Žemės ūkio naujienos: 2024-10-02

Bene du mėnesius po Lietuvą keliaujantis renginių ciklas „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ atvyko į Plungę pagerbti Telšių apskrities ūkininkų, prisidedančių prie šalies žemės ūkio klestėjimo ir tobulėjimo.

Renginyje buvo demonstruojamos inovatyvios technologijos, pavyzdžiui, moderniausi dronai, kurie vis labiau keičia tradicinius ūkininkavimo metodus ir suteikia galimybes tiksliau bei efektyviau valdyti žemės ūkio darbus. Lankytojai galėjo iš arčiau apžiūrėti ir išbandyti modernią techniką, kuri palengvina kasdienį ūkininkų darbą, optimizuoja išteklius bei mažina poveikį aplinkai.

Šventėje susirinkę dalyviai noriai diskutavo „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“ diskusijoje bei ekspertų seminaruose, kuriuose buvo aptariami svarbiausi kaimo plėtros klausimai. Apie žemės ūkio pažangą ir ateities perspektyvas kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos ir Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų bei Rietavo miesto savivaldybių atstovai. Ekspertai pabrėžė, kad siekiant užtikrinti regionų konkurencingumą, socialinę gerovę bei aplinkosaugą kaimo plėtra turi remtis inovacijomis ir tvarumu.

„Renginys sulaukė daug dėmesio, mat į jį susirinko įvairių rajonų ūkininkai, kurie galėjo užduoti rūpimus klausimus. O jų sulaukėme nemažai: nuo melioracijos ar laukinių gyvūnų padarytos žalos iki savivaldybių savarankiškumo bei taisyklių paramoms gauti. Taip pat pristatėme ministerijos atlikus ir atliekamus darbus. Tokios išvykos į regionus yra svarbios, nes galima tiesiogiai pabendrauti, išgirsti ūkininkų ir savivaldybių problemas bei tuo pačiu pristatyti ministerijos kryptį, nuveiktus darbus, planus ir pasimatuoti temperatūrą, ar teisinga linkme judame, ar kažką reikia keisti“, – teigia žemės ūkio viceministras V. Tomkus.

Kaip ir kituose šio renginių ciklo etapuose, ypatingo susidomėjimo sulaukė ir vykusi žemės ūkio karjeros mugė, kurioje buvo pristatytos įvairios profesinės galimybės. Mugės lankytojai turėjo unikalią progą susipažinti su skirtingais karjeros keliais, VDU Žemės ūkio akademijos, VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro bei Plungės technologijų ir verslo mokyklos studijų programomis, suprasti žemės ūkio sektoriaus aktualijas ir ateities perspektyvas.

„Reikia rodyti geruosius pavyzdžius, nes tai stiprina bei kuria pasitikėjimą žemės ūkiu. Jei aplinkui girdi, kaip žemės ūkiui yra sunku, ši sritis nebus patraukli, tačiau sėkmingos istorijos augina susidomėjimą, o ir valstybė stengiasi padėti ūkininkams išmokomis, paramomis, pokyčiais ar jauniesiems ūkininkams skirta parama, kuri yra padidinta, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Prie naujų specialistų rengimo prisidėti gali ir savivaldybės, apmokėdamos studijas, skirdamos stipendijas, nes jeigu yra poreikis užsiauginti trūkstamą žemės ūkio specialistą, reikėtų taikyti tokias pačias priemones, kokias taiko siekiant pritraukti gydytojus, medikus ar mokytojus“, – sako viceministras.

Telšių apskrities ūkininkai pagerbti už nuopelnus šalies žemės ūkiui

Plungės rajonas pasveikino savo kraštiečius: ūkininkus Tomą Skierų, Dainą ir Julių Martišius bei Anicetą ir Marijų Kakčius už modernių ir inovatyvių ūkių kūrimą.

Mažeikių rajonas didžiavosi Alvydu Nabaža, kuris kartu su dukra vysto tvarią bitininkystę, užsiima sąmoninga ūkio plėtra, maksimaliai panaudoja visas bičių dovanas, rengia degustacijas ir edukacijas, propaguoja „zero waste“ principą. Pasveikino ir Nerijų Švelnį bei jo modernų, inovatyvų ūkį, kuriame naujos technologijos pritaikomos daržininkystėje ir vystant trumpas maisto tiekimo grandines, Audrių Vanagą už jo aktyvų dalyvavimą žemdirbių savivaldoje, puoselėjamą stabilų, inovatyvų bei tausojantį augalininkystės ūkį bei įdėtas pastangas, taikant „No-till“ technologijas.

Rietavas padėkas įteikė Antanui Karbauskui, už modernaus ūkio puoselėjimą, Žygimantui Kidikui, už jaunatvišką ryžtą ir nuoširdų darbą puoselėjant ūkį bei Ovidijui Songailai už šeimos ūkio tradicijų puoselėjimą.

Telšių rajonas pasveikino Lijaną Pocienę už savęs atradimą kaime, drąsą ir darbštumą kuriant modernų, šiuolaikišką pienininkystės ūkį, Karolį Andrijauską už ūkininkavimo tradicijų tęsimą, jaunatvišką ryžtą, mėsinės gyvulininkystės ūkio puoselėjimą ir naujų verslų kūrimą bei Palekų ūkį už modernaus, robotizuoto pieno ūkio įkūrimą, tvaraus ūkininkavimo principų taikymą.

Renginys buvo skirtas ne tik Telšių apskrities ūkininkų bendruomenei, bet ir visiems Plungės miesto gyventojams bei svečiams. Jo metu pristatyta per Lietuvą keliaujanti istorinė fotografijų paroda, kurioje eksponuojami išskirtiniai kadrai atskleidžia kaimo ir žemės ūkio gyvenimo evoliuciją per pastarąjį šimtmetį, pabrėžiant technologijų ir socialinių pokyčių svarbą. Renginyje viliojo gausybė įvairių veiklų, kurios pritraukė skirtingo amžiaus dalyvius. Edukacinės programos bei kūrybinės dirbtuvės suteikė galimybę lankytojams įsitraukti į įvairius užsiėmimus, ant laužo pagal senąsias kulinarijos tradicijas išsikepti bandelių, pasigaminti unikalius magnetus ir aitvarus, simbolizuojančius derlių.

Kitas „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ renginys vyks spalio 5 d. Marijampolės derliaus šventėje „Sūduvos kraitė 2024“ ir senjorų liaudiškų šokių grupių festivalyje „Supynėm šokių pynę”.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-01

NMA pateikus informaciją apie paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, ŽŪM jau apskaičiavo avansinių išmokų dydžius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) tiesioginių išmokų intervencines priemones (t. y. bazinę išmoką, jaunųjų ūkininkų, perskirstymo, susietosios paramos, ekologinių sistemų), taip pat pagal SP kaimo plėtros intervencines priemones „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-01

Supaprastinta ir kontrolinių pieno mėginių nežymėjimo brūkšniniais kodais įgyvendinimo tvarka. Dabar ūkis, kuriame yra įdiegta bandos valdymo programa, galinti automatiškai perduoti kontrolinio melžimo duomenis į UAB „Pieno tyrimai“ akredituotą laboratoriją, galės nebežymėti kontrolinių pieno mėginių brūkšniniais kodais. Pageidaujantys mėginių nežymėti brūkšniniais kodais turi pateikti laboratorijai laisvos formos prašymą. Laboratorija ūkininkus kartu su paskirtais tyrimų asistentais (jeigu tyrimai vykdomi C metodu) apmokys, kaip tinkamai paruošti pieno mėginius, užtikrinant jų atsekamumą pagal gyvūno tapatybę, ir perduoti juos laboratorijai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-01

– pieninei galvijininkystei skirta 3 375 000 Eur;
– mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams skirta3 375 000 Eur;
– sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei skirta3 375 000 Eur;
– kitiems augalininkystės sektoriams skirta 3 375 000 Eur.

Kvietimo, vyksiančio nuo 2024 m. spalio 7 d. iki lapkričio 4 d. pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas (finansinės priemonės)“, suma atskirai nėra skaičiuojama, nes šiuo metu iki 2024 m. spalio 18 d. pagal priemonę priimamos paraiškos gauti lengvatines paskolas. Šiam kvietimui (nuo 2024 m. spalio 7 d. iki lapkričio 4 d.) bus skirtas 2024 m. spalio 18 d. pasibaigusio kvietimo likutis.

Pažymėtina, jog paraiškos bus priimamos pagal šiam paraiškų teikimo etapui pakoreguotas Taisykles. Pakoreguotas paramos dydis vienam projektui ir paramos intensyvumas. Nebereikės pateikti verslo plano kaip atskiro dokumento, būtina informacija integruota į paramos paraišką. Dar viena naujovė – Taisyklėse nustatyta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodikos (Metodika) naudojimo tvarka.

Remiama veikla

Pagal priemonę remiama viena iš veiklų:
– žemės ūkio produktų gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
– prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Galimi pareiškėjai

Dėl paramos ir paskolos gali kreiptis:
– ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą;
– juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą (reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Paramos formos

Pareiškėjas gali kreiptis:
– tik dėl investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
– investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
– tik lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui (laikantis Reglamento (ES) 1305/2013 45 straipsnio nuostatų ir Taisyklių 38.4 papunkčio nuostatų). Tuo atveju, kai pareiškėjui jau yra skirta investicinė parama, pareiškėjas gali kreiptis lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje, realiai suplanuotos, pagrįstos, kurios atitinka pareiškėjo viso ūkio gamybinį potencialą.
Susipažinti su tinkamų ir netinkamų išlaidų kategorijomis galima Taisyklių skyriuje.

Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui

Parama teikiama, jei:
– pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų;
– pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus);
– pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo ne trumpiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai vykdo žemės ūkio veiklą ir gauna iš šios veiklos pajamų;
– finansavimo prašoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai bei valdoje pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 80 tūkst. Eur.
Finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, kai vykdoma Taisyklių  10.1 papunktyje nurodyta veikla (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. punktų, kai vykdoma žemės ūkio veikla gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose:
– jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta Taisyklių 20.29 papunktyje;
– pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 21.14 papunktyje;
– pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių;
– didžiausias paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams, kaip nustatyta Taisyklių 20.29 papunktyje, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 21.14 papunktyje,pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kaip nustatyta Taisyklių 24.1.1.3 papunktyje, negali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. punktų, kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai:
– pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 21.14 papunktyje, vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje;
– pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 21.14 papunktyje, savo valdoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad augalininkystės sektoriuje finansuojama 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. punktų:
– jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatytaTaisyklių 20.29 papunktyje;
– pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kaip nustatyta Taisyklių 24.1.1.3 papunktyje.

Didžiausias paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams, kaip nustatyta Taisyklių 20.29 papunktyje, pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kaip nustatyta Taisyklių 24.1.1.3 papunktyje, negali viršyti 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Parama vienam projektui negali viršyti:
– 80 000 Eur, kai teikiama investicinė parama;
– 280 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola pagal Taisyklių 9.2 papunktį (didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 80 000 Eur nustatytos paramos sumos, kaip nustatyta Taisyklių 24.3.1 papunktyje, ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur).

Projektų atrankos kriterijai

Pieninės galvijininkystės sektoriaus paraiškos vertinamos pagal 8 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 30 balų.

Mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės, ožkininkystės, triušininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, ir kitų gyvulininkystės sektorių paramos paraiškos vertinamos pagal 10 atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 20 balų.

Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės ir kitų augalininkystės sektorių paraiškos vertinamos pagal 10 atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 20 balų.

Pabrėžtina, kad atskirai rengti ir pateikti verslo plano nebereikės. Būtina informacija bus integruota į paraiškos formą.
Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodikos (Metodika) naudojimas
Metodika, kuria raginami vadovautis ir pareiškėjai, skirta nustatyti kriterijus, reikalingus vertinant paraiškas, kuriose numatyta įsigyti žemės ūkio techniką ir įrangą, nustatant jų faktinį poreikį įgyvendinant investicinius projektus. Pakeistose Taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjo numatytų įsigyti žemės ūkio technikos ir įrangos atitiktis ūkio gamybiniam potencialui bus vertinama vadovaujantis Metodika, kai joje nagrinėjama įsigyjama investicija (konkreti investicijos rūšis):

– jei numatyta įsigyti investicija pagal Metodiką atitinka ūkio gamybinį potencialą, pareiškėjui kartu su paramos paraiška nereikia pateikti papildomų skaičiavimų, pagrindžiančių įsigyjamos žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui;
– jei planuojama įsigyti didesnių pajėgumų / parametrų techniką ir (arba) įrangą, nei numatyta Metodikoje, kartu su paraiška būtina pateikti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos ir (arba) įrangos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui, – jeigu pagrindimas tinkamas, parama skiriama visai investicijai;
– jei planuojama įsigyti didesnių pajėgumų / parametrų techniką ir (arba) įrangą, nei numatyta Metodikoje, bet kartu su paraiška pateiktuose skaičiavimuose nepagrindžiamas didesnių pajėgumų / parametrų technikos ir (arba) įrangos įsigijimo būtinumas, pareiškėjas kainų skirtumą tarp esamos ir tos, kuri nustatyta Metodikoje, atsižvelgiant į Taisyklių nuostatą, kad parama skiriama tik atitinkančiai ūkio gamybinį potencialą investicijos daliai, turi padengti savo lėšomis;
– jei Metodikoje nėra konkrečios prašomos kompensuoti investicijos, kartu su paramos paraiška būtina pridėti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos ir (arba) įrangos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 23.59 valandos, užpildžius elektroninę formą ŽŪMIS portale. Naudojantis ŽŪMIS portalu pateikta nuskenuota paramos paraiška nepriimama.

Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos.Labai svarbu pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškoje ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-01

Šiuo metu pagal Kadastro nuostatų reikalavimus parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, jei reikalingas sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, pateikiamos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, o kai minėto sprendimo nereikia – valstybės įmonei Registrų centrui. Toks dviejų institucijų vykdomas kadastro duomenų bylos patikrinimas yra neefektyvus ir prailgina procesą, kuris gali užtrukti iki 30 darbo dienų.

Įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisoms, nuo 2025 liepos 1 d. matininkai visais atvejais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas teiks tikrinti ir derinti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui – Registrų centrui. Tais atvejais, kai bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą, jis bus priimamas tik pagal kadastro tvarkytojo suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Kadastro duomenų bylos tikrinimą ir derinimą atliekant vienai institucijai, patikros procesas bus efektyvesnis ir trumpesnis, bus atsisakyta perteklinių administracinių procedūrų ir dviejų institucijų funkcijų dubliavimo.

Pagal dabar galiojančias Žemės įstatymo nuostatas, savivaldybės sudaromi sandoriai, teikiami savivaldybės tarybai tvirtinti neturint Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl tokio sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams. Beveik trečdalį teikiamų sandorių Nacionalinė žemės tarnyba įvertina neigiamai, o tai lemia pakartotinį šių sandorių tikslinimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos išvadoje pateiktas pastabas ir pakartotinį sandorių teikimą savivaldybės tarybai tvirtinti. Dėl tokio reglamentavimo neracionaliai eikvojami savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų ir savivaldybės tarybos žmogiškieji ir laiko ištekliai. Be to, procedūra sudėtinga, trunka iki 90 darbo dienų, o tai mažina patrauklumą verslui bei investicijoms.

Priėmus Žemės įstatymo pataisas, nuo 2024 lapkričio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba sandorių atitiktį teisės aktų reikalavimams atliks anksčiau, nes jai bus teikiami savivaldybės sandorių projektai iki jų sudarymo, o ne tarybos jau patvirtinti sandoriai. Sutrumpėjus šiai procedūrai, savivaldybių tarybose bus priiminėjama mažiau sprendimų dėl sandorių, bus tausojami savivaldybės administracijų žmogiškieji ir laiko ištekliai.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-10-01