Žemės ūkio naujienos: 2024-12-02

„Matau didžiulį privalumą. Jeigu gerai žinai, ko reikia sektoriui ir dėl šito net gali mitinguoti, protestuoti, galimybė turėti instrumentus ir įrankius įgyvendinti keliamus tikslus yra didžiulis privalumas“, – penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Todėl čia tikrai nėra kažkoks trūkumas, interesų maišymas. Žemdirbių bendruomenės palaikymas ministrui taip pat yra labai svarbus“, – kalbėjo politikas.

Koalicinės „Nemuno aušros“ kandidatas į žemės ūkio ministrus I. Hofmanas yra Žemės ūkio tarybos pirmininkas – ši skėtinė ūkininkų organizacija šių metų sausį surengė didelį protestą, kai žemdirbiai iš visos Lietuvos traktoriais suvažiavo į Vilnių.

G. Paluckas tikino tai laikantis „tam tikru demokratizacijos procesu“: „Kurio metu žmonės, pasiryžę spręsti problemas, eina į ministro poziciją.“

Visas kandidatų į ministrus pavardes šią savaitę paskelbęs G. Paluckas penktadienį Vyriausybės formavimą aptarė su prezidentu.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, 2024-11-29

Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos minėtos priemonės supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės, kur numatyta svarbių pakeitimų – parama nebus skirstoma pagal žemės ūkio sektorius, dėl jos konkuruos visų sektorių dalyviai ir bus sudaroma viena bendra paraiškų pirmumo eilė.

Kam teikiama parama?

Šiam paraiškų kvietimo etapui dotacijoms numatyta 40 mln. Eur paramos lėšų. Lengvatinėms paskoloms skirta suma atskirai nėra skaičiuojama, nes vyksta atskiras paraiškų lengvatinėms paskoloms priėmimas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Dėl paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Taip pat – ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą (reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Remiama yra žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Pagal minėtą intervencinę priemonę pareiškėjas gali kreiptis tik investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui arba tik lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Koks paramos dydis ir intensyvumas?

Kai teikiama investicinė parama (dotacijos), didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 80 tūkst., kai teikiama investicinė parama (dotacijos) ir lengvatinė paskola – 280 tūkst. Eur (didžiausia leistina iš nustatytos paramos sumos investicinei paramai suma negali viršyti 80 tūkst. Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur). Lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur vienam paskolos gavėjui.

Paramos intensyvumas negali būti didesnis nei 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams yra privalumas – kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Kas nauja pareiškėjams?

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo paraiškų teikimo etapu parama nebus skirstoma pagal žemės ūkio sektorius, o vertinant paraiškų atitiktį atrankos kriterijams bus sudaroma viena bendra paraiškų pirmumo eilė. Atrankos vertinimas bus atliekamas tik tų paramos paraiškų, kuriomis kreipiamasi tik dėl dotacijos arba dotacijos ir lengvatinės paskolos.Atrankos kriterijai, kuriuos atitikus suteikiamas atitinkamas balų skaičius, ir, skirtus balus susumavus, sudaroma paraiškų pirmumo eilė, išdėstyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Verta žinoti, kad tokiu atveju, kai investicinę paramą ir lengvatinę paskolą gauti siekiančioms paramos paraiškoms nepakaks finansavimo investicinei paramai arba jos nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, pareiškėjas galės atsisakyti investicinės paramos ir gauti lengvatinę paskolą.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 25 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 25 balų, paramos paraiška atmetama.

Kokie svarbiausi įsipareigojimai?

Teikiant paramos paraiškas svarbu žinoti, kad pareiškėjai prisiima ir iki kontrolėslaikotarpio pabaigos laikosi prisiimtų įsipareigojimų.

Kai ūkininkas ar žemės ūkio veiklą vykdantis juridinis asmuo gauna investicinę paramą, jis privalo užtikrinti, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 30 001 Eur . Ši sąlyga netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Taip pat svarbu, kad pripažinto žemėsūkio kooperatyvo statusas būtų nepertraukiamai išlaikytas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Privalu užtikrinti ir tai, kad narystė tokiame kooperatyve ir apyvartos su juo vykdymas bus nepertraukiamai išlaikyti nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai pripažintas žemėsūkiokooperatyvas nutraukia veiklą arba bankrutuoja. Jei narystė prarasta dėl kitų priežasčių, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tokio fakto atsiradimo narystė turi būti atkurta kitame pripažintame žemė sūkio kooperatyve (reikalavimas taikomas pareiškėjams, kurių paramos paraiškoms suteikti atrankos balai už narystę).

Dar įsipareigojama, kad kolektyvinių investicijų pagrindu pagal projektą įgytu turtu projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu naudosis tik pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai.

Privalu užtikrinti, kad įgyvendinus projektą įsigytos investicijos atitiks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus, kai investicijoms taikomi tokie reikalavimai.

Kai pareiškėjas gauna tik lengvatinę paskolą, vienas iš įsipareigojimų yra užtikrinti, kad VED nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 30 001 Eur (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Tokį įsipareigojimą dėl VEDprisiima ir iki kontrolės laikotarpio pabaigos jo laikosi ir projekto partneris (-iai), kai paraiška pateikta gauti tik investicinę paramą.

Ką būtina žinoti teikiant paraiškas?

Paramos paraiška ir reikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), užpildžius elektroninę formą interneto prieigoje adresu https://zumis.lt.

Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paramos paraiškas pirmą dieną 00.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.

Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-28

Kinija, didžiausia pasaulyje pieno produktų importuotoja, pastaruoju metu žymiai sumažino pieno produktų importą. Tai susiję su pieno produktų gamybos plėtra pačioje šalyje. Tikimasi, kad 2024 m., palyginti su 2023 m., pieno gamyba Kinijoje turėtų padidėti apie 2,9 proc. (iki 45 mln. t). Pieno gamybos kiekiai numatomi mažesni Japonijoje, Pietų Korėjoje, Tailande.

FAO prognozuoja, kad šiais metais, palyginti su 2023 m., Australijos pieno gamybos apimtys turėtų padidėti 3,2 proc. (iki 9,0 mln. t). Šią plėtrą daugiausia skatina palankesnės klimato sąlygos, taip pat stabilios pieno supirkimo kainos bei mažėjančios žaliavos perdirbimo sąnaudos. 2024 m. Naujojoje Zelandijoje pieno gamintojai turėtų pagaminti apie 0,9 proc. daugiau pieno nei prieš metus (iš viso 21 mln. t).

FAO ekspertai prognozuoja, kad ES-27 valstybėse 2024 m. pieno gamybos apimtys turėtų padidėti 0,5 proc. (iki 161 mln. t). Nors ES valstybėse stebimas pieninių karvių bandų mažėjimas, tačiau dėl augančių pieno produktų kainų, tikimasi, kad kai kurie ūkininkai pradės sparčiau didinti pieno gamybą. 2024 m., palyginti su 2023 m., Rusijoje numatomas 2,0 proc. pieno gamybos augimas, Baltarusijoje – 2,4 proc. augimas, o Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje – pieno gamybos kiekiai turėtų sumažėti. Turkijoje pieno gamybos apimtys šiais metais, palyginti su 2023 m., turėtų padidėti apie 2,2 proc. (iki 22 mln. t).

FAO ekspertai tikisi, kad JAV 2024 m., palyginti su 2023 m., pieno gamyba turėtų sumažėti 0,4 proc. (iki 103 mln. t), o dėl nepalankių klimato sąlygų Argentinoje prognozuojamas 2,5 proc. mažesnis pieno gamybos kiekis (iš viso 11 mln. t). Tikimasi, kad pieno kiekių sumažėjimus JAV ir Argentinoje kompensuos pieno gamybos kiekių padidėjimas kitose Amerikos žemyno šalyse. Pavyzdžiui, Brazilijoje prognozuojamas 1,8 proc. pieno gamybos augimas (iki 38 mln. t), Meksikoje – pieno gamyba turėtų padidėti 2,4 proc.(iki 14 mln. t), o Kanadoje – 1,7 proc. (iki 10 mln. t).

Remiantis FAO prognozėmis, 2024 m. numatomas pieno gamybos sumažėjimas Egipte (-1,0 proc.), galimas padidėjimas – Kenijoje (+1,0 proc.), Alžyre (+1,0 proc.), Tunise (+1,0 proc.), o Pietų Afrikoje – tkimasi, kad pieno gamybos apimtys išliks panašios kaip ir 2023 m.

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 21(457), 2024-12-02

„Šios programos dėka aktyvūs žmonės sukūrė geresnę kasdieną ne tik sau, savo šeimoms, bet ir kaimų, miestelių bendruomenėms. Šios iniciatyvos ne tik stiprina vietos bendruomenes, bet ir kuria naujas galimybes jaunimui, verslui bei gamtai. Jūs įrodėte, kad kiekvienas projektas, kiekviena idėja gali turėti realų ir ilgalaikį teigiamą poveikį. Džiaugiuosi matydamas tiek daug iniciatyvių ir talentingų žmonių, kurie ne tik drąsiai žiūri į ateitį, bet ir kartu ją kuria. Ministerija visada buvo ir liks jūsų partneris. Mes sieksime užtikrinti, kad tvaraus ūkininkavimo, socialinės gerovės ir aplinkosaugos skatinimo tikslai būtų visapusiškai remiami“, – sakė laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius.

Renginys „Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimai 2024“, skirtas pagerbti žmones ir organizacijas, kurios savo darbais ir įgyvendintais projektais prisideda prie modernaus, inovatyvaus ir tvaraus Lietuvos kaimo ateities kūrimo, vyko jau ketvirtą kartą. Iš viso buvo nominuota ir apdovanota per 60 projektų gerųjų pavyzdžių, o bendras konkurso atrankoje dalyvavusių projektų skaičius viršijo 200.

Šiemet apdovanojimų metu buvo įteikti prizai pagal penkias nominacijų kategorijas, kiekvienoje jų išrinkti trys nugalėtojai. Nugalėtojų sąrašas yra čia.

Šiemet jau antrus metus viena ypatinga nominacija – Publikos simpatijų kategorija – leido žmonėms tiesiogiai balsuoti už projektą, kuris juos labiausiai įkvėpė bei pasirodė verčiausias nugalėti. Šioje kategorijoje šiemet nugalėjo Jolitos Bužinskienės projektas „Jolitos Bužinskienės keramikos studijos įkūrimas“, įgyvendintas pagal KPP priemonę LEADER. Jolita, subūrusi keramikos entuziastus, įkūrė erdvę, kurioje puoselėjamas ne tik amatas, bet ir stiprūs bendruomenės ryšiai. Jos projektas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip kūrybos galia gali suvienyti žmones, paskatinti juos mokytis ir kurti kartu.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-02

Taip pat didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai atnaujino atmintinę, kad šių reikalavimų būtų galima laikytis lengviau.

Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus šiuos atvejus:

* Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

* Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, taip pat šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Tirštąjį mėšlą laikant laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose, privaloma įrengti rietuves laikantis nurodytų reikalavimų:

* Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo laikinos lauko rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonės (el. paštu ar trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį.

* Vieta laikinai lauko rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti laikinoje lauko rietuvėje, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti.

* Sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę bei aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Laikinoje lauko rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius. Laikina lauko rietuvėje turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos. Laikina lauko rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.

* Jei laikinos lauko rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis laikinoje lauko rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai ribojasi, galima įrengti vieną laikiną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio. Laikina lauko rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką, ir būtų sumažintas amoniako emisijų ir kvapų sklidimas.

Kompostavimo tręšiamuosiuose laukuose reikalavimai

Kompostuojant tręšiamuosiuose laukuose, kompostavimo rietuves privaloma įrengti laikantis šių reikalavimų:

* Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis. Vieta laukuose parenkama, kad kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių.

Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Įrengiant tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvę, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų šiaudų arba 10 cm durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kompostavimo rietuvę, aiškiai matomas.

* Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo kompostavimo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Kompostavimo rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu. Kompostavimo rietuvė laukuose laikoma ne ilgiau nei 24 mėnesius.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-11-27