Žemės ūkio naujienos: 2024-10-04

Šiame kasmet vis kitoje valstybėje vykstančiame renginyje dalyvauja sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių dvylikos valstybių (Lietuvos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Kroatijos) žemės ūkio ministrai ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Nuo šių metų nuolatiniais renginio svečiais tapo Ukrainos bei Suomijos atstovai.

Renginys pirmą kartą surengtas 2014 m. Vokietijoje, kai buvusioje Berlyno sienos teritorijoje, vadinamojoje „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 1989 metų. Šiais metai jubiliejinis renginys vyko toje pačioje vietoje. Taikos duona kepama iš šiai progai užaugintų grūdų.

Dėmesys – maisto saugumo klausimams

Didžiausias dėmesys ministrų ir kitų vyriausybinių atstovų diskusijoje forume „Taika ir žemės ūkis“ buvo skirtas Rusijos karui Ukrainoje bei su tuo susiję didžiuliai iššūkiai, kylantys Ukrainos žemdirbiams.

Ukrainos žemės ūkio ministras Vitaliy Koval pabrėžė, kad jiems be galo svarbu būti šalia ES valstybių, į jas lygiuotis ir sekti jų keliu. Pasibaigus karui Ukrainos integracija į Europą dar labiau spartės, tačiau jau dabar reikia spręsti problemas, kurias kelia žemdirbių amžėjimo, jaunimo pritraukimo į sektorių bei Rusijos karo sukeltos pasekmės – užminuoti laukai, sugadinta infrastruktūra it tt.

Ministras K. Starkevičius pasidžiaugė, kad į „Taikos duonos” būrį prisijungė sunkų savo valstybės etapą išgyvenanti šalis, ginanti ne tik savo, bet ir mūsų visų laisvę ir nepriklausomybę.

„Todėl privalome kartu spręsti bet kokias problemas, kurios yra bendros visiems nepriklausomai nuo išsivystymo lygio. Žemės ūkis ir maisto produktai neturi tapti politinės prievartos instrumentu“, – pabrėžė ministras K. Starkevičius, akcentavęs rusiškų žemės ūkio ir maisto produktų importo į ES ribojimo klausimo svarbą.

Forumo šeimininkas – Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras – pabrėžė, kad be aprūpinimo maistu saugumo nebus ir taikos, o be taikos nebus ir saugumo. Jis taip pat pasidžiaugė, kad susirinkę šalių atstovai sutaria dėl grėsmės, kurią turi įveikti Ukraina, pabrėžė, kad mūsų pareiga yra padėti. Visi konferencijos dalyviai sutiko, kad būtina išlaikyti aktyvų dialogą Europoje, kuris vestų link taikos ir žemės ūkio gerovės skatinimo.

Renginio metu aptartos pastarųjų 10-ties metų „Taikos duonos“ įgyvendintos iniciatyvos, apžvelgti nuveikti darbai bei perspektyvos. Vieningai sutarta, kad tai itin reikalinga platforma, kurios svarba yra mums visiems yra didesnė nei kada nors iki šiol. Ministras K. Starkevičius padėkojo „Taikos duonos” iniciatoriui ir idėjos puoselėtojui G. Schenkui už nepailstamą tikėjimą ir galimybę suburti bendraminčius, turinčius skaudžią istorinę patirtį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-03

Taip pat paramos paraiškas nuo sausio 2 d. galės teikti bitininkai, žemės ūkio produktų perdirbėjai pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal priemonę „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“.

Nuo sausio 6 d. numatytas kvietimas pagal priemonę „Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ (kvietimas skirtas EIP projekto įgyvendinimo planų teikimui), o nuo sausio 13 d. paramos bus galima kreiptis pagal priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.

Jaunieji ūkininkai galės kreiptis paramos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ nuo birželio 2 d. iki birželio 30 d. dotacijoms ir paskoloms, o nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – tik paskoloms.

Paraiškos dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas bus priimamos pagal šias priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (paraiškas dotacijoms ir paskoloms bus galima teikti nuo liepos 7 d., o tik paskoloms – nuo rugsėjo 9 d.), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (paraiškas dotacijoms ir paskoloms bus galima teikti nuo rugsėjo 1 d., o tik paskoloms – nuo spalio 1 d.).

Smulkieji ūkininkai paramos galės kreiptis nuo rugsėjo 1 d. pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, o nuo spalio 1 d. – pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. numatomi du kvietimai skirtingoms veikloms pagal priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“: vienas kvietimas skirtas reguliuojamo drenažo įdiegimui į rekonstruotas melioracijos sistemas, o kitas – melioracijos sistemų rekonstravimui.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-02

Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Toma Eidintaitė žiūrovams pristatė svarbiausią informaciją apie paramą pagal Lietuvosžemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Pristatymo metu ne tik buvo aptarti abiem priemonėms taikytini pagrindiniai reikalavimai ir sąlygos gauti paramą, tinkamumo bei atrankos kriterijai, bet ir, remiantis praktika, atkreiptas dėmesys į dažniausiai pasitaikiusias paraiškas pagal šias priemones teikusių pareiškėjų klaidas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-02

Remiama veikla

Parama galės būti skiriama:
– žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose  (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
– žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą  (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).  

Parama galės būti teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) pirminei gamybai ir valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems produktams perdirbti, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas. 

Pareiškėjas veiklą gali vykdyti viename arba keliuose iš šių sektorių:
– gyvulininkystė;
– augalininkystė;
– daržininkystė;
– sodininkystė;
– uogininkystė.

Galimi pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys

Paraiškas kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos (LR) žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka, fiziniai asmenys – ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį LR ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka.

Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą žemės ūkio valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Fiziniai asmenys paraišką gali teikti su partneriu – reikalavimus gauti paramą atitinkančiu fiziniu asmeniu, vykdančiu žemės ūkio veiklą. Partnerių skaičius nėra ribojamas. Paramos lėšas, skirtas projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas (pareiškėjas). 
Reikalavimai pareiškėjui

Smulkusis ūkininkas, teikiantis paramos paraišką, nurodytą žemės ūkio veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo. Jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur, o kai paraiška teikiama su partneriu, – ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Nurodytus VED būtina išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui, tačiau netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus – toks kooperatyvo statusas privalo būti nepertraukiamai išlaikytas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Projektas privalo būti įgyvendintas per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Projekto kontrolės laikotarpis – 3 metai nuo galutinio paramos išmokėjimo dienos.

Paramos suma

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui projektą įgyvendinant:
– iki 25 000 Eur – vienam paramos gavėjui;
– iki 50 000 Eur – 2 ūkio subjektams,
– iki 75 000 Eur – 3 ūkio subjektams;
– iki 100 000 Eur – 4 ar daugiau ūkio subjektų.   

Kompensuojama iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc.

Žinotina, jog paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal Priemonę negali viršyti 100 000 Eur. Partnerių giminystės ryšiai nėra laikomi susietumu, jei projekto dalyviai veiklą vykdo savarankiškai.

Tinkamos išlaidos

Paramos lėšomis kompensuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, susijusios su žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant įrangą apsaugai nuo šalnų, paukščių, žvėrių ir pan. (parama neskiriama transporto priemonėms, nurodytoms Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, įsigijimui), naujų technologinių įrengimų, skirtų žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, naujos kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu, įsigijimas.

Žemės ūkio technikai, įrangai ar energijai iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įsigyti bus taikomi fiksuotieji įkainiai, numatyti Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones fiksuotųjų vieneto įkainių ir jų skaitinių reikšmių nustatymo ir taikymo tvarkos apraše – informaciją apie jo patvirtinimą raginame sekti žemės ūkio ministerijos ir NMA interneto svetainėse (aktuali informacija – ŽŪM straipsnyje).

Taip pat parama skiriama projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, įskaitant šiltnamių statybą. Paramos lėšomis gali būti įsigytos naujos statybinės medžiagos, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingų medžiagų įsigijimą (pvz.: agrodangą, šiltnamių plėvelę ir pan.), – statybinių medžiagų įsigijimas finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu.

Taip pat parama skiriama infrastruktūrai valdoje tvarkyti, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį), įrengiamos ir sutvarkomos laistymo / drėkinimo ir nuotekų šalinimo sistemos).
Kompensuojamas ir daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Finansuojamos ir bendrosios išlaidos – jų finansuojama dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur. Kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur.

Projekto viešinimo išlaidos turi būti patirtos vadovaujantis Suteiktos paramos pagal SP viešinimo taisyklėmis.

Atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius:
1. Paraiška teikiama su partneriu:
– kai dalyvauja 1 partneris – suteikiama 10 balų;
– kai dalyvauja 2 partneriai – suteikiama 20 balų;
– kai dalyvauja 3 ar daugiau partnerių arba paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas – suteikiama 30 balų.

2. Pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 20 balų.
Turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.
   
   3. Pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiami 5 balai.

4. Pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir cheminė sudėtis, – suteikiama 10 balų. 

5. Mišrios specializacijos pareiškėjo ūkiui suteikiama 20 balų.
Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų.

6. Pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas – suteikiama 15 balų. 
Balai suteikiami investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti įsigyjamos panaudojant paramos lėšas bei panaudojamos visų projekto įgyvendinime dalyvaujančių ūkio subjektų veikloje.

Mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius, kurį privaloma surinkti norint toliau pretenduoti į paramą, yra 30 balų. Nesurinkus privalomojo 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškos priimamos per ŽŪMIS

Paraiškos NMA turi būti teikiamos užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos (DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE formatu).

Paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos (lapkričio 29 d.) 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-04

Sausra trukdo sėjai ir stabdo jau sudygusių augalų vystymąsi. Rugsėjo pabaigoje Rusijoje buvo pasėta tik 8,3 mln. hektarų žieminių javų, palyginti su 9,3 mln. hektarų prieš metus ir pastarųjų penkerių metų vidurkiu, praneša Rusijos analitikų įmonė SovEcon. Tai mažiausias skaičius nuo 2013 m.

Lėtas sėjos tempas dviejuose svarbiuose žieminių kviečių auginimo regionuose ir nepalankios sąlygos žiemkenčių pasėliams vystytis sudaro prielaidas, kad kitais metais derlius gali būti mažesnis.

Praėjusią savaitę Europos Komisija dar kartą sumažino 27 ES valstybių narių produkcijos įverčius: Dabar tikimasi, kad paprastųjų kviečių kiekis sieks 114,6 mln. tonų, palyginti su 116,1 mln. tonų praėjusį mėnesį, t. y. 9 % mažiau nei pernai.

Kukurūzų derlių Komisija vertina 60,1 mln. tonų, palyginti su 61,6 mln. tonų praėjusį mėnesį. Palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo -4 %. MARS stebėsenos tarnyba anksčiau sumažino kukurūzų derliaus prognozę nuo 7,03 t/ha iki 6,84 t/ha.

Dabar Komisija mano, kad miežių derlius bus 50,4 mln. tonų, palyginti su 51,3 mln. tonų praėjusį mėnesį. Palyginti su praėjusiais metais, tai yra -6 % mažiau, o Komisija dabar prognozuoja, kad rapsų derlius sudarys 17,2 mln. tonų, palyginti su 18 mln. tonų praėjusį mėnesį, t. y. -13 % mažiau nei praėjusiais metais.

Audros padaryta žala Vidurio Vakarų regione ir eksporto tarifas Rusijoje

Pietų Jungtinėse Valstijose praūžęs uraganas „Helene“ taip pat sukėlė susirūpinimą dėl galimos žalos infrastruktūrai Meksikos įlankoje ir kukurūzų bei sojų pasėliams.

Kukurūzų atveju dabar patvirtinta, kad oficiali Ukrainos 2024 m. gamybos apimtis sumažinta. Ukrainos žemės ūkio ministerijos vertinimu, kukurūzų derlius Ukrainoje 2024 m. sudarys 25,8 mln. tonų, o eksportas – 21,7 mln. tonų.

Nors šie skaičiai, palyginti su daugumos analitikų vertinimais, vis dar yra labai dideli, jie yra gerokai mažesni už naujausius JAV žemės ūkio ministerijos (USDA) vertinimus.

Rusijoje vyriausybė ką tik drastiškai padidino kukurūzų eksporto mokestį po to, kai šalyje buvo užfiksuotas labai prastas 2024 m. derlius. Rusijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo spalio 2 d. Rusijos kukurūzų eksporto muitas padidės nuo 293 iki 2786 rublių už toną.

Pagal USDA duomenis ir rinkos analitikų vertinimus, kviečių atsargos sudaro 53,7 mln. tonų, palyginti su 48,1 mln. tonų pernai, o kukurūzų atsargos – 46,8 mln. tonų, palyginti su 34,5 mln. tonų pernai.

Šaltinis: agrobite.lt, 2024-10-03