Žemės ūkio naujienos: 2024-08-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkų sąjunga: šiųmetis grūdų derlius – vidutinis, maistas brangti neturėtų
Nors šiųmetis javų derlius – vidutinis, elevatoriai yra pilni. Pasak ūkininkų, dėl gausaus lietaus grūdai šiemet drėgnesni, todėl daugelis naudojosi džiovyklų paslaugomis. Yra ir tokių ūkių, kurie iki šiol negali nukulti javų. Dėl ankstesnės javapjūtės šalies elevatoriuose intensyvūs darbai taip pat prasidėjo anksčiau. Dabar čia gabenamas paskutinis javų derlius. Ūkininkai sako, kad šiemet eilės prie elevatorių ilgesnės nei ankstesniais metais.
„Turėjom ir nemažai kritulių, ir buvo nemažai drėgnų grūdų, kadangi grūdai eina per džiovyklas, viskas vyksta elevatoriuose lėčiau, eilės ilgesnės, daugiau visokių procedūrų. Šiemet eilės tikrai labai didelės. Ypač mažesniems ūkininkams, kurie neturi galimybės pas save ūkyje išsidžiovinti tų grūdų. Jie tikrai labai skaudžiai nukenčia“, – nurodo ūkininkas Gedas Špakauskas.
Grūdų priėmimo punktų atstovai teigia, kad rugpjūčio pabaigoje eilės jau mažėja.
„Būna tie, kurie nori išsipilti anksčiau grūdus, atvažiuoja ryte anksčiau, prieš darbo laiką. Tada būna eilutė, ji paprastai išsisklaido apie 10–11val. ir paskui būna po pietų tokia didesnė apgultis“, – sako „Linas agro“ grūdų centrų direktorius Alvydas Ramanauskas.
Atvežtas derlius pirmiausia tiriamas laboratorijose – nustatoma grūdų klasė. Kokybė šiemet – prastesnė.
„Pagrindinė masė – figūruoja antros klasės maistiniai grūdai ir trečios klasės maistiniai grūdai. Yra šiek tiek ir ekstra pirmos klasės, kurie naudojo technologijas, geras veisles, gerus antsėlius, nepagailėjo trąšų“, – teigia A. Ramanauskas.
Grūdų kokybė nukentėjo ir dėl smarkaus lietaus bei audrų. Septynios savivaldybės paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl pražuvusio derliaus yra ūkių, atsidūrusių prie bankroto ribos. Daugiausia jų – Žemaitijoje ir dalyje Šiaurės Lietuvos.
„Atitinkamai 120 litrų į kvadratinį metrą lietaus [prilijo], akivaizdu, kad tose vietose laukai pasidarė jau ne ežerais, bet tiesiog jūromis. Ten, kur melioracija sutrikusi buvo, iki šiol dar negali nukulti paskutinių javų“, – pasakoja Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pasak Ūkininkų sąjungos, pietinėje šalies dalyje derlius – geresnis. Tad apibendrinus visos šalies rezultatus – derlius vidutinis.
„Tai yra gera žinia vartotojams, nes vartotojai dėl tos priežasties, kad derlius yra žuvęs, galėtų baimintis dėl didesnių maisto kainų. Tai iš ūkininkų pusės prielaidų, dėl kurių turėtų brangti maistas, mes nematom“, – akcentuoja R. Juknevičius.
O ūkininkai grūdų supirkimo kainomis nesidžiaugia. Už toną antros klasės kviečių siūloma apie 180 eurų. Už rapsų toną – apie puspenkto šimto eurų.
„Jeigu prisimenam puikiai, kada prasidėjo įvykiai Ukrainoje ir kainos šoko į neregėtas aukštumas, kada kviečiai kainavo gerokai virš 400 eurų, rapsai buvo pasiekę 1 000 su virš, nuo to laiko yra kainų žemėjimo tendencija“, – tvirtina A. Ramanauskas.
Į elevatorius jau gabenamos pupos – derlius beveik perpus mažesnis, matyti kenkėjų padaryta žala. Kokybė prasta, tad didžioji dalis pupų bus tinkama tik pašarams.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-08-27
Pareiškėjai dar gali atsisakyti paramos už deklaruotą plotą
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad pareiškėjai turi galimybę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką. Iki rugsėjo 15 d. galima atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, kai aptiktos klaidos paraiškoje, arba NMA paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius deklaruojamų plotų valdymo teisę, arba nustatė pažeidimų patikros vietoje metu.
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog ūkininkai galėjo iki rugpjūčio 15 d. pakeisti klasifikatoriaus kodą, paramos priemonių sutartinį kodą arba žymėjimą remdamiesi Automatinės laukų nuotolinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) duomenimis. Po šios datos pakeitimų daryti nebegalima.
Šaltinis: nma.lt, 2024-08-29
Ūkininkai galės gauti iki 280 tūkst. eurų paramos: įsidėmėkite, iki kada kreiptis
Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės šį rudenį vėl galės supaprastinta tvarka gauti paramą ūkiams modernizuoti. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus skirta 40 mln. eurų, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Planuojama skirti po 10 mln. eurų paramos kiekvienam iš keturių sektorių – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, įskaitant avių, ožkų, triušių, kiaulių, paukščių, kiaušinių gamybos, taip pat sodų, daržų, uogų bei kitiems ūkiams.
Paramos galės kreiptis didesni ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis nei 30 tūkst. eurų. Vienam projektui bus skirta iki 80 tūkst. eurų arba iki 280 tūkst. eurų, jei tai bus investicinė parama ir lengvatinė paskola. Paramos intensyvumas visuose sektoriuose negalės viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą kreipsis dėl tokios paramos, jis gali būti padidintas iki 60 proc. . Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 7 dienos iki lapkričio 4 dienos.
Šaltinis: tv3.lt, 2024-08-27
Lietuvoje grūdų derlius pastebimai prastėja: įspėja, kas gali nutikti
Birželio pabaigoje pasibaigusį 2023–2024 m. grūdų supirkimo sezoną žemės ūkio verslo bendrovė „Scandagra“ vertina teigiamai, nes palyginti su ankstesniu sezonu, bendrovė iš Lietuvos ūkininkų supirko 14 proc. grūdų daugiau. Prognozuojama, kad bendras šiųmetinis Lietuvos grūdų augintojų derlius bus iki 10 proc. didesnis negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. V
is dėlto, šalies ūkininkų užauginamų grūdų kokybė pastaruoju metu kelia nerimą. Įmonės vadovas Marius Vasiliauskas pabrėžia, kad jei ši tendencija nepasikeis, Lietuvos grūdų augintojai rizikuoja prarasti konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
„Dėl pastaruoju metu išliekančių didesnių trąšų kainų ūkininkai mažina tręšimo normas, todėl krenta derliaus kokybė. O aukštos kokybės grūdinės kultūros iki šiol buvo svarbiausia Lietuvos augintojų stiprybė ir konkurencinis pranašumas pasaulinėse rinkose“, – pranešime cituojamas M. Vasiliauskas.
Iš hektaro prarandama apie 400 eurų
Anot jo, šiuo metu aukščiausios klasės grūdų, kurių baltymų kiekis 14 proc., tona kainuoja net 54 eurais daugiau negu toks pat kiekis prastesnės kokybės, 11,5 proc. baltymų turinčių grūdų. Vis dėlto, kaip tik tokios produkcijos vis daugiau užauginama ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. M. Vasiliauskas teigia, kad užauginamas derlius Lietuvoje pastebimai prastėja jau trečius metus iš eilės. Kad išlaikytų pozicijas rinkose ir galėtų dirbti efektyviai, Lietuvos ūkininkai turėtų skirti dėmesio keliems aspektams.
Visų pirma, atsakingai rūpintis pasėlių tręšimu ir įvertinti tai, kad vienos rūšies trąšų naudojimas norimo efekto gali ir neduoti. Bendrovės „Scandagra“ vadovas pabrėžia, kad daugiau baltymų turintiems grūdams auginti reikalingas azotas, o jo trąšų efektyvumas didėja taikant ir fosforo bei kalio trąšas. Be to įmonės vadovas ūkininkus kviečia atidžiai stebėti padėtį rinkoje ir nedelsti pasinaudoti palankiomis sąlygomis, kai tik jos susiklosto.
ES derlius mažesnis, bet kainos nekyla
Anot jo, bendrai šalies augalininkystės sektoriaus padėtis derliaus supirkimo sezonui pasibaigus vertintina palankiai. Tokį požiūrį skatina ir tai, kad kaimyninėse šalyse ir daugelyje kitų Europos regionų grūdų derlius mažėjo. „Gausus Lietuvos ūkininkų derlius džiugina, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad daugelio aplinkinių šalių, pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos grūdų augintojai tokia gausa pasigirti negali. Dėl prastų orų sudėtinga padėtis ir Vakarų Europos šalyse.
Prancūzija, kur paprastai kasmet užauginama apie 32 mln. tonų kviečių, šiemet sulaukė gerokai mažesnio, apie 25-26 mln. tonų derliaus. Prastesni ir Vokietijos, Lenkijos, Juodosios jūros regiono ūkininkų rezultatai. Taigi bendras Europos Sąjungos šalių derlius turėtų būti apie 5 proc. mažesnis negu pernai“, – komentuoja M. Vasiliauskas.
Vis dėlto, bendrovės „Scandagra“ vadovas pažymi, kad nepaisant palyginti prasto derliaus didžiojoje dalyje valstybių, grūdų kainos tarptautinėse rinkose šiuo metu išlieka gana žemos. Tai lemia makroekonominės aplinkybės, dėl kurių investiciniai fondai iš grūdų pirkėjų tapo pardavėjais.
Šaltinis: tv3.lt, 2024-08-26
Už medžių savaiminukų išsaugojimą bus skirta 4 mln. eurų parama
Aplinkos ministerija patvirtino „Medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą“ projektų finansavimo fiziniams asmenims, žemės savininkams paraiškų teikimo, mokėjimo prašymų teikimo ir finansavimo skyrimo tvarkos 1 priedą. Fiziniams asmenims, atsižvelgiant į žemės sklypo unikalų numerį, bus mokama vienkartinė 900 eurų už ha dotacija.
Iš Klimato kaitos programos „Medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą“ projektams bus skirta 4 mln. eurų. Ši priemonė finansuojama, nes yra suplanuota atnaujinamame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir yra skirta remti savaime užaugusių medžių savaiminukų išsaugojimą. Mokant išmokas žemės savininkams siekiama kompensuoti dalį prarastų žemės ūkio pajamų ir iki 2030 m. padidinti naujai įveistų miškų plotą.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietimą žemės savininkams planuoja skelbti rugsėjo viduryje. Apie paskelbtą kvietimą informuosime papildomai.
Paraiškas APVA priims tik per informacinę sistemą APVIS, kol pakaks lėšų projektams įgyvendinti, bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios. Fiziniams asmenims, atsižvelgiant į žemės sklypo unikalų numerį, bus mokama vienkartinė 900 eurų už ha dotacija.
