Žemės ūkio naujienos: 2024-11-04

Iš jų pieninės galvijininkystės sektoriui numatyta skirti 11 506 434 Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams (įskaitant kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius) – 12 299 752 Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams numatyta paramos suma sudaro 11 522 840 Eur, o kitiems augalininkystės sektoriams – 10 033 294 Eur.

Nespėję pateikti paraiškų pagal šią priemonę pirmajame etape, ūkininkai netrukus ir vėl turės galimybę kreiptis dėl paramos supaprastinta tvarka nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. Antrajame etape ūkininkų paramai pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ numatyta skirti 40 mln. eurų.

Paramos dydis ir remiamos veiklos

Pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ dėl paramos gali kreiptis ūkininkai, vykdantys žemės ūkio produktų gamybą, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto

žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose, o taip pat ir vykdantys pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą, tiekimą rinkai.

Paraiškos pagal šią priemonę priimamos tiek iš ūkininkaujančių fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurie savo vardu yra įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla, pagamintų arba užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir pateikimu rinkai.

Žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka, perdirba ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.

Didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 80 tūkst. eurų arba 280 tūkst. eurų (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola). Teikiant paraiškas supaprastinta tvarka, visuose žemės ūkio sektoriuose paramos intensyvumas negali viršyti 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Pasak žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyr. specialistės Mildos Jusienės, šia priemone siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kurtis jauniesiems ūkininkams, todėl jiems numatytas 20 proc. punktų didesnis paramos intensyvumas, jei jie atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus. Būtent, jaunojo ūkininko ūkis turi būti įsteigtas ne seniau kaip prieš penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo, ir paramos pagal šią intervencinę priemonę kreipiasi pirmą kartą.

Supaprastinta tvarka palengvina paraiškų teikimo procedūras

Žemės ūkio ministerija, siekdama palengvinti biurokratinę naštą paramos siekiantiems ūkininkams, nuo šių metų spalio supaprastinto paraiškų teikimo tvarką pagal strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Kaip pažymi Milda Jusienė, numatyti ne tik atskiri paramos biudžetai specializuotiems žemės ūkio sektoriams, bet ir supaprastinta paraiškų pateikimo tvarka, kad ūkininkams reikėtų pateikti kuo mažiau dokumentų.

„Viena naujovių ta, jog ūkininkams nebereikės pateikti verslo plano kaip atskiro dokumento, o taip pat ir ūkio ekonominio gyvybingumo prognozių, nes visa būtina informacija yra integruota į paramos paraišką. Tai leis ūkininkams paprasčiau gauti paramą nedideliems projektams įgyvendinti. Taip pat teikiant paramą supaprastinta tvarka numatyta galimybė paramos lėšomis finansuoti žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimą“, – sako M. Jusienė ir priduria, jog tokia galimybė atsirado nuo š. m. spalio pradėjus taikyti fiksuotus vieneto įkainius įsigyjant techniką pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Neseniai, 2024-10-07 žemės ūkio ministras įsakymu Nr. 3D-709 patvirtino „Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones fiksuotųjų vieneto įkainių ir jų skaitinių reikšmių nustatymo ir taikymo tvarkos aprašą“.

„Fiksuotų įkainių naudojimo tvarka palengvina biurokratinę naštą tiek paramos gavėjams, tiek ją administruojančioms institucijoms. Pavyzdžiui, jei ūkininkas investuos į šiame apraše nurodytą žemės ūkio techniką ar įrangą, jam nebereikės pateikti trijų komercinių pasiūlymų, vykdyti pirkimų. Šių investicijų tinkamų finansuoti išlaidų vertė bus apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius“, – pažymi M. Jusienė.

Fiksuotieji įkainiai, kuriuos planuojama peržiūrėti ir indeksuoti kasmet, taikomi tokioms žemės ūkio technikos ir įrangos rūšims, kaip traktoriai, kombainai, traktorių priekabos ir puspriekabės, šienapjovės, trąšų barstytuvai, mėšlo kratytuvai ir kt.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-31

Deja, laikui bėgant ir pienininkystės sektoriuje daugėjant problemų, šeima nusprendė karvių atsisakyti. Jas pakeitė mėsiniai galvijai.

Šiuo metu Karolio valdomose pievose ganosi per 150 galvijų. Tiesa, greitu metu šis skaičius turėtų išaugti, nes vyras pradėjo ūkio plėtrą – stato naują 250 vietų tvartą. Ūkininkas neabejoja, kad stiprūs ūkiai privalo plėstis bei koja kojon žengti su naujausiomis technologijomis.

„Darbo ūkyje išties daug. Nesu tikras, ar visi galėtų tai ištverti. Juk mes turime būti ir agronomai, ir finansininkai, ir veterinarai, ir vairuotojai, ir statybininkai. Reikia ne tik visa tai sugebėti, bet ir mėgti. Kadangi nuo mažens augau tokioje aplinkoje, kitokio gyvenimo būdo nelabai ir įsivaizduoju“, – kalbėjo Baltininkų kaimo ūkininkas.

Tiesa, jis pripažino, kad yra daugybė pelningesnių nei ūkininkavimas sričių, kuriose už daug mažesnes investicijas galima gauti didesnę grąžą.

Du mažamečius berniukus auginantis Karolis neslepia, jog norėtų, kad atžalos sektų jo pėdomis. Jis tvirtino, jog būtent dėl vaikų ir kuria modernų bei inovatyvų ūkį, būtent dėl jų dirba negailėdamas laiko ir jėgų.

„Kone kasdien ūkyje tenka spręsti skirtingas problemas: tai derlius neužaugo ir nėra iš ko pasigaminti pašarų, tai gyvuliai apsirgo, tai reikia rūpintis jų kergimu ir t.t. Kita vertus, turbūt nėra srities, kurioje viskas vyktų ramiai ir be streso“, – šyptelėjo pašnekovas.

Ekologiška jautiena

Savo ūkyje užaugintų jaučių, kaip dauguma kitų ūkininkų, K.Andrijauskas neparduoda galvijų supirkėjams – pats perdirba jų produkciją.

Prieš trejetą metų atidaręs mėsos apdirbimo cechą vyras jau kurį laiką valdo ir tris mėsos parduotuves „Samogitian BEEF TASTE“, esančias Kaune, Telšiuose bei Mažeikiuose. Būtent pastaroji kol kas sulaukia daugiausiai klientų.

„Nepasakysiu, kad sekasi labai gerai. Kol kas dirbame nuostolingai, tačiau nenuleidžiame rankų. Prireiks dar nemažai laiko, kol įdėtos investicijos atsipirks. Puikiai suprantu, kad viską pradėjome ne pačiu geriausiu metu. COVID-19 pandemija buvo ką tik pasibaigusi, prasidėjo karas Ukrainoje. Tai lėmė augančias kainas, iškilusias būsto palūkanas. Natūralu, kad šios priežastys privertė tautiečius labiau skaičiuoti savo finansus, todėl mūsų siūloma ekologiška produkcija tikrai bent kol kas nėra žmonių sudarytų prioritetinių sąrašų viršūnėse“, – situaciją objektyviai vertino pašnekovas.

Tiesa, jis pripažino, kad, nepaisant visko, gyventojai vis labiau pamėgsta ekologišką jautieną ir ją ima vertinti labiau nei tą, kuri pardavinėjama prekybos centruose. „Mūsų siūloma mėsa – kokybiška, jaunų galvijų. Tuo tarpu didžiuosiuose prekybos centruose dažniausiai pardavinėjama senų karvių mėsa. Skonio skirtumai – akivaizdūs“, – sakė K.Andrijauskas.

Trumposios grandinės

Pastaruoju metu dalį mėsos ceche pagaminamos produkcijos Baltininkų kaimo ūkininkas ėmė tiekti vietos darželiams. Tiesa, jis neslėpė, jog prasiskinti kelią į tokio tipo rinkas vis dar labai sunku, nes daugumos savivaldybių bei tų pačių ugdymo įstaigų vadovai nenori uždegti žalios šviesos trumpųjų maisto tiekimo grandinių palaikymui.

„Juk daug patogiau viską pirkti centralizuotai. Taip sutaupoma šiek tiek lėšų, o ir popierizmas – daug paprastesnis. Dažniausiai tie, kurie į mokyklas, darželius ar kitas įstaigas tiekia maistą centralizuotai, jį perka visai ne Lietuvoje. Taip mūsų šalies ūkininkai netenka palaikymo. Be to, būtina pabrėžti, kad vietinių ūkininkų užauginta ar pagaminta produkcija dažniausiai būna daug sveikesnė. Galiu pateikti vieno Plungės darželio pavyzdį. Anksčiau jis beveik visą maistą gaudavo centralizuotu būdu. Nusprendus to atsisakyti ir pradėjus maistą gamintis patiems, o žaliavas pirkti iš vietos ūkininkų, gerokai sumažėjo to darželio vaikučių sergamumas. Automatiškai tėvams tenka rečiau imti nedarbingumo pažymėjimus, Valstybė dėl to sutaupo dalį išmokų. Tai savotiškas ratas, apie kurį mažai kas susimąsto“, – kalbėjo K.Andrijauskas.

Tikisi palaikymo

Telšių rajono ūkininkas prisipažino, kad viena iš priežasčių, kodėl jis ryžosi įkurti mėsos apdirbimo cechą, buvo asmeninis siekis savo vaikams nupirkti geros ir kokybiškos mėsos. Supratęs, kad tai padaryti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, pasitarė su namiškiais ir nusprendė pats mėginti perdirbti savo ūkyje užauginamą jautieną.

Tuo metu jam daug padėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, kuriuos vyras iki šiol mini tik geriausiais žodžiais. Nemažai konsultacijų suteikė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, kuriai Karolis priklauso, nariai.

„Man svarbu būti jaunųjų ūkininkų organizacijoje. Juk taip lengviau pasisemti reikalingų žinių, pasitarti ar pasikonsultuoti su panašiomis nuotaikomis gyvenančiais kolegomis, paieškoti naujų problemų sprendimo būdų. Apskritai, bet koks bendravimas, konsultacijos yra naudingos “, – pabrėžė pašnekovas.

Kalbėdamas apie ateitį vyras stengėsi išlikti atsargus. Jis neabejojo, kad Lietuvoje žemės ūkis privalės išlikti kaip viena iš prioritetinių sričių, tačiau jos ateitis, pasak Karolio, daug priklausys ir nuo valdžios palaikymo.

„Mūsų šalis neturi naudingų iškasenų, nesame stiprūs aukštųjų technologijų moksle. Mes – agrarinė valstybė. Dėl to, manau, reikėtų dar daugiau dėmesio skirti žemės ūkiui bei palaikyti jo atstovus. Juk būtent ūkininkai maitina pasaulį, o maisto žmonėms tikrai visada reikės“, – mintimis dalijosi K.Andrijauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-31

„Paramos galės kreiptis pareiškėjai, kurių VED, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur. Prašomos paramos dydis projektui iki 80 tūkst. eurų arba iki 280 tūkst. eurų, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, kad paramos intensyvumas visuose sektoriuose negali viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau jauniesiems ūkininkams kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, rašoma pranešime.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-31

USDA duomenimis, pasaulinio kviečių sunaudojimo 2024–2025 m. prognozė sumažinta 2,36 mln. t ir turėtų sudaryti 802,54 mln. t. Kviečių sunaudojimo prognozė sumažinta dėl laukiamo mažesnio jų sunaudojimo sėklai ir pramonei Indijoje ir Afganistane.
Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų sumažėti 0,69 mln. t ir sudaryti 215,82 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl numatomo mažesnio ES šalių kviečių eksporto, kurį dalinai turėtų kompensuoti laukiamas didesnis kviečių eksportas iš Ukrainos. Kviečių importo prognozė pasaulyje padidinta 0,5 mln. t ir turėtų sudaryti 210,77 mln. t.

Naujausiais USDA duomenimis, 2024–2025 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų padidėti 0,5 mln. t (iki 257,72 mln. t), bet ir toliau išlieka pačiomis mažiausiomis atsargomis nuo 2015–2016 m.

2024 m. spalio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2024–2025 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su rugsėjo mėn. prognoze, sumažinta 2,34 mln. t (iki 1,5 mlrd. t). Mažesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Ukrainoje, Egipte, Rusijoje ir Filipinuose, bet turėtų būti didesnis Indijoje (sumažėjo plotas, bet padidėjo derlingumas). Miežių derliaus prognozė sumažinta Rusijoje, ES ir Jungtinėje Karalystėje, bet miežių derliaus sumažėjimą šiose šalyse dalinai turėtų kompensuoti laukiamas didesnis miežių derlius Argentinoje ir Indijoje.

Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2024–2025 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 2,80 mln. t ir turėtų sudaryti 1,51 mlrd. t. Bendra 2024–2025 m. kitų grūdų eksporto ir importo prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta atitinkamai 0,93 mln. t (iki 230,24 mln. t) ir 1,71 mln. t (iki 223,32 mln. t). Pagrindiniai pasaulinės prekybos pokyčiai 2024–2025 m. apima mažesnį kukurūzų eksportą į Ukrainą ir Rusiją, bet didesnį į JAV. Kukurūzų importo prognozė sumažinta į Kiniją ir Iraną, tačiau padidinta į Egiptą ir Filipinus.

Kitų grūdų atsargų prognozė 2024–2025 derliaus metų pabaigoje sumažinta 1,55 mln. t ir turėtų sudaryti 332,35 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 1,83 mln. t (iki 306,52 mln. t). Mažesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Kinijoje. Kukurūzų atsargų sumažėjimą dalinai turėtų kompensuoti laukiamos didesnės atsargos Argentinoje ir Meksikoje.

Šaltinis: Agro RINKA nr.19 (455), 2024-10-28

Užsakovo ir matininko sudarytoje sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, matininkas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl informacijos apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje, nurodydamas žemės sklypo adresą, su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Ši informacija Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiama 180 kalendorinių dienų, pasibaigus nurodytam terminui, perkeliama į Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio archyvą ir jame saugoma 5 metus.

Remiantis įsigaliosiančių Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 21 punktu, nustatant ir riboženkliais paženklinant kelio juosta užimamo žemės sklypo (toliau – kelio juosta), žemės sklypo, kuriame yra geležinkelių linija (toliau – geležinkelio žemės sklypas), ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto valstybinės reikšmės vandens telkinio žemės sklypo (toliau – vandens telkinio žemės sklypas) ribas, kvietimai į ribų ženklinimą neteikiami (nesiunčiami). Matininkas informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo vietovėje išsiunčia Nacionalinės žemės tarnybai, kad ši paskelbtų ją Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje. Šiame informaciniame pranešime matininkas turi nurodyti kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinių matavimų datą, kelio, esančio kelio juostoje, pavadinimą ir numerį, geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimą ir numerį ar vandens telkinio pavadinimą, matavimus atliekančio asmens veiklos vykdymo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Ši informacija Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiama 180 kalendorinių dienų, pasibaigus nurodytam terminui, perkeliama į Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio archyvą ir jame saugoma 5 metus.

Atkreipiame matininkų dėmesį, kad įsigaliojus Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėms, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. matininkai dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 20 ir 21 punktuose nurodytos informacijos apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus / planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ribų ženklinimo / kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo vietovėje informaciniu pranešimu kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą el. pašto adresu: zenklinimas@nzt.lt.

Nacionalinei žemės tarnybai teikiamame informaciniame pranešime dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų matininkas turi nurodyti žemės sklypo adresą, su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą.

Dėl atliekamų kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinių matavimų Nacionalinei žemės tarnybai teikiamame informaciniame pranešime matininkas turi nurodyti planuojamų kadastrinių matavimų datą, kelio, esančio kelio juostoje, pavadinimą ir numerį, geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimą ir numerį ar vandens telkinio pavadinimą, matavimus atliekančio asmens veiklos vykdymo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2024-10-28