Žemės ūkio naujienos: 2024-09-20

Kvietimams skirtos lėšos paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius:

* 13,5 mln. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“;

* 40 mln. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:

* paramos dydis – iki 80 tūkst. Eur (jeigu kartu kreipiamasi ir paskolos, paramos suma su lengvatine paskola – iki 280 000 Eur),

* visuose žemės ūkio sektoriuose finansuojamas traktorių ir žemės ūkio technikos įsigijimas, kt.

* verslo plano informacija integruota į paraišką,

* atsisakoma finansinių prognozių,

* atitiktis ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatoma pagal faktinių ataskaitų duomenis.

Nuo lapkričio 25-osios vyks dar vienas kvietimas teikti paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Iki gruodžio 23 d. vyksiančiam kvietimui numatyta skirti 40 mln. Eur SP lėšų. Jų planuojama neskirstyti pagal atskirus žemės ūkio sektorius.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsiklausė į ūkininkų skundus ir imasi iniciatyvos spręsti klausimą dėl apribojimo naudoti paramos lėšomis įsigytą techniką ar įrangą tik investiciniame projekte numatytiems tikslams ir veiklai bei niekam kitam.

„Reikia keisti požiūrį ir tvarką, atsisakyti neracionalios kontrolės. Kodėl ūkininkas, investavęs į įrangą, reikalingą vienos rūšies augalams, tarkim, daržovėms auginti, negali jos naudoti kitoms kultūroms – pavyzdžiui, javams savo ūkyje. Arba negali šia technika suteikti paslaugos kaimynui, nuvalyti sniego nuo kelio kaimo bendruomenei. Suomijos ūkininkai, pasinaudoję parama, netgi privalo padėti nuvalyti sniegą. Ūkininkas turi turėti galimybę laisvai tvarkytis savo ūkyje, nekrūpčiodamas dėl galimų baudų“, – sako ministras.

Šiuos klausimus ministras kels ir rugsėjo 23 d. vyksiančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. Šis klausimas sprendžiamas ir nacionalinėmis priemonėmis – SP priemonės valdų modernizavimo kvietime, kuris vyks nuo spalio 7 d. iki lapkričio 4 d. numatyta taikyti perpus mažesnį paramos intensyvumą toms investicijoms, kurios bus naudojamos kitam žemės ūkio sektoriui, negu buvo skirta parama. O kvietime nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 23 d., kaip minėta, sektorinio projekto skirstymo nebus, tai suteiks žemdirbiams galimybę laisviau naudoti investicijas savo ūkyje.

Siekiant, kad būtų tiksliau išskirti tik tie asmenys, kurie galimai siekia sukurti dirbtines sąlygas, pakeistas įsakymas „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“.

„Jei norime jaunimą paskatinti imtis ūkininkavimo, negalime ir neturime ūkininkaujančių tėvų ir vaikų automatiškai įtarti kuriant dirbtines sąlygas paramai gauti, jeigu nėra kitų objektyvių įrodymų“, – sako žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

Pakeitimai ištaisys ydingą vertinimo tvarką ir praktiką, pašalins trukdžius kartų kaitai žemės ūkyje, kai vyresnioji ūkininkų karta perduoda valdymą jaunajai. Todėl ji apima tiek tradicinius ūkininkavimo metodus, tiek inovatyvias priemones, kurias dažniau naudoja jauni ūkininkai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-19

Vietoje šiuo metu galiojančio reikalavimo užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą per 30 kalendorinių dienų nuo šių produktų panaudojimo, dabar nustatomas naujas šio žurnalo užpildymo terminas – iki einamųjų kalendorinių metų gruodžio 1 d.

Atsisakius pereinamųjų nuostatų dėl augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymo tik Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), ūkininkai turės galimybę šį žurnalą pildyti popierine ar elektronine forma.

Profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai informaciją apie šių produktų naudojimą turės pateikti žemės sklypo, kitų plotų, statinių vietos (savivaldybė, seniūnija, vietovė) lygmeniu.

Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas jau suderintas su atsakingomis institucijomis.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-20

Prie mokymų galite prisijungti per šią nuorodą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YWEwODRlOGEtNTJkNy00OGZjLTg5ZDMtNzJjMzE3Y2EzNTE4%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%223c29631f-027a-4aec-98d1-be0cc8883016%22%2c%22Oid%22%3a%22a6b43e51-26af-4c7a-9985-df8584af22b6%22%7d

Kad pristatymas vyktų sklandžiai, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir vaizdo kameras, o norėdami kalbėti – naudokite funkciją „Pakelti ranką“.

Šaltinis: zudc.lt, 2024-09-19

Tik kvietrugių vidutinė supirkimo kaina rugsėjo mėnesio pradžioje, palyginti su kaina buvusia rugpjūčio mėnesio pradžioje, sumažėjo 0,64 proc. (iki 145,63 EUR/t).

Rapsų vidutinė supirkimo kaina rugsėjo mėnesio pradžioje, palyginti su prieš mėnesį buvusia kaina, buvo didesnė 3,75 proc. ir sudarė 458,87 EUR/t.

Šaltinis: Agro RINKA nr.16 (452), 2024-09-16

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 560 699 eurai Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų. Pavasarį vykusiam pirmajam paraiškų rinkimo etapui atiteko 798 236,99 eurų. Pagal veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ projektams tenkanti parama skiriama organizuoti bei vykdyti renginiams, kuriuose vietos veiklos grupės (VVG), kaimo bendruomenės, ūkininkai, nepriklausomi žemės ūkio konsultantai ir kiti tinklo dalyviai bus supažindinami su Strateginiu planu.

Parama pagal SP veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ bus teikiama ir teminiams renginiams, ir renginiams „Atviras ūkis“, ir SP viešinimo akcijoms. Parama bus skiriama ir elektroninės komunikacijos priemonėms – audiovizualinei produkcijai, virtualiems turams, elektroniniams leidiniams.

Svarbu ir mokslininkams

„Viena iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) misijų – šviesti visuomenę, dalintis žiniomis apie inovacijas, supažindinti su mokslinių tyrimų rezultatais, mokslininkų įžvalgomis.

Nuo 2022-ųjų metų, naudodamiesi parama, kasmet suorganizuojame bent po vieną „Atviras ūkis“ renginį. VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) padaliniai – ir bandymų stotis, ir mokomasis ūkis turi sukurtą taikomiesiems žemės ūkio tyrimams skirtą infrastruktūrą, ir mes ja naudojamės. Norime ir mokslinių tyrimų rezultatais, ir praktine patirtimi pasidalinti su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis, o renginiai „Atviras ūkis“ tam ir yra skirti“, – sakė ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės cento Plėtros skyriaus vadovė, klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovė Audronė Arnašiutė.

Pasak jos, paraiškos tokiems projektams finansuoti anksčiau buvo teikiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Šiemet tai bus daroma pagal analogišką SP priemonę. „Renginius „Atviras ūkis“ kasmet skiriame vis kitokiai temai. Juos paprastai sudaro dvi dalys – teorinė ir praktinė. Pirmojoje dalyje pranešimus skaito mokslininkai, o po to diskutuojame su ūkininkais apie tai, kaip teoriją pritaikyti praktikoje. Šiemet „Atviro ūkio“ renginys buvo skirtas žoliniams pašarams.

Mokomajame ūkyje buvo pasėtas toks žolynas, iš kurio žiemai gyvuliams paruošti pašarai būtų visaverčiai. Mokslininkai su ūkininkais – gyvulių augintojais bei Veterinarijos akademijos specialistais – dalinosi įžvalgomis, kokį poveikį tokie pašarai turėtų galvijų sveikatai“, – kalbėjo A.Arnašiutė. Kadangi ŽŪA bendradarbiauja su inovatyvios žemės ūkio technikos tiekėjais, jie taip pat kviečiami į „Atviro ūkio“ renginius.

Taip sudaroma galimybė supažindinti ūkininkus su skaitmeniniais sprendimais bei inovatyviausiomis technologijomis. „Kadangi dalis SP programų yra skirta ūkiams modernizuoti, sudarome sąlygas naujienų sklaidai. Svarbu, kad technikos parkas Lietuvoje būtų kuo naujesnis. Pravartu išnaudoti technologijas, nes tvarumas – tai ir vienas Žaliojo kurso tikslų, tad naujausia technika yra naudojama ir mūsų mokomajame ūkyje“, – sakė A.Arnašiutė.

Jeigu bus patvirtinta paraiška, kitąmet ŽŪA planuoja „Atviro ūkio“ renginį inovatyvioms javų auginimo technologijoms ir inovatyviems kombainams pristatyti.

Turi solidžios patirties

„Rengiamės teikti paraišką, o ir patirties turime nemažai, nes panašios paramos taisyklės buvo ir ankstesnėje – KPP programoje“, – teigė VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė. Pasak jos, VVG tinklas yra įgyvendinęs nemažai projektų – suorganizavęs tradicinėmis tapusių konferencijų, į kurias sukviečiami kaimo plėtros proceso dalyviai.

„Įprasta, kad konferencijose pranešėjai kalba ir apie problemas, ir kelia tam tikrus klausimus, kuriems kartu ieškoma sprendimo būdų. Kita tokių renginių tema – tai ir pasidalinimai gerąja patirtimi. Ji yra susijusi su LEADER metodo įgyvendinimu. Mūsų tinklas vienija 49 VVG, tad organizuojame diskusijas ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, rengiame seminarus apie tai, kaip, viešinant projektus, pasitelkti šiuolaikines priemones. Ir šiuo metu turime tris įgyvendinamus projektus, finansuojamus dar iš KPP lėšų, jie baigsis kitąmet birželį. Esame suplanavę šiemet prieš Kalėdas su VVG tinklo nariais peržvelgti veiklos rezultatus ir pristatyti geruosius pavyzdžius – įgyvendintus projektus. VVG įgyvendinamų projektų viešinimui filmuojame juos. Esame nemažai sukūrę vaizdo siužetų ir sukėlę į socialinius tinklus“, – kalbėjo K.Švedaitė.

Teiks pirmąją paramos paraišką

„Iki šiol neteko to daryti – šiemet pirmą kartą teiksime paraišką paramai gauti pagal SP techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Taisyklės numato, kad parama gali būti naudojama renginiams – mokymams konsultantų, kurie yra įrašyti į nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą. Paramos taisyklės numato, kokios gali būti mokymų temos. Tai gali būti ir kvalifikacijos kėlimas, ir dalijimasis gerąja patirtimi, žiniomis“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymo paslaugų skyriaus vadovė Renata Stašinskienė. Pasak jos, taisyklėse numatyta, kokios mokymo formos yra naudotinos. Tai gali būti arba vykstantys gyvai, arba nuotoliniai seminarai bei kursai, skirti nepriklausomiems žemės ūkio konsultantams.

Lietuvos kaimo tinklo tikslai

Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento ES paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus vedėjos Jurgitos Pugačiauskaitės-Butrimienės, pagrindinis LKT tikslas – paskatinti, kad kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų dalyvautų įgyvendinant Strateginį planą, nes kuo daugiau LKT narių į šias veiklas vienaip ar kitaip įsitrauks, tuo SP įgyvendinimas bus efektyvesnis ir labiau matomas visuomenei. Taip pat LKT siekia padėti įgyvendinant SP numatytas veiklas ir pereiti prie veiklos rezultatais grindžiamo SP įgyvendinimo modelio. Kitaip tariant, tikimasi, kad realūs SP įgyvendinimo rezultatai taps pagrindiniu SP kokybės matu.

Norima prisidėti gerinant SP įgyvendinimo kokybę, taip pat – prisidėti informuojant visuomenę ir galimus paramos gavėjus apie Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir finansavimo galimybes. Kartu siekiama skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse ir remti tarpusavio mokymąsi ir visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į keitimosi žiniomis ir žinių kaupimo procesą bei jų tarpusavio sąveiką.

Dar keletas LKT tikslų – prisidėti prie stebėsenos ir vertinimo pajėgumų bei veiklos; prisidėti prie SP įgyvendinimo rezultatų sklaidos; prisidėti prie aktyvesnio suinteresuotų šalių tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimo ir užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas būtų organizuojamas sklandžiai bei efektyviai. Nuo to, kaip seksis siekti šių Lietuvos kaimo tinklo veiksmų programoje nustatytų tikslų, priklauso ne tik žemės ūkio sektoriaus plėtra, bet ir visų žemės ūkio bei kaimo plėtros dalyvių gerovė. Kiekvienas iš LKT tikslų padeda užtikrinti, kad inovacijos ir pažanga pasiektų kiekvieną, o dalyvavimas SP įgyvendinime būtų kuo lengviau pasiekiamas visoms suinteresuotosioms šalims. Stiprindamas bendradarbiavimą, skleisdamas žinias ir skatindamas inovacijas LKT prisideda prie tvarios Lietuvos žemės ūkio ateities.

Paramos gavėjai
Paraiškas kviečiami teikti nacionaliniu lygiu veikiantys bei žemės ūkio, miško ūkio ar kaimo plėtros procesuose dalyvaujantys LKT nariai, pavyzdžiui, nacionalinės konkrečios veiklos dalyvius vienijančios organizacijos, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu bei kiti– tai ne nacionaliniu lygiu kaimo vietovėse veikiantys LKT nariai, pavyzdžiui, kaimo bendruomenės, vietos lygmeniu veikiančios nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir kt. Paraiškas galima teikti ir kartu su projekto partneriu ar keliais partneriais, kurie yra LKT nariai.

Paramos dydis ir intensyvumas

Paramos lėšomis finansuojamos įvairios renginių komunikacijos priemonės. Tai gali būti teminiai renginiai – seminarai (10–50 dalyvių), vietos arba tarptautinės konferencijos – (51 iki 200 dalyvių). Paramos lėšų gali būti skiriama „Atviras ūkis“ renginiams – kaimo vietovėse žemės ūkio arba kitokią veiklą vykdančių subjektų lankymas. Taip pat lėšų numatyta strateginio plano viešinimo akcijoms – parodose, mugėse ar kitur.

Organizuojant visus šiuos renginius, paramos lėšų skiriama elektroninės komunikacijos priemonėms: audiovizualinei produkcijai, virtualiems turams, elektroniniams leidiniams. Paramos dydžiai, priklausomai nuo vykdomos veiklos, yra skaičiuojami skirtingai. Iki 107 200 eurų. Jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis ir mokymų veikla. Iki 80 500 eurų.

Jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis. Iki 57 500 eurų. Jei planuojama įgyvendinti tik teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemones. Iki 28 750 eurų. Tokia didžiausia paramos suma gali būti skiriama per vieną paraiškų etapą pareiškėjams, kuriems buvo skirta parama trims arba daugiau projektų pagal SP techninės paramos veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms, – jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis.

Iki 42 100 eurų. Tokia paramos suma skiriama tuo atveju, jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis ir mokymų veikla. Paramos intensyvumas – iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2024-09-19