Žemės ūkio naujienos: 2024-11-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ES šalių ūkininkai bruzda dėl laisvosios prekybos susitarimo – laukiama didelių mitingų
Europos Sąjungos šalių ūkininkai vis aktyviau reiškia nepasitenkinimą dėl Bendrijos su Pietų Amerikos šalimis derinamo laisvosios prekybos susitarimo. Trečiadienį Briuselio centre surengtas protestas, dar didesni mitingai planuojami kitą savaitę, kai susitarimo detalės, manoma, bus aptariamos Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo paraštėse.
Nuo didžiųjų ūkininkų protestų neprabėgo nė metai, o sunkioji žemės ūkio technika ir vėl važiuoja Briuselio gatvėmis. Bet tai, ko gero, tik pradžia. Kitą savaitę čia traktorių sugužės dar daugiau, ūkininkams nuogąstaujant, kad planuojamas naujas laisvosios prekybos susitarimas neigiamai paveiks jų konkurencingumą.
„Mes dešimtmečius kovojame su laisvosios prekybos susitarimais, kurie pagrįsti konkurencija, o ne siekiu ūkininkams užtikrinti teisingas kainas“, – teigia ūkininkas iš Nyderlandų Edu Nualart.
Ketvirtį amžiaus derinama sutartis, panaikinsianti daugumą prekybos apribojimų tarp Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalis vienijančios muitų sąjungos, dar žinomos trumpiniu „Mercosur“, leistų sukurti milžinišką 800 milijonų žmonių rinką – nuo žemės ūkio produkcijos iki elektromobilių – ir išaugus konkurencijai mažinti prekių kainas vartotojams abiejose pusėse.
Bet ūkininkai, ypač Prancūzijoje, baiminasi, kad dabartinių prekybos barjerų panaikinimas numuš jų produkcijos kainas ir taip žlugdys smulkiuosius ir vidutinio dydžio verslus.
„Mes neskatiname alternatyvaus modelio, skatiname kaimiškos ūkininkystės modelį, kuris turėtų tapti norma. O ne alternatyvą, dėl kurios toliau plinta tos pačios pasekmės – pirmiausia tai, kad kaimiški ūkiai pamažu nyksta“, – sako Ūkininkų konfederacijos atstovė Laurence Marandola.
Ypač kai šie priversti derintis prie griežtų Europos Sąjungos kokybės reikalavimų. Kad tokie patys standartai bus taikomi ir Pietų Amerikos gamintojams, ūkininkai netiki.
„Šiam susitarimui nėra jokio socialinio, bendruomeninio ar politinio pritarimo. Ir vis tiek tikėtina, kad jis bus pasirašytas visiškai slaptai, be jokio demokratinio sprendimo“, – teigia L. Marandola.
Prancūzijos vyriausybė stoja ūkininkų pusėn. Prezidentas dar metų pradžioje viešėdamas Brazilijoje abi puses ragino siekti kitokio susitarimo.
„Labai griežtai sakiau, kad Mercosur, toks, koks yra derinamas dabar, yra labai blogas susitarimas. Ir jums, ir mums“, – teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Jei reikia, turime imtis kovos Europos Sąjungos lygmeniu“, – pabrėžia Prancūzijos vyriausybės atstovė Maud Bregeon.
Bet pralaimėjusio dvejus – Europos Parlamento ir nacionalinius – rinkimus E. Macrono gebėjimas daryti spaudimą ir tos pačios Europos Sąjungos viduje susilpnėjęs. Tad kad ir ką sakytų ūkininkus vienijančios profsąjungos, nesitiki, kad, Bendrijai skubant užbaigti susitarimą, vyriausybei pavyks pakreipti jos kursą.
„Vyriausybės atsakymai šiandien tokie: taip, padėkite mums, jūs, žemės ūkio profsąjungos, padėkite su savo kolegomis iš Europos. Bet šis darbas ne mūsų. Visus reikalavimus pateikėme jau seniai“, – teigia Ūkininkų profsąjungos pirmininkė Veronique Le Floc’h.
Abi pusės laisvosios prekybos susitarimą tikisi užbaigti iki metų pabaigos. Nors, pasak šaltinių, derybose tebėra neišspręstų klausimų, dalį jų numatoma aptarti kitą savaitę Brazilijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo kuluaruose.
Šaltinis: Lukas Kivita, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2024-11-14
Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas – kas keičiasi?
Duomenis apie mineralinių ir (ar) organinių trąšų panaudojimą nuo šiol bus galima pateikti ne tik Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), bet ir elektronine bei popierine forma vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d. Anksčiau šiuos duomenis reikėjo pateikti du kartus per metus. Tokie administracinę naštą mažinantys pokyčiai numatyti žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pasirašytame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo pakeitime.
Žemės ūkio veiklos subjektai taip pat galės rinktis, kaip tręšti auginamus augalus:
– apraše nurodytomis rekomenduojamomis maksimaliomis normomis pagal augalus;
– pagal atliktus dirvožemio tyrimus;
– pagal sudarytą tręšimo planą.
Maksimalios normos pagal augalus nustatytos remiantis Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika.
Tręšimo planus galima sudaryti naudojantis PPIS (https://paseliai.vic.lt) trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu. Šis Tręšimo planavimo funkcinis komponentas yra nemokamas ir perkantiems tręšimo planų sudarymo paslaugą padės sutaupyti lėšų.
Primename, kad Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše įtvirtintos nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-14
Valdų modernizavimo paraiškos surikiuotos į pirmumo eiles
Informuojame, kad Nacionalinei mokėjimo agentūra (NMA) sudarė paraiškų, rugsėjo 16 – spalio 18 d. pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (Priemonė), prioritetines eiles. Per paraiškų priėmimo laikotarpį ūkininkai pateikė 249 paraiškas, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 87,2 mln. Eur. Tuo tarpu dotacijoms pagal Priemonę numatytas 40 mln. Eur biudžetas. Įvairių sektorių pirmumo eilę rasite čia.
Po atrankos vertinimo daugiausiai – 88 paraiškos – atsidūrė pieninės galvijininkystės sektoriaus pirmumo eilėje. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 34,1 mln. Eur, tuo tarpu skirta 10 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 19 paraiškų, surinkusioms 80–70 atrankos balus, 11 paraiškų, kurios surinko 65 atrankos balus, lėšų pakako iš dalies, 58 paraiškoms, surinkusioms 61-35 balus, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nevertinamos.
86 paraiškos po atrankos vertinimo pateko į mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 31,1 mln. Eur, tuo tarpu skirta 10 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 33 paraiškoms, surinkusioms 80–61 atrankos balus, 9 paraiškoms, kurios surinko 60 atrankos balų, lėšų pakako iš dalies, 44 paraiškoms, surinkusioms 59 balus ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nevertinamos.
Kitų augalininkystės sektorių pirmumo eilėje atsidūrė 40 paraiškų, kurioms finansuoti prašoma daugiau kaip 7,8 mln. Eur. Kadangi šiam sektoriui skirta 10 mln. Eur, parama bus skirta visiems pareiškėjams, kurie atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus.
Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 28 paraiškas, kurių prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 12,6 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 10 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 23 paraiškoms, surinkusioms 85–48 atrankos balus. Likusioms 5 paraiškoms, surinkusioms 45 balus, lėšų likučio nepakanka nei vienai iš paraiškų. Dėl šių paraiškų finansavimo bus sprendžiama atskirai.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-14
Nausėdos žodžių neišgirdo? Į žemės ūkio ministrus svarstoma siūlyti „aušrietį“ Ambrozą
Nors prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė netvirtinsiantis Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ partinių kandidatų į Vyriausybę, Eltos šaltinių žiniomis, žemės ūkio ministro portfelį svarstoma patikėti politinei jėgai priklausančiam ūkininkui Tomui Ambrozai. Tai Eltai patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.
T. Ambroza Klaipėdos universitete yra įgijęs Socialinio darbo bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Nuo 2005 metų jis užsiima ūkine veikla.
Kaip skelbta anksčiau, antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužęs „Nemuno aušros“ lyderis ketvirtadienį užsiminė, kad, nepaisant prezidento pareiškimų, jo vedama politinė jėga gali teikti ir partijos nario kandidatūrą į vieną iš trijų „aušriečiams“ deleguotų ministerijų.
Savo ruožtu šalies vadovas G. Nausėda pozicijos nekeičia. Kaip žurnalistams Seime ketvirtadienį kartojo jis, yra daug nepartinių profesionalų, kurie galėtų eiti ministrų pareigas naujoje Vyriausybėje.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Penktadienis – paskutinė diena susimokėti žemės mokestį
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis tvirtino, kad šiemet žemės mokestis apskaičiuotas apie 787 tūkst. žemės savininkų, jį jau sumokėjo 474 tūkst. arba 60 proc. gyventojų.
„Iki lapkričio 15 d. žemės mokestį sumokėti turi apie 787 tūkst. žemės savininkų apie 61 mln. eurų, iš kurių gyventojams paskaičiuota 50,3 mln. eurų, o įmonėms – 10,4 mln. eurų. 2023 m. žemės mokestį turėjo sumokėti 777 tūkst. žemės savininkų, kuriems buvo apskaičiuota 59 mln. eurų, iš gyventojų buvo surinkta 49 mln. eurų, iš įmonių – 9,8 mln. eurų“, – Eltai teigė M. Endrijaitis.
„Iki šios dienos žemės mokestį jau sumokėjo 60 proc. žemės savininkų – 474 tūkst., kurie sumokėjo 32 mln. eurų“, – nurodė jis.
Daugiausiai žemės mokesčio apskaičiuota Vilniuje, didžiausia suma įmonei – 186 tūkst. eurų
Anot VMI atstovo, šiemet daugiausia žemės mokesčio apskaičiuota Vilniaus miesto savivaldybėje – 11 mln. eurų. Didžiausia mokesčio suma gyventojui siekia 32 tūkst. eurų, o įmonei – 104 tūkst. eurų.
„Didžiausias bendras mokestis šiemet apskaičiuotas Vilnius m. sav. – 11 mln. eurų, Kauno m. sav. apskaičiuota 6 mln. eurų, o Klaipėdos m. apskaičiuota 1,4 mln. eurų“, – dėstė M. Endrijaitis.
Kasmet savivaldybės pateikia individualius sprendimus VMI dėl žemės mokesčio tarifų – šiemet net 51 savivaldybė paliko galioti tuos pačius kaip ir 2024 metais tarifus.
„2024 m. lyginant su 2023 m. 8 savivaldybės pakeitė sprendimus, sumažindamos ar padidindamos tarifus (praeitais metais 27). Sumažinusios tarifus savivaldybės – Biržų r. sav., Elektrėnų sav., Pakruojo r. sav.“, – komentavo VMI atstovas.
Suteikta virš 12 mln. eurų lengvatų
VMI duomenimis, iš viso šiais metais savivaldybės lengvatų suteikė bendrai virš 12 mln. eurų. Iš jų – 9,9 mln. eurų suteikta dėl neapmokestinamo dydžio, o virš 2 mln. eurų – papildomų, kitų pagal savivaldybių sprendimus lengvatų.
Dėl įvairių pritaikytų lengvatų 2024 m. 296 tūkst. žemės savininkų mokesčio mokėti nereikės.
Gyventojams VMI primena, kad žemės mokestį sumokėti galima pasinaudojus e. bankininkyste, pašto skyriuose, „Maxima LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose.
