Žemės ūkio naujienos: 2024-11-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje didėjo trečią mėnesį iš eilės
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį Lietuvoje didėjo trečią mėnesį iš eilės ir siekė 512,92 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. Kaip nurodoma pranešime, spalio mėnesio pieno supirkimo kaina buvo 19,6 proc. didesnė nei rugsėjį bei 31,7 proc. didesnė nei prieš metus.
Tai didžiausia pieno supirkimo kaina nuo 2022 metų gruodžio, kuomet ji siekė 509 eurus. Visų laikų aukščiausia kaina fiksuota tų pačių metų spalį – 552 eurai.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės šį spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 558,56 euro – 17,6 proc. daugiau nei rugsėjį.
Spalį supirkta 115,3 tūkst. tonų pieno – 2,6 proc. mažiau nei 2023 metų spalio mėnesį.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-11-20
Protestų banga: įkvėpti prancūzų ryžto į gatvės išėjo ir britų ūkininkai
Prancūzijoje tęsiasi ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos ir Mercosur susitarimą importuoti daugiau maisto produktų iš Pietų Amerikos valstybių. Piktinamasi dėl nesąžiningų konkurencijos sąlygų. Įkvėpti tokio ryžto į gatves išėjo ir Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie priešinasi valdančiųjų leiboristų inicijuotam paveldimo turto mokesčiui.
Iš kelio ženklų sudėliotas šūkis skelbia: „Ne Mercosur, stabdykite reglamentą“. Ūkininkai skirtinguose Prancūzijos kampeliuose prieštarauja naujam Europos Sąjungos prekybos susitarimui su Mercosur tarptautinės muitų sąjungos narėmis – Argentina, Brazilija, Paragvajumi, Urugvajumi ir Bolivija.
„Laikomės tam tikros žemdirbystės kokybės standarto, dėl kurio neišvengiamai patiriame papildomų išlaidų. Mūsų pasauliniai konkurentai tokių išlaidų neturi. Lyginant su tomis šalimis, giname socialiai atsakingą žemės ūkį“, – pabrėžia galvijų augintoja Ghislaine Fourcade.
Ūkininkai bijo ne tik, pasak jų, nesąžiningos konkurencijos sąlygų, bet ir didesnio nekokybiškų produktų importo. Pavyzdžiui, Argentina ir Brazilija žemės ūkyje naudoja antibiotikus, kurie Europos Sąjungoje uždrausti.
„Nesuprantame, kaip Prancūzijoje galime sutikti, kad mūsų vaikai, mūsų piliečiai valgytų tokius importuotus produktus, kurių mes patys neturime teisės gaminti. Neteisinga, todėl turime tai sustabdyti, viskas – nebegalime to pakęsti. Esame beviltiškoje padėtyje“, – tvirtina Šarantos ūkininkų asociacijos prezidentas Christianas Daniau.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko protestuotojus. Siūlo, kad importuojama produkcija atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Vis dėlto nuraminti ūkininkus sudėtinga, nes tokia Prancūzijos pozicija nesusilaukia reikšmingo kitų Bendrijos narių palaikymo.
Nerimsta ir Jungtinės Karalystės ūkininkai. Demonstracijoje dalyvauja net vaikai. Tūkstančiai pasipiktinusiųjų reikalauja panaikinti paveldimo turto mokestį, kuris, pasak jų, sunaikins šeimos ūkius ir stabdys maisto produktų gamybą.
„Svarbu visiems susivienyti ir leisti valdžiai suprasti – mes čia, neignoruokite. Norime dirbti dėl ateities kartos. Daugelį metų rūpinomės kaimais ir norime tai daryti toliau“, – pažymi ūkininkas Charlesas Leadbetteras.
Šiuo, kritiku pramintu, traktorių mokesčiu valdantieji leiboristai siekia papildyti valstybės biudžetą, norėdami pagerinti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos sistemą.
Nuo 2026-ųjų ūkininkų vaikai žemę, kurios vertė viršija milijoną eurų, paveldėti galės tik susimokėję. Teigiama, kad šis mokestis padės susigrąžinti pinigus iš turtingųjų, ūkinės paskirties žemę įsigijusių kaip investiciją, o tuo pačiu augs žemės vertė.
„Ūkiai buvo perduodami iš kartos į kartą ir tai baigsis. Visos sukauptos žinios apie veislininkystę ir ūkininkavimą, visas kaimo gyvenimas dėl šio absurdiško mokesčio bus sužlugdytas“, – įsitikinės buvęs Kaimų aljanso direktorius Robinas Hanbury-Tenisonas.
Jungtinėje Karalystėje tokio masto ūkininkų protestų nėra buvę. Organizatoriai teigia, kad juos įkvėpė Prancūzijos žemdirbių ryžtas. Protestuojantys ir Prancūzijoje, ir Jungtinėje Karalystėje, jei nebus išgirsti, grasina dar radikalesniais veiksmais.
Šaltinis: Jokūbas Naglinskas, lrt.lt, 2024-11-20
Jau kitą savaitę startuos kvietimas teikti paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas supaprastinta tvarka
Lapkričio 25 d. – gruodžio 23 d. bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos minėtos priemonės supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės (Taisyklės). Susipažinkite su aktualia kvietimo ir patvirtintų taisyklių informacija.
Dotacijoms šiuo kvietimu teikti paraiškas skirta 40 000 000 Eur paramos lėšų.Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 33 536 296 Eur. Lengvatinėms paskoloms skirta suma atskirai nėra skaičiuojama, nes vyksta atskiras paraiškų (lengvatinėms paskoloms) priėmimas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Kvietimą paskoloms galite rasti čia.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiamos veiklos:
* žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
* žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.
Galimi pareiškėjai
Paramos galės kreiptis:
* fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai.;
* juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą (reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
Paramos formos
Pareiškėjas gali kreiptis:
* tik dėl investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
* investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
* gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Paramos dydis ir intensyvumas:
* projektui negali viršyti 80 000 Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) pagal Taisyklių 9.1 papunktį;
* projektui negali viršyti 280 000 Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola pagal Taisyklių 9.2 papunktį; didžiausia leistina iš nustatytos paramos sumos investicinei paramai (negrąžintinai dotacijai) suma negali viršyti 80 000 Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur;
* projektui pagal Taisyklių 9.3 papunktį lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eurvienam paskolos gavėjui;
* 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1 200 000 Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.
Paramos intensyvumas:
* negali viršyti 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės;
* jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią priemonę pirmą kartą ir atitinkantiems Taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.
Svarbu tai, kad pasibaigus kvietimams teikti paraiškas bus sudaroma viena bendra paraiškų pirmumo eilė. Paramos paraiškų, pateiktų pagal Taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčius, t. y. kai kreipiamasi tik investicinės paramos arba investicinės paramos ir lengvatinės paskolos, atrankos vertinimas bus atliekamas pagal bendrus visiems žemės ūkio sektoriams nustatytus atrankos kriterijus ir sudaroma bendra paraiškų pirmumo eilė. Paramos paraiškoms, pateiktoms pagal Taisyklių 9.2 papunktį, kurioms nepakaks finansavimo investicinei paramai arba kurios nesurinko mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, pareiškėjas galės atsisakyti investicinės paramos ir gauti lengvatinę paskolą.
Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), užpildžius elektroninę formą interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paramos paraiškas pirmą dieną 00.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val. Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 (trims) darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-21
Smulkių ir vidutinių ūkininkų paraiškos – pirmumo eilėje
Nacionalinė mokėjimo agentūra jau įvertino paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, atitiktį atrankos kriterijams ir sudarė jų pirmumo eilę – kviečiame susipažinti. Atlikus pirminį smulkių ir vidutinių ūkininkų paraiškų, pateiktų rugsėjo 2 – spalio 31 d., vertinimą, pirmumo eilėje atsidūrė 128 paraiškos.
Bendra jose prašoma paramos suma sudaro 22 mln. Eur. Primintina, jog šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 10,4 mln. Eur.
Susumavus pateiktų paraiškų surinktus prioritetinius balus, paaiškėjo, kad paramos visiškai pakanka 33 paraiškoms, surinkusioms nuo 60 iki 75 atrankos balų. Joms bus išskirstyta 6 mln. Eur paramos lėšų.
Didžiąją visų paraiškų dalį – net 73 – sudaro paraiškos, surinkusios 55 atrankos balus. Eur. 22 paraiškoms, surinkusioms 50 ir 40 atrankos balų skaičių, paramos lėšų nepakako. Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 16 mln.
Visų šių paraiškų šeimininkams dėl papildomo lėšų skyrimo ar neskyrimo jų planuojamiems projektams įgyvendinti teks laukti Žemės ūkio ministerijos sprendimo.
Primintina, jog paraiškas galėjo teikti ūkininkai – fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir įregistravę ūkininko ūkį, ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą (netaikoma Kooperatyvams).
Remiami sektoriai: gyvulininkystė, augalininkystė, sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė (daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu).
Didžiausia paramos suma vienam projektui – 200 000 Eur, kompensuojant iki 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-21
Iki gruodžio 31 d. praneškite apie valdoje naudojamas trąšas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkinių gyvūnų laikytojams, jog iki metų pabaigos būtina atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas. Atkreipiame dėmesį, jog didžiausias leidžiamas azoto kiekis dirvoje per metus negali viršyti 170 kg/ha.
Asmenys, laikantys ūkinius gyvūnus, iki metų pabaigos gali įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ar sutartis dėl srutų išlaistymo į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą. Svarbu pateikti reikiamus dokumentus, kad, skaičiuojant azoto kiekį dirvoje, nepaaiškėtų, jog jis viršija 170 kg/ha.
Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvulio (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.
Jei per metus patenkantis į dirvą bendrasis azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius), taikomos 1–5 proc. sankcija nuo paramos paraiškoje nurodytos sumos.
NMA primena, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti bazines išmokas, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones.
