Žemės ūkio naujienos: 2024-10-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. rugsėjo mėnesį
Informuojame, kad 2024 m. rugsėjo mėn. vidutinė natūralaus (4,11 proc. riebumo ir 3,42 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina siekė 428,75 Eur už toną ir buvo 10,0 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. rugpjūčio mėn. – 389,90 Eur už t). 2024 m. rugsėjo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 22,0 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. rugsėjo mėn.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. rugsėjo mėnesį už natūralų pieną (4,13 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 474,89 Eur už t. Palyginus su 2024 m. rugpjūčio mėn., ši pieno kaina padidėjo 9,2 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2024 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 6,7 proc. ir buvo 379,14 Eur/t Eur už t (2023 m. rugsėjo mėn. – 317,54 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://pienorinka.zudc.lt meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. rugsėjo mėn.).
2024 m. rugsėjo mėn. buvo supirkta 119,89 tūkst. t pieno, 3,2 proc. mažiau, palyginus su 2023 m. rugsėjo mėn.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-10-21
Lietuvos kaimo tinklo nariai paraiškas teikė aktyviai
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Lietuvos kaimo tinklo (Tinklas) nariai antrą kartą šiemet teikė paramos paraiškas dėl paramos vykdyti komunikacijos projektus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
Kadangi prašoma paramos suma viršija kvietimui skirtąją, kuriems iš pareiškėjų atiteks parama, paaiškės įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir sudarius paraiškų pirmumo eilę.
Žemiau pateikiame atrankos kriterijus ir suteikiamus balus juos atitikus:
1. Komunikacijos projektas bus įgyvendinamas:
* daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;
* nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
* 2 Lietuvos apskrityse – suteikiama 10 balų.
2. Komunikacijos projektas prisideda prie SP žinomumo didinimo bei SP įgyvendinimo kokybės gerinimo. Per visą komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose ir (arba) mokymuose dalyvauja:
* daugiau nei 200 asmenų – suteikiami 25 balai;
* nuo 151 iki 200 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;
* nuo 101 iki 150 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
* nuo 51 iki 100 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų;
* nuo 31 iki 50 asmenų (įskaitytinai) – suteikiami 5 balai;
3. Komunikacijos projektas įgyvendinamas:
* pareiškėjo, kuris yra nacionaliniu lygmeniu veikiantis Tinklo narys (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus), – suteikiama 20 balų;
* kartu su 3 ir daugiau partnerių – suteikiama 15 balų;
* kartu su 2 partneriais – suteikiama 10 balų.
4. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie didesnio skaičiaus SP priemonių žinomumo didinimo bei jų įgyvendinimo kokybės gerinimo:
* prie 4 ir daugiau SP priemonių – suteikiami 25 balai;
* prie 3 SP priemonių – suteikiama 20 balų;
* prie 2 SP priemonių – suteikiama 15 balų.
5. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines, tam tikros srities problemas, taip prisidedant prie efektyvesnio SP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl SP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 10 balų.
Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta. Didžiausias galimas balų skaičius – 100.
Primename, kad pagal priemonę parama skiriama organizuoti ir vykdyti renginius, kuriuose suinteresuoti subjektai galėtų susipažindinti su SP, būtų skatinamas jų dalyvavimas rengiant, įgyvendinant SP, gerinant SP įgyvendinimo kokybę ir t. t. Dėl paramos šioms veikloms vykdyti buvo kviečiami kreiptis nacionaliniu ir vietos lygmeniu veikiantys Tinklo nariai (narių sąrašas skelbiamas LKT svetainės www.kaimotinklas.lt skyriuje Nariai“ esančiame narių sąraše).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-21
Jonavos rajono gyventojai priešinasi biometano gamyklos statyboms
LRT GIRDI sulaukė Jonavos rajono Žeimių seniūnijos gyventojų kreipimosi dėl planuojamų statyti biometano gamybos įrenginių. Gyventojai baiminasi, kad atsivežant didžiąją dalį žaliavos padidės tarša, sklis nemalonūs kvapai. Statytojai tikina priešingai, naudojant oro valymo filtrus, teršalų bus mažiau nei dabar.
Ūkyje per metus sukaupiama apie 50 tūkst. kubinių metų mėšlo ir srutų. Sankaupos išlaistomos laukuose. Pastačius biometano įrenginius, anot vadovo, sklindantys kvapai vietovėje nebebūtų tokie aitrūs.
„10 tūkst. kiaulių laikom, 2 tūkst. galvijų, padidės iki 2,5 tūkst. Esant mikroklimatui, kuris susidaro šičia, gali būti žymiai geriau. Metanas, visa kita išsiima iš tų srutų ir pasidaro kitas kvapas“, – komentuoja Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas.
Šalia esančio Juškonių kaimo gyventojai sumažėsiančiais kvapais netiki. Nerimauja, kad žaliavos iš vietoje esančios žemės ūkio bendrovės sudarys tik penktadalį, visa kita bus atvežama. Investuotojai dokumentuose nurodo planuojantys biodujas gaminti 6 fermentatoriuose, per metus sunaudoti 410 tūkst. tonų žaliavos.
„Dabar iš aplinkinių pradės vežti į Aristavą, Bukonis, Okainius – visą tą šūdą čia suvežt, kam mums to reikia? Mes savo šūdo turim sočiai ir visi laimingi“, – kalba Juškonių gyventojas Algimantas Rokas.
„Matematinis skaičiavimas – tariamai iki 80 mašinų per dieną. Patikėkit, jau kelio ir taip nebeturim, baisus, mašinos nebus sandarios, triukšmas, tarša“, – sako kitas vietos gyventojas Raimundas Volbergas.
Dėl didesnės taršos ir suprastėsiančios gyvenimo kokybės nerimaujantys gyventojai sako rinkę parašus, kreipęsi ir į savivaldybę, ir į aplinkosaugininkus, tikina derėjęsi su investuotojais.
„Mes siūlėm, mes ėjom į kompromisą, kad yra miškuose vietos, yra laukai, kad pasitrauktų su savo ta gamykla“, – mini Juškonių seniūnaitė Rita Kanaporienė.
„Galvoju, vamzdį čia mums atveskit, katilinę pastatykit, nors šiltai gyvensim. Pasirodo, išveža viską. Vienu žodžiu, atveža, palieka taršą, o gerą daiktą išsiveža. Dar, tiesa, sakė, galėsi nusipirkti kompostą žemei“, – pasakoja vietos gyventojas Algis Martišius.
Aplinkos apsaugos agentūra yra priėmusi išvadą, kad amoniako koncentracija neviršys normų, reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai gamykla nesukels.
„Mes turime žmonių kreipimąsi gavę, kur žmonės tiesiog nenori gamyklos, prašo ją uždrausti, visi suprantam, kad taip nevyksta“, – nurodo Jovanos rajono savivaldybės atstovas Evaldas Utyra.
„Savivaldybė paprastai vadovaujasi teisės aktais, ir jeigu verslas šiuo atveju išlaikys, visas procedūras atitiks ir gausim visus reikalingus dokumentus, tai greičiausiai tas leidimas bus išduotas“, – priduria jis.
Statytojai, į klausimus atsakę raštu, sako, kad projektas duos naudos, bus sukurtos 6 darbo vietos. Verslui įsibėgėjus žadama remti vietines bendruomenes.
„Sutinkam, kad transporto padidės, bet kelias, kuriuo važinės automobiliai, yra visų, bendruomenėms nereikėtų jo savintis. To kelio priežiūra vyktų iš tų pačių važinėjančių mašinų sumokamo akcizo….
Dėl taršos. Buvo atlikti visi privalomi matavimai, kurie parodė, kad kai kurių teršalų koncentracijos net sumažės, kadangi mes naudotume oro valymo filtrus“, – tvirtina „Pauliukai biomethane“ atstovas Andrius Kiselys.
Anot investuotojų, projektą planuojama toliau plėtoti, tačiau ar biometano gamybos įrenginiai bus statomi dėl kitų su gyventojais nesusijusių priežasčių, dar abejojama.
Šaltinis: Kristina Karlonė, lrt.lt, 2024-10-21
Kumeliukų vertinimai – pirmą kartą Pasvalio krašte
Lietuvoje vis daugiau verslininkų ryžtasi auginti žirgus. Žirgininkystės sektoriaus plėtra atspindi šalies ekonominį išsivystymą ir žmonių išprusimą. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia nuolatinės, kryptingos veiklos ir didelių investicijų. Žirgynuose gimusiems kumeliukams jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tenka dalyvauti vertinimuose.
Žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ žirgynas „Gintarinė pasaga“, įsikūręs Daičiūnų kaime, šiemet sulaukė ypatingo dėmesio – Lietuvos arklių augintojų asociacija žirgyno manieže surengė 2024 metais gimusių kumeliukų finalinį vertinimą. Vertinimuose dalyvavo 5 kumelaitės ir 8 eržiliukai iš visos Lietuvos. Net septyni atstovavo žemės ūkio bendrovei „Vaškai“. Renginį vedė asociacijos prezidentas Juozas Barisevičius.
„Asociacija turi savo selekcinę žirgų veislininkystės programą, pagal kurią sudaromi metiniai grafi – kai – pirminiai kumeliukų vertinimo etapai vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Prieauglio vertinimas yra orientacinis, tai tik pradžių pradžia, iki kol kumeliukas suaugs.
Šiemet finalinį etapą nuspręsta surengti sparčiai besiplečiančiame žirgyne „Gintarinė pasaga“, jis yra Lietuvos arklių augintojų asociacijos narys. Jauname žirgyne daug dėmesio skiriama visam veislinės žirgininkystės procesui“, – komentavo J. Barisevičius.
Pasvalys turi kuo didžiuotis
Vieninteliame Pasvalio rajono žirgyne auginama beveik pusšimtis žirgų. Žirgynui vadovaujanti veterinarė Digna Petkinytė neslėpė džiaugsmo, jog kumeliukų vertinimui buvo pasirinktas jų žirgynas. „Asociacijoje mes dar visai naujokai, į šį kolektyvą įsiliejome prieš ketverius metus. Kuriamės, statomės, žiemą turėsime dar vienas, naujas arklides, todėl asociacijos nariams įdomu su mumis susipažinti, apžiūrėti visą mūsų būsimą bazę. Kumeliukų vertinimuose pirmą kartą dalyvavome praėjusiais metais Vilniuje. Šiemet parodėme visus mūsų žirgyno kumeliukus, kadangi niekur nereikėjo jų vežti. Teliko tik kruopščiai pasiruošti. Prieš vertinimus reikia iššukuoti kumelių ir kumeliukų kailį, uodegą, karčius ir juos supinti. Naudojame šampūnus, kondicionierius bei nemažai kitų grožio priemonių. Rudą ar juodą žirgą konkursui paruošti gerokai lengviau nei širmą. Maskuodamas savo šviesią prigimtį, širmas visada bus linkęs atsigulti į purvyną. Tenka jį ilgai prausti ir naudoti specialias priemones. Pasiruošimui talkino nemaža komanda, tai savanorės mergaitės, kurios žirgyne jodinėja ir užsiiminėja su žirgais. Šukuoti, pinti žirgų karčius joms vienas malonumas, o vėliau pasididžiavimas išvesti į maniežą komisijos vertinimams“, – šypsosi žirgyno vadovė D. Petkinytė.
„Gintarinėje pasagoje“ šiemet liepą gimusi Lietuvos jojamųjų veislės kumelaitė Olivija buvo įvertinta trečiąja vieta. Kumelaičių kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Raimondos Švedavičienės žirgyno Klaipėdos rajone augintinė, eržiliukų vertinimuose pirmoji vieta atiteko Arvydo Kertenio iš Kaišiadorių rajono kumeliukui. Kiti tų pačių žirgų vertinimai vyks po trejų metų, kai jie bus užaugę.
Pasak D. Petkinytės, pagrindinis žirgyno tikslas yra žirgų veisimas ir sportinė žirgininkystė, papildomai užsiima edukacine veikla, moko jojimo, rengia stovyklas vaikams. Žirgai labiausiai domina pradinukus, jie šių didelių gyvūnų visai nebijo, vaikams dar negėda atvažiuoti į kaimą, arklidėse jiems dar nesmirda… Vaikai smalsūs, kartais nori pabandyti ir karvę pamelžti. Paaugliams vykti į arklides jau nebe prestižas. Edukacijose, ekskursijose po visą ūkį aktyviai dalyvauja ir suaugusieji. Didžiausias ūkio rūpestis – surasti patikimų darbininkų, kurie prižiūrėtų gardus, vedžiotų žirgus. Niekaip nepavyksta susiderinti su atsakingomis institucijomis dėl kelio ženklinimo – trūksta nuorodų į naująjį žirgyną ir įspėjamųjų ženklų apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai. Nedžiugina ir vairuotojų kultūra: pamatę žirgą su raiteliu, dažnai tyčia padidina greitį, jiems nerūpi, kad balne sėdi vaikas, o žirgas gali išsigąsti.
Pensionatai žirgams
Kumeliukų vertinimuose dalyvavęs Lietuvos arklių augintojų asociacijos narys Vilius Niauronis iš Šiaulių neslepia, jog žirgai daugeliui šios bendruomenės narių yra tapę tarsi antroji šeima. Jo žirgyno eržiliukas Pirėjus šiame konkurse laimėjo antrąją vietą.
„Su kumeliuku stengiamės užmegzti ryšį nuo pat pirmųjų jo gimimo valandų, žmogų jis turi priimti kaip savo mamą. Norint gyvūną socializuoti, tenka skirti daug dėmesio ir meilės. Žirgų pasitaiko įvairių, net ir turinčių įgimtų elgesio sutrikimų, autistų. Itin jautrios arklių kojos, todėl kantriai išglostome visų naujagimių kojytes – privalome juos prisijaukinti, kad nesispardytų ir nesikandžiotų kaustant kanopas, sutartume ateityje laukiančiose sportinėse rungtyse. Nuo mažens išugdytas žirgas žmogų laikys patikimu draugu. Sulaukęs trejų metų jis po truputį pradės pratintis prie balno, žmogaus svorio nešimo. Mokydami visada darome pertraukas, nekeldami streso duodame gyvūnui laiko apsiprasti, priimti naujas komandas. Jaunas kumeliukas visada bus šalia mamos ir instinktyviai kartos jos judesius ir elgesį. Jeigu mama bėgs per balą, kumeliukas seks iš paskos, jei sugalvos apeiti, jis padarys tą patį. Mums belieka atsirinkti protingą mamą, kad būtų kuo lengviau mokyti jos vaiką. Net ir paprasti dalykai kiekvieną dieną iš žirgų augintojų reikalauja daug išminties ir kantrybės. Žirgas dešimt metų mokosi, po to dešimt metų tarnauja žmogui, o vėliau išleidžiamas į pensiją. Vidutinis gyvenimo amžius – apie 30 metų, trukmę lemia priežiūra ir gyvenimo sąlygos – kuo mažiau arklidėse amoniako ir kuo daugiau gryno oro. Pasenusį mylimą žirgą karšina pats šeimininkas, tačiau tai nėra paprastas rūpestis. Tam yra specialūs pensionatai, kur žirgo senatvė prabėga oriai. Smarkiai pasiligoję ir kenčiantys gyvūnai užmigdomi“, – pasakojo šiaulietis verslininkas Vilius Niauronis, žirgininkyste susidomėjęs prieš keletą metų, kai reikėjo gelbėti apleistus ir suvargusius žirgus viename Šiaulių žirgyne.
Žirgus pakeis klonai?
Almutis Raila, buvęs ilgametis Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas, „Vilniaus žirgyno“ vadovas, važiavimo kinkiniais pasaulio čempionas, neslepia, jog žirgininkystė reikalauja didelių investicijų. Kumeliukų vertinimuose Daičiūnuose dalyvavo du „Vilniaus žirgyno“ eržiliukai, vienas iš jų laimėjo trečiąją vietą. Žirgyne šiuo metu auginama apie šimtą žirgų.
„Žirgas yra žmogaus kūrybos vaisius ir rezultatai ne visada būna džiuginantys. Tenka su tuo susitaikyti. Gerą žirgą gali sugadinti netinkamas raitelis. Žirgininkystė reikalauja didelių investicijų, kainuoja inventorius, geri pašarai, kokybiškos arklių gyvenimo sąlygos. Pasistatai arklidę, tada reikia galvoti apie maniežą, nes žirgai turi kasdien judėti, treniruotis ir kuo mažiau stovėti garduose. Būtina visa infrastruktūra ir tie poreikiai niekada nesibaigia. Kasdieniuose darbuose nemažai padeda savanoriaujantis jaunimas. Jie, kaip ir mes, susirgę žirgų liga, nebegali be jų gyventi. Ši veikla mums ir darbas, ir gyvenimo būdas. Žirgai – empatiški gyvūnai, jie visada pajus žmogaus blogą nuotaiką, susierzinimą, todėl tokios būsenos pas žirgą geriau neiti ir jo negąsdinti. Išsigandęs jis tampa agresyvus ir pavojingas. Žirgai turi gerą atmintį, kai kurie žmogaus padarytų klaidų neatleidžia visą gyvenimą. Vieni gyvūnai santūrūs ir baikštūs, kiti smalsūs, bendraujantys – nepatingės patikrinti pirkinių krepšių ar apuostinėti lauke kavą geriančio šeimininko stalą. Kiekvienas žirgas, kaip ir žmogus, su skirtingais charakterio bruožais ir besikeičiančiomis nuotaikomis“, – kalba patyręs žirgų augintojas A. Raila.
Jis atskleidė dar vieną įdomų faktą – pasaulyje kasmet klonuojama šimtai aukščiausios klasės sportinių žirgų, kumeliukai parduodami net už 250 tūkst. dolerių. Klonavimas gerokai pigesnis ir greitesnis būdas išauginti tokį žirgą, kokio nori. Klonai išvaizda ir sportiškumu būna panašūs į savo pirmtakus, tačiau neidentiški, ir nebūtinai pakartos jo laimėjimus. 2012 metais panaikintas draudimas dalyvauti olimpinėse žaidynėse su klonuotais žirgais. Pasak mūsų pašnekovo, Lietuvoje tokių žirgų dar nėra.
Žirgų sporte susiduriama su milžiniška konkurencija ir sunkiai nuspėjamais rezultatais. Šiais metais vykusiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse žiūrovai galėjo išvysti du žirginio sporto atstovus iš Lietuvos, dar viena lietuvė atstovavo Lenkijai. Tai pirmieji raiteliai olimpiečiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Į jas patekti nepaprastai sudėtinga. Žirgai – vieninteliai gyvūnai, dalyvaujantys olimpinėse žaidynėse.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-21
Neįtikėtina, kokio dydžio moliūgą išaugino – jam lygių neatsirado
Vokietijos Liudvigsburgo mieste vykusį Europos moliūgų svėrimo čempionatą laimėjo belgų ūkininkas Mario van Geelas, užauginęs 1 152 kg svorio milžiną. Antroje ir trečioje vietoje liko Vokietijoje užaugę moliūgai, sveriantys atitinkamai 997,5 ir 949,5 kg. Belgas M. van Geelas Europos čempionatą laimėjo jau 2019 m. Per renginį Moliūgų parodoje Liudvigsburge kasmet sveriami didžiausi žemyno moliūgai.
Milžiniški moliūgai pasibaigus parodai tradiciškai supjaustomi arba spalio 20 d. vykstančiame drožinėjimo festivalyje virsta meno kūriniais. Naujojo čempiono iš Belgijos toks likimas šiais metais neištiks. Jis bus grąžintas atgal į savo šalį, kur dalyvaus kitame konkurse.
Šaltinis: lrytas.lt, 2024-10-14
Ankstesnės žemės ūkio naujienos