Žemės ūkio naujienos: 2024-11-07

Tai iš karto paskatino kalbas, jog Lietuvos žemės ūkyje trūksta vienybės.

Nedaro garbės

Belgijos sostinėje vykusiuose Copa prezidento rinkimuose iš lietuvių gyvai dalyvavo vieninteliai Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai – pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Algis Baravykas.

Dar prieš balsavimą jie kartu su kitų devynių Vidurio Europos šalių atstovais buvo sutarę palaikyti kandidatą iš Lenkijos – šios šalies žemės ūkio rūmų pirmininką Viktorą Šmulevičių (Wiktor Szmulewicz). Jis, delegatų nuomone, labiau supranta naujų ES šalių poreikius, problemas ir galimybes.

Balsavimo procedūra kaip visada vyko slaptai. Kuomet eilė atėjo balsuoti kitai mūsų šalies organizacijai – posėdyje nedalyvavusiai LŪS, paaiškėjo, kad ji savo balsą perdavė Latvijos organizacijai „Latvijas zemnieka saiema“, kuri atstovauja kaimyninės šalies stambiesiems ūkininkams. Galiausiai paaiškėjo, kad ši organizacija savo ir LŪS balsus skyrė kandidatui iš Italijos Masimilianui Giansančiui (Massimiliano Giansanti).

Kadangi tokia praktika, kai balsai perduodami kitų šalių organizacijoms, pasitaiko labai retai, tai itin nustebino kone visus posėdžio dalyvius. Kitų šalių delegacijų atstovai net ėmė garsiai svarstyti, jog toks LŪS žingsnis parodo nesutarimus Lietuvos viduje ir iškelia siauras ambicijas aukščiau mūsų šalies ūkininkų interesų.

„Akivaizdu, kad toks LŪS poelgis mūsų šaliai garbės nedaro. Teko bendrauti ir su kitų valstybių atstovais. Jie pripažino, jog kartais ir pas juos viduje tarp įvairių organizacijų kyla tam tikrų nesutarimų, tačiau jie į viešumą galiausiai ištransliuoja vieningą nuomonę. Kitas dalykas – savo šalies ūkininkų interesų atstovavimas. Juk Lietuvos ūkininkai pagal gaunamas tiesiogines išmokas yra treti nuo galo tarp visų ES šalių, todėl turime telktis atstovavimui“, – kalbėjo dr. A.Svitojus.

Seniai nedalyvauja

Suskaičiavus visus Copa prezidento rinkimų balsus paaiškėjo, kad nedidele persvara laimėjo Italijos kandidatas. Jis pareigas eis artimiausius dvejus metus.

„Mes, Baltijos ir Vidurio Europos šalių atstovai, kovojame dėl didesnių išmokų mūsų šalių ūkininkams, o vakariečiai, akivaizdu, nėra tuo suinteresuoti. Tie patys italai visai kitaip žiūri į žemės ūkį. Net jų pozicija dėl importo ir eksporto su Rusija iš esmės skiriasi nuo mūsų. Manau, kad Lietuvai būtų daug palankiau, jei Copa prezidentu būtų išrinktas Lenkijos atstovas. Dabar mes iš dalies praradome dalį įtakos. O apmaudžiausia šioje situacijoje tai, kad LŪS iš esmės balsavo prieš Lietuvos interesus. Man tai nesuvokiama. Žinau, kad mūsų šalies ūkininkai tikrai nori būti vieningi, tačiau kai kurios juos atstovaujančios organizacijos bando skaldyti tą vienybę“, – apmaudo neslėpė dr. A.Svitojus.

Jis taip pat stebėjosi tuo, jog kasmet daugiatūkstantines sumas iš valstybės biudžeto tarptautiniam atstovavimui gaunantys LŪS nariai jau seniai gyvai nedalyvauja jokiuose Copa-Cogeca posėdžiuose, dažniausiai prie jų prisijungia tik nuotoliniu būdu.

„Jie gauna pinigus, bet savo funkcijų nevykdo. Juk gyvai vykstantys pokalbiai bei diskusijos ir nulemia galutinius sprendimus. Tik bendraujant gyvai galima išsakyti savo ūkininkų interesus, tinkamai jiems atstovauti ES lygmeniu. Nuotoliniu būdu viską galima tik stebėti iš šalies, tačiau daryti įtakos kokiems nors procesams tikrai neįmanoma“, – pabrėžė pašnekovas.

Jis net svarstė, kad Žemės ūkio ministerija galėtų peržiūrėti LŪS skiriamą finansavimą, skirtą tarptautiniam atstovavimui. Anot jo, akivaizdu, kad ši organizacija tinkamai nevykdo savo funkcijų.

Skyrėsi pozicijos

Situaciją komentavęs LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė savo organizacijos veiksmuose nematantis nieko blogo. Tiesa, jis prisipažino savo poziciją derinęs tik su kai kuriais LŪS nariais.

„Absoliučiai visų klausimų derinimas tarp LŪS narių vyksta elektroniniais laiškais. Visgi reikiamą reakciją retai kada pavyksta gauti laiku. Todėl kai kuriuos sprendimus tenka priimti pačiam. Neabejoju, kad tarp visų mūsų narių tikrai atsirastų tų, kurie turėtų kitokią nuomonę, tačiau kažkokį sprendimą juk reikėjo priimti. Daugiausiai tariausi su Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Mindaugu Maciulevičiumi, kuris anksčiau ėjo Copa-Cogeca vicepirmininko pareigas, todėl gerai žino visą virtuvę iš vidaus. Taip pat kalbėjausi su mūsų organizacijoje už tarptautinį atstovavimą atsakinga Jovita Motiejūniene. Visi kartu ir nusprendėme savo balsą perduoti latviams. Su jais jau seniai glaudžiai bendradarbiaujame“, – teigė R.Juknevičius.

Jis teigė žinojęs, kad LŪS ir ŽŪR pozicijos dėl palaikomų kandidatų skiriasi, todėl su pastarosios organizacijos atstovais kontaktų net nebandė užmegzti.

„Manome, kad italas buvo daug stipresnis, labiau patyręs ir didesnį politinį svorį turintis kandidatas. Lenkas, mūsų nuomone, dar negali būti tokiu lyderiu, kokio reikia Europos ūkininkams“, – savo poziciją išreiškė R.Juknevičius.

Per mažai lėšų

LŪS pirmininkas neneigė, kad jo vadovaujamos organizacijos nariai dažniausiai Copa-Cogeca posėdžiuose dalyvauja tik nuotoliniu būdu. Anot jo, vykti į gyvus susitikimus organizacijai paprasčiausiai trūksta lėšų. R.Juknevičius pripažino ir tai, kad būdami pasyvūs nariai, LŪS atstovai negali daryti beveik jokios įtakos priimamiems sprendimams, kaip ir negali tinkamai atstovauti Lietuvos ūkininkų interesams.

LŪS vadovas teigė, kad šiais metais iš valstybės biudžeto tarptautiniam atstovavimui LŪS gavo 46 455 eurus. Pasak R.Juknevičiaus, didžioji šios sumos dalis – 30 449 eurai – skirti metiniam Copa-Cogeca nario mokesčiui susimokėti. Dar 13 847 eurai skiriami puse etato dirbančiai ir tarptautinio atstovavimo veiksmus kuruojančiai specialistei išlaikyti.

Reikia išmokti bendradarbiauti

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas M.Maciulevičius sakė, kad dabar ES ūkininkams prasidės labai svarbus periodas. 2027 m. baigsis dabartinis strateginis planas, tad bus formuojama nauja politika.

„Tradiciškai Copa atsakingai išsirenka tą asmenį, kuris įvairiose derybose galėtų geriausiai atstovauti ūkininkų interesams. Šioje vietoje labai svarbu autoritetingas asmuo. Manome, kad italo politinis svoris yra daug didesnis nei lenko“, – kalbėjo M.Maciulevičius.

„Rinkimai vyksta jau užkulisiuose. Lemiamą dieną visi susitarimai jau būna pasiekti, belieka sutvarkyti formalumus. Manome, kad kiti Copa-Cogeca posėdžiai būna daug svarbesni, todėl ir yra daug logiškiau juose sudalyvauti. Mano svajonė – darbų pasidalijimas. Būtų daug logiškiau, jei vietoje to, kaip dabar kartais būna, kad dvi ar trys delegacijos vyksta į tą patį posėdį, vyktume į tris skirtingus. Viena organizacija – į vieną, antra – į antrą, trečia – į trečią. Be abejo, tam reikia išmokti bendradarbiauti“, – mintimis dalijosi M.Maciulevičius.

Geriau – vieninga pozicija

LŪS vicepirmininkė ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pripažino, kad prieš priimdamas sprendimą Copa prezidento rinkimuose balso teisę perleisti kolegoms iš Latvijos, R.Juknevičius bent jau su ja nieko nederino.

Pati LŪS vicepirmininkė nenorėjo leistis į gilesnius pasvarstymus, ar jos atstovaujamos organizacijos pasirinkta pozicija buvo teisinga.

„Kiekviena šalis turi savų problemų, savų niuansų. Galbūt ir būtų buvę geriau, jei Lietuvos balsas būtų vieningas, tačiau tokiu atveju visos šalies žemdirbiškos organizacijos turėtų tarpusavyje daugiau kalbėtis. Atrodo, kad kartais tiesiog pritrūksta to paprasto bendravimo. Bet juk mes visi iš esmės stengiamės kovoti dėl to paties tikslo – geresnių sąlygų ūkininkams. Tik pasiūlymus teikiame prisidengdami skirtingomis vėliavomis“, – mintimis dalijosi Z.Dargienė.

Nejaučia palaikymo

Kontraversiškai vertinamo LŪS poelgio nesuprato ir buvęs ilgametis Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, šiuo metu pirmininko pavaduotojo pareigas einantis Martynas Butkevičius. Anot jo, Copa prezidento rinkimuose balsą latviams perdavę lietuviai pasielgė nederamai ir viešai visiems pademonstravo, kad tarp mūsų šalies žemdirbių trūksta vienybės.

„Su mūsų Prienų ūkininkų sąjunga niekas šių veiksmų nederino. Gal pirmininkas R.Juknevičius tam neturėjo laiko? Apskritai, LŪS pirmininkas retai kada tariasi su savo nariais. Pastebėjau, kad jie labiau atstovauja didiesiems žemvaldžiams, o mažesnių ūkininkų balsas jiems mažai įdomus“, – apgailestavo M.Butkevičius.

Jo teigimu, Prienų rajone dominuoja būtent mažesni šeimos ūkiai, todėl jų sąjunga labai rimtai svarsto galimybę trauktis iš LŪS gretų. Anot jo, sprendimas bus priimtas žiemą vyksiančio ataskaitinio susirinkimo metu.

„Apie tai galvojame ne mes vieni. Bendraujame ir su kai kurių kitų rajonų atstovais. Visų pozicija – panaši. Nesijaučiame deramai atstovaujami, nors kasmet mokame nemažus narystės mokesčius. Aišku, pasitraukti iš LŪS gretų būtų lengviausia, tačiau reikia susirasti kitą organizaciją, prie kurios galėtume glaustis ir kuri galėtų atstovauti mūsų interesams. Žinome, kad tai neblogai daro Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, tad tikrai svarstysime galimybę tapti jos nariais“, – kalbėjo M.Butkevičius.

Kad ir ką besakytų LŪS nariai, akivaizdu, kad jų organizacijos poelgis Copa prezidento rinkimuose atkreipė visos Europos dėmesį. Deja, ne iš gerosios pusės. Klausimų kelia ne tik pats balso perdavimas kitos šalies organizacijai, bet ir LŪS atstovavimas Copa-Cogeca posėdžiuose apskritai. Jei organizacija, iš valstybės biudžeto gaunanti dešimtis tūkstančių eurų, nesugeba tinkamai atstovauti savo šalies žemdirbiams, galbūt jai tų pinigų visai ir nereikia?

Ministras nepalaiko

Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė nenorintis ir negalintis vienareikšmiškai vertinti aprašytos situacijos. Anot jo, teisiškai LŪS vadovas R.Juknevičius nepadarė nieko blogo nei perdavęs savo atstovaujamos organizacijos balsą latviams, nei dėl šio sprendimo nepasitaręs su kitais LŪS nariais. Tiesa, jis pripažino, kad kaimynams, o ne tautiečiams balsą perdavę LŪS atstovai šiuo žingsniu parodė, jog šalies ūkininkų vienybė jiems nėra prioritetų sąrašo viršuje.

„Greičiausiai R.Juknevičius tam turėjo savų argumentų“, – svarstė ministras. K.Starkevičius taip pat svarstė, jog kasmet iš valstybės biudžeto daugiatūkstantines sumas tarptautiniam atstovavimui gaunanti LŪS tinkamai savo funkcijų nevykdo.

„Dabar jau ne pandemijos metai, kad būtų galima tarptautiniuose posėdžiuose dalyvauti tik nuotoliniu būdu. Gyvuose susitikimuose galima daugiau nuveikti, daugiau iškovoti sau palankių sprendimų. Greičiausiai manęs žemdirbiai nesuprastų, jei nevykčiau į Ministrų tarybos posėdžius, kuriuose sprendžiama žemės ūkio ateitis. Tik būdamas vietoje esi girdimas ir matomas. Kadaise ėjau Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas. Mes vieni pirmųjų Lietuvoje buvome priimti į tarptautinę organizaciją. Įstojome į Europos žemės savininkų (ELO) asociaciją. Visuomet keliaudavau į užsienyje vykusius posėdžius, stengiausi tinkamai atstovauti savo šalies ūkininkams“, – pasakojo žemės ūkio ministras.

Jo nuomone, taip elgtis turėtų visos tarptautinius santykius mezgančios šalies organizacijos, įskaitant ir LŪS.

Šaltinis: Laimonas Alekna, valstietis.lt, 2024-11-04

„Tesime socialiniams partneriams duotą pažadą – mažiname administracinę naštą, perteklinius reikalavimus. Kaip ir kaimyninėse šalyse, mūsų ūkininkai dabar galės kompostuoti mėšlą laukuose, tai sumažins mineralinių trąšų naudojimą. Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos“, – sako žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Iki šiol tręšimo planą privalėjo turėti ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (arba) srutomis 30 ha ir daugiau. Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu (ha), planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis.

Ūkininkai, siekiantys optimizuoti bei garantuoti aukštą savo veiklos efektyvumą ir pelningumą, galės rengti tręšimo planus pasiremdami Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika bei Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu.

Taip pat numatoma naujovė – tręšimo planus galima bus sudaryti naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (PPIS). Dirvožemio tyrimai bus neprivalomi, jeigu tręšimo planas bus sudaromas naudojantis PPIS funkciniu komponentu.

Dabar tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis. Kompostavimo rietuvės tręšiamuosiuose laukuose turės būti įrengiamos ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, kuriose bus galima kompostuoti mišinį, sudarytą iš tirštojo mėšlo ir ūkyje susidariusiomis augalinės kilmės priemaišomis bei pūdyti laukuose 24 mėnesius. Taip bus palengvintas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ne pramoniniu būdu. Ūkininkai turės didesnį pasirinkimą, kaip tvarkyti tirštąjį mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.

Prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkas pats nusprendžia dėl kompostavimo galimybių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-06

Per du mėnesius trukusį paraiškų teikimo laikotarpį (rugsėjo 2 – spalio 31 d.) Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateiktos 136 smulkių ir vidutinių ūkininkų paraiškos. Jose bendra prašoma paramos suma sudaro 23,4 mln. Eur, nors šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 10,4 mln. Eur.

Remiantis paraiškų teikimo statistika, jau yra aišku, jog paramos tikrai pakaks apie pusei pareiškėjų, surinkusių daugiausia atrankos balų.

Primintina, jog, norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 35 atrankos balus – šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos. Didžiausias galimas atrankos balų skaičius – 100.

Žemiau pateikiame atrankos kriterijus ir už atitiktį jiems suteikiamus balus:

Pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kuriuose vykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas, atrankos balai suteikiami, kai pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos produkcijos perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir cheminė sudėtis – balai suteikiami, jei:

* pajamos iš savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimo, sudaro daugiau kaip 50 proc. visų subjekto veiklos pajamų;

* pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kuris superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus (Kooperatyvas) narių, atitinkančių Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, vidutinės pajamos iš savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimo, sudaro daugiau kaip 50 proc. visų narių veiklos pajamų;

* pareiškėjas numato vykdyti savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos produkcijos perdirbimą ir pateiktame projekte numato investicijas į žemės ūkio produktų perdirbimo įrengimus, kurių vertė sudaro daugiau kaip 50 proc. visų projekte numatytų įsigyti investicijų vertės (be PVM);

* Kooperatyvas įsipareigoja supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirbti ir pateiktame projekte numato investicijas į žemės ūkio produktų perdirbimo įrengimus, kurių vertė sudaro daugiau kaip 50 proc. visų projekte numatytų įsigyti investicijų vertės (be PVM).

– suteikiama 15 balų;

2. projektams, kuriuose diegiamos inovacijos – investicijos turi būti atliktos iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Balai suteikiami vadovaujantis Projektų inovatyvumo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“:

* jei nustatomas I inovatyvumo lygis – suteikiama 20 balų;

* jei nustatomas II inovatyvumo lygis – suteikiama 15 balų;

* jei nustatomas III inovatyvumo lygis – suteikiami 10 balų.

3. prie aplinkos ir klimato tikslų prisidedantiems projektams:

3.1. tuo atveju, kai:

pareiškėjas dalyvauja (pateikta paraiška) Strateginio plano intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP) (dalyvavimo priemonėse ŽŪN plotas turi sudaryti daugiau kaip 10 proc. deklaruoto ŽŪN ploto arba daugiau kaip 10 proc. valdoje laikomų sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus (kai pareiškėjas dalyvauja priemonėse, nustatoma pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą ŽŪN plotą ar SG skaičių arba pagal einamaisiais metais deklaruotą ŽŪN plotą ar SG skaičių. Kai pareiškėjas dalyvauja keliose intervencinėse priemonėse, privaloma atitikti vieną iš nustatytų reikalavimų (ŽŪN plotą ar SG skaičių).

Kooperatyvo, daugiau kaip 50 proc. narių, atitinkančių Įgyvendinimo taisyklėse nurodytus reikalavimus, dalyvauja šiame papunktyje nurodytose priemonėse (pateikiamas Kooperatyvo narių sąrašas, kuriame nurodyti kiekvieno dalyvaujančio kooperatyvo nario asmens duomenys, valdos Nr.)

– suteikiama 15 balų;

3.2. tuo atveju, kai:

pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą (turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto ŽŪN ploto (nustatoma pagal paskutinį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą ŽŪN plotą), 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių);

Kooperatyvo daugiau kaip 50 proc. narių, atitinkančių Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruoti kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkiai ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą (pateikiamas Kooperatyvo narių sąrašas, kuriame nurodyti kiekvieno kooperatyvo nario asmens duomenys, valdos Nr.)

– suteikiami 25 balai;

3.3. tuo atveju, kai:

pareiškėjas vykdo gamybą pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Kooperatyvo daugiau kaip 50 proc. narių, atitinkančių Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir numato vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (pateikiamas Kooperatyvo narių sąrašas, kuriame nurodyti kiekvieno kooperatyvo nario asmens duomenys, valdos Nr.)

– suteikiama 10 balų;

4. pareiškėjas numato padidinti gamybą (natūrine išraiška (vienetais arba tonomis) po projekto įgyvendinimo pabaigos ketvirtaisiais projekto kontrolės metais ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti gamybos padidėjimą daugiau kaip 1 proc., lyginant su ataskaitiniais metais. Už kiekvieną gamybos padidinimą 1 procentiniu punktu (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 5 balai;

5. pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas (fizinis asmuo, kuriam paramos paraiškos pateikimo dar nėra suėję 41 metai) – suteikiama 15 balų;

6. pareiškėjas yra Kooperatyvas arba Kooperatyvo narys (tik vienas iš nurodytų variantų):

* jei paraišką teikia Kooperatyvas – suteikiama 15 balų;

* jei pareiškėjas yra Kooperatyvo narys (atrankos balai už narystę suteikiami, kai Kooperatyvo narys prekių ir (ar) paslaugų apyvartą su Kooperatyvu vykdo ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo ir numato išlaikyti narystę Kooperatyve bei vykdyti prekių ir (ar) paslaugų apyvartą su Kooperatyvu iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Kooperatyvo nario pajamos, gautos praėjusiais metais ir įsipareigojamos gauti kiekvienais metais iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos iš Kooperatyvui parduotų žemės ūkio produktų, superkamų Kooperatyvo, turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų pajamų, gautų iš šių žemės ūkio produktų, parduotų visiems ūkio subjektams, taip pat Kooperatyvui parduoto kiekvieno žemės ūkio produkto, superkamo Kooperatyvo, kiekis sudaro daugiau kaip 50 proc. šio žemės ūkio produkto, parduoto visiems ūkio subjektams, kiekio; arba praėjusiais metais nupirktų ir įsipareigojamų nupirkti kiekvienais metais iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos iš Kooperatyvo prekių ir (ar) paslaugų, parduodamų Kooperatyvo, vertė turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų, nupirktų iš visų ūkio subjektų, vertės) (pateikiami narystės Kooperatyve ir prekių ir (ar) paslaugų apyvartą su šiuo Kooperatyvu patvirtinantys dokumentai (prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo dokumentai, buhalterinės apskaitos pirkimų ir pardavimų žiniaraščiai) – suteikiama 10 balų;

7. pareiškėjas investuoja į pieno melžimo ir šaldymo įrangą – suteikiami 5 balai.

Paraiškų atitiktis atrankos kriterijams turės būti įvertinta ir paraiškų pirmumo eilė sudaryta per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų pateikimo dienos, t. y. iki gruodžio 13 d.

Paraiškų atrankos vertinimas ir eilės sudarymas atliekamas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Primintina, jog paraiškas galėjo teikti ūkininkai – fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir įregistravę ūkininko ūkį, ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą (netaikoma Kooperatyvams).

Remiami sektoriai: gyvulininkystė, augalininkystė, sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė (daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu).

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 200 000 Eur, kompensuojant iki 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-05

Deklaruotų žemės ūkio naudmenų statistinės informacijos lentelėse ir grafikuose sukaupti aktualūs statistiniai duomenys atvaizduojami interaktyviai. Įrankis „Microsoft Power BI“ leidžia lengvai, patogiai, išsamiai ir aiškiai analizuoti bei vizualizuoti statistinę informaciją. Analizuojant statistinę informaciją duomenis galima filtruoti pagal savivaldybės (-ių) pavadinimą (-us) ir reikiamus 2015–2024 metus.

Interaktyviuose grafikuose, diagramose ir lentelėse savivaldybių duomenis galima lengvai ir patogiai grupuoti, lyginti bei analizuoti pagal deklaruotas žemės ūkio naudmenas, Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus grupes, augalų grupes, deklaruotą žemės ūkio naudmenų, pievų arba ganyklų plotą, deklaruotas Lietuvos kaimo plėtros programų priemones, 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, pateiktas paraiškas susietajai pajamų paramai už plotą gauti, deklaruoto ploto ir pateiktų paraiškų skaičiaus pokytį pagal ploto intervalus bei 2023–2024 m. pateiktų paraiškų ir deklaruoto ploto pokytį pagal pasirinktas paramos priemones ir veiklas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-05

Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas patvirtino EIP projektinių idėjų sąrašą.

EIP veiklos grupės, atitinkančios taisyklėse numatytus reikalavimus ir sąlygas, pagal patvirtintą EIP projektinių idėjų sąrašą jau nuo 2025 m. sausio 6 d. iki vasario 14 d. bus kviečiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikti EIP projektų įgyvendinimo planus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-06