Žemės ūkio naujienos: 2024-08-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybės posėdyje – svarbūs žemės ūkio sektoriui klausimai
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurios sudarys teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę „Žemės ūkio duomenų centrą“ (VĮ ŽŪDC) į akcinę bendrovę, taip pat pagerinti šalies melioracijos inžinerinių statinių būklę ir sureguliuoti finansinius išteklius už parduodamą žemės ūkio paskirties žemę.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai įmonių valdysenos srityje yra pateikusi prioritetinę rekomendaciją supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines formas. Valstybės įmonės, siekiančios ekonominio naudingumo ir vykdančios komercinę veiklą, turėtų būti pertvarkytos į ribotos atsakomybės juridinius asmenis. Reaguodama į EBPO rekomendacijas, Vyriausybė inicijavo valstybės valdomų įmonių pertvarką, tarp kurių ir VĮ ŽŪDC pertvarkymas į akcinę bendrovę.
VĮ ŽŪDC yra valstybės valdoma įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Jos pagrindinė veikla yra valstybės informacinių išteklių – 7 registrų ir 10 valstybės informacinių sistemų, kurių tvarkytoju paskirtas VĮ ŽŪDC, – administravimas, tobulinimas bei duomenų teikimas.
Žemės ūkio ministerijos parengtomis kitų įstatymų pataisomis siekiama pagerinti melioracijos inžinerinių statinių būklę bei sureguliuoti finansinius išteklius už parduodamą žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo metu Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių – net 74,4 proc. Juos būtina rekonstruoti, tačiau iš valstybės biudžeto daugelį metų rekonstravimui lėšos nebuvo skiriamos.
Dėl nepakankamo melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų finansavimo sparčiai prastėja valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklė, didėja gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo rizika. Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių šiems statiniams rekonstruoti, keičiant teisės aktų nuostatas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymų pataisas toliau svarstys Seimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-28
Bendradarbiavimas – sklandus paramos administravimas
Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) apsilankęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su NMA vadovu Fortunatu Dirginčiumi ir visu NMA kolektyvu. Susitikimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 500 darbuotojų, metu buvo pristatyti pagrindiniai žemės ūkio politikos ir darbo prioritetai, aktualūs ūkininkams ir labai svarbūs NMA, kaip Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžiai Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei žuvininkystei administruojančiai institucijai.
Ypač akcentuotas NMA kaip ūkininkus konsultuojančios organizacijos vaidmuo. Susitikimo metu taip pat buvo atsakyta į NMA darbuotojų klausimus, aptartos darbinės aktualijos.
Ministras pažymėjo, kad šiandien labai svarbu susigrąžinti žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis, mažinti nereikalingo biurokratizmo naštą, pabrėžė būtinybę keistis patirtimi su užsienio šalių mokėjimo agentūromis – tai padėtų tobulinti ir supaprastinti paramos gavimą nustatančius teisės aktus, procedūras. „Kviečiu bendram darbui, bendrai talkai,“ – baigdamas susitikimą kalbėjo ministras, pabrėždamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą.
Esame tikri – bendrų pastangų dėka pasieksime, kad paramos administravimo procesas būtų kuo paprastesnis, sklandesnis ir greitesnis.
Kurkime klestintį kraštą kartu!
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-28
Supaprastinta tvarka teikiama parama – daugiau galimybių modernizuoti savo žemės ūkio valdas
Norintys atnaujinti ir sustiprinti savo ūkius ūkininkai ar juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, vėl galės kreiptis paramos. Nuo spalio 7 iki lapkričio 4 d. bus galima teikti paraiškas supaprastinta tvarka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skirta 13,5 mln. Eur eurų paramos lėšų. Nauja tai, kad paraiškas teiksiančių ūkininkų laukia gerokai daugiau galimybių.
Remiami bus visi žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai), taip pat sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė bei kiti augalininkystės sektoriai.
Kiekvienam sektoriui – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams – skiriama po 3,375 mln. Eur paramos lėšų.
Paramos galės kreiptis mažesni ūkiai, t. y. pareiškėjai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur. Prašomos paramos dydis projektui – iki 80 tūkst. Eur arba 280 tūkst. Eur (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola).
Parama gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams bus teikiama finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos intensyvumą numatyta padidinti 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kitiems augalininkystės sektoriaus atstovams parama bus teikiama ne tik finansuojant 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, bet ir 20 proc. punktų padidinta jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pakeitus veiklos srities įgyvendinimo taisykles, verslo plano rengti nebereikės – būtina informacija bus integruojama į paraiškos formą. Ūkio ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai bus skaičiuojami tik pagal praėjusių arba ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės duomenis. Gera žinia visiems ūkininkaujantiems, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis bus pripažįstamos traktorių ir kitos žemės ūkio technikos (išskyrus žemės ūkio techniką, kuri ES tipo patvirtinime turi nustatytą žemesnį kaip V etapo išmetamųjų teršalų ribinės vertės (Stage V standarto) variklio tipą) įsigijimo išlaidos. Taip pat atsisakyta reikalavimo pateikti su pareiškėju susijusių asmenų (sutuoktinių, brolių, seserų, vaikų) sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-23
Javus uždžiovino saulė, vėliau jie atsigavo, tačiau norimo derliaus ūkininkai nesulaukė
Dauguma javų laukų jau tušti ir Alytaus rajono ūkininkai skaičiuoja derlių, kurio dosnumo gamta šiemet pašykštėjo. Kai kurie javų augintojai tikina, kad daug nuostolių padarė kruša ir stiprios audros, o dar ir supirkimo kainos, pasak jų, istorinėse žemumose. Alytaus rajono Simno seniūnijos ūkininkas Bronius Guževičius augina žieminius rapsus, žieminius kviečius, pupas. Dar ir cukrinių runkelių laukas pilnas.
Didesniam derliui koją pakišo gamta
„Rapsai šiemet nepasiteisino, nes buvo sausas ruduo ir sėklos nesudygo. Prikūliau vos iki 3 tonų iš hektaro. Žieminiai kviečiai sudygo tik spalio vidury ir šiemet prikūlėm iki 7 tonų iš hektaro. Tai vidutiniškas derlius. Pupų prikūlėm iki 3 tonų iš hektaro. Prie prasto jų derliaus prisidėjo karščiai ir sausra. Kai užklupo didžiosios audros, kviečius jau buvom nusikūlę, tačiau laukuose dar buvo likę apie 40 ha rapsų, tai padarė daug žalos.
Supirkimo kainos – istoriškai mažos. Tokios, kokios buvo 2000-aisiais metais. Dar niekas tiksliai nesuskaičiuota, ne viskas parduota, tačiau panašu, kad pelno nebus ir būsime arti nulio“, – situaciją apibūdino B. Guževičius.
Atsižvelgdamas į pastarųjų metų tendencijas, ūkininkas planuoja šiemet vėlinti rudeninę sėją – maždaug po rugsėjo vidurio sės žieminius kviečius. Įprastai šie darbai prasidėdavo rugsėjo pradžioje, tačiau pastaraisiais metais rugsėjis būna labai sausas, todėl tenka laukti drėgnesnių orų.
„Žemė ne vagis – vienais metais mažiau derliaus duoda, kitais – atiduoda“, – viliasi ūkininkas.
Viltis – aukštesnės ekologinio derliaus kainos
Ekologinį ūkį turintis ūkininkas Donatas Klimkevičius iš Daugų seniūnijos taip pat augina net keletą kultūrų – spelta kviečius, avižas, grikius, pupas.
„Derlių vertiname nevienareikšmiškai. Pirmiausia, tai vėtra ženklių nuostolių pridarė ir gerokai koregavo mūsų lūkesčius. Jeigu ne audros, tai derlius būtų buvęs neblogas. Anksčiau tokių gamtos nepalankių faktorių sulaukdavome kas antrus metus, o dabar jau kasmet ko nors sulaukiame. Nors pasėliai buvo drausti, draudimas ne viską kompensavo.
Labai daug tikėjomės iš pupų, kviečių, bet gamta savaip pakoregavo. Dar neturime galutinio derliaus ir skaičiavimų, tačiau tendencija daugmaž aiški“, – pasakojo D. Klimkevičius ir pridūrė, kad belieka viltis, jog patirtus nuostolius padengs bent jau aukštesnės ekologinio derliaus supirkimo kainos.
Pasak jo, dvejonių kyla dėl pupų sėjos, mat nebėra sėklų veislių pasirinkimo.
Rajone mažėja kai kurių sėjamų plotų
Šiemet sėjamos įvairios pasėlių kultūros Alytaus rajone yra virš 30 tūkst. ha. Dažniausiai plotai apsėjami žieminiais kviečiais, kurių šiemet buvo virš 15 tūkst. ha ir žieminiais rapsais – virš 5 tūkst. ha. Taip pat auginami ir vasariniai kviečiai, kurių šiemet buvo apie 2 tūkst. ha. Vasarinių ir žieminių miežių buvo sėta virš 1 tūkst. ha., rugių – šiek tiek virš 400 ha, avižų – virš 2 tūkst. ha, kukurūzų – apie 1,3 tūkst. ha, žirnių – virš 1 tūkst. ha. Kvietrugių pasėta beveik 2 tūkst. ha.
Pagal iš ūkininkų gautą informaciją, derlingumas svyruoja, nes priklauso ir nuo žemės našumo balo, ir nuo to, kiek ūkininkas „atidavė“ žemei (trąšos, priežiūra nuo piktžolių ir ligų).
Deja, ūkininkai pasėtais vasariniais javais nesidžiaugė, nes šiais metais juos kiek sudygusius uždžiovino saulė ir nors vėliau jie atsigavo, tačiau derliaus, kokio tikėjosi, negavo.
Šiemet Alytaus rajono ūkininkai vidutiniškai prikūlė: žieminių kviečių – 6 t/ ha, žieminių rapsų – nuo 2,7 iki 3,3 t/ha, kvietrugių – iki 3 t/ha, avižų – 2,5 t/ha.
Lyginant su 2023 metais, derlingumai – labai panašūs, tik šiemet kai kurių sėjamų plotų mažėja. Pavyzdžiui, 2023 m. žieminių kviečių sėta virš 17 tūkst. ha, rugių – virš 500 ha, žieminių rapsų – virš 5 tūkst., kvietrugių – virš 1 tūkst. ha. avižų – virš 2 tūkst. ha.
Pasak Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, mažėjimą galima sieti su atsirandančiomis saulės elektrinėmis, kurios užima nemažus plotus, pasitraukimus iš ūkinės veiklos dėl sumažėjusių grūdų supirkimo kainų, išbrangusių trąšų.
Taip pat remiantis meteorologinės stoties informacija, Alytaus rajone katastrofinių ir stichinių reiškinių šiemet nebuvo, o pagal individualių, ūkininkų turimų stotelių informaciją, buvo fiksuota įvairios informacijos, ypač susijusios su krituliais.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-21
Žemės ūkio mokslo raidos ir pažangos 100-mečio renginys atkeliavo į Tauragės kraštą: išdalintos padėkos modernius ūkius puoselėjantiems ūkininkams
Paskutinį vasaros sekmadienį kasmetinėje Jurbarko krašto šventėje Žemės ūkio ministerija suorganizavo renginį „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“, skirtą paminėti VDU Žemės ūkio akademijos šimtmetį ir pristatyti žemės ūkio mokslo proveržį. Šventės metu didžiausiu dėmesiu apdovanoti Tauragės apskrities ūkininkai ir verslininkai, kurie, puoselėdami ilgametes ūkininkavimo tradicijas, jas kasdien papildo sumaniais bei inovatyviais sprendimais, taip prisidėdami prie žemės ūkio sektoriaus šalyje augimo.
Šventė Jurbarke – tai antrasis dešimties renginių ciklo „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ renginys, kurio metu buvo galima įsitraukti į viešąją diskusiją „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“ bei ekspertų seminarus. Juose apie žemės ūkio pažangą ir ateitį kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos, Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tauragės savivaldybių atstovai.
Greta informatyvių bei aktualių pokalbių, renginyje šurmuliavo ir žemės ūkio karjeros mugė, vyko istorinių fotografijų paroda, kurioje užfiksuota žemės ūkio ir kaimo gyvenimo raida per pastaruosius 100 metų, taip pat žemės ūkio inovatyvių technologijų pristatymas, suteikęs galimybę iš arti pamatyti, kaip šiuolaikinė žemės ūkio įranga tarnauja žmogui ir keičia jo kasdienį darbą ūkiuose.
„Vienas iš tiksliosios žemdirbystės sprendimų yra tai, kaip ūkyje neaukojant našumo ir efektyvumo atlikti būtiną funkciją – augalų tręšimą. Modernūs traktoriai, dirbdami laukuose, vykdo kelis procesus vienu metu, todėl augalai tręšiami azotinėmis trąšomis tik tose vietose, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Viskas vyksta automatizuotai ir lengvai, ūkininkui nesukeliant papildomų darbinių funkcijų. Be to, visi duomenys yra kaupiami operacijų centre. Po darbų sezono ūkininkas, naudodamasis tais sukauptais duomenimis, gali priimti tikslius sprendimus dėl ateinančio darbų sezono: kiek ir kokių trąšų reikės laukams. Tai leidžia taupyti ir dirbti tvariai“, – renginyje pasakojo „Dojus Argo“ rinkodaros vadovė Kristina Makūnienė.
Renginio pagrindiniu akcentu tapo Tauragės apskrities ūkininkų apdovanojimai, skirti už nuopelnus šalies žemės ūkiui. Padėkos raštus, statulėles ir ministerijos įsteigtas dovanas gavo šie Jurbarko savivaldybės ūkininkai: Eglė Butkienė – už inovacijų diegimą plėtojant Šarole galvijų ūkį bei aktyvią veiklą puoselėjant gyvulininkystės tradicijas, Mantas Bauža – už sumanumą kuriant ekologinį šaltalankių ūkį bei ekologiškos produkcijos gamybą, Raimondas Girdžius – už sumanų, pažangų ir tvarų ūkininkavimą.
Pagėgių savivaldybė už indėlį į tvarios žemės ūkio veiklos vystymą ir tvarios žemės ūkio praktikos skatinimą pagerbė kaimo turizmo sodybą „Gamtos Slėnis“, už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, naujų technologijų pritaikymą bulvininkystės ūkyje – ūkininką Tautvydą Šeputį, už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, naujų technologijų pritaikymą augalininkystės ūkyje – uždarąją akcinę bendrovę „MEDINBIO LT“, už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, naujų technologijų pritaikymą pieno ūkyje – kooperatyvą „Lumpėnų Rambynas“, už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, naujų technologijų pritaikymą pieno ūkyje – ūkininką Tomą Ambrozą.
Šilalės savivaldybė džiaugėsi Egidijaus ir Daivos Gečų pasiekimais kuriant modernų ir išmanų pienininkystės ūkį bei diegiant inovacijas žemės ūkyje; Algirdo ir Editos Tarozų ilgamečiu ūkininkavimo tradicijų saugojimu, modernaus ir inovatyvaus ūkio sukūrimu; Pauliaus ir Ingos Urbikų sumaniu bei tvariu ūkininkavimu, pažangias mokslo naujoves įdiegiant mėsinės galvijininkystės ūkyje; Romualdo ir Vandos Bertašių atsakingu požiūriu į žemės ūkį, pažangiu ir veržliu ūkininkavimu, ūkininkavimo tradicijų stiprinimu, vystymu ir puoselėjimu Šilalės krašte.
Na, o Tauragės savivaldybė įvertino Raimondą Beskę už modernaus ir inovatyvaus braškių ūkio puoselėjimą; Tomą Butkų už modernaus ir inovatyvaus augalininkystės ūkio kūrimą, tvaraus ūkininkavimo principų taikymą; Roką Valančių už modernaus ir inovatyvaus augalininkystės ūkio kūrimą, tvaraus ūkininkavimo principų taikymą; Remigijų Loveikį už modernaus, robotizuoto pienininkystės ūkio puoselėjimą, inovacijų diegimą žemės ūkyje.
Visai šeimai skirto renginio programa neapsiribojo vien tik temomis, susijusiomis su žemės ūkio verslu. Čia taip pat vyko edukacijos ir dirbtuvėlės, skirtos mažiesiems, buvo galima pasigaminti magnetus ar derlių nešančius aitvarus, naudojant žemės ūkio kultūras ir gamtines medžiagas, bei išmokti dekoruoti medienos dirbinius, o šventinę nuotaiką užkūrė ir renginį vainikavo dainininko Martyno Kavaliausko pasirodymas.
