Žemės ūkio naujienos: 2024-08-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Starkevičius žada liberalizuoti susijusių žemdirbių sąrašą
Naujasis žemės ūkio ministras žada švelninti reikalavimus dėl žemdirbių sąsajų, kai pretenduojama į Europos Sąjungos ar valstybės paramą. Prieš dešimtmetį ribojimai nustatyti siekiant, kad nebūtų dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą šeimos ar giminystės ryšių turintiems ūkininkams.
Kazys Starkevičius sako, kad pokyčiai reikalingi dėl kartų kaitos, nes tėvų ūkius perimantys vaikai patiria problemų. Jis siūlo susijusius asmenis paramos procese traktuoti taip pat, kaip ir perkant žemę.
„Reikia vadovautis tuo pačiu principu, kaip ir žemės pirkime susiję asmenys traktuojami – tai yra tėvas, sūnus ir dukra gali turėti po 500 ha, o čia kažkodėl negali sūnus verslo atidaryti. Žemę gali įsigyti, o toliau paramos gauti negali, nes traktuojamas kaip susijęs“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė ministras.
Anot jo, žmonės, 1990 metais ryžęsi ūkininkauti, šiandien tampa pensininkais ir nori privilioti į savo ūkius jaunąją kartą.
„Yra programos, kad gali kurtis kaip jaunasis ūkininkas, bet kai įsikuria, prasideda linksmi tokie dalykai, nesuvokiami protu – ūkininko sūnus negali viename kieme pas tėvą laikyti technikos, jam atlikti kokią paslaugą ar kooperuojantis kažkokius darbus atlikti, jeigu vienas iš jų gavęs paramą. To negali būti“, – kalbėjo ministras.
K. Starkevičius pabrėžė, kad susijusių asmenų vertinimas turi keistis: „Yra rizikos vertinimo grupės ir turi atitinkamai kontroliuoti tuos ūkininkus, kur didesnė rizika.“
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad ūkininkas ar su juo susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha dirbamos žemės. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai su nepilnamečiais jų vaikais.
Ribojimas įsigyti daugiau negu 500 ha galioja nuo 2006 metų.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-08-21
Starkevičius siūlo keisti tiesioginių išmokų dalybas – jas skirti tik ūkininkaujantiems
Naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius siūlo keisti tiesioginių išmokų dalybas – jas skirti tik ūkininkaujantiems. „Matau didžiulius rezervus, jeigu būtų atkurta sistema, kad jas gautų iš tikrųjų tie, kurie ūkininkauja. Tada tos tiesioginės išmokos tikrai padidėtų. Dabar visos schemos leidžia neūkininkaujantiems gauti tiesiogines išmokas, deklaruojantiems žemę. Tada ir jų dydis yra atitinkamas, o rezervų yra“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė K. Starkevičius.
„Visos Europos Sąjungos direktyvos sako, kad tiesioginės išmokos yra mokamos už negautas pajamas, deja, Lietuvoje susiklostė kitokios tradicijos – jos mokamos už žemės deklaravimą“, – pridūrė jis.
Tačiau ministras taip pat pabrėžė, kad tokiems pokyčiams reikės politinės valios: „Bet svarbiausia, kad apie tai kalbame, gal ir padarysime.“
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane įvairioms tiesioginėms išmokoms numatyta per 3 mlrd. eurų. Šių išmokų Lietuvoje suma kasmet siekia vidutiniškai apie 205 eurus už ha, o ES vidurkis siekia 270 eurų.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-08-20
Dėl pasėlių ir augalų draudimo – nuo rugsėjo 2 d.
Nuo rugsėjo 2 d. iki pat metų pabaigos, gruodžio 31 d., bus priimamos paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo iššalimo ir (arba) sausros įmokų daliai kompensuoti (2025 m. vegetaciniam laikotarpiui). Šiuo paraiškų teikimo etapu paraiškos turės būti teikiamos ne pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano, kaip anksčiau šiais metais vykusiu paraiškų teikimo etapu.
O pagal Lietuvos kaimo plėtros 2020–2024 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ įgyvendinimo taisykles– pagal jas bus administruojamos šiuo laikotarpiu pateiktos paraiškos 2025 m. vegetaciniam laikotarpiui.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 6 271 824 Eur paramos lėšų.
Remiama veikla
Pagal veiklos sritį remiama augalininkyste, sodininkyste ir daržininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su pasėlių ir augalų draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.
Galimi pareiškėjai
Paramą gali gauti fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.
Paramos dydis ir intensyvumas
Pagal priemonę parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.
Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.
Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai gauti paramą
Pareiškėjas, prieš patirdamas draudimo įmokų išlaidas, gali teikti vieną paramos paraišką pagal vieną draudimo objektą (pasėlių, augalų plotą ir (arba) riziką) vienam augalų vegetacijos laikotarpiui.
Pareiškėjas yra tinkamas gauti paramą, jei įsipareigoja imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių, nurodytų draudimo sutartyje, bei yra apdraudęs augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą paramai gauti draudimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:
* draudimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip vienas augalų ir (arba) pasėlių vegetacijos laikotarpis;
* draudimo įmonės duomenys: pavadinimas, adresas, el. pašto adresas, kt.;
* fizinio arba juridinio asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso apdrausta produkcija, vardas ir pavardė arba pavadinimas;
* draudžiamos rizikos – stichinė sausra ir (arba) iššalimas;
* draudimo objektas – kiekvieno apdrausto augalo ir (arba) pasėlio rūšis;
* kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies plotas, ha;
* kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies draudimo suma, Eur;
* kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies draudimo įmokos suma, Eur/ha;
* kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies 20 proc. vidutinės trejų metų produkcijos;
Išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra:
Tinkamos finansuoti išlaidos – t. y. draudimo įmokos suma, sumokėta draudimo įmonei pagal draudimo sutartį, atitinkančią aukščiau nurodytus reikalavimus – bus kompensuojamos, jeigu jos yra:
* faktiškai patirtos ir pagrįstos dokumentų originalais arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis jų kopijomis;
* patirtos atsiskaitant su draudimo įmonėmis per finansų įstaigas;
* patirtos draudimo paslaugą įsigijus iš pripažintų tinkamų teikti pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugas draudimo įmonių ar kitų Ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų, turinčių teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą;
* patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos;
* apskaičiuojamos pagal vidutinius rinkos įkainius atitinkančius didžiausius galimus draudimo įmokos įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšių grupes ir draudžiamas rizikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3D-570 „Dėl didžiausiųjų galimų draudimo įmokų įkainių nustatymo“.
Paraiškų teikimo tvarka
Paraiškos pagal veiklos sritį priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose asmeniškai, per kurjerį, registruota pašto siunta, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Taip pat kviečiame teikti paraiškas ir gauti dalinį draudimo įmokų kompensavimą dėl augalų ir pasėlių nuo gaivalinėms nelaimėms prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių ir (arba) kitų pavojingų meteorologinių reiškinių sukeltų padarinių.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-21
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. liepos mėnesį
Informuojame, kad 2024 m. liepos mėn. vidutinė natūralaus (3,97 proc. riebumo ir 3,29 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 369,57 Eur už toną, t. y. 3,0 proc. mažesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. birželio mėn. – 372,28 Eur už t). 2024 m. liepos mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 8,4 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. liepos mėn.
Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. liepos mėnesį, palyginus su 2023 m. liepos mėn., padidėjo 10,2 proc. ir buvo 313,51 Eur už t.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. liepos mėnesį už natūralų pieną (4,01 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 411,56 Eur už t. Palyginus su 2024 m. birželio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 0,2 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. liepos mėn., palyginus su 2024 m. birželio mėn., padidėjo 0,9 proc. ir buvo 342,51 Eur/t Eur už t (2023 m. liepos mėn. – 316,60 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://zudc.lt/statistika/ meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. liepos mėn.).
2024 m. liepos mėn. buvo supirkta 127,66 tūkst. t pieno, 0,7 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. liepos mėn.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-08-21
Statybos inspekcija: netoleruosime atvejų, kai gyventojai savo sklypus pasididina valstybinės žemės sąskaita ir naudoja ją ne pagal paskirtį
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), vykdydama žemės sklypų, esančių miestų teritorijose patikrinimus, kurių metu tikrinama ar žemės naudotojai nepažeidžia savo žemės sklypų ribų, savavališkai neužima ir nenaudoja valstybinės žemės, nustatė atvejų, kai gyventojai naudojasi valstybine žeme pasididindami jiems priklausančius žemės sklypus valstybinės žemės sąskaita (valstybinė žemė užsodinta želdiniais, užtverta tvoromis).
Savo atliktų veiksmų teisėtumo pagrindimui žemės naudotojai tokiais atvejais dažniausia pateikia savivaldybės mero potvarkius „Dėl sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“. Toks savivaldybių leidimas leidžia šalia namų esančią valstybinę žemę laikinai naudoti žemės ūkio veiklai.
„Pastebime, kad dalis žemės sklypų savininkų, ypač miestuose, tokiu būdu pasididinę namų valdas, linkę gudrauti – vietos savivaldybių prašo leisti šalia namų esančią valstybinę žemę naudoti žemės ūkio veiklai, o gavę savivaldybių leidimus dažniausiai ją apsitveria arba apsodina augalais ir jokios žemės ūkio veiklos ten nevykdo. Tai tampa akivaizdu patikrinimų metu“, – sako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis.
Pasak Statybos inspekcijos vadovo, tokio pobūdžio savivaldybių merų potvarkiai yra ne pati geriausia valstybinės žemės administravimo praktika, neretai sukurianti galimybes asmenims užimti valstybines žemes ir naudoti jas ne pagal paskirtį, todėl tokiems atvejams inspekcija skirs dar didesnį dėmesį. Apie visus tokius pastebėtus atvejus Statybos inspekcija informuos savivaldybes dėl priimtų merų potvarkių įvertinimo, taip pat Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kuriai įstatymu yra pavestos funkcijos vykdyti valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą.
VTPSI atkreipia tokius sutikimus turinčių valstybinės žemės naudotojų dėmesį, kad leidimai galioja metus arba iki sprendimo perleisti juos nuosavybėn, perduoti neatlygintinai naudotis ar išnuomoti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d., ir suteikia naudotojui valstybinę žemę naudoti tik žemės ūkio veiklai vykdyti. Norint naudotis valstybine žeme pasibaigus sutikimų galiojimo terminui, rekomenduojama jau dabar imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, jeigu ją norima ateityje įsigyti arba išsinuomoti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacija
