Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-12-03
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-12-03

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Natasha Vasiljeva on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2024-12-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuo gruodžio 1 d. pradėtos mokėti galutinės išmokos

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo gruodžio 1 d. pradėjo mokėti likusią tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones dalį. NMA nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. ūkininkams išmokėjo tiesioginių išmokų už deklaruotus plotus avansus.

Per pirmąsias tris avansinių išmokų mokėjimo dienas paramos gavėjams buvo pervesta net 4,5 karto didesnė suma, lyginant su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu – 268 mln. Eur. Iš viso iki avansinių išmokų mokėjimo pabaigos 109,6 tūkst. paramos gavėjų išmokėta 363 mln. Eur suma. Taigi avansinės išmokos pasiekė net 99 proc. pareiškėjų, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų arba jie buvo išspręsti.

Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams pradedama mokėti likusi išmokų dalis. Nors Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares išmokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., NMA planuoja, kad jau iki gruodžio 31 d. bus išmokėta net 520 mln. Eur paramos gavėjams priklausančių visų išmokų už deklaruotus plotus, tai yra 75 proc. viso finansinio voko.

Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal kai kurias kitas paramos priemones.

Atkreiptinas dėmesys, kad parama yra mokama tik pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui ir patikrinus pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, už laiku ir tinkamai įvykdytus įsipareigojimus, todėl pagal tam tikras priemones ji pradedama mokėti vėliau.

Informacija apie likusios išmokų dalies išmokėjimo laikotarpius ir sumas – NMA informaciniame portale

Išmokos yra pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, todėl svarbu, kad pareiškėjai pasitikrintų, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys. Tai lengvai ir paprastai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu https://portal.nma.lt/.

NMA informaciniame portale prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2024 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą gali matyti planuojamus galutinių išmokų mokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.

Sužinoti informaciją apie išmokų mokėjimo terminus galima ir paskambinus NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu +370 (5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Robotas skambinančiajam pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.

Išmokų dydžiai

Lentelėje žemiau pateikiami galutinių tiesioginių išmokų, intervencinių priemonių už deklaruotus plotus dydžiai, kuriuos galite rasti 2024 m. lapkričio 29 d. patvirtintame žemės ūkio ministro įsakyme.

Atkreipiame dėmesį, jog už veiklas „Augalų kaita“ (įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.), „Tarpiniai pasėliai“ ir „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, kai plotas yra didesnis kaip 300 ha, plotas, viršijantis 300 ha, yra remiamas 85 proc.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-02

Valdų modernizavimui pateiktos paraiškos surikiuotos į pirmumo eiles

Informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra sudarė paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (Priemonė), prioritetines eiles. Nuo spalio 7 d. iki lapkričio 4 d. ūkininkai galėjo supaprastinta tvarka teikti paraiškas. Pienininkystės sektoriaus pirmumo eilę rasite čia.

Į pirmumo eiles iš viso surikiuotos 500 paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro beveik 36 mln. Eur. Tuo tarpu dotacijoms pagal Priemonę numatytas 13,500 mln. Eur biudžetas. Kiekvienam sektoriui skirtas 3 375 000 Eur finansavimas.

Pieninės galvijininkystės sektoriui modernizuoti pateiktos ir į pirmumo eilę surikiuotos 85 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 6,398 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 40 paraiškų, kurios surinko 75–58 atrankos balus, 16 paraiškų, kurios surinko 55 atrankos balus, lėšų pakanka iš dalies, 29 paraiškoms, surinkusioms 50-31 balą, lėšų nepakanka.

Pirmumo eilėje atsidūrusiose 117 mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektoriaus atstovų paraiškose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 8,614 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 35 paraiškoms, kurios surinko 85–62 atrankos balus, 13 paraiškų, kurios surinko 60 atrankos balų, lėšų pakanka iš dalies, 69 paraiškoms, surinkusioms 59 ir mažiau balų, lėšų nepakanka.

Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriaus pirmumo eilėje surikiuota 30 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma – daugiau kaip 2 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų visoms paraiškoms.

Kitų augalininkystės sektorių pirmumo eilėje atsidūrė 268 paraiškos. Jose prašoma bendra paramos suma siekia daugiau kaip 18,979 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 34 paraiškoms, kurios surinko 90–80 atrankos balų, 44 paraiškoms, kurios surinko 75 atrankos balus, lėšų pakanka iš dalies, 190 paraiškų, kurios surinko 71 ir mažiau balų, lėšų nepakanka.

Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus spalio 7 – lapkričio 4 d. kvietimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bei pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ metu priimtų paramos paraiškų atrankos vertinimus nustatyta, kad yra pareiškėjų, pateikusių paraiškas pagal abi priemones. Vadovaudamasi KPP ir SP administravimo taisyklėmis, NMA informavo šiuos pareiškėjus, prašydama nurodyti, su kuria paraiška pareiškėjas ketina toliau dalyvauti. Gavusi visų pareiškėjų atsakymus, NMA atnaujins abi paraiškų pirmumo eiles.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-02

Lietuvoje šių metų lapkričio antroje pusėje sumažėjo rugių, avižų, kvietrugių, o padidėjo – grikių ir rapsų supirkimo kainos

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse vidutinė rugių supirkimo kaina 2024 m. lapkričio antroje pusėje (47 savaitę (11 18–24) sudarė 125,49 EUR/t ir buvo 19,4 proc. mažesnė negu spalio antroje pusėje (43 savaitę (10 21–27). Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 156,76 EUR/t – 11,7 proc. mažesne kaina, palyginti su spalio antroje pusėje buvusia kaina ir 23,7 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu (2023 m. 47 savaitę (11 20–26).

Analizuojamu laikotarpiu kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 161,03 EUR/t – atitinkamai 3,2 proc. ir 13,1 proc. mažesne kaina negu prieš mėnesį bei metus.

Kviečių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu periodu sudarė 212,75 EUR/t – išliko panaši kaip prieš mėnesį, bet buvo 7,8 proc. mažesnė negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Pašarinių miežių (II klasės) supirkimo kaina 47 savaitę, palyginti su 43 savaitę buvusia kaina, taip pat išliko panaši ir sudarė 169,70 EUR/t, bet buvo 8,1 proc. mažesnė negu prieš metus.

Tačiau grikių vidutinė supirkimo kaina 2024 m. lapkričio antroje pusėje, palyginti su spalio antroje pusėje bei prieš metus analogišku metu buvusia kaina, padidėjo atitinkamai 10,1 proc. ir 17,7 proc. (iki 309,16 EUR/t). Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 47 savaitę buvo 8,8 proc. didesnė negu prieš mėnesį bei 31,4 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 518,24 EUR/t.

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 21(457), 2024-12-02

Brangsta pieno produktai: štai, kas laukia iki Naujųjų ir jau 2025 metais

Brangsta pieno produktai ir perdirbėjai aiškina, kad jų kainos kyla trūkstant pieno visoje Europoje. Dėl prastų orų, karvių ligų ir nykstančių mažų ūkių, pieno į rinką patenka mažiau, dėl to kyla jo supirkimo kaina. Per metus pigiausias sviestas parduotuvėse pabrango 15 proc., o kai kurių žinomų prekės ženklų sviestas pabrango ir ketvirtadaliu. Sūris – dešimtadaliu, kiek mažiau varškė ir grietinė.

Renkasi alternatyvas

Pirkėjai reiškia nepasitenkinimą: „Brangsta viskas, kas nebrangsta, o atlyginimas kas ten.“ „Pastebėjau, man dar užtenka, bet vis brangiau.“ Perdirbėjai aiškina, kad pieno produktų kainos kyla išaugus pieno paklausai visoje Europoje. Dėl prastų orų, karvių ligų ir nykstančių mažų ūkių, pieno į rinką patenka mažiau, dėl to kyla jo supirkimo kaina.

Prekybininkai tikina, esą pieno produktų tiekėjus spaudžia nekelti produktų kainų, tačiau, jei gauna brangesnius produktus, kelia kainas ir parduotuvių lentynose.

„Žmonės renkasi pigesnes alternatyvas, augalinius mišinius“, – pastebi pardavėja Roma. „Prekių kainos tiesiogiai priklauso nuo tiekimo kainų, kurias nustato gamintojas. Iš tiekėjų girdime apie žaliavinio pieno kainų brangimą rinkose, apie europines kainų tendencijas. Jos matomos ir lentynose, darome viską, kad pirkėjai tai pajustų kuo mažiau“, – tvirtino „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Pakilo trečdaliu

Nuo vasaros vidutinės pieno supirkimo kainos Lietuvoje pakilo trečdaliu. Tačiau smulkesnieji pieno gamintojai skundžiasi, kad ir to negana, tad smulkūs pieno ūkiai Lietuvoje ir toliau vienas po kito užsidaro.

Kiek dar brangs pieno produktai Lietuvoje nei prekybininkai, nei perdirbėjai prognozuoti nedrįsta. Tačiau „Pricer“ atstovai pasaulio rinkose jau mato žaliavinio pieno pigimą. „Kainos užjūrio rinkose susireguliavę, nukritę. Europoje režimas, kad reikia kainą palaikyti iki naujų metų, kad iškrėstų pinigus iš vartotojo, o kaip bus po naujų, bus matyti“, – dėstė „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas.

Kad pieno produktai atpigtų, pieno perdirbėjai ir ūkininkai ragina naują valdžią mažinti PVM ne tik daržovėms ir vaisiams, bet ir pieno produktams. Tačiau naujasis komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tam kategoriškai nepritaria teigdamas, kad naudą susižers prekybininkai su perdirbėjais, o kainos parduotuvės vargu, ar sumažės, tad pirkėjai su karvių melžėjais liktų prie suskilusios geldos.

Šaltinis: Donatas Brimeris, tv3.lt, 2024-11-20

Partnerystės žemės ūkio srityje stiprinimas: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Albanijos mokėjimo agentūrų

Lapkritį Albanijos mokėjimo agentūros (AZHBR) biure Tiranoje (Albanija) Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovybė ir AZHBR atstovai dalyvavo seminare. Dvi dienas trukusiame renginyje buvo dalijamasi patirtimi, kaip nustatyti pagrindinius kovos su sukčiavimu iššūkius ir formalizuoti būsimą bendradarbiavimą.

Buvo keičiamasi Europos Sąjungos (ES) žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų fondų ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės kaimo plėtrai programos (IPARD) valdymo patirtimi, pagrindais, taip prisidedant prie Albanijos pasirengimo įstoti į ES.

NMA atstovavo direktorius Fortunatas Dirginčius ir direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, AZHBR – direktorė Ardita Kuci ir jos kolegos. Renginio pradžioje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp NMA ir AZHBR. Vėliau vyko seminaras, skirtas sukčiavimo identifikavimo ir prevencijos sistemoms žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, veikiančioms Lietuvoje ir Albanijoje, siekiant sustiprinti kovą su sukčiavimu ir pagerinti abiejų mokėjimo agentūrų veiklos efektyvumą.

Pasirašytos sutarties tikslas – skatinti abiejų agentūrų bendradarbiavimą, dalijantis žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su ES kaimo plėtros programomis. Keitimasis patirtimi ir dalijimasis žiniomis apims šias sritis: kaimo plėtros priemones, tiesiogines išmokas, Žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS), Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS) ir rizikos valdymą, taip pat platesnio pobūdžio klausimus, susijusius su ES bendrąja žemės ūkio politika. Be to, sutartyje yra numatyta bendradarbiauti horizontaliais klausimais, įskaitant sukčiavimo prevenciją, sankcijų sistemų kūrimą ir rizikos analizę.

Sutartyje nurodomos pagrindinės bendradarbiavimo sritys, užtikrinančios, kad, naudodamasi NMA patirtimi, Albanija turėtų bendrą IPARD valdymo ir įgyvendinimo sistemą. Sutarties specialiosios nuostatos apima bendrą veiklą ir iniciatyvas: pažintiniai vizitai, konferencijos, internetiniai seminarai ir seminarai, skatinantys nuolatinį mokymąsi, bendros paraiškos ES ir kitų tarptautinių fondų finansavimui gauti, mokymai ir gebėjimų ugdymas per seminarus ir mokymosi darbo vietoje galimybės, prisidedant prie darbuotojų, dalyvaujančių valdant IPARD lėšas, profesinio tobulėjimo, konsultacijos ir kasdienė ekspertų pagalba.

NMA ir AZHBR pasirašyta bendradarbiavimo sutartis yra reikšmingas žingsnis, stiprinant dvišalius Albanijos ir Lietuvos mokėjimo agentūrų santykius bei padedant Albanijai pasiekti savo tikslą įstoti į ES ir sėkmingai integruotis.

Seminaro metu AZHBR atstovai pristatė savo institucijos struktūrą ir veiklą, susijusią su IPARD programos įgyvendinimu, o NMA atstovai supažindino albanus su Lietuvoje taikoma ES žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtų fondų administravimo praktika. Vėliau buvo diskutuojama apie bendradarbiavimo iniciatyvas, įtvirtintas renginio metu pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje.

Seminare pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkio paramos priemonių įgyvendinimo iššūkių ir jų galimų sprendimų aptarimui. AZHBR pristatė sukčiavimo identifikavimo ir prevencijos sistemą, pabrėždama dažnai pasitaikančius atvejus – „išpūsti“ komerciniai pasiūlymai, linijinė kainodaros praktika, dirbtinės sąlygos pagal priemonę „Investicijos į ūkių materialųjį turtą“.

NMA pristatė taikomus sukčiavimo prevencijos mechanizmus ir išskyrė bendras „raudonas vėliavėles“ (įspėjamuosius signalus), įskaitant viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus ir apgaulingais duomenimis grindžiamas paraiškas.

Abi agentūros pasidalijo nuomonėmis apie sukčiavimo rizikas pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą“. AZHBR išskyrė pagrindines problemas – tai nepagrįstai didelės kainos, nepatvirtinti projekto vietos pakeitimai, skaidrumo principų nesilaikymas. Diskusijos taip pat buvo skirtos aptarti sukčiavimo rizikas pagal „Ūkių diversifikacijos ir verslo plėtros“ priemonę. AZHBR teikė klausimus, susijusius su sutartinių įsipareigojimų pažeidimais ir interesų konfliktais, taip pat aptarė „raudonų vėliavėlių“ identifikavimą valdant projektus. NMA pasidalijo patirtimi, kaip aptikti ir užkirsti kelią sukčiavimui šioje srityje, pabrėždama aiškių gairių ir stebėsenos sistemų svarbą.

Agentūrų atstovai aptarė sukčiavimo prevencijos sistemų tobulinimo galimybes ir sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo tobulinant sukčiavimo identifikavimo metodus, taip užtikrinant atitiktį ES reglamentams, kad būtų skatinama teisinga ir atskaitinga ES finansavimo sistema žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, taip didinant ir IPARD valdymo efektyvumą Albanijoje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-02

Ankstesnės žemės ūkio naujienos