Žemės ūkio naujienos: 2024-11-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ieškoma sprendimų, kaip pagerinti žemės ūkio technikos pravažiavimą viešaisiais keliais
Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius, atsižvelgdamas į socialinių partnerių keliamą klausimą dėl kaimiškose vietovėse siaurinamų kelių, inicijavo susitikimą su Susisiekimo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir AB „Via Lietuva“ atstovais. Žemdirbiai susiduria su problemomis dėl viešojo eismo kelių infrastruktūros.
Sunkumus viešajam eismui naudojamuose keliuose kelia naujai suprojektuoti ir šalikelėse įrengti apsauginiai kelių atitvarai, saugumo salelės, žiedinės sankryžos ir kiti kelio elementai, kuriais ribojamas pravažumas žemės ūkio technikai ir ja tempiamai įrangai.
Susitikime nutarta, kad Susisiekimo ministerija ir AB „Via Lietuva“, atsižvelgdamos į specifinius žemės ūkio sektoriaus poreikius, peržiūrės Kelių techninį reglamentą ir AB „Via Lietuva“ veiklą reglamentuojantį reguliavimo. Šios institucijos pateiks pasiūlymus, kurie galėtų prisidėti prie palankesnės teisinės aplinkos kūrimo šiam sektoriui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-26
Lenkijos ūkininkai laikinai stabdo protesto akciją prie Ukrainos pasienio kontrolės punkto
Lenkijos ūkininkai po dvi dienas trukusios pasienio kontrolės punkto blokados nusprendė, kol sulauks Varšuvos atsakymo į savo reikalavimus, iki gruodžio 10 d. sustabdyti savo protesto akciją, kurią pirmiau buvo planuojama tęsti iki metų pabaigos. Ūkininkai nuo penktadienio iki pat sekmadienio vakaro neleido įvažiuoti į šalį eksportines prekes iš Ukrainos vežantiems sunkvežimiams, per valandą iš Lenkijos į Ukrainą praleisdami vos po vieną krovininį automobilį.
Privačių automobilių, autobusų ar humanitarinio ir karinio transporto eismui blokada jokio poveikio neturėjo.
„Mes surašysime visus savo reikalavimus ir įteiksime juos žemės ūkio ministrui (Czeslawui Siekierskiui)“, – naujienų agentūrai „PAP“ pasakė „Apgauto kaimo“ organizacijos lyderis Romanas Kondrowas. „Jei ministras neišklausys mums susirūpinimą keliančių klausimų ir tiesiog pažers pažadų, mes ir vėl blokuosime kelią ir reikalausime susitikti su premjeru Donaldu Tusku“, – kalbėjo jis.
Ūkininkai reiškė pasipiktinimą dėl 2024 m. padidinto žemės ūkio mokesčio, reikalaudami jį grąžinti iki pernai nustatyto lygio, taip pat dėl ES planų pasirašyti sutartį su keletą Pietų Amerikos šalių vienijančią grupe „Mercosur“. Jie baiminasi, kad pasirašius šią sutartį Lenkiją užtvindys žemės ūkio produkcijos eksportas, dėl kurio nukentės vietos ūkininkai.
Sekmadienį po pietų ūkininkus aplankęs ministras Cz. Siekierskis patvirtino, kad jo ministerija drauge su Plėtros ministerija rengia jungtinę neigiamą poziciją dėl ES ir „Mercosur“ sandorio, kurią antradienį ketina pristatyti vyriausybės posėdžiui.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-11-25
Besąlyginė Lietuvos parama „Grūdai iš Ukrainos“ iniciatyvai
Žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė dalyvavo trečiąjį kartą organizuotoje „Grūdai iš Ukrainos“ viršūnių konferencijoje Kyjive. Renginį moderavo Ukrainos žemės ūkio ministras Vitaliy Koval, jame dalyvavo Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, o kartu su kitais šalių atstovais nuotoliu pasisakė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Savo kalboje L. Ramanauskaitė pabrėžė Ukrainos rolę pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo kontekste.
„Grėsminga realybė reikalauja prisitaikyti sprendžiant tvarios maisto sistemos, saugumo ir mitybos iššūkius. Lietuva aktyviai ieško sprendimų užtikrinti naujus logistinius maršrutus Ukrainos produktams ir stiprinti jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Bendradarbiaujama su Jungtine Karalyste, plėtojant grūdų kilmės patikros schemą, paremtą moksliniais izotopų tyrimais, kuri netrukus bus pradėta taikyti“.
Viceministrė akcentavo Lietuvos teikiamą paramą Ukrainai bei įdirbį, kovojant su nesąžiningomis Rusijos grūdų prekybos praktikomis. Viceministrė pasidžiaugė, kad Lietuvos Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų paramą atsinaujinančių energijos šaltinių vystymui Ukrainoje. L. Ramanauskaitė išreiškė besąlygišką Lietuvos paramą Ukrainai bei pažadą padėti išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį, akcentuojant nepakeičiamą Ukrainos svarbą aprūpinant žemės ūkio žaliavų stokojančias šalis grūdais.
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalino svarbiausiais pasiekimais vykdant maisto programą „Grūdai iš Ukrainos”. Prezidentas pabrėžė, kad humanitarinė programos pagalba nuo bado jau išgelbėjo 20 milijonų žmonių, o eksportuojamais ukrainietiškais produktais pamaitinti 400 milijonų žmonių iš 100 pasaulio šalių. Jis taip pat padėkojo šalims partnerėms už aktyviai skiriamą paramą kovai su Rusijos agresija bei pabrėžė bendrystės svarbą šiuo kritiniu karo metu.
Lietuvos Respublikos Prezidentas savo kalboje atkreipė dėmesį, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos pastangas išlaikyti Juodosios jūros transporto koridorių. Nėra kitos alternatyvos įveikti Rusijos karines grėsmes – tik Ukrainai atgauti visišką savo žemės ir jūros kontrolę.
Siekdami išreikšti savo solidarumą su Ukraina bei pabrėžti jos svarbą aprūpinimo maistu saugumo kontekste, tarptautinėje konferencijoje dalyvaujančių šalių atstovai paskelbė bendrą pareiškimą.
Jame šalys akcentavo, kad maistas niekada negali būti naudojamas kaip karo ginklas, o civilių marinimas badu yra draudžiamas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Šalys taip pat priminė, kad pasaulinio aprūpinimo maistu saugumas priklauso nuo nenutrūkstamos maisto tiekimo grandinių apsaugos. Galiausiai buvo pabrėžta, kad nepaisant Rusijos agresijos, sunaikinusios 30 proc. Ukrainos žemės ūkio potencialo ir okupavusios 20 proc. jos žemės ūkio paskirties žemių, Ukraina išlieka svarbia JT Pasaulio maisto programos partnere ir esminiu pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo garantu.
Pirmasis Tarptautinis aprūpinimo maistu saugumo viršūnių susitikimas įvyko Kyjive 2022 metų lapkritį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą. Prezidento V. Zelenskio inicijuotą „Grūdų iš Ukrainos“ programą palaiko daugiau nei 30 šalių ir tarptautinių organizacijų, kurios siekia užtikrinti, kad Ukrainos grūdai pasiektų maisto stokojančias Afrikos ir Azijos valstybes. Lietuvos Vyriausybė 2022 ir 2023 m. prie šios iniciatyvos prisidėjo skirdama po 2 mln. eurų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-25
Fiksuojamas antimikrobinių medžiagų naudojimo mažėjimas
Lietuvoje jau ne vienus metus fiksuojamas reikšmingas antimikrobinių medžiagų sunaudojimo mažėjimas gyvūnų gydymui. Tai atsispindi sėkmingai įgyvendinamoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) strategijoje, skirtoje antimikrobiniam atsparumui mažinti. Joje didelis dėmesys skiriamas visuomenės švietimui, antimikrobinio atsparumo tyrimams ir bendradarbiavimui su kitomis institucijomis.
Suderintos su ES uždaviniais šios strategijos tikslas – užtikrinti atsakingą vaistų naudojimą, sumažinti infekcijų riziką ūkiuose įgyvendinant biosaugos priemones ir ilgainiui apsaugoti visuomenės sveikatą.
2023 m. duomenimis, LR antimikrobinių medžiagų kiekis gyvūnų gydymui siekė 42,49 mg/PCU (2022 m. buvo 48,20 mg/PCU) – žemiau ES vidurkio, kuris sudaro 84,3 mg/PCU. Tai reikšmingas pokytis, rodantis antimikrobinių preparatų pardavimų sumažėjimą 11,79 proc. (PCU sumažėjimą 5,68 proc.).
„Veterinarijoje pastebimas svarbus pokytis – pirmo pasirinkimo antibiotikai, tokie kaip penicilinai, naudojami vis dažniau, o makrolidų – vis mažiau. Penicilinai yra plačios veikimo srities antibiotikai, kurie pasižymi mažesne atsparumo rizika. Tuo tarpu makrolidai paprastai skiriami tik tada, kai kiti vaistai neveiksmingi. Ši tendencija atspindi atsakingesnį požiūrį į antibiotikų naudojimą. Šis pokytis yra ne tik nuoseklaus VMVT darbo, skleidžiant žinias apie antimikrobinį atsparumą, rezultatas, bet ir augančių vartotojų lūkesčių dėl atsakingo ūkininkavimo bei kokybiškų produktų išdava. Tokie pokyčiai ar pasirinkimai rodo, kad tvarus gyvūnų sveikatos užtikrinimas gali būti pasiektas be griežto reguliavimo“, – pabrėžė Centralizuoto išdavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Einorytė.
Siekdama įvertinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ES šalyse, Europos veterinarinių vaistų agentūra (EMA) įdiegė populiacijos korekcijos koeficientą (PCU). Tai techninis rodiklis, atspindintis kiekvieno gyvūno kūno svorį kilogramais, leidžiantis objektyviai palyginti antimikrobinių medžiagų sunaudojimą atsižvelgiant į šalyje laikomų gyvūnų bendrą biomasę.
Lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė (angl. World AMR Awareness Week, WAAW). Minint šią dieną, VMVT ragina ir kviečia visus gyvūnų augintojus, ūkininkus bei veterinarijos specialistus ir toliau aktyviai bendradarbiauti, laikytis atsakingo antimikrobinių vaistų naudojimo principų, prisidėti prie saugesnės ir sveikesnės aplinkos užtikrinant tinkamą gyvūnų priežiūrą bei prevenciją.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-25
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai ir užtikrinimui, kad Baltijos šalių ūkininkai turėtų tokias pat galimybes, kaip ir jų kolegos kitose bloko šalyse.
„ES narės esame jau 20 metų, tačiau mūsų tiesioginės žemės ūkio išmokos tebėra mažesnės už vidutines. Tuo tarpu gamybos sąnaudos pas mus dažnai didesnės, o klimato sąlygos – sudėtingesnės. Dėl to tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas yra dar aktualesnis. Siekiant sąžiningos konkurencijos, tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti suvienodintos. Manau, kad bendradarbiavimas su Baltijos šalimis mums suteikia galimybę užsitikrinti vienodas galimybes“, – teigė Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministrė Piret Hartman. Ketvirtadienio vakaro susitikime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Latvijos ministras Armands Krauze. Vėliau prie diskusijos prisijungė Moldovos ir Ukrainos ministrai Vladimiras Bolea ir Vitalijus Kovalas.
Kalbant apie Estijoje vykdomą viešojo transporto reformą, P. Hartman surengė atskirus susitikimus su kadenciją baigiančiu Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir būsimuoju ministru, dabartiniu Seimo nariu Eugenijumi Sabučiu. „Abu jie pabrėžė, kad nepakankama kelių priežiūra ir viešojo transporto problemos – pagrindiniai Lietuvos iššūkiai. Pristačiau jiems Estijos viešojo transporto reformos planą ir paklausiau jų apie Lietuvos patirtį.
Jie taip pat siekia sukurti vieningą bilietų pardavimo sistemą, tačiau didžiausias jų rūpestis, kaip ir Estijos, yra viešojo ir privataus sektorių veiklos koordinavimas bei autobusų ir geležinkelių paslaugų suderinimas“, – sakė P. Hartman. Vizito metu P. Hartman taip pat aplankė Vilniuje veikiantį žemės ūkio klasterį „Agrifood“, kuris vienija 96 šio sektoriaus įmones ir jungia viešąjį sektorių, investuotojus, mokslinių tyrimų institutus ir startuolius. „Agrifood“ visose trijose Baltijos šalyse organizuoja hakatonus, kurių metu padeda žemės ūkio įmonėms rasti naujų galimybių. Estijos ministrė ir „Agrifood“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė susitarė dėl kelių galimų ateities bendradarbiavimo projektų.
Ketvirtadienį P. Hartman taip pat lankėsi Estijos ambasadoje Vilniuje ir susitiko su naujai paskirta ambasadore Kaili Terras. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama visapusiškam saugumui, krizių centrams ir aprūpinimui maistu. Ministrė taip pat domėjosi žemės ūkio įmonių vaidmeniu ambasados ekonominės diplomatijos veikloje ir Estijos maisto gamintojų susidomėjimu Lietuvos rinka. Penktadienį Baltijos šalių ministrų susitikimas tęsėsi Vilniuje ir Kaune: vyko daugiašalės diskusijos ir vizitai į vietos įmones. Antrąją dieną daugiau dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos plėtrai.
