Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-10-11
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-10-11

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-10-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio gamybos ir perdirbimo investicijoms – papildoma 40 mln. eurų parama

Norint stiprinti žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą, Žemės ūkio ministerija siūlo didinti paramą ūkių ir įmonių investicijoms 40 mln. eurų, kad paramos lėšos pasiektų daugiau gavėjų. Lėšas Vyriausybei siūloma skirti iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano nacionalinio finansavimo dalies, perskirstant ministerijai skirtus bendrus asignavimus, rašoma nutarimo projekte.

Iki šiol strateginio plano intervencinėms priemonėms buvo numatyta 282,41 mln. eurų. Skyrus papildomą finansavimą, ši suma padidės 40 mln. eurų. Paramą dar turės patvirtinti Europos Komisija.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-10-10

Smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimo paraiškos – pirmumo eilėje

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau įvertino paraiškų, rugsėjo 2–30 d. pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, atitiktį atrankos kriterijams ir sudarė šių paraiškų pirmumo eilę. Pagal KPP priemonę per mėnesį trukusį paraiškų teikimo laikotarpį buvo gautos 24 paraiškos.

Bendra jose smulkiųjų ūkio subjektų prašoma paramos suma sudarė 1,95 mln. Eur. Primintina, jog šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 3,6 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

NMA specialistams itin operatyviai įvertinus šių paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, paaiškėjo, jog parama galės būti skirta visiems 24 pareiškėjams – paraiškos surinko daugiausia – 60 atrankos balų, mažiausia – 15 atrankos balų (mažiausias privalomas atrankos balų skaičius), taigi nė viena paraiška nebuvo atmesta ir visoms pateiktoms paraiškoms paramos lėšų pakanka.

Primintina, jog parama pagal KPP priemonę teikiama smulkiems ūkio subjektams – smulkių ūkių savininkams, smulkiesiems miško valdytojams, labai mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims – jų tarpusavio bendradarbiavimo veiklai vystyti, kai ūkiai užsiima ta pačia ekonomine veikla, t. y. ūkių bendradarbiavimas remiamas, kai žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai numato vykdyti bendrą veiklą su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai – su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais, alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai – su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais. Pareiškėjas kartu su partneriu turi vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą, organizuoti bendrus darbo procesus, dalintis įrenginiais ir ištekliais.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-11

Ūkiuose jau švenčiamos darbų pabaigtuvės

Marijampolės krašto žemdirbiai metus skaičiuoja nuo derliaus iki derliaus, o sulaukę rudens susirenka į pabaigtuvių šventę „Sūduvos kraitė 2024“. Suvalkiečiai ne tik išaugino javus, bet ir išsirinko „Metų ūkio“ nugalėtojus. Šiemet konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju iš penkių vertinimo komisijos aplankytų ūkių pripažintas ūkininkas Darius Akstinavičius, antroji vieta skirta Neringai ir Dariui Tamošaičiams, o trečioji vieta – Vitui Barišauskui.

Broliai ūkyje – kaip partneriai

Konkurso „Metų ūkis“ pirmosios vietos Marijampolės savivaldybėje laimėtojas, Kūlokų kaimo (Liudvinavo sen.) ūkininkas D.Akstinavičius vien sau visų nuopelnų neprisiima, nes šeimos ūkyje ūkininkauja kartu su broliu Raimundu bei savo tėvais Danute ir Jonu.

„Mūsų ūkio stiprioji pusė turbūt ir yra visų mūsų – dviejų brolių ir mūsų tėvų – bendras sutarimas, tarpusavio darna. Čia šeimos ūkis ir visi jame dirbame kartu su samdomais darbininkais. Visi pasitariame, pasvarstome“, – prisipažino vyresnysis sūnus ir ūkio savininkas D.Akstinavičius, turintis du inžinerijos mokslų, baigtų kolegijoje bei universitete, diplomus.

Ūkininkas Darius minėjo, kad jie yra pasiskirstę ir pasidalinę sritis, už kurias šeimos ūkyje atsako, nes vienas visko aprėpti negalėtų. Jis pats daugiau „pasikaustęs“ ir atsakingas už techniką. Brolis Raimundas studijų metais universitete gilinosi į žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžineriją, dabar ir šeimos ūkyje daugiau dirba prie derliaus paruošimo – jo akiratyje sandėlis, grūdai.

Nė vienas jų nėra mokęsis agronomijos, bet ir šios srities žinių galima pasisemti, kaip ir visų kitų, kurių reikia ūkininkaujant, nes nuo to, anot jo, niekur nepabėgsi. Patys nemoka ir negali tvarkyti tik buhalterinės apskaitos, tai šią paslaugą samdo. Kai reikia, į ūkį atvažiuoja firmoje dirbantis agronomas, kartu su juo broliai važinėja po laukus, agronomas pakonsultuoja. „Jau ir mūsų pačių ūkininkavimo metų patirties bagažas nemenkas, būna, kad patys daug ką žinome ir sprendžiame“, – pasakojo Darius.

Jau tik ūkio istorijoje išlikę faktai, kad 2009 m. Akstinavičių šeimos augalininkystės ūkis dirbo apie 159 ha žemės, iš jų maždaug 19 ha nuosava, o apie 140 ha – nuomojama žemė. 2016 m. D.Akstinavičius Marijampolės savivaldybės žemdirbių derliaus šventėje buvo įvertintas už tvarkingą žemės naudojimą, gerus augalininkystės rezultatus.

Laikas vietoje nestovėjo: dabar D.Akstinavičiaus ūkis gerokai išsiplėtęs – valdo iki 150 ha nuosavos, o dirba iš viso apie 500 ha žemės. Jeigu pasiūlydavo kaimynystėje gretimą sklypą, šeima jį įsigydavo. Taip ūkininkaudami ir prasiplėtė. Ūkio centras, vadinamoji bazė, liko Kūlokų kaime.

Derlių sumažino sausra

Ūkininkauti Suvalkijos lygumose patrauklu, bet Liudvinavo seniūnijoje, aplink Kūlokus, reljefas kiek sudėtingesnis. Ūkio šeimininkas vardijo, kad iki „Via Balticos“ yra ir kalvotų laukų, ir vietų, prieinančių prie paupių ir pakrančių.

„Žinoma, labai skųstis nėra kuo, mūsų žemės pripažintos našiomis, nėra taip, kad būtų vien smėliai ar nenaši žemė, turime visko – ir derlingų, ir ne tokių derlingų plotų. Vienas minusas – mūsų dirbami laukai neturi labai gražių kontūrų, kad būtų keturkampis ar stačiakampis laukas, vyrauja daugiau netaisyklingos formos“, – apie ūkio valdomos žemės specifiką užsiminė ūkininkas.

Prastais derliais Akstinavičių ūkis negalėtų skųstis, bet neneigė, kad sausra šiemet sumažino vasarinių grūdinių, ypač ankštinių kultūrų derlių. Žieminiai kviečiai byrėjo 7–8 t/ha, rapsų kūlė apie 3 t/ha. Vasarinių kviečių derlius svyravo nuo 5 iki 5,5 t/ha.

Šiemet užaugino pupų, kurių derlingumas mažesnis – siekė nuo 3,5 iki 4 t/ha. Derlingesniais metais ūkis prikuldavo apie 5 t/ha pupų. D.Akstinavičiui kelia rūpestį tai, kad kol kas pupos dar nerealizuotos, o ir viso šeimos ūkio išauginto derliaus parduota tik ta dalis, kuri buvo sutarta išauginti pagal išankstines sutartis, didžioji dalis – tebesaugoma.

„Ši vasara savo „nagučius“ dar rodė rugsėjį. Pirmomis spalio dienomis važinėjant laukuose ir apžiūrint pasėtas žiemojančias kultūras buvo matyti labai didelis sausros poveikis ir drėgmės poreikis. Atvykęs agronomas lygino, kad Šakių rajone žieminiai rapsai beveik iki kelių, o Liudvinavo seniūnijoje pas mus du mėnesiai rapsai „stovi“ beveik vietoje, vos matomi. Tinkami, neperaugę, bet ir ne per didžiausi“, – lygindamas atkreipė dėmesį ūkininkas iš Kūlokų.

Pasėlius stebi ne be reikalo – yra tam tikri pasėlių priežiūros etapai, kurių metu ūkininkas privalo padaryti tam tikrą darbą. Dariaus pastebėjimu, ne tik pas juos, bet ir aplinkiniuose ūkiuose spalio pradžioje trūko lietaus, ūkininkai vylėsi greitu laiku jo sulaukti, kaip ir įvyko, nes rugsėjo pabaigoje pasėtiems žieminiams kviečiams, anot D.Akstinavičiaus, labai reikėjo drėgmės tolygiam gražiam sudygimui, kad galėtų atėję pasidžiaugti lauku. Žemesnėse vietose, kur dar buvo drėgmės, jau sužaliavę, o kalvelės – vis dar buvo rudos.

Viskas turi savo vietą

Nepaisant mažesnio derliaus ir sunkumų jį parduodant, Darius neabejoja, kad jų šeimos ūkis, jungiantis dviejų brolių ir tėvų šeimas, išgyvens. Jo teigimu, pasirinkta jau seniai, dar studijų baigimo laikais buvo aišku, ką abu broliai veiks ateityje – grįš ūkininkauti pas tėtį.

„Abu likome ūkyje, niekur nepabėgome, koja kojon einam. Nuo mažumės pradėjome, tiek tėtės, tiek mamos indėlis, ir, aišku, mums patiems patiko. Kai atsigręži atgal, tų ūkininkavimo metų jau susikaupė nemažai. O dabar tiesiog tik vienas tikslas – tik į priekį, nes pasirinkimai jau padaryti ir nebėra kur dėtis. Kartą ūkininku patapai ir darai tą, ką geriausiai moki, sugebi. Taip ir turi būti, nes kai darai ne tą, kas tau prie širdies, tai ir rezultatai būna iškreipti. Kai užsiimi tau patinkančia veikla ir pats tuo gyveni bei kvėpuoji, manau, ir sekasi geriau“, – apie savo ir brolio apsisprendimą plėtoti augalininkystės ūkį atviravo D.Akstinavičius.

Rudenį išeiti atostogų ir ilsėtis Akstinavičių šeimos dar negali. Anot Dariaus, laukia nemažai darbų. Pagrindinis skausmas, pasak ūkininko, bandyti dar kažkiek realizuoti derliaus, bet turbūt teks laukti palankesnių kainų. Laukuose sėja pasibaigė, dabar laukia pagrindinis rudeninis darbas – akmenų rinkimas. Tai dabar artimiausias svarbus darbas laukuose, po jo – technikos ruošimas žiemai.

„Jau atšąla, tai reikia viską susiprausti, susitepti, susivaryti į angarą, kad būtų po stogu, sustatyti į savo vietas, kur jie ir peržiemotų. Netrunka ateiti ir šventinis periodas. Žiūrėk, jau ir Kalėdos“, – apie derlių, darbus, ūkį ir likimą mintimis dalijosi „Metų ūkio“ pirmosios vietos laimėtojas D.Akstinavičius.

Apie besibaigiančius ūkinius metus VL pakalbino Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėją Ziną Prajarienę.

Kuo išskirtiniai Marijampolės krašto žemdirbiams buvo šie metai?

Kaip ir visiems Lietuvoje, šie metai išskirtiniai buvo aukštomis oro temperatūromis, neįprastai sparčiu augalų augimu ir brendimu. Bet skirtingai nuo kitų regionų, mus aplenkė derlių naikinančios liūtys ir audros.

Kiek registruota ūkių, kiek veikia žemės ūkio bendrovių?

Savivaldybėje registruota 1 570 ūkininkų ūkių, veikia 10 žemės ūkio bendrovių.

Kokios yra Marijampolės krašto žemdirbių stipriosios pusės?

Žemės derlingumas ir derliaus kokybė palankiau veikia ekonominius rezultatus. Tada galima įdarbinti kvalifikuotus žmones ir jiems mokėti normalius atlyginimus. Žemdirbiai turi finansinių atsargų, esant nesėkmėms gali kompensuoti nuostolius, taip išlaikydami ūkių gyvybingumą.

Kokios kokybės derlių ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nuėmė, kiek vidutiniškai prikūlė iš hektaro? Kaip sekėsi parduoti derlių?

Žieminių javų ir rapsų derliai buvo vos didesni už vidutinius. Vasariniai augalai vis dėlto nukentėjo nuo sausros, derliai žymiai mažesni negu ankstesniais metais. Derlių parduoti sekasi skirtingai. Šiemet pasiteisino išankstinių sutarčių sudarymas žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje – tada buvo užfiksuotos geriausios kainos.

Kokios buvo kviečių, rapsų supirkimo kainos? Iš kur į ūkius atkeliaus pagrindinis pinigų srautas?

Kainos skelbiamos Matif biržoje ir pas supirkėjus. Kainos tikrai nebuvo didelės, nes dėl sausų orų nebuvo ir aukštos kokybės grūdų, pvz., žieminiai ir vasariniai kviečiai daugumoje atitiko 3–4 klasės reikalavimus. Augalininkystės ūkio pinigai atkeliaus iš grūdų pardavimo. Gyvulininkystės ūkiai apyvartines lėšas gauna iš pieno pardavimo.

Ar išgyvens šio krašto žemdirbiai, žemės ūkio bendrovės? Kaip išgyvena maži ūkininkai, auginantys uogas, daržoves?

Šio krašto žemdirbiai išgyvens. Daržovių augintojai taip pat gauna geras pajamas realizuodami produkciją be tarpininkų.

Kas šiemet davė menkiausią derlių, o gal kai ko net nereikėjo kulti ar nuimti?

Vasariniai augalai prasčiau užderėjo. Lengvų žemių ploteliuose avižų kiti ir nekūlė, įterpė kaip dirvos gerinimo priemonę.

Kokia situacija melioracijos sistemose, ar daug probleminių vietų dėl drėkstančių kaimų ir ūkininkų laukų?

2024 m. Marijampolės savivaldybei melioracijos statinių remontui ir priežiūrai skirta 179,1 tūkst. eurų specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijai ir 540 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Pateiktos paraiškos ir pasirašytos dvi paramos sutartys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ projektams, kurių vertė – po 460 tūkst. eurų. Įvykdyti projektai pagerins melioracijos įrenginių būklę Sasnavos ir Marijampolės seniūnijų teritorijoje. Atsižvelgiant į sausą laikotarpį sumažėjo prašymų skaičius atlikti avarinius melioracijos statinių remonto darbus.

2024 m. Marijampolės savivaldybėje deklaruota 1 076 ha cukrinių runkelių. O kiek užima kitos kultūros?

2024 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas pateikė1 905 žemės ūkio subjektai, iš viso deklaruotas 48 741 ha žemės ūkio naudmenų plotas. Didžiausią deklaruojamą plotą sudaro žieminiai kviečiai – 15 683 ha, žieminių rapsų deklaruota 7 007 ha, vasarinių kviečių – 3 210 ha, kukurūzų – 1 935 ha, padidėjo ankštinių kultūrų deklaravimo plotai: pupų deklaruota 2 121 ha (2023 m. 1 634 ha), žirnių – 1 398 ha (2023 m. 908 ha), cukrinių runkelių – 1 076 ha, vasarinių ir žieminių miežių atitinkamai 1 300 ir 1 210 ha.

Per savivaldybės teritoriją tiesiama „Via Baltica“, kurios poreikiams teko paimti žemės ir iš ūkininkų. Tuoj bus tiesiama ir nauja „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė. Kiek savivaldybės teritorijoje dėl to mažėja dirbamos žemės plotai, iš kurių ūkininkų (kokiose vietovėse) paimama daugiausia?

Magistralinio kelio ruožui mūsų savivaldybėje paimta apie 300 ha žemės ūkio naudmenų žemės. Didžiausi plotai paimti iš ūkininkų Gintarės Butkienės, Dalės Pielikienės, Dariaus ir Algimanto Gabrielaičių, Valavičių žemės ūkio bendrovės, tai palietė ir nemažą kiekį smulkesnių ūkininkų. Kokius ūkininkus ir kiek žemės paėmimas palies „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimui – nežinoma. Tokios informacijos neturi nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei savivaldybės administracija.

Kokių naujovių artimiausiu metu gali tikėtis žemdirbiai?

Naujovių žemdirbiai jau ir dabar turi. Naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sustabdė patikras tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalo, augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo, ekologinės gamybos žurnalo, atliktų ūkio darbų žurnalo. Siekiant žemės ūkio subjektams sumažinti administracinę naštą peržiūrimi teisės aktai.

O ateityje dėl naujovių neaišku, dabar aplinkui tik rinkiminiai pažadai. Po to nauja valdžia, naujas žemės ūkio ministras. Belieka laukti ir tikėtis geriausio.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-10-11

 Lietuvoje 2024 m. rugsėjo antroje pusėje padidėjo grūdų ir rapsų supirkimo kainos

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. 38 savaitę (09 16–22) kviečius supirko vidutiniškai po 207,05 EUR/t. Palyginti su kaina buvusia prieš mėnesį (34 savaitę (08 19–25), ji padidėjo 5,23 proc., bet buvo 5,66 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 38 savaitę (09 18–24). Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 153,99 EUR/t – 3,11 proc. didesne kaina, palyginti su rugpjūčio antroje pusėje buvusia kaina, bet 26,72 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Analizuojamu laikotarpiu kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 167,83 EUR/t – atitinkamai 9,13 proc. ir 0,33 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį bei metus.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 38 savaitę buvo 1,56 proc. didesnė negu prieš mėnesį bei 3,44 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 455,24 EUR/t.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 17 (453), 2024-09-30

Rudeniniai purškimai – ką svarbu žinoti?

Ruduo – žemdirbiams atsakingas metas. Tai ne tik derliaus dorojimo, bet ir žieminių augalų sėjos ir priežiūros laikotarpis. Sėjai svarbu parinkti atsparias augalų veisles, kokybišką sėklą ir sodinamąją medžiagą, laikytis tinkamos augalų sėjomainos. Žieminių grūdinių augalų (kviečių, miežių, rugių ir kt.), žieminių rapsų sėjai rekomenduojama taikyti dirvą tausojantį žemės dirbimą ar tiesioginę sėją, pasirinkti tinkamiausius sėjos ir sodinimo terminus bei formuoti tinkamą įsėlio ir pasėlio tankumą. 

Pagal dirvožemio ir auginamų augalų poreikį taikyti subalansuotą tręšimą, kalkinimą.

Žieminiai rapsai vis dar išlieka vieni pagrindinių auginamų žemės ūkio lauko augalų. Šių augalų apsaugai nuo kenksmingųjų organizmų dažnu atveju pasitelkiami ir augalų apsaugos produktai (AAP). Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) primena, kad AAP turėtų būti naudojami tikslingai. Svarbu pasirinkti AAP, registruotus konkrečiam tikslui, t.y. augalui ir (ar) kenksmingajam organizmui, darančius mažiausią šalutinį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Naudojamų AAP mastas neturi viršyti būtinybės. Pavyzdžiui, galima mažinti AAP normas etiketėje nurodytose leistinose ribose, AAP naudoti rečiau ar ne visoje teritorijoje, tačiau tai neturi didinti kenksmingųjų organizmų populiacijų atsparumo rizikos.

Nuo galimo apnuodijimo AAP turime saugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus, todėl reikia ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas pateikti informaciją į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), apie planuojamus žydinčių augalų, kuriuos lanko bitės, pasėlių purškimus jų žydėjimo metu profesionaliajam naudojimui skirtais AAP ar kai purškiami AAP, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“.

Primename, kad tais atvejais, kai AAP apdorojami žydintys augalai, purkšti pasėlius leidžiama tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto.

Naudojant AAP svarbu neužmiršti

Leidžiama naudoti tik LR registruotus AAP, tapačius LR registruotiems AAP, kuriems išduotas leidimas tiekti rinkai išimties tvarka 120 d. laikotarpiui arba nustatyta tvarka gavus Augalininkystės tarnybos leidimą naudoti asmeninėms reikmėms AAP, tapačius LR registruotiems AAP.

AAP pirkti iš legalių platintojų. Prekyba AAP konkrečioje prekybos vietoje ar internetu leidžiama tik turint AAP platinimo leidimą, kurį išduoda Augalininkystės tarnyba.

Apdorojant pasėlį AAP išlaikyti atstumų nuo šalia esančių kitų pasėlių.

AAP naudoti pagal etiketėje nurodytą informaciją ir ja vadovautis: AAP naudoti tik tiems augalams, kuriems yra skirti, laikytis etiketėje nurodytų AAP normų, apdoroti augalus tik rekomenduojamu augimo tarpsniu, neviršyti nurodyto didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo AAP panaudojimo kiekio per augalo vegetacijos laikotarpį, laikytis laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio), laikytis 1 m apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių bei ne žemės ūkio paskirties žemės (jeigu AAP etiketėje nėra nurodytos griežtesnės apsaugos zonos, kurios, turint tikslą apsaugoti vandens organizmus ar netikslinius nariuotakojus, gali siekti ir 20 m), laikytis nurodytų naudojimo apribojimų, skirtų apsaugoti požeminį vandenį ar dirvožemio organizmus (pvz., nenaudoti AAP dažniau kaip kas trejus metus tame pačiame lauke), laikytis AAP etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo.

2024 m. rugsėjo 20 d. buvo pakeistos AAP saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklės. Tad keičiasi ir AAP naudojimo apskaitos žurnalo pildymo tvarka (žurnalas pildomas popieriuje, PPIS per elektroninius valdžios vartus arba elektroninėje formoje iki einamųjų kalendorinių metų gruodžio 1 d.) bei forma, kuri nurodyta taisyklių 3 priede. Keičiasi ir tai, kad į PPIS pranešti nereikia, kai sėjama AAP apdorota sėkla augalų (rapsų, rapsukų, garstyčių ar kitų), kuriuos lanko bitės, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-07

Ankstesnės žemės ūkio naujienos