Žemės ūkio naujienos: 2024-10-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Gera žinia investuojantiems į žemės ūkio valdas – fiksuotieji įkainiai žemės ūkio technikai, įrangai
Derinti su visuomene pateiktas „Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones fiksuotųjų vieneto įkainių ir jų skaitinių reikšmių nustatymo ir taikymo tvarkos aprašas“. Nauja tai, kad nuo spalio 7 d. teiksiantiems paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas” ir „Labai smulkių ūkių plėtra“ numatyta taikyti vieną iš supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų – fiksuotus vieneto įkainius žemės ūkio technikai, įrangai ar energijai iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įsigyti.
Teikiant paraiškas apraše nurodytoms išlaidoms finansuoti, nebereikės kartu su paraiška pateikti trijų komercinių pasiūlymų, atliekant šių prekių pirkimus laikytis nustatytos pirkimų tvarkos, tai ženkliai sumažins ūkininkams tenkančią administracinę naštą.
* Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis – iš anksto nustatytas vienodas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas.
Iki šiol fiksuoti įkainiai buvo taikomi tik naujos pieno ūkio fermos ir naujo plokščiadugnio grūdų saugojimo bokšto statybai.
Siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią tiek pareiškėjams, tiek Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, planuojama nustatyti fiksuotuosius vieneto įkainius:
-dažniausiai įsigyjamai žemės ūkio technikai ir įrangai: traktorių priekaboms, puspriekabėms, šienapjovėms, skutikams, presams, purkštuvams, mėšlo kratytuvams, traktoriams, kombainams, trąšų barstyklėms;
-energijai iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įsigyti: saulės moduliams, įrengto elektros energijos kaupimo įrenginio talpoms, kai jie susiję su valdos gamybiniais poreikiais.
Kai pareiškėjas paramos paraiškoje nurodys, kad projekte numato investuoti į tokią žemės ūkio techniką, įrangą ar energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams, šių investicijų tinkamų finansuoti išlaidų vertė apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius.
Projektas „Nuo arklo iki roboto“: įkvepianti kelionė per Lietuvos žemės ūkio istoriją ir ateitį
Paskutinį rugsėjo savaitgalį įvyko dar trys renginiai, skirti Žemės ūkio ministerijos organizuojamam projektui „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“, skirtam paminėti VDU Žemės ūkio akademijos šimtmetį ir pristatyti žemės ūkio mokslo proveržį. Joniškyje, Kaune ir Elektrėnuose ūkininkai rinkosi į susitikimus pasikalbėti apie aktualias problemas, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir padiskutuoti, kaip ateityje turėtų atrodyti Lietuvos ūkiai.
Rugpjūtį startavęs ir prie finišo artėjantis dešimties renginių ciklas „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ šįkart pagerbė Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskrities ūkininkus, prisidedančius prie šalies žemės ūkio klestėjimo, modernėjimo ir tobulėjimo.
Ūkininkai noriai dalydavo viešoje diskusijoje „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“ bei ekspertų seminaruose, kuriuose apie žemės ūkio pažangą ir ateities perspektyvas kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto, taip pat Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių, Vilniaus, Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Širvintų, Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių bei Anykščių savivaldybių atstovai.
Didelio susirinkusiųjų dėmesio sulaukė žemės ūkio karjeros mugė, kurioje pristatytos įvairios šios srities profesinės galimybės. Mugės dalyviai galėjo iš arčiau susipažinti su skirtingais karjeros keliais ir perspektyvomis žemės ūkio sektoriuje. Kartu su renginių ciklu per Lietuvą keliaujanti istorinių fotografijų paroda unikaliuose kadruose atspindėjo žemės ūkio ir kaimo gyvenimo pokyčius per pastaruosius šimtą metų. Renginio svečiai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti inovatyvią žemės ūkio techniką, tokią kaip dronai, kurie šiandien labai palengvina ūkininkų darbą.
„Joniškyje daugelį metų veikia žemės ūkio mokykla, kuri ruošia specialistus, Kauno rajonas yra VDU Žemės ūkio akademijos namai, o į Elektrėnus suvažiavo daug šio regiono ūkininkų bei merų, kurie net ir patys ūkininkauja.
Kalbant bendrai apie visą šį mūsų projektą, be galo svarbu susitikti su žmonėmis, išgirsti jų problemas, kurios aktualios ne tik vienam kraštui, tačiau ir visai šaliai. Gera tuo pačiu ir pasidžiaugti, kaip tai, ką mokslas sukuria, yra realiais pavyzdžiais pritaikoma praktikoje. Lietuvos ūkininkai puoselėja savo ūkius, o šis po apskritis keliaujantis renginių ciklas parodė, kas jau yra pasiekta. Jis visiems primena, jog yra universitetas, akademija, žemės ūkio mokyklos, paragina ūkininkų vaikus studijuoti bei rinktis tas specialybes, kurių reikia, kurių trūksta.
Na, o patys ūkininkai išreiškia norą iš mokslo ateityje sulaukti dar daugiau inovacijų bei pasiūlymų, kaip spręsti aktualias problemas. O jeigu jų išspręsti lengvai nepavyksta, kaip kad, pavyzdžiui, klimato kaitos atveju, tai kaip tuomet prie tų problemų prisitaikyti, kaip adaptuoti ūkius“, – įspūdžiais dalijosi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Svarbiausias renginių momentas – Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskričių ūkininkų apdovanojimai už nuopelnus šalies žemės ūkiui. Joniškyje rajonas apdovanojo ūkininką Joną Pidkovą už mišraus ūkio, kuriame vykdomos gyvulininkystės ir augalininkystės veiklos vystymą, Gediminą Žebrauską už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, Kęstutį Zaką už naujų technologijų pritaikymą daržininkystėje.
Akmenės rajonas džiaugėsi savo kraštiečių pasiekimais, pagerbdami Davidą Jankauską už jo drąsą ir darbštumą, pagalbą kitiems ūkininkams, savarankiškai kuriant šiuolaikinį ūkį, Audrių Vaišvylą už ūkininkavimo tradicijų tąsą ir efektyvų augalininkystės ūkio valdymą bei Akmenės rajono savivaldybės merą Vitalijų Mitrofanovą už sumanų vadovavimą Akmenės kraštui ir tvarų ūkininkavimą, mokslo pažangos naujovių diegimą augalininkystės ūkyje.
Kelmės rajonas didžiavosi Algimantu Vaupša bei jo modernaus daržininkystės ūkio plėtra bei darbo vietų sukūrimu, ūkyje išlaikant daugiau kaip 70 darbuotojų, Edmundu Baracevičiumi už modernaus ir ekonomiškai tvirto augalininkystės ūkio plėtrą bei žemės ūkio bendrovės „Kerkasiai“ vadovu Tomu Petkevičiumi už jo puikų vadovavimą, pavyzdingą tvarką ir aukštą žemdirbystės kultūrą.
Pakruojo rajonas pagerbė ūkininką Laisvūną Gudjurgį už modernaus ir inovatyvaus ūkio vystymą, socialinę atsakomybę ir paramą savo krašto bendruomenei, Lygumų žemės ūkio bendrovės vadovą Petrą Ivanauską už modernaus ir inovatyvaus ūkio vystymą, socialinę atsakomybę ir paramą savo krašto bendruomenei bei Gediminą Ališauską už ilgametį ūkininkavimą ir indėlį į Pakruojo krašto kultūrą ir turizmą.
Radviliškio rajonas pasveikino savo ūkininkų bendruomenės pažibas: Vytą Masiliūną už inovatyvaus ūkio kūrimą ir modernių technologijų pritaikymą, Joną Ruškį už inovatyvaus ūkio kūrimą ir modernių technologijų pritaikymą, Aivarą Rimkų už inovatyvaus ūkio kūrimą ir modernių technologijų pritaikymą.
Šiaulių rajono savivaldybė padėkojo dr. Alfonsui Malinauskui už ilgametę mokslinę veiklą, žemdirbystės ir agronomijos žinių sklaidą žemės ūkio sektoriaus dalyviams, Benui Liutvinskui už modernaus ir inovatyvaus ūkio vystymą ir Arūnui Grubliauskiui už ilgametę sėkmingą veiklą žemės ūkio versle bei savivaldoje.
Birštonas sveikino ūkininkę Audronę Naruševičę už šunų aviganių paruošimą avims ganyti, Vytautą Lėcką už naujų pieno produktų gamybos technologijų pritaikymą ir Justiną Gradecką už bearimės žemės dirbimo technologijos naudojimą.
Jonavos rajonas pagerbė Ričardą Žebrauską už inovatyvaus augalininkystės ūkio puoselėjimą, Ireną Daukantienę už inovatyvaus gyvulininkystės ūkio puoselėjimą bei žemės ūkio bendrovės „Pauliukai“ vadovą Andriejų Štombergą už inovatyvaus gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio puoselėjimą.
Kaišiadorių rajonas džiaugėsi ūkininkais Eugenijumi Cikanavičiumi, Audriumi Kaduševičiumi ir Laimučiu Tomkumi bei jų puoselėjamais moderniais ir inovatyviais ūkiais.
Kauno rajonas sveikino Andrių Rudinską už inovatyvaus ir modernaus ūkio plėtojimą, Rimą Norą už ilgametį pažangaus lazdynų ūkio plėtojimą ir Tomą Didžiulį už iniciatyvas ir svarų indėlį rengiant pirmąjį Lietuvoje savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planą bei ilgametę jų tvarkymo strategiją, kuriant savivaldybės melioracijos fondą, ir inovatyvių sprendimų paieškas laukinių gyvūnų daromai žalai ūkininkų pasėliams apskaičiuoti ir jų diegimą.
Kėdainių rajonas džiaugėsi Šarūnu Šiuše ir jo moderniu bei inovatyviu ūkiu, tvaraus ūkininkavimo ir naujų technologijų principus taikymu augalininkystės ūkyje, Virgilijumi Kuprevičiumi už modernaus ir inovatyvaus daržininkystės ūkio kūrimą bei Erlenda ir Laimučiu Turskiais už inovacijų diegimą žemės ūkyje, kuriant modernų ir išmanų robotizuotą pienininkystės ūkį.
Prienų rajonas dėkojo AB „Išlaužo žuvis“ vadovui Dariui Svirskiui už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, UAB „Du medu“ direktoriui Vytautui Račickui už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą bei ūkininkui Martynui Krūveliui už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą.
Raseinių rajonas didžiavosi kooperatine bendrove „Didžiuliai“ už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą, naujų technologijų pritaikymą augalininkystės ūkyje, Vytautu Butkumi už ilgamečio ekologinio augalininkystės ūkio kūrimą, bioįvairovės išsaugojimą, pažangų ir tvarų ūkininkavimą bei Linu Mockumi už ilgametį ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą, naujų technologijų pritaikymą pienininkystės ūkyje.
Anykščių rajonas pagerbė Vidmantą Rudoką už reikšmingą indėlį į Lietuvos žemės ūkio mokslą, ūkininką Stanislovą Šinkūną už modernaus Lietuvos žemės ūkio kūrimą bei patirties perdavimą jaunajai kartai ir Anykščių rajono sodininkystės įmonės direktorių Joną Janišių už sodininkystės tradicijų atkūrimą Anykščių savivaldybėje.
Elektrėnų savivaldybė džiaugėsi savo gretose turėdama Saulių Stirną, kurį pagerbė už jo pažangiai diegiamas technologijas, inovatyvumą, bendruomeniškumą bei aktyvią visuomeninę veiklą, ūkininką Juozą Gacką už kantriai bei nuosekliai vystomą pažangų ekologinį šeimos ūkį ir Kęstutį Vėželį už pažangų, inovatyvų ir kruopštų ūkininkavimą.
Šalčininkų rajonas sveikino Vaclovą Vilmantą Kuklį už inovatyvaus ūkio sukūrimą, Pavelą Bandalevič už naujų technologijų pritaikymą ūkyje bei Antoną Bandalevič už modernaus daugiašakio ūkio sukūrimą.
Širvintų rajonas dėkojo Bronislavui Liubomirui Vošteriui už pažangų ilgametį ūkininkavimą ir linininkystės tradicijų puoselėjimą, Kristinai ir Arūnui Martinėliams už pažangų ūkininkavimą, biodinaminio ūkio plėtojimą bei modernizavimą, Kasiai Jankun už pažangų ilgametį ūkininkavimą, pienininkystės ūkio plėtojimą bei modernizavimą bei Agnei Mažuikienei už pažangų ūkininkavimą, daržininkystės ūkio plėtojimą bei modernizavimą.
Švenčionių rajonas didžiavosi Jolita Gabrinovičiūte-Dikmone už modernų ir efektyvų pienininkystės ūkio plėtojimą, Aleksandru Pupkevičiumi už moderniausią ir didžiausią šalyje bitininkystės ir medaus paruošimo tarptautinei prekybai ūkį ir Veslavu Jundo už modernų augalininkystės ūkį ūkininkaujant vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis.
Trakų rajonas sveikino ūkininkus Vladyslavą Kravčun, Taurą Kurdzikauską ir Ronaldą Baranovski už modernių ir inovatyvių ūkių kūrimą bei naujų technologijų pritaikymą juose.
Ukmergės rajonas padėkojo Valentinui Geniui už ekologinės žemdirbystės puoselėjimą, agronomijos mokslo žinių taikymą ir sklaidą, meilę savo tėviškei ir žemei, Sigitui Razvadauskui už nuoseklų modernaus ir inovatyvaus pienininkystės ūkio kūrimą, darbštumą ir racionalų ūkio valdymą bei Algirdui Kopūstui už modernaus UAB „Atkočių agroservisas“ ūkio vystymą, tvarių ūkininkavimo sprendimų taikymą, reikšmingą ir ilgametę veiklą rajono žemdirbių labui.
Na, o Vilniaus rajonas pagerbė Eglę Gvozdovič už pažangų daržininkystės ūkio vystymą, Zenon Borkovskij už perspektyvų ekologinio augalininkystės ūkio plėtojimą bei Marių Jukonį už nuoširdų darbą uogininkystės ūkyje.
Renginiuose, skirtuose ne tik ūkininkų bendruomenei, tačiau ir visiems miestų gyventojams bei jų svečiams, vyko įvairios edukacijos, dirbtuvėlės ir muzikiniai pasirodymai. Čia buvo galima paragauti šviežiai keptų bandelių, sužinoti jų kulinarinio paveldo paslapčių, iš arti pamatyti moderniausias žemės ūkio srities technologijas bei išgirsti naujų žinių apie įgūdžių tobulinimo galimybes.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-30
Šių metų rugpjūčio mėnesį iš Lietuvos eksportuotas 2,4 karto didesnis grūdų kiekis negu 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. rugpjūčio mėnesį eksportavo 512,15 tūkst. t grūdų. Didžiąją dalį (92,37 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (473,05 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Nigeriją, Ganą, Angolą ir PAR (vidutinė kaina – 221,55 EUR/t). Miežiai (21,98 tūkst. t) buvo išvežti į Estiją, Lenkiją, Olandiją, Belgiją, Portugaliją ir Airiją (vidutinė kaina – 169,32 EUR/t).
Žirniai ir pupos (9,56 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Ispaniją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 279,55 EUR/t).
Rapsų eksportas 2024 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo beveik toks pat ir sudarė 138,29 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Suomiją, Šveicariją, Norvegiją ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina – 447,56 EUR/t).
Šaltinis: AgroRinka Nr. 17, 2024-09-30
Tręšiantiems mėšlu sumažės administracinė našta
Gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšiamuosius produktus. Toks palengvinimas numatytas žemės ūkio ministro pasirašytame įsakyme. Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg/ha normos.
Taigi ūkininkams, tręšiantiems mėšlu, ženkliai sumažės administracinė našta. Iki šiol tręšimo planą privalėjo turėti ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (arba) srutomis 30 ha ir daugiau. Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu (ha), planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis.
Ūkininkai, siekiantys optimizuoti bei garantuoti aukštą savo veiklos efektyvumą ir pelningumą, galės rengti tręšimo planus pasiremdami Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika bei Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu.
Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos.
Kompostavimo reikalavimų apraše nebelieka kompostavimo rietuvės vartymų, kaitinimo, šiaudų pakloto bei kitų praktikoje sunkiai pritaikomų reikalavimų. Dabar tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.
Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti mišinį, sudarytą iš tirštojo mėšlo ir ūkyje susidariusiomis augalinės kilmės priemaišomis, bei pūdyti laukuose 24 mėnesius. Taip bus palengvintas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ne pramoniniu būdu. Ūkininkai turės didesnį pasirinkimą, kaip tvarkyti tirštąjį mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.
Prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkas pats nusprendžia dėl kompostavimo galimybių.
Šį įsakymą dar turi pasirašyti aplinkos ministras.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-30
„Žemaitijos pieno“ EBITDA pirmąjį pusmetį augo 48 proc. iki 16 mln. eurų
Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ konsoliduotas pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, augo 48 proc. iki 16,13 mln. eurų (pernai – 10,87 mln. eurų). Grupė per 6 mėnesius gavo 147,5 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 7,9 proc. daugiau, jos grynasis pelningumas sudarė 8 proc. (pernai – 5,3 proc.), EBITDA pelningumas – 10,94 proc. (7,96 proc.), pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“.
Anot įmonės, grupės pelningumas augo dėl produktų pardavimų kainų eksporto rinkose padidėjimo.
„Žemaitijos pienas“ ataskaitiniu laikotarpiu investavo į atskirų gamybinių padalinių įrangos atnaujinimą bei modernizavimą siekdamas optimizuoti gamybinius procesus, užtikrinti produkcijos rizikos veiksnių, susijusių su maisto sauga, valdymo efektyvumą“, – teigiama grupės ataskaitoje.
Grupės veiklos sąnaudos pirmąjį pusmetį siekė 19,95 mln. eurų ir sudarė 13,5 proc. apyvartos (atitinkamai 14,12 mln. eurų ir 10,3 proc.).
„Veiklos sąnaudos didėjo dėl darbuotojų darbo užmokesčio, reklamos sąnaudų didėjimo. Bendrovės grupės įmonės vadovai atsakingai išleido kiekvieną eurą, nors ir didėjo pardavimų sąnaudos (darbo užmokestis, marketingui skirtos lėšos)“, – rašoma ataskaitoje.
Grupė didžiausią dalį pajamų gauna iš pardavimų Lietuvoje – 50,5 proc. (pernai pirmąjį pusmetį – 50,2 proc.), Europos Sąjungos šalyse – 34,2 proc. (36 proc.), kitose šalyse – 15,3 proc. (13,7 proc.).
Didžiausią apyvartą šiemet generavo Lenkija, Latvija, Vokietija, Italija, Estij, taip pat Kazachstanas, JAV, Ukraina, JK.
„Žemaitijos pieno“ grupė valdo pagrindinę įmonę „Žemaitijos pienas“ ir „Šilutės rambyną“.
