Žemės ūkio naujienos: 2024-09-02

Todėl Valstybinei augalininkystės tarnybai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“, VšĮ „Ekoagros“ pavesta laikinai nesiųsti ūkininkams priminimų ir neatlikinėti jokių patikrų dėl šių ir kitų žurnalų pildymo:

* Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalo;

* Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo;

* Ekologinės gamybos žurnalo;

* Atliktų ūkio darbų žurnalo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-30

Biurokratinės kliūtys stabdo ūkio plėtrą

Ūkininkas Arūnas Kudrevičius Vaitkūnų kaime (Leliūnų sen.) ūkininkauja jau ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu 200 melžiamų karvių turintis ūkininkas neslėpė nuo ministro nemažos šiuo metu jį slegiančios įtampos dėl stringančio pieno ūkio fermos projekto, įvertinto 1,5 mln. eurų. Nutaręs didinti pieninių karvių bandą ir statyti naują fermą, dar 2021 m. A. Kudrevičius pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai vertinti investicinį projektą ir gavo pritarimą, tačiau iki šiol negauna fermos statybos leidimo iš statybos inspekcijos ir niekaip nespėja į agentūros nustatytus projekto vykdymo terminus. Pasak ūkininko, bėgant metams, projektas jau pabrango 400 tūkst. eurų.

„Numačiau, kad statybos vyks milžiniškais tempais, iš Olandijos buvo atvežti ir 25 sunkvežimiai fermai reikalingų specialių grindų grotų, kurios turėtų svariai prisidėti prie ŠESD mažinimo. Dabar, kaip matot, viskas guli čia. Planų daug, bet niekur negaliu judėti“, – aprodydamas valdas neslėpė nusivylimo ūkininkas. Jo teigimu, dėl biurokratinių kliūčių ir slegiančių skolų ūkiui yra kilusi reali bankroto grėsmė.

Nors senoji ferma padidėjusiai karvių bandai nebegali užtikrinti komfortiškų sąlygų, sunku ir ūkio darbuotojams, tačiau ūkiui vis tiek pavyksta užtikrinti aukščiausios kokybės 4,23-4,4 proc. riebumo pieno gamybą.

Spręs susikaupusias sistemines problemas

Vasara eina į pabaigą, darbų ūkininkams netrūksta, tačiau vis tiek nemažai jų susirinko į Utenos viešąją biblioteką susitikti su žemės ūkio ministru K. Starkevičiumi ir išsakyti savo problemų. Utenos krašte, negalinčiame pasigirti derlingomis žemėmis, vyrauja vidutiniai šeimos ūkiai. Susirinkusiems žmonėms rūpėjo pieno supirkimo, gyvulininkystės, laukinių gyvūnų daroma žalos, ekologinio ūkininkavimo klausimai, pertekliniai reikalavimai.

Ministras papasakojo, kaip ruošiamasi spręsti susikaupusias sistemines problemas, pasidalijo planais atstatyti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Į susirinkusiųjų abejonę, ar tikrai įmanoma per tokį trumpą laiką panaikinti juos ypač varginančius perteklinius reikalavimus, ministras atsakė trumpai ir užtikrintai: „Spėsim!“

Produkcija – ne tik į Lietuvą, bet ir į užsienį

Utenos krašto ūkininkų Gražinos ir Gedimino Skardžių specializuotas bitininkystės ūkis – vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje. Per metus jame vidutiniškai pagaminama apie 100 tonų aukščiausios kokybės medaus ir kitų bičių produktų. Ūkio produkcija parduodama ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose Lietuvoje, bet ir užsienyje. Į užsienį iškeliauja ir ūkyje iškulta bičių duonelė.

Kaip pasakojo ministrui ekskursiją po išpuoselėtą ūkį surengusi šeimininkė Gražina, jiedu su vyru bitininkavo nuo mažų dienų ir kūrė svajonę turėti savo bityną. Pradėjo darbuotis turėdami 5 avilius, dabar turi jau 2000 bičių šeimų ir sustoti nežada. Tėvų meilę bitėms ir darbo patirtį perėmė sūnus Edgaras, kuris drauge su žmona bei vaikais bitininkauja savarankiškai.

Kalbėdamiesi su ministru bitininkai, kurie patys pluša nuo aušros iki sutemų, atkreipė dėmesį į tai, kad labai sunku surasti norinčių dirbti žmonių. Darbuotojų į bityną nevilioja net ir nemenkas atlyginimas.

Bitininkai ministrui papasakojo ir apie bendradarbiavimą su ūkininkais, kurie leidžia įrengti bitynus šalia jų laukų arba sodybvietėse, kur būna sėjami medingi augalai. Skardžių bitės renka medų iš pievų ir laukų Utenos, Anykščių, Rokiškio, Kupiškio rajonuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-30

Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2023 m. pirmu pusmečiu, Argentinoje žalio pieno supirkimas sumažėjo 13,0 proc. (iki 4,7 mln. t), Naujojoje Zelandijoje – 1,9 proc. (iki 8,6 mln. t), JAV – 0,9 proc. (iki 51,9 mln. t), tačiau Australija labiausiai (+3,7 proc.) padidino žalio pieno supirkimą (iš viso buvo supirkta 3,9 mln. t). Tam įtakos turėjo pašarų gavybai palankios klimato sąlygos.

Šių metų sausio–birželio mėn. ES-2 valstybėse buvo supirkta* 75,5 mln. t žalio pieno – 0,9 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Vokietijoje ir Prancūzijoje, didžiausiose ES žalio pieno gamybos šalyse, žalio pieno supirkimas padidėjo: Vokietijoje – 0,2 proc. (iki 16,6 mln. t), Prancūzijoje – 1,4 proc. (iki 12,5 mln. t). Analizuojamą laikotarpį, palyginti su praėjusių metų sausio–birželio mėn., Lenkijoje žalio pieno supirkimo kiekis išaugo 4,7 proc. (iki 6,9 mln. t), o Lietuvoje minėto pieno buvo supirkta 6,6 proc. daugiau (iš viso 678,6 tūkst. t).

Šių metų pirmą pusmetį Japonijoje žalio pieno supirkimas šiek tiek padidėjo (+0,7 proc., iki 3,8 mln. t), Turkijoje – ūgtelėjo 7,5 proc. (iki 5,7 mln. t), tačiau Šveicarijoje – šiek tiek sumažėjo (-0,3 proc., iki 1,8 mln. t), o Jungtinėje Karalystėje – žalio pieno supirkimo kiekis išliko beveik nepakitęs ir siekė 7,9 mln. t.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 15 (451), 2024-09-02

Ateities ūkis – toks, kuris vertina technologijas

Š.Šiušė: „Man labai patinka nuo pat sėjos pradžios formuoti augalą ir laukti rezultato. Mėgstu rudenį pasidžiaugti neblogais rezultatais. Tada supranti, kad tavo darbas, žinios ir praktika nenuėjo veltui.“

, į technologijas žvelgia išmaniai, ieško efektyvių techninių sprendimų. Jo augalininkystės ūkyje daugiau kaip 1 tūkst. ha žemės. Čia auginami žieminiai kviečiai, salykliniai ir sėkliniai miežiai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai, žirniai, pupos.

„Pradėjome ūkininkauti 1988 metais. Vėliau, dar Lietuvai neįstojus į ES, sugalvojau investuoti į vakarietišką techniką. Įsigijau pirmąjį „John Deere“ traktorių, plūgą, tiesioginės sėjos sėjamąją. Tada pajutau tą vakarietišką kultūrą per jų techniką, darbo kultūrą, gaunamą rezultatą. Labai stipriai pasikeitė mano požiūris į žemės ūkį, atsirado noras dar labiau tobulėti“, – prisimena pašnekovas.

Anot Š.Šiušės, jų ūkis išsiskiria dar ir tuo, kad yra sėklininkystės. Jie kasmet užaugina apie 5 tūkst. sėklinės medžiagos: kviečių, pupų, miežių. Jos pasklinda po visą Lietuvą ir už jos ribų – į daugiau nei 20 pasaulio šalių. Ūkyje dirba iš viso 12 darbuotojų, taip pat trys vyro sūnūs: Arnas, Gytis ir Titas.

„Turime tam tikrą atsakomybę užauginti kokybišką ir gerą grūdą. Šiuo metu viena iš mūsų krypčių – tikslioji žemdirbystė. Ji leidžia naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines trąšas. Turime galimybę sekti augalo vystymąsi, rodiklius, kiek jam reikia maistinių medžiagų. Tokiu būdu galime tręšti ten, kur reikia, kada reikia ir kiek reikia“, – paaiškina Š.Šiušė.

Ūkininkas teigia, kad jau 20 metų jie dirba neardami, 14 metų atlieka žemės tyrimus, tad perpratęs kiekvieno savo lauko „charakterį“: koks derlius gali būti išgaunamas, kaip reikia su juo elgtis. Visos šios inovacijos suteikia labai daug privalumų.

Sveikas dirvožemis – būtinybė ir siekiamybė

Ūkininkas Š.Šiušė įsitikinęs, kad brangiai derlių užauginti moka visi. Tačiau reikia sugebėti auginti pigiau, nenukenčiant kokybei.

„Antroji mūsų ūkio kryptis – dirvožemis. Juk tai – svarbiausias elementas visoje žemdirbystėje. Norime, kad mūsų dirvožemis būtų sveikas, biologiškai įvairus, aktyvus. Tokiu būdu galime mažinti ir mineralinių trąšų normą, augalų apsaugos priemones. Tikslioji žemdirbystė susijusi su sveiku ir aktyviu dirvožemiu.

Manau, kol ekologinis ūkininkavimas neturi technologijų, kurios leistų užauginti tokio masto derlių, aprūpinantį maistu visą pasaulį, o tvari žemdirbystė, kuri paremta tiksliąja žemdirbyste ir sveiku dirvožemiu, yra ateitis. Tad nesistebiu, kodėl dalis ekologinių ūkių šį kelią ir renkasi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius E.Šakys paaiškina, kad sveikam dirvožemiui turi būti atlikti tyrimai. Svarbu žinoti, kur ir kiek maisto medžiagų yra.

„Ūkininkai galvoja, kad gali išgyventi vien taupydami ir netręšdami augalų. Skaičiuodami mes suprantame, kad pastaraisiais metais trąšų derliui yra naudojama mažiau, nei jų išnešama jau su derliumi. Vadinasi, gyvename dirvožemio sąskaita. Ateityje tai gali turėti neigiamos įtakos, reiks daugiau investuoti“, – teigia specialistas.

Anot jo, visada yra dvi medalio pusės: jeigu kažką išnešei iš dirvožemio, privalai grąžinti. Dirva nesipildo savaime, tik žmogus ir jo veikla gali ją keisti.

„Taigi, svarbu pasinaudoti tiksliosiomis technologijomis, tam tikrais prietaisais. Jie leidžia pamatyti, kad augalui kažko trūksta, kiek yra žaliosios masės, kiek intensyviai augalai auga“, – pasakoja pašnekovas.

Valdydami naujausias technologijas ir atsižvelgdami į gamtą, ūkininkai gali pasiekti labai aukštų rezultatų. Ir aukštas rezultatas, pasak E.Šakio, nebūtinai didžiulis derlius. Aukštas rezultatas – tai optimalus derlius, ką galima užauginti esant tam tikroms aplinkos sąlygoms su reikiamais įdėjimais.

Supratimas, kaip puoselėti dirvą, padvigubino derlių

E.Šakio teigimu, investicijos į mokslą atsiperka, nes žinios leidžia priimti ekonomiškai efektyvius sprendimus, kurie padeda užauginti kokybišką derlių.

„Nuosavoje laboratorijoje atliekame įvairiausius eksperimentus, skaičiavimus. Čia kruopščiai analizuojame ir stengiamės suprasti, kas yra baltymai, kas – krakmolas, kas – angliavandeniai. Jei vertintume cheminę formulę ir sandarą, tai grūdų sudėtyje yra tos pačios sudedamosios, kurių randama ir trąšose“, – laboratoriją aprodo įmonės „Agrokoncernas“ vadovas Edgaras Šakys.

Kalbėdamas apie Lietuvoje nuimamus derlius, E.Šakys sako, kad supratimą, kas ta augalininkystė, mūsų tautiečiai įgijo visai neseniai. „2000 metais Lietuvoje kūlėme 3,5–4 mln. tonų grūdų. Atsiradus supratimui, ką daryti, pradėjome daugiau maisto medžiagų atiduoti į dirvą, ir derlius tapo gausesnis. Praėjusiais ir šiais metais turime apie 7 mln. tonų derliaus“, – džiaugiasi specialistas.

Anot jo, 2020-ieji Lietuvoje buvo ypač derlingi – gauta apie 8 mln. tonų grūdų. „Mūsų komanda nuolat gilinasi, ko ir kiek augalams reikia. Agrocheminių tyrimų laboratorija net 20 metų atliko tyrimus su Lietuvos dirva. Remiantis išvadomis, Lietuvoje maždaug pusė dirvų yra mažiau nei vidutiniškai apsirūpinusios maistinėmis medžiagomis, taigi, dar laukia daug darbo“, – įsitikinęs E.Šakys.

Išmanus ūkis – didžiausias tikslas

Ūkyje besidarbuojantis Š.Šiušės sūnus Arnas sako, kad šiuo metu jie gali didžiuotis inovatyviu ūkiu. Šia kryptimi, anot jo, norisi judėti ir toliau. „Tikimės, kad galėsime ūkį dar daugiau automatizuoti. Norisi, kad ūkio valdymo sistema būtų dar paprastesnė, nereikėtų tiek daug laiko skirti dokumentacijai. Juk svarbiausia – ūkio darbai, į juos ir norisi susitelkti“, – teigia jis.

Už agronomiją atsakingas Gytis Šiušė sako, kad jam labiausiai patinka išmanumas žemės ūkyje. „Naudojame inovatyvią techniką, sensorius. Beveik visas darbų ciklas – sėja, medžiagų atidavimas, augalų apsaugos produktai – viskas vyksta kintama norma. Kitąmet planuojame pabandyti ir žemės dirbimą kintama norma. Norime, kad visas ciklas būtų išmanus“, – pasakoja specialistas.

Trečiasis ūkyje dirbantis Š.Šiušės sūnus Titas sako, kad reikia stengtis pratęsti tėčio darbus. „Tėtis paaukojo labai daug savo laiko, mat norėjo pastatyti stiprų ūkį ir verslą. Aš pats ir miegodavau tėčio traktoriuje, o kombainu pradėjau dirbti nuo 16 metų. Buvau čia visada. Kitaip nė negalėčiau įsivaizduoti“, – teigia jaunasis ūkininkas.

Lietuviai – inovatyvūs ir tobulėti siekiantys ūkininkai

Š.Šiušės ūkyje – daugybė modernios technikos. Jis supažindina ir su savo ūkio didžiausiais pasididžiavimais. Vienas tokių – išmanusis purkštuvas. Jis turi sensorius, kurie skenuoja pasėlius, kintama norma atiduoda trąšas, augalų apsaugos priemones. Mišinys purkštuvu paduodamas tik ten, kur jo reikia. Taip nėra trukdoma kitiems pasėliams.

„Džiaugiuosi, kad turime labai gerą komandą. Tai žmonės, kurie moka ir sugeba dirbti su šia technika. Manau, be tos komandos neturėtumėme ir tokių rezultatų. Išmaniąją techniką reikia išmanyti, programuoti, įdiegti, būtina mokėti skaityti duomenis. Tik taip bus galima gauti maksimalios naudos“, – pabrėžia Š.Šiušė.

Jo nuomone, lietuviai yra labai inovatyvūs žmonės. Taip pat ūkininkas pastebi, kad mūsų tautiečiai noriai domisi naujovėmis, siekia tobulėti. „Nuvažiavus į kitas Europos šalis matyti, kad žmonių akys nebespindi tuo dideliu noru, kaip pas mus. Labai džiaugiuosi ir ateinančia jaunąja karta, kuriems naujovės ir technologijos nėra svetimos“, – teigia pašnekovas.

Jei darbas atliekamas su meile, bus ir rezultatas

Ūkininkas Š.Šiušė, kalbėdamasis su laidos kūrėjais, pasidalija savo ateities vizija: „Manau, mano ūkis po 10 metų bus dar modernesnis. Viskas labai stipriai keičiasi. Ateityje matau ir robotus, autonominius valdymus. Tad, tikiu, bus didelių pokyčių.“

Jo nuomone, investicijų reikia tiek žemei, tiek technikai. Juk šie du dalykai papildo vienas kitą, o tik taip galima džiaugtis geru rezultatu. Ūkininkas atskleidžia, kad artimiausi jo investiciniai planai – įsigyti dar modernesnį purkštuvą, kad žalingas poveikis gamtai bus dar mažesnis.

„Man labai patinka nuo pat sėjos pradžios formuoti augalą ir laukti rezultato. Mėgstu rudenį pasidžiaugti neblogais rezultatais. Tada supranti, kad tavo darbas, žinios ir praktika nenuėjo veltui“, – nurodo Š.Šiušė.

Anot ūkininko, visi metų laikai yra geri. Jei darbas atliekamas su meile, visada bus ir geras rezultatas. Tad, pašnekovo tikinimu, jo karjeroje nebuvo metų, kurie nuviltų. Jis įsitikinęs – svarbiausia yra sveikata. Kuomet ji gera, norisi siekti užsibrėžtų tikslų ir dirbti.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-28

„Javapjūtė eina į pabaigą, liko tik nuimti dalį pupų. Didžioji dalis derliaus jau supirkta iš ūkininkų. Derlius gausus, grūdų kokybė prastesnė nei pernai, ir darosi vis sunkiau atitikti eksporto reikalavimus“, – trumpai apžvelgė situaciją Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.

Vyrauja antros–trečios klasės kviečiai

Pasak pašnekovo, nors žieminių kviečių plotas buvo kiek mažesni nei pernai, tačiau geresnis jų derlingumas šį skirtumą kompensavo ir bendrai kviečių bus nukulta daugiau nei 2023-aisiais. Ūkininkai tikėjosi geresnio ir gausesnio derliaus, bet sausa vasara ir liepos 29-osios audra pakoregavo šias optimistines prognozes.

„Dar viena prastesnės kokybės priežastis – trąšų trūkumas. Jau antri metai ūkininkai taupo ir pamažina trąšų, todėl ir turime žemesnę kviečių kokybę. Taip pat dėl vyravusių vasaros kaitrų grūdai smulkesni, kartais vos atitinka minimalius reikalavimus“, – sakė K. Šimas.

„Tokia žieminių kviečių kokybė Baltijos šalims nėra būdinga. Aukštos klasės kviečių, kurių baltymingumas 14 proc. ir daugiau, turime tik apie 7-8 proc., apie 50 proc. – antros klasės (12-12,5 proc. baltymų), kiti – trečios, ketvirtos klasės. Ir saiko svorio, ir glitimo problemų matome. Kad juos sėkmingai eksportuotume, turime papildomai valyti, kartais maišyti su aukštesnės kokybės grūdais, kad atitiktų reikalavimus“, – kalbėjo AB „LINAS AGRO“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Šių metų žieminių kviečių baltymų vidurkis 12–12,2 proc.. Palyginimui – prieš penkmetį Lietuvoje užaugindavome ekstra klasės kviečių, kurių baltymingumas siekė 14 proc.

„Rapsų derlingumas kiek žemesnis, tačiau jų plotai kiek didesni nei pernai, tad derlių tikimės turėti panašų. Kokybė – aliejingumas – taip pat geras“, – vertino rapsų derlių S. Banelis.

Pasak pašnekovų, kitų ankštinių kultūrų – pupų – kokybė jau kelinti metai prasta, jos pažeistos kenkėjų, nes uždraudus Europos Sąjungoje tam tikros rūšies insekticidus, nuo to sunku apsisaugoti. Šių trąšų draudimas turi įtakos ne tik kokybei, bet ir kiekybei, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos ES šalys.

Išlieka tos pačios eksporto rinkos

„Supirktas derlius nuo pirmųjų javapjūtės dienų sėkmingai eksportuojamas, nes eksportuotojai buvo iš anksto pasiruošę ir jau pavasarį pardavę nemažai kontraktų. Todėl rugpjūtį, rugsėjį, spalį išliks didelis grūdus gabenančių laivų skaičius, didžioji dalis derliaus bus eksportuota per šiuos tris mėnesius“, – kalbėjo LGPPA prezidentas.

Pasak pašnekovų, eksporto rinkos tradiciškai išlieka daugmaž tos pačios, kol kas turime Nigerijos rinką, su kuria spėjome pavasarį sudaryti nemažai kontraktų ir jau vasaros pradžioje iškeliavo daug lietuviškų kviečių. Lietuviams sėkmingai sekasi eksportuoti ir į Pietų Afriką, bet kol kas nepasisekė sudaryti kontraktų Maroke, Alžyre.

Kaip vieną didžiausių šio meto grūdų eksporto problemų pašnekovai įvardija prastesnę kviečių kokybę: turėdami antros–trečios klasės grūdus lietuviai eksportuotojai jau turi konkuruoti su Rusijos, Rumunijos, Bulgarijos kitų šalių kviečių tiekėjais.

„Panašios kokybės kviečius augina ir Prancūzija, Švedija. Antros–trečios klasės kviečių pasiūla labai didelė, mes nebeturime jokio išskirtinumo. Parduoti aukštesnės klasės grūdus būtų daug lengviau“, – teigia S. Banelis.

Iš Saudo Arabijos, Maroko, kitų rinkų, kurioms tinka ir žemesnės klasės kviečiai, lietuviškų grūdų pardavėjus stumia prekeiviai rusiškais grūdais.

„Tiesa, Rusijos kviečių kokybė dar prastesnė nei mūsiškių. Kol kas jie eksportuoja apie 5 mln. tonų kviečių kas mėnesį, bet kaip bus toliau – kol kas nežinia. Rytinėje Rusijos dalyje, link Sibiro, jau visą mėnesį lyja, tad neaišku, kaip jiems seksis nuimti kviečių derlių ir kokia bus jo kokybė“, – pasakojo K. Šimas.

Kol kas sėkmingai per Juodąją jūrą derlių eksportuoja ir ukrainiečiai, siūlantys mažesnę pardavimo kainą.

„Matyt, jie baiminasi, kad situacija gali pasikoreguoti, tad naudojasi proga ir stengiasi kuo greičiau parduoti kuo daugiau grūdų“, – komentavo situaciją pašnekovas.

Kaip toliau seksis eksportuoti lietuviškus grūdus ir kokios kainos už juos gali tikėtis ūkininkai? – K. Šimo teigimu, galimi įvairūs scenarijai, kurie priklausys ir nuo biržos / investicinių fondų, ir nuo to, koks derlius užderės kitose šalyse, pagrindinėse grūdų eksportuotojose. Pavyzdžiui, Argentina nežada pateikti staigmenų, o štai JAV laukiama rekordiškai gero sojų, kviečių, kukurūzų derliaus. Puikaus derliaus tikisi ir Australija, ar šis optimizmas pagrįstas – paaiškės gruodį, kai ten prasidės javapjūtė.

„Visi šie faktoriai turės įtakos ir lietuviškų grūdų eksportui – ar pavyks, ir jei taip – tai už kokią kainą – eksportuoti juos į Azijos šalis, į kitas tolimesnes rinkas“, – kalbėjo LGPPA prezidentas.

Ką būtų galima patarti lietuviams ūkininkams?

„Pagrindinė rekomendacija – diversifikuoti pardavimus, pardavinėti dalimis. Kaip rodo šių metų patirtis, aukščiausios kviečių kainos buvo prieš pat javapjūtę ir jai prasidėjus. Dabar kainos krenta ir prognozuoti, kai bus toliau – sudėtinga“, – sakė S. Banelis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-28