inovatyvius, į sisteminius pokyčius orientuotus sprendimus, grindžiamus bendru poreikių supratimu ir veiksmų seka, nukreipta į aiškų specifinį vietos tikslą;

* kurių tikslams pasiekti atrenkami ir finansuojami įvairaus pobūdžio projektai, inicijuoti ir įgyvendinami VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) teritorijoje.

Atkreiptinas dėmesys, jog strategija yra įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai.

Taip pat remiama VVG ir VVG partnerės veikla, susijusi su strategijos vystymo, valdymo ir koordinavimo, projektų vykdytojų įtraukimo ir aktyvinimo, skatinimo bendradarbiauti veiklomis.

Projektų vykdytojų projektai, t. y. verslas (pelno projektai, įskaitant žemės ūkio), ne pelno projektai, socialinis, bendruomeninis verslas ar viešųjų paslaugų prieinamumo didinimo ir viešųjų paslaugų perdavimo veiklos, įgyvendinami kaip atskiri strategijos projektai, kurie prisideda prie bendrų strategijos tikslų, suplanuotų rodiklių ir pokyčių.

Strategijai taikomos tinkamumo sąlygos ir reikalavimai

Strategija turi būti įgyvendinama aiškiai apibrėžtoje, vientisoje VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) atstovaujamoje teritorijoje.

VVG bendradarbiavimo su kita VVG atveju teritorija gali nesutapti su teritorinio administracinio vieneto ribomis. Tokiu atveju gali būti pasirinkta teritorija, susijusi funkciniais ryšiais: ekonominiais ar socialiniais, bendrai naudojama infrastruktūra ar paslaugų tinklą turinti teritorija (VVG bendradarbiavimo atveju VVG ir VVG partnerės strategijos įgyvendinimo teritorija gali ir nesiriboti).

Strategija ir projektai turi būti įgyvendinami kaimo vietovėje – viensėdyje, kaime, miestelyje, mieste ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.

Tinkamos finansuoti strategijos administravimo išlaidos

Tinkamomis finansuoti išlaidomis, įskaitant PVM, pripažįstamos šios išlaidos:

* strategijos vystymo išlaidos (bendrosios išlaidos strategijai parengti, susijusios su atlyginimu konsultantams už konsultacijas, mokymų, konsultacijų organizavimo išlaidos);

* strategijos valdymo ir koordinavimo veiklos išlaidos (strategijos administravimą atliekančio darbuotojo darbo užmokestis, komandiruočių išlaidos, kanceliarinių prekių ir popieriaus įsigijimo, ryšio paslaugų įsigijimo, viešųjų paslaugų teikėjų paslaugų išlaidos);

* strategijos teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos (viešinimo ir aktyvinimo renginių, mobiliosios įrangos, reikalingos viešinimo ir aktyvinimo renginiams, įsigijimo išlaidos, informavimo spaudoje, per televiziją ar radiją išlaidos, vaizdo, garso medžiagos, elektroninių leidinių, aiškinamųjų plakatų, stendų, informacinių lentų, kitų išorinių ženklinimo priemonių įsigijimo išlaidos);

* strategijos dalyvių bendradarbiavimo išlaidos.

Tinkamų finansuoti projekto išlaidų kategorijos:

* naujų įrenginių ar įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, kurios neviršija turto rinkos vertės, kompiuterių programinės įrangos, skirtos įsigyjamai įrangai ar technologiniam procesui valdyti, išlaidos, įskaitant transporto priemones, kurios skirtos socialinėms paslaugoms teikti ir yra būtinos pagrindinėms projekto veikloms vykdyti;

* darbų ir paslaugų įsigijimo išlaidos;

* naujų priemonių ir prekių, kurios bus sunaudojamos projekto įgyvendinimo metu, ir paslaugų, kurios bus suteikiamos projekto įgyvendinimo metu, įsigijimas;

* projekto bendrosios išlaidos;

* PVM, kurio projekto vykdytojas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi ar negalėtų turėti galimybės įtraukti į PVM ataskaitą, yra tinkamas finansuoti iš paramos lėšų.

Atkreipiame dėmesį, jog papildomos sąlygos išlaidoms aprašytos priemonės taisyklių 75 punkte.

Paramos dydis ir intensyvumas

Pagal strategiją remiamam vienam projektui didžiausia numatyta paramos suma – 200 000 Eur. Finansuojama iki 85–40 proc., priklausomai nuo projekto pobūdžio, tinkamų finansuoti išlaidų.

Kai strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 000 Eur su PVM, kai įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG, suteikiama iki 600 000 Eur su PVM, o kai įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 3 ir daugiau VVG, suteikiama iki 700 000 Eur su PVM.

Į didžiausią iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų.

Strategijos administravimo išlaidos finansuojamos iki 100 proc., kai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas, taikant fiksuotąją normą ir neviršijant priemonės taisyklių 42 punkte numatytos ribos.

Strategijų teikimas

Strategijos paraiška su kitais reikalaujamais priedais NMA teikiama pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus strategiją ir prašomus dokumentus. Kitu būdu paraiškos, strategija su integruotais projektų vykdytojų projektais ir kiti reikalaujami dokumentai nepriimami.

Strategija ir jos priedai turi būti pildomi, teikiami ir registruojami Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-13

Tolesnis ekologinės gamybos augimas pareikalaus kur kas didesnės vartotojų paklausos. Norint paskatinti ekologinį vartojimą, svarbu viešinti ekologinio ūkininkavimo naudą ir pasitikėjimą bei užtikrinti vartotojų švietimą.

Pagrindiniai argumentai

Ekologinis ūkininkavimas – neatsiejama daugelio Europos žaliojo kurso tikslų dalis. Didinant ekologinį ūkininkavimą galima sumažinti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, padidinti biologinę įvairovę dirbamojoje žemėje ir pagerinti gyvūnų gerovę.

Aplinkosauginiai privalumai: ekologinis ūkininkavimas pasižymi keliais aplinkosauginiais privalumais, įskaitant mažesnį pesticidų naudojimą, geresnę dirvožemio būklę ir didesnę biologinę įvairovę.

Gyvūnų gerovė: ekologiniai reikalavimai užtikrina geresnes sąlygas gyvūnų gerovei, ypač didinant gyvulių laikymo plotus ir užtikrinant galimybę naudotis ganyklomis ir lauko teritorijomis, leidžiančiomis gyvūnams laisvai judėti.

Ekonominis poveikis: teigiamas indėlis į kaimo plėtrą ir darbo vietų kūrimą žemės ūkio sektoriuje. Skatindama tvarią veiklą, ekologinė žemdirbystė gali padėti sukurti atsparesnę vietos ekonomiką. Tai palaiko mažus ir vidutinius ūkius, kurie yra gyvybiškai svarbūs kaimo bendruomenėms išlaikyti. Be to, ekologinis ūkininkavimas gali atverti naujas rinkas ir galimybes ūkininkams, įskaitant aukštesnes ekologiškų produktų kainas, o tai gali padėti pagerinti ūkių ekonominį gyvybingumą.

Pagrindiniai sektoriaus ūkininkų iššūkiai

Reguliacinė našta: peržiūrėjus Reglamentą (ES) Nr. 848/2018 buvo įvesti griežtesni reikalavimai, todėl ūkininkams sunkiau juos įgyvendinti.

Prieiga prie rinkos ir sąžiningas atlygis: ES gerokai atsilieka nuo Ekologinio veiksmų plano tikslo iki 2030 m. pasiekti 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, nes 2022 m. rezultatas – tik 10,5 proc. Auginant ekologišką maistą patiriamos kur kas didesnės gamybos sąnaudos, kurios, deja, ne visada atsispindi kainose, kurias ūkininkai gauna už savo produktus. Todėl, siekiant aukštesnio pajamų lygio, svarbu užtikrinti ilgalaikių sutarčių įgyvendinimą.

Vartotojų pasitikėjimas ir paklausa: vartotojų paklausos skatinimas taip pat yra gyvybiškai svarbus sektoriaus augimui. Siekiant skatinti ekologinių ūkių plėtrą, svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą, skirti daugiau dėmesio švietimui ir informavimui apie ekologiškų produktų naudą.

Pagrindiniai veiksmai

Svarbu spręsti techninius ES ekologinio reglamento (ES) Nr. 848/2018 klausimus, kur būtų galima palengvinti ekologinių ūkininkų naštą. Reikėtų atsižvelgti į konkrečius ūkio lygmens rūpesčius, paimtus iš visos Europos, kad Reglamentas taptų palankesnis ūkininkams ir būtų sprendžiami konkretūs iššūkiai, neigiamai veikiantys ūkininkų kasdienį darbą ir jų pajamas. Tai padėtų išlaikyti ir didinti sektoriaus patrauklumą ekologinių ūkių savininkams ir būsimoms kartoms.

Skatinti ekologiškus produktus: užtikrinti geresnį ES biudžeto panaudojimą ekologinės produkcijos skatinimui ir vartotojų kartos informavimui, taikant tikslines kampanijas ir švietimo programas. Iš tiesų, pagal skatinimo politiką 28 proc. biudžeto skiriama ekologiniam sektoriui, tačiau didžioji dalis šių išteklių nepanaudojama tikslingai.

Investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas: didinti investicijas į ekologinio sektoriaus mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima plėtoti profesines ir specifines žinias, tobulinti ūkininkavimo praktiką ir spręsti techninius iššūkius. Ekologiniam sektoriui turėtų būti skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, siekiant remti klimato iniciatyvas, tvarų ekologiškų maistinių medžiagų ir baltymų tiekimą bei tikslinę gyvūnų sveikatos ir gerovės selekciją bei valdymą.

Spręsdami šias pagrindines sritis galime remti tvarų ekologinio ūkininkavimo sektoriaus augimą, užtikrindami, kad jis toliau būtų perspektyvi, patraukli ūkininkams ir vartotojams alternatyva siekiant tvaresnės ateities.

Parengta pagal Copa-Cogeca, ŽŪR

Situacija Lietuvoje

Liepos 15 d. duomenimis, šių metų deklaracijose kodais EKS (ekologinis žemės ūkis) ir DKS (ekologinis žemės ūkis ir NKP) pažymėti plotai sudaro 253 299 ha.

„Deklaruoti plotai – tai dar ne galutinai sertifikuoti ekologinės gamybos plotai. To nereikia painioti“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

Ekologinės gamybos sertifikavimas vyksta etapais: pirmiausia deklaravimas, kartu dokumentų pateikimas įstaigai „Ekoagros“ (naujiems klientams pateikti dokumentus reikia būtinai, esamiems – pagal poreikį), tada ūkių patikros, ūkių duomenų analizė, sprendimai ir tik tada sertifikatų išdavimas.

2023 m. gruodžio 31 d. sertifikuotas ekologiškai dirbamos žemės plotas buvo 239 514 ha. Šios dienos deklaravimo duomenimis, skirtumas būtų 13 785 ha.

„Tačiau nuo pirminio deklaravimo skaičiaus po visų sertifikavimo procedūrų paprastai dar būna mažėjimas – dalis atkrenta dėl nepateiktų dokumentų, klaidingo deklaravimo ir pan. dalykų. Taigi, tikslūs plotai bus žinomi artėjant metų pabaigai – pasibaigus patikroms ir po atliktų visų sertifikavimo procedūrų“, – patikslina V.Lukšienė ir priduria, jog šiemet ypač džiugina tai, kad naujų veiklos vykdytojų yra daugiau kaip 300.

Atlikus deklaravimą ir pateikus dokumentus įstaigai „Ekoagros“ žemės ūkio ministro nustatytu deklaravimo laikotarpiu – ūkis, atitinkantis ekologinės gamybos reikalavimus, sertifikuojamas ir sertifikatas išduodamas tais pačiais metais.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-09

Vadovaujantis VĮ Registrų centro patvirtintais Žemės sklypų pagrindinių naudojimo paskirčių bei naudojimo būdų klasifikatoriais bei atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rekomendacijas, siūloma žemės mokesčio tarifus nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registre taikomas mūsų rajone žemės sklypų naudojimo pagrindines paskirtis, nurodant paskirties kodą, pavadinimą, taip pat pagal naudojimo būdus, nurodant naudojimo būdo kodą ir pavadinimą.

„Atsižvelgiant į Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pasiūlymą mažinti žemės mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei, parengtas sprendimo projektas ir šis tarifas sumažintas nuo 0,75 proc. iki 0,7 proc.

Vyko pokalbis su Ūkininkų sąjunga, diskutuota šiuo klausimu ir Verslo taryboje. Toks buvo ūkininkų prašymas.

Pernai buvo pakilusi žemės vertė, ir mokestis buvo didesnis, ir tuomet buvo nuspręsta, kad tą, ką surinko, didžioji dalis pinigų grįžo į kaimą – apšvietimui, žvyravimui“, – kalbėjo vicemerė Virginija Baltraitienė, atkreipdama dėmesį, kad savivaldybės biudžeto pajamos dėl šio sprendimo mažės 90 tūkst. eurų, taigi sumažės ir investicijų į kaimą.

„Pernai, padidėjus žemės vertei, žemės mokesčio buvo surinkta maždaug 600 tūkst. eurų daugiau nei anksčiau.

Iš jų 200 tūkst. eurų buvo skirta kaimo seniūnijų apšvietimo gerinimui“, – tikslino administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Kiti tarifai nesikeičia

Tuo tarpu kiti žemės mokesčio tarifai lieka tokie patys.

Mėgėjų sodų žemės sklypai apmokestinti 1,5 proc. dydžio tarifu, miškų ūkio paskirties sklypai – 1 proc., gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, atskirų želdynų teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos – 0,7 proc. tarifu, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – 0,3 proc. tarifu.

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – 1,3 proc. tarifu.

Komercinės paskirties objektų teritorijos, rekreacinės teritorijos – 0,8 proc. tarifu.

Brangiausiai apmokestinti nenaudojami, apleisti žemės sklypai – jiems taikomas 4 proc. turto vertės siekiantis mokesčio tarifas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-07