Žemės ūkio naujienos: 2024-11-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams – tirpsta mokėjimo prašymų pateikimo terminas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia jaunųjų ir smulkiųjų ūkininkų, šiuo metu įgyvendinančių projektus, dėmesį, kad mokėjimo prašymai NMA privalo būti pateikti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Terminas ypač aktualus ūkininkams, vykdantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“.
pagal šias priemones 2025 m. vasario 28 d. yra paskutinė mokėjimo prašymo pateikimo data, kuria užbaigiamas KPP programos laikotarpis.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus mokėjimo prašymų termino nukėlimas nėra numatytas, todėl NMA ragina suskubti ūkininkus, ypač įgyvendinančius sudėtingus projektus (pvz., vykdančius statybas, taip pat vykdančius sudėtingus pirkimus darbams, technikai bei įrangai ir pan.), jau dabar pasirūpinti, kad mokėjimo prašymai būtų pateikti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario pabaigos ir jiems būtų išmokėta parama.
Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentus bei pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas. Pažyma rengiama vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika. Pažymėtina, jog verslo plano įgyvendinimo laikotarpisapima verslo planui įgyvendinti skirtą laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plane nurodytų rodiklių pasiekimo. Verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaiga sutampa su finansinių metų pabaiga ir yra ne vėlesnė kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimas NMA pateikti mokėjimo prašymus bei papildomus dokumentus iki vasario mėnesio pabaigos aktualus ir jauniesiems ūkininkams, kurie pateikė paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir kurie 2024 m. gruodžio 31 d. nusimatė pabaigti įgyvendinti verslo planus. Šie paramos gavėjai, kurie prieš teikdami galutinį mokėjimo prašymą numato, jog tam tikro įsipareigojimo negalės pasiekti, gali prašyti NMA pratęsti verslo plano įgyvendinimo laikotarpį, t. y. pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, tik svarbu neviršyti įgyvendinimo taisyklėse nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio.
Visais atvejais, kai su paraiška privaloma pateikti verslo planą, iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo itin svarbu jį tinkamai įgyvendinti, kaip numatyta konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, pvz.: vykdyti numatytą veiklą, įsigyti ir panaudoti veikloje visas verslo plane numatytas investicijas, pasiekti ekonominio gyvybingumo rodiklius, turėti atitinkamą VED dydį, pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Papildomai informuojame, kad siekdama, kad NMA informacija pasiektų kuo daugiau NMA klientų, NMA parengė šio straipsnio radijo įrašą – jį išklausyti kviečiame čia: NMA radijas – mokėjimo prašymų teikimas (aktualu smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-12
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus
Seimas pritarė Seimo nario, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pateiktam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šiuo projektu keičiama esama ydinga situacija, kai fiziniai ir juridiniai asmenys nėra informuojami apie parduodamus besiribojančius privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir taip praranda pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.
Projektu siūlyta grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, suteikiantį pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise valdančiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu sklypu. Ši nuostata praplečiama suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius parduodamus žemės sklypus.
Pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turės asmuo, nuosavybės teise valdantis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Tokio juridinio asmens arba ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens įplaukos iš žemės ūkio veiklos turės sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.
„Įtvirtinus šį teisinį reguliavimą bei patikslinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, bus užtikrinami žemės sklypų savininkų teisėti lūkesčiai būti informuotiems apie galimybę įsigyti parduodamą besiribojantį privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taip bus skatinamas racionalus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas, sudaromos sąlygos žemės konsolidacijai ir išvengiama žemės sklypų fragmentavimo problemos“, – sako ministras K. Starkevičius.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, kurias priėmus biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Šiuo metu biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų už megavatvalandę.
Įstatymo pataisose siūloma, kad gavus pritarimą iš Europos Komisijos nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys.
Šios pataisos galėtų sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Taip pat skatinant biodujų gamybą ir maišymą su gamtinėmis dujomis būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai.
Norint įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus žemės ūkio ir transporto sektoriuose, skatinama gaminti ir vartoti biodujas. Šiems tikslams yra numatyta ir valstybės biudžeto parama. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020–2023 m. biometano gamybai ar biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų. 2024 m. suplanuota skirti 7 mln. eurų antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui ir 2 mln. eurų biometano ar biodujų panaudojimui žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą.
2022 m. Lietuvoje biodujų buvo suvartota 22,8 mln. m3: paslaugų sektoriuje – 12 mln. m3 (112 458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3 (101 212 MWh). Priėmus siūlomas pataisas, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų apie 480 tūkst. eurų.
Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos gali pakeisti gamtines dujas ir yra klimatui neutrali alternatyva.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-11-12
Seimas priėmė pataisas dėl efektyvesnio valstybinės žemės naudojimo
Antradienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio Teismo sprendimas ir identifikuoti teisinio reguliavimo netikslumai.
Šiais pakeitimais ištaisomos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinių nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.
Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.
Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį statiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose, eksploatuoti, suteikta teisė savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.
Žemės įstatymo projekte numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.
Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo pataisose išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo rengimo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.
Norint sureglamentuoti atvejus, kuomet statiniams, įregistruotiems pagrindiniais daiktais, eksploatuoti išnuomojamas ar parduodamas ne visas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-11-12
„Augos“ vadovas: įmonė taps įprasta žemės ūkio bendrove, atleis darbuotojų
Finansinių sunkumų patirianti ir pagrindinės įmonės restruktūrizavimą inicijavusi viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojų „Auga Group“ nutrauks inovatyvių žemės ūkio technologijų plėtrą bei užsiims įprasta žemės ūkio veiklą, taip pat atleis darbuotojų, sako jos akcininkas ir valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.
Jis sako, kad „Auga“ grupės bankrotas nėra tikėtinas.
„Mums reikės transformuotis į kitą bendrovę su labai supaprastintu verslo modeliu, nes nebedarysime pasauliui technologijų (…). Tiesiog būsime žemės ūkio įmonė, kuri taupys kiekvieną eurą ir centą, kad galėtume grąžinti įmonę į finansinius rezultatus, kurie priimtini bankams, (…) kad būtų galima sumažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams“, – antradienį „Verslo žinių“ tinklalaidėje sakė K. Juščius.
„Bankroto galimybės nesvarstau, neįsivaizduoju net“, – pridūrė jis.
„Auga Group“ pirmadienį pranešė apie inicijuojamą pagrindinės grupės bendrovės restruktūrizavimą, dėl kurio grupės akcininkai spręs gruodžio 4 dieną.
K. Juščiaus teigimu, pernai įmonė pradėjo perėjimą iš ekologinio į komercinio ūkio segmentą: „Nesugebėjome ir efektyvumo pasiekti per pirmuosius metus. Mums reikia laiko nors vienus metus įrodyti. Ir tos pačios skolos nebėra tokios baisios.“
„Tapus stabiliems ir finansiškai užtikrintiems turėsime galvoti, ką darysime su technologijomis, kurias šiai dienai dedam į lentyną“, – sakė K. Juščius.
Pasak jo, bendrovė į technologijų plėtrą investavo 6 mln. eurų – ji plėtojo biometanu ir elektra varomų traktorius „Auga M1“, žemės ūkio mašinas „Auga E1“ bei pašarų gamybos ir šėrimo technologijų sistemas.
„Žinome, kad tai tikrai gali būti naudojama komercinėje žemės ūkio veikoje, (…) tik tam dar neišaušo laikas. Mūsų technologijos truputėlį lenkia laiką“, – sakė K. Juščius.
Anot jo, sustabdžius technologijų plėtrą įmonė atleis tyrėjų, su technologijomis dirbusių darbuotojų.
„Turėsime imtis efektyvumo ir susitraukti kažkuriose vietose“, – pabrėžė jis.
K. Juščius taip pat sakė, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė pasikeitus verslo aplinkai, sumažėjus ekologinio ūkininkavimo atsiperkamumui. Nepaisant to, jog Europos Sąjunga skatina ekologinį ūkininkavimą, šių produktų vartojimas pastaraisiais metais susitraukė apie 10 proc., itin žemas išliko ir Lietuvoje.
Pasak jo, ekologiškų ir įprastų grūdų kainos maždaug susivienodino, kai apie 2016-uosius ekologinio ūkininkavimo nuostolius amortizuodavo aukštos produkcijos kainos, tiesioginės išmokos. K. Juščius pabrėžė, kad „Auga“ neteko daugiau nei 12 mln. eurų išmokų.
