Žemės ūkio naujienos: 2024-12-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pirmasis žemės ūkio ministro laiškas
Kadencijos darbų pabaigoje kartais su šypsena prisimename seną anekdotą. Išeinantis vadovas naujajam vadovui stalčiuje paliko tris laiškus ir trumpą prierašą – „kai bus blogai, atplėšk voką…“. Atėjus krizei, naujasis vadovas atplėšė laišką ir rado patarimą – „dėl visko kaltink prieš tai buvusią valdžią“. Vėliau, jau antrajame laiške, rado pamokymą – „kaltink išorės priešus, šnipus ir atleisk vieną savo pavaduotoją“, dar po kurio laiko, vėl iškilus sudėtingai valdymo krizei, ieškodamas stebuklingo išsigelbėjimo, vadovas trečiajame laiške rado trumpą patarimą – „jau rašyk tris laiškus“.
1 laiškas
Prisistačiau Žemės ūkio ministerijos darbuotojų kolektyvui ir taip iš karto sugrąžinau „gyvų“ susitikimų, ministerijos departamentų, pavaldžių įstaigų vadovų „gyvų“ gamybinių pasitarimų tvarką. Pasirodo, jau keletą metų kiti nematė gyvų kolegų, o klausimus ir problemas sprendė nuotoliniu būdu. Karantinas baigėsi. Radau puikų kolektyvą, šaunius specialistus, išmanančius savo darbą, tik laukiančius stipresnės politinės valios ir noro kažką pakeisti, kad visiems būtų geriau.
Galbūt ir simboliška, jog vėl tapus ministru, vienu pirmųjų žingsnių tapo Žemės ūkio ministerijos ženklo – mūsų valstybės simbolio – Vyčio, papuošto rugių varpomis, sugrąžinimas. Dar 2007 m. Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintas logotipas galioja iki šiol. Šį ženklą įvertino ir iš daugybės variantų išrinko visi ministerijos darbuotojai. Tiesa, prieš dvejus metus buvo sugalvota „modernizuotis“ ir jį pakeisti nauju simboliu, tačiau Vytis yra Vytis ir man jis šventas!
Dabar labai svarbu atkurti pasitikėjimą žemės ūkio sektoriaus valstybės institucijomis, atsisakyti perteklinių reikalavimų, supaprastinti paramos sistemą ir paspartinti teisėkūros procesus. Mūsų bendruomenės ūkininkų didžiausi lūkesčiai – jie turi žinoti, kas bus ateityje. Jau dabar turime naikinti perdėtus reikalavimus augalų apsaugos, trąšų panaudojimo žurnalų pildymo, kompleksinių sankcijų ir nuobaudų taikymo.
Pavaldžios institucijos išgirdo mano žinutę, jos nėra operatyvinę veiklą vykdančios priežiūros ir kontrolės institucijos. Ūkių patikros turi būti vykdomos tik iš anksto perspėjus ūkininkus ir jiems dalyvaujant. Paraiškų vertintojų darbas turi būti vertinamas ne pagal nusižengimų, klaidų nustatymo ir skirtų baudų skaičių, o pagal suteiktų konsultacijų kokybę ir ūkininkų pasiektus rezultatus.
Klaipėdos rajone atidarėme pirmąją Baltijos šalyse biodujų elektrinę. Rimtas, gražus projektas, dar kartą parodantis, kad ne karvutė kalta dėl klimato kaitos keliamų iššūkių. Keli įrenginiai padeda perdirbti, gaminti elektros energiją, šilumą, naikina kvapus. Lenkijoje veikia jau 85 tokios jėgainės, o pasaulyje jie įrengė jau pusę tūkstančio tokių agregatų. Lietuvoje parengta 14 panašių bioelektrinių projektų.
Sumažinta administracinė našta profesionaliesiems augalų apsaugos produktų naudotojams. Pakeistos Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės nustatant ilgesnį augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo užpildymo terminą, t. y. vietoje galiojusio reikalavimo užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą per 30 kalendorinių dienų nuo augalų apsaugos produktų panaudojimo, įsakymo pakeitimu nustatytas augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo užpildymo terminas – iki einamųjų kalendorinių metų gruodžio 1 d. Taip pat atsisakyta pereinamųjų nuostatų dėl augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymo Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), nustatyta galimybė asmenims šį žurnalą pildyti ne tik PPIS, bet ir popieriuje ar elektronine forma bei pateikti duomenis vietovės lygmeniu.
Padaryti pakeitimai dėl Bulvių pirkimo-pardavimo registracijos žurnalo. Pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-10 „Dėl Bulvių augintojų, supirkėjų, realizuotojų registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir jų veiklos priežiūros“. Bulvių pirkimo–pardavimo registracijos žurnalas yra rekomenduojamos formos. Ūkio subjektai gali naudoti kito pobūdžio informacines rinkmenas arba individualias informacines sistemas sistemingam žurnale nurodytos informacijos tvarkymui. Ūkio subjektas galės rinktis informacijos pateikimo būdą – formą, t. y. nebūtinai pildyti privalomą registracijos žurnalo formą.
Nuo spalio 7 d. galima teikti paraiškas supaprastinta tvarka pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Numatyta 13,5 mln. Eur eurų paramos lėšų. Kiekvienam sektoriui – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams – skiriama po 3,375 mln. Eur paramos lėšų. Pakeitus veiklos srities įgyvendinimo taisykles, verslo plano rengti nebereikės – būtina informacija bus integruojama į paraiškos formą. Taip pat atsisakyta reikalavimo pateikti su pareiškėju susijusių asmenų (sutuoktinių, brolių, seserų, vaikų) sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo. Paramos galės kreiptis mažesni ūkiai, t. y. pareiškėjai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur. Prašomos paramos dydis projektui – iki 80 tūkst. Eur arba 280 tūkst. Eur (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola).
Padaryti pakeitimai dėl žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimo galimybių. Sudaryta galimybė įsigyti didesnių parametrų / pajėgumų žemės ūkio technikos ir įrangos, viršijančios ūkio gamybinį potencialą. Jei pareiškėjas pagrindžia tokios investicijos būtinybę, parama skiriama visai investicijai, jei nepagrindžia – tik atitinkančiai ūkio gamybinį potencialą investicijos daliai, o likusią investicijos vertę pareiškėjas apmoka nuosavomis lėšomis.
Šį rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, siekiantys sustiprinti savo ūkių konkurencingumą, vėl galės supaprastinta tvarka kreiptis investicinės paramos. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ūkiams modernizuoti bus skirta 40 mln. eurų. Remiami bus visi žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai), taip pat sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė bei kiti augalininkystės sektoriai.
Kiekvienam iš šių keturių sektorių – pieninės galvijininkystės; mėsinės gyvulininkystės; sodininkystės; daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams – skiriama po 10 mln. eurų paramos lėšų. Paramos galės kreiptis didesni ūkiai, t. y. pareiškėjai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur. Vienam projektui įgyvendinti bus galima prašyti iki 80 tūkst. eurų arba 280 tūkst. eurų (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola). Nereikės atskirai parengti verslo plano, nes būtina informacija bus integruojama į paraiškos formą. Pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, ūkio ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai bus skaičiuojami tik pagal praėjusių arba ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės duomenis. Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus pripažįstamos traktorių ir kitos žemės ūkio technikos (išskyrus žemės ūkio techniką, kuri ES tipo patvirtinime turi nustatytą žemesnį kaip V etapo išmetamųjų teršalų ribinės vertės (Stage V standarto) variklio tipą) įsigijimo išlaidos.
Jau atsisakyta reikalavimo pateikti su pareiškėju susijusių asmenų (brolių, seserų, vaikų) sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo. Rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, siekiantys sustiprinti savo ūkių konkurencingumą, investicinės paramos galės kreiptis supaprastinta tvarka. Paraiškas teiksiančių ūkininkų laukia gerokai daugiau galimybių. Ūkiams modernizuoti supaprastinta tvarka bus skirta daugiau kaip 50 mln. eurų paramos lėšų dar 2024 metais.
2024 m. rugsėjo 13 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-651 pakeista Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti metodika, kuri taikoma siekiant nustatyti ir užkardyti atvejus, kai, dirbtinai sukūrus atitiktį paramos reikalavimams, siekiama gauti paramos. Siekdami jaunimą paskatinti imtis ūkininkavimo, kad vyktų kartų kaita, neturime ūkininkaujančius tėvus ir vaikus, brolius, seseris įtarinėti kuriant dirbtines sąlygas paramai gauti, jeigu nėra kitų objektyvių įrodymų apie sąmoningą ir tyčinį veiksmų derinimą kuriant, imituojant atitiktį reikalavimams ir tokiu būdu siekiant gauti paramos. Atsisakoma iki šiol taikytos praktikos, kai artima giminystė (tėvų ir vaikų, brolių, seserų) automatiškai vertinama projekto rizikos kriterijumi.
Pagal atnaujintą Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą į Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą įtrauktos nuostatos, kad apskaičiuojant daugiamečių ganyklų pievų santykį turi būti įtraukti nedeklaruotų daugiamečių pievų plotai. Į nacionalinę teisę perkeliami pasikeitusio Europos Komisijos deleguotojo reglamento elementai – Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos apraše apibrėžiamos atnaujintos taisyklės, kaip turi būti skaičiuojami pievų plotai Lietuvoje. Nuo šiol į pievų plotų apskaitą bus įtraukiamos ir nedeklaruotos pievos, tokiu būdu trumpuoju laikotarpiu išspręsta pievų atkūrimo problema visos šalies mastu. Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimas patvirtintas 2024 m. rugsėjo 27 d. ministro įsakymu.
Pluoštinių kanapių licencijų ir veislininkystės leidimų išdavimas. Žemės ūkio agentūra (ŽŪA) nebereikalauja iš pareiškėjų pateikti dokumentų ar banko pavedimo kopijų, patvirtinančių įmokos sumokėjimą. Suderinta su VMI, kad už visas ŽŪA paslaugas būtų naudojamas vienas įmokos kodas.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimas – atsisakyta beveik visų privalomų dokumentų teikimo reikalavimų. Reikalingi duomenys dabar gaunami iš VMI ir VĮ Registrų centro pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo informacinėje sistemoje (KPI) planuojama atsisakyti dokumentų teikimo prievolės, supaprastinti procesus ir įdiegti automatinio ataskaitų generavimo įrankį.
Kaimo bendruomeninių organizacijų įtraukimas į sąvadą – supaprastinta tvarka, pagal kurią pakanka tik pateikti prašymą el. būdu, o ŽŪA darbuotojai patys sutikrina visus reikiamus duomenis tiesiogiai iš VĮ Registrų centro. Atsisakyta papildomų dokumentų teikimo – nereikės pateikti įstatų, registracijos pažymėjimų ir kitų dokumentų.
Po daugybės dešimtmečių kalbų ir „iečių laužymo“ pagaliau ryžomės panaikinti dar nuo carinės Rusijos laikų galiojusį draudimą ir apsisprendėme normaliai, civilizuotai legalizuoti naminės degtinės gamybos procesą. Europos Komisija, ratifikuodama įstatymo projektą, pastabų neturėjo – ir taip jau buvome bene viena iš paskutinių šalių Europoje, nesiryžtančių žengti šio žingsnio. Turime užtikrinti specialistų, tautinio kulinarinio paveldo ekspertų darbą, būtinos kokybės kontrolę. Na, o legalios produkcijos gamintojų sumokami mokesčiai atneš naudos ir blaivybės puoselėtojams.
Žemės ūkio ministerija ėmėsi priemonių sugriežtinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių importuojamų grūdų kontrolę. Į Lietuvą importuojamiems grūdams, skirtiems maistui, pašarams ir susijusiems produktams, taikomos sustiprintos kokybės ir kilmės nustatymo priemonės. Grūdams, vežamiems tranzitu per Lietuvą, taip pat bus taikomi griežtesni kilmės kontrolės reikalavimai. Rusiškų grūdų patekimo į Lietuvos rinką ribojimas yra kritiškai svarbus klausimas mūsų šaliai ir visam regionui. Jis reikšmingas ne tik dėl tiesioginio poveikio grūdų kainoms rinkoje, bet ir dėl platesnio geopolitinio konteksto. Susirūpinimą kelia tai, kad rusiškų grūdų tranzitas per Baltijos šalių uostus daro neigiamą poveikį grūdų supirkimo kainoms, nes rusiški grūdai tarptautinėse rinkose gali konkuruoti kainomis, o tai gali pakenkti ES grūdų augintojams ir eksportuotojams.
Šiandien mums labai trūksta mokslininkų rekomendacijų, veiksmingų strategijų didesniems, mažesniems ūkiams, o laikai keičiasi. Štai iki šiol neperspektyvia Lietuvoje laikyta, gausiausiai dirvožemį azotu aprūpinanti kultūra jau puikiausiai dera mūsų laukuose. Kol kas pas mus jos niekas nesuperka, bet tai netolimos perspektyvos klausimas – nuo pernai ji įtraukta ir į remiamų kultūrų sąrašą. Kaimynai superka ją neribotais kiekiais, be didesnių apribojimų. Sojų auginimo renesansas Europoje prasidėjo 2012 metais. Pavyzdžiui, ūkininkai Svečiuliai savo laukuose jau bando 12 mūsų platumoms pritaikytų sojų rūšių iš Lenkijos, Čekijos, Austrijos ir Kanados. Iš hektaro surenka 3,4 t derlių. Ir sunkiame raudono molio, ir mažiau derlinguose dirvožemiuose derančio augalo kol kas nepuola jokie kenkėjai. Kaimynai lenkai kelia sau ambicingus tikslus.
Pernai sojas augino 40 000 ha, šiemet – 80 000 ha, o tikslas – auginti sojas 1,5 mln. hektarų ir pilnai apsirūpinti šia baltymine medžiaga be GMO, neimportuojant jos iš Brazilijos, Amerikos ar kitų regionų. Lenkai turi parengę savą Baltymų programą, skatinant ir remiant šių kultūrų auginimą. Turime geras galimybes nuimti ir perdirbti derlių, belieka išstudijuoti gerąją kaimynų patirtį ir neatsilikti. Sojos jau įtrauktos į remiamų kultūrų sąrašą. Kitąmet pamėginsiu ir aš pats sojas auginti.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje (Briuselyje) iškėliau aktualų Lietuvos ūkininkams klausimą dėl apribojimo naudoti paramos lėšomis įsigytą techniką ar įrangą tik investiciniame projekte numatytiems tikslams ir veiklai bei niekam kitam. Ūkininkams turėtų būti leista efektyviau ir racionaliau naudoti techniką, įrangą ar bet kokį kitą daiktą, įsigytą su parama, nebijant, kad jiems bus taikomos sankcijos. Ką matome praktikoje? Ūkininkas investavo į įrangą, reikalingą vienos rūšies augalams auginti (pvz., daržovėms), bet negali jos naudoti kitoms kultūroms (pvz., javams), nes tai nebuvo numatyta patvirtintame investiciniame projekte.
Kas blogo, kad su nupirkta įranga bus atliekami papildomi, projekte nenumatyti darbai, kurie tik pagerintų ūkio gyvybingumą, sustiprintų atsparumą krizėms? Paraginau ragino atsisakyti visa apimančios valdžios institucijų kontrolės, dažnai ribojančios ūkininkų sprendimus, kaip tvarkytis savo ūkyje. Iš dalies ES finansuotas traktorius negali būti naudojamas žemės ūkio paslaugoms teikti kitam ūkininkui ar sniegui valyti nuo kelių savo kaimo bendruomenėje, nes ši veikla nelaikoma žemės ūkio valdos modernizavimu.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išgirdo žemdirbius, atsižvelgė į jų pasiūlymus ir pakeitė cukrinių runkelių apsaugos produkto naudojimo reikalavimus.
Žuvininkystės duomenų informacinės sistemos Pirminio pardavimo modulyje sukurta galimybė, kuri leidžia automatiškai užpildyti atsekamumo dokumentą – nėra būtinybės ūkio subjektui atsekamumo dokumentą pildyti Atsekamumo modulyje. Pirminio pardavimo ir Atsekamumo moduliais naudojasi visos žvejybos įmonės bei pirminiai supirkėjai. Žuvininkystės duomenų informacinės sistemos išorinio naudotojo prieigoje sukurta aplinka, leidžianti gauti informaciją apie ūkio subjekto žvejybos veiklą su duomenų ištraukimų galimybe Excel formatu, jo valdomų laivų galiojančius / negaliojančius laivo liudijimus bei leidimus, skirtas bei išnaudotas kvotas ir turimas teises realiuoju laiku.
Visose priežiūrą ir kontrolę atliekančiose ŽŪM valdymo srities institucijose peržiūrimi patikras / kontrolę reglamentuojantys teisės aktai, pagal kuriuos patikros bus atliekamos vadovaujantis rizikos vertinimu. Sumažinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atliekamų planinių patikrų minimali imtis: nuo 5 % iki 1 %. Įdiegta išankstinė informacija apie patikras: NMA informuos iš anksto apie atliktinas patikras. Pakeista NMA atrankų patikros procedūra. Pakeista investicinių patikrų atlikimo procedūra: rizikingų pareiškėjų patikros bus atliekamos tik 2025 m. Peržiūrimas projektų kontrolės laikotarpis, siekiant jį sutrumpinti nuo 5 iki 3 metų.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonių taisyklėse įdiegta galimybė taikyti trumpesnį kontrolės laikotarpį, kuris yra sumažintas nuo 5 iki 3 metų, kuri jau taikoma jauniesiems ūkininkams, smulkiems ūkiams ir Leader projektams. Į Strateginio plano administravimo taisykles įtrauktos nuostatos, leidžiančios sutrumpinti projektų kontrolės laikotarpį iki 3 metų ir kitoms priemonėms.
Žemės ūkio agentūroje vykdomas administracinės naštos mažinimas pareiškėjams, siekiantiems gauti pagalbą veislininkystei. Sutarta dėl veiklos vieno langelio principu – ūkio subjektai teiks pažymas Žemės ūkio agentūrai, o ši, atlikusi duomenų patikrinimą, perduos NMA. Neliks pakartotinio pažymų teikimo Žemės ūkio agentūrai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrai reikalingų duomenų (nuotraukų) siuntimas mobiliosios programėlės ,,NMA Agro” pagalba – atliekamas pareiškėjų veiklos administracinis patikrinimas nevykstant į ūkinių gyvūnų laikymo vietą / bityną: taikoma pareiškėjams, siekiantiems susietosios paramos už ūkinius gyvūnus ir pareiškėjams, siekiantiems paramos pagal „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas” ir laikančių Lietuvos tamsiųjų bičių šeimas.
Sumažinta administracinė našta pieninių galvijų laikytojams: parengtas ir pateiktas derinimui taisyklių pakeitimo projektas, siekiant mažinti administracinę naštą pieninių galvijų laikytojams. Pakeitimai numato, kad pieninių galvijų laikytojams nebereikės kas mėnesį teikti Žemės ūkio agentūrai melžimo grafikų, nes bus bendradarbiaujama su laboratorija, kuriai teikiamas kontrolinių pieno mėginių išvežimo grafikas.
Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Reikia spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir ūkio paskirties žemės sklypų formavimo problemas, gaunant didžiausią ekonominę naudą valstybei. Šiuo metu pernuomojant valstybinės žemės plotus neretai pelnomasi žemę dirbančių žmonių sąskaita. Turime sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.
Nustatyti saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme. Pirmumą įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus turės asmenys, iš valstybės įsigiję mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, ne mažiau kaip trejus metus aktyviai žemės ūkio veiklą vykdę ir patvirtinančius dokumentus pateikę ūkininkai. Vienas asmuo galės įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiandien Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurią pardavus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų.
Gerinant bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti socialiniai partneriai, taip pat kviečiami ir konkrečių sričių socialinių partnerių atstovai. Jau įvyko keturi posėdžiai, kuriuose buvo aptarti probleminiai klausimai, vyko diskusijos ir sutarta dėl šių klausimų galimų sprendimų.
Parengtas ir registruotas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pakeitimo projektas, kuris sudaro galimybę atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Įtrauktos nuostatos dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos daržovėms, daugiamečiams sodiniams, bitynams atlyginimo. Siūloma, kad žala būtų atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Numatyta, kad žalos atlyginimas bus skiriamas tik tiems savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie taikė apsaugos priemones savo turtui (daugiamečiams sodiniams, bitynams ir ūkiniams gyvūnams) apsaugoti. Įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys, susijusios su medžioklės plotų naudotojų ir ūkio subjektų susitarimo nuostatos įtvirtinimu, įsigalios 2025 m. sausio 1 dienos. O įstatymo 18 straipsnio 3 ir 9 dalys, susijusios su žalos vertinimo metodikos parengimu, įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Registruotas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo projektas, kuris praplečia žemės ūkio šakų sąrašą, kurioms padaryta žala būtų atlyginama. Ši žala apima laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti uždrausta ištisus metus, padarytą žalą savininkams, valdytojams ir naudotojams. Šis pakeitimas tiesiogiai susijęs su Medžioklės įstatymo nuostatų keitimu ir sudaro prielaidas kompensuoti daugiau žemės ūkio šakų, nukentėjusių nuo laukinių gyvūnų žalos.
Lietuva deda dideles pastangas atkurti lašišų išteklius, diegia pažangias technologijas siekiant įvertinti mėgėjų žvejybos poveikį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad 2025 m. turėtų būti išlaikomos nuo 2023 m. galiojusios lašišų mėgėjų žvejybos taisyklės. Briuselyje raginau pripažinti, kad per pastaruosius metus ekologinės, ekonominės bei geopolitinės realijos smarkiai pasikeitė ir mes negalime toliau veikti taip, kaip anksčiau. Dėl ES sau nusistatytų žvejybos apribojimų naudą gauna tik Rusija, kuri beatodairiškai didina savo žvejybos pajėgumus ir nesilaiko ES žvejams griežtai taikomų tvarumo taisyklių.
Išreiškiau gilų susirūpinimą dėl Rusijos vykdomos netvarios žvejybos Baltijos jūroje. Manau, kad būtina imtis neatidėliotinų žingsnių, kad būtų apribotas Rusijos žuvies produktų importas į Europos Sąjungą ir apgailestauju, kad Europos Komisija, turėdama veiksmingų įrankių, mums dar nėra pasiūliusi galimų sprendimų. Išeina, kad ribojame žvejybą saviems, o žuvį perkame iš Rusijos.
Kaip ir kaimyninėse šalyse, mūsų ūkininkai dabar galės kompostuoti mėšlą laukuose – tai sumažins mineralinių trąšų naudojimą. Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos. Administracinę naštą mažinantys pokyčiai numatyti ir mano pasirašytame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo pakeitime. Žemės ūkio veiklos subjektai taip pat galės rinktis, kaip tręšti auginamus augalus: duomenis apie mineralinių ir (ar) organinių trąšų panaudojimą nuo šiol bus galima pateikti ne tik PPIS, bet ir elektronine bei popierine forma vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d.
Anksčiau šiuos duomenis reikėjo pateikti du kartus per metus. Pasirašiau Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo pakeitimą. Žemės ūkio veiklos subjektai taip pat galės rinktis, kaip tręšti auginamus augalus. Apraše nurodytomis rekomenduojamomis maksimaliomis normomis pagal augalus ar pagal atliktus dirvožemio tyrimus, ar pagal sudarytą tręšimo planą. Kaitinti mėšlo tikrai nereikės!
Patvirtinau Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių ir priemonių veiklos sričių kvietimų 2025 metais teikti projektų įgyvendinimo planus ir prašymus skirti kompensaciją planą. Iš viso numatyti 23 kvietimai už 18,3 mln. Eur, iš jų 12,81 mln. Eur – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo parama. Pirmasis kvietimas numatytas 2025 m. sausio 31 d. – bus galima teikti projektų įgyvendinimo planus pagal priemonę „Rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti)“.
Su Ukrainos žemės ūkio ministru Vitaliy Koval pasirašėme susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo bei Savitarpio supratimo memorandumą, leisiantį taikyti kilmės tyrimus tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamiems grūdams.
Alytuje atidarėme akcinės bendrovės „Kauno grūdai” naują greitai paruošiamų produktų gamyklą. Šis 32 mln. Eur vertės projektas – ne tik didžiausia bendrovės investicija pastaraisiais metais, bet ir viena didžiausių investicijų Alytaus miesto istorijoje. Planuojama, kad naujojoje 7,4 tūkst. kv. metrų ploto gamykloje bus sukurta apie 250-300 naujų darbo vietų, o gamybos pajėgumai padidės dukart. Tai ženkliai sustiprins regiono ekonominį potencialą. Alytaus gamykloje per metus planuojama pagaminti apie 240 mln. vienetų greitai paruošiamų produktų. 96 proc. gaminių bus eksportuojama į ES šalis.
Vyriausybė priėmė sprendimą padidinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano nacionalinį finansavimą 40 mln. Eur. Taigi Strateginio plano nacionalinio finansavimo dalis didėja nuo 282,41 mln. Eur iki 322,41 mln. Eur.
Atsižvelgdamas į socialinių partnerių keliamą klausimą dėl kaimiškose vietovėse siaurinamų kelių, inicijavau susitikimą su Susisiekimo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir AB „Via Lietuva“ atstovais. Žemdirbiai susiduria su problemomis dėl viešojo eismo kelių infrastruktūros ir viešajam eismui naudojamuose keliuose naujai suprojektuotų ir šalikelėse įrengtų apsauginių kelių atitvarų, saugumo salelių, žiedinių sankryžų ir kitų kelio elementų, kuriais ribojamas pravažumas žemės ūkio technikai ir ja tempiamai įrangai. Sutarėme, kad Susisiekimo ministerija ir AB „Via Lietuva“, atsižvelgdamos į specifinius žemės ūkio sektoriaus poreikius, peržiūrės Kelių techninį reglamentą ir AB „Via Lietuva“ veiklą reglamentuojantį reguliavimą. Šios institucijos pateiks pasiūlymus, kurie galėtų prisidėti prie palankesnės teisinės aplinkos kūrimo šiam sektoriui.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas suteikia ūkininkams galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, skirtomis tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ lengvatinių paskolų ūkininkai gali kreiptis bet kada ištisus metus. O ūkininkams, norintiems pasinaudoti dotacijos ir lengvatinės paskolos deriniu, numatytos papildomos galimybės – nuo š. m. lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. kviečiama teikti paraiškas pagal minėtą priemonę supaprastina tvarka. Pagal šį kvietimą didžiausios galimos sumos: dotacijos suma – 80 tūkst. Eur, paramos intensyvumas – 40 proc. (jauniesiems ūkininkams gali būti padidintas iki 60 proc.); lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui suma – 200 tūkst. Eur.
Ilgas laiškas, tačiau ataskaita būtų dar ilgesnė. Žinoma, nieko nebūčiau padaręs be žemdirbių palaikymo ir šaunių ministerijos darbuotojų pagalbos. Daug minčių, pasiūlymų dar liko neįgyvendintų, tačiau niekur nedingstu. Visi kartu turime kantriai darbuotis mūsų visų, mūsų šalies labui.
Iki.
Kazys Starkevičius
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-06
Lietuvos ūkininkus įspėja dėl kaimynystėje patvirtintos ligos protrūkio: „Tai labai neraminančios žinios“
Lenkijos institucijoms pranešus apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose esančiame galvijų ūkyje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvos ūkininkus ragina išlikti budrius. „Tai labai neraminančios žinios, nes liga artėja link Lietuvos. Perduodama ji per vabzdžius, kurie randami ir Lietuvoje, tad tai vienas iš galimų ligos patekimo į šalį kelių“, – teigia vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vaidotas Kiudulas.
VMVT teigimu, mėlynojo liežuvio liga užsikrėtę gyvuliai pradeda karščiuoti, seilėtis, iš akių bei ausų gali pasirodyti tirštos išskyros. Be to, gyvuliai gali pradėti šlubuoti, dusti, sunkiai keltis. Žmonėms ši liga nepavojinga.
Šaltinis: Austėja Paulauskaitė, lrytas.lt, 2024-12-05
ALNSIS – daugiau nuotolinių patikrų ir sėkmingas išankstinis informavimas apie įsipareigojimus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), naudodamasi Automatine laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), sėkmingai atlieka deklaruotų žemės ūkio naudmenų stebėseną visoje Lietuvos teritorijoje ir taip didina nuotolinių patikrų skaičių bei iš anksto informuoja pareiškėjus apie dar neįvykdytus įsipareigojimus.
2024 m. net 55 proc. valdų buvo patikrinta nuotoliniu būdu (2022 m. buvo patikrinta vos 25 proc.). NMA ir toliau sieks vietoje fizinių patikrų didinti nuotolinių ir automatizuotų patikrų skaičių.
ALNSIS padeda ne tik stebėti žemės ūkio veiklas, bet ir iš anksto informuoti pareiškėjus apie laukuose nustatytus neatitikimus. Norime pasidžiaugti, jog šiemet išsiuntus individualius informacinius pranešimus apie ALNSIS nustatytus neatitikimus dėl juodojo pūdymo įdirbimo reikalavimo net 82,5 proc. laukų įsipareigojimai buvo įvykdyti.
Taigi ALNSIS leidžia iš anksto informuoti ūkininkus apie dar neįvykdytas veiklas ir įsipareigojimus, sumažinti NMA apsilankymų ūkininkų laukuose skaičių, sutaupyti lėšų ir dar daugiau paramos skirti ūkininkams, besilaikantiems reikalavimų.
Be to, NMA kiekvienais metais siekia apskritai sumažinti patikrų ūkiuose skaičių. Lyginant su 2022 metais, šiemet beveik 57 proc. mažiau atlikta gyvulininkystės patikrų, net 63 proc. – planinių subjektų plotinių patikrų ir beveik 67 proc. – kompleksinės paramos ir paramos sąlygų reikalavimų patikrų.
Daugiau informacijos apie ALNSIS galite rasti svetainėje www.alnsis.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-06
Lietuva 2024 m. spalio mėnesį eksportavo mažiau grūdų ir rapsų
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. spalio mėnesį eksportavo 262,5 tūkst. t grūdų – 43,2 proc. mažesnį kiekį negu 2023 m. analogišku laikotarpiu. Kviečiai (250,0 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Šveicariją, Nigeriją, Nikaragvą ir Beniną (vidutinė kaina – 227,38 EUR/t). Miežiai (11,1 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Daniją ir Airiją (vidutinė kaina – 174,15 EUR/t). Beveik visus juos (92,9 proc.) sudarė pašariniai miežiai (II klasės). Avižų šių metų spalio mėnesį buvo eksportuota 682,8 t – jos eksportuotos į Latviją, Vokietiją ir Italiją (vidutinė kaina – 246,77 EUR/t).
Ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) eksportas, esant paklausai, nagrinėjamu laikotarpiu išaugo – šių metų spalio mėnesį jų eksportas sudarė 64,3 tūkst. t – buvo 22,6 proc. didesnis negu 2023 m. spalio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Nyderlandus, Daniją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Airiją, Norvegiją, Maroką ir Egiptą (žirnių vidutinė kaina – 283,95 EUR/t, o pupų – 276,77 EUR/t).
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. I-III ketv. javų eksportas iš Lietuvos sudarė 14,0 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės. 96,7 proc. eksportuotų produktų buvo pagaminta Lietuvoje. Daugiausia eksportuota – kviečių ir meslino (86,9 proc. visų javų eksporto), miežių (6,0 proc.), grikių, soros ir strypainio sėklų, kitų javų (2,1 proc.), ryžių (1,6 proc.), avižų (1,5 proc.), kukurūzų (1,4 proc.), rugių (0,4 proc.). Pagrindinės eksporto partnerės – Nigerija (34,3 proc. visų javų eksporto), Pietų Afrikos Respublika (10,5 proc.), Latvija (9,1 proc.), Ispanija (8,1 proc.), Marokas (4,3 proc.), Vokietija (3,6 proc.), Kamerūnas (3,0 proc.), Nyderlandai (2,5 proc.), Mozambikas (2,3 proc.), Lenkija (1,9 proc.). Į šias šalis eksportuota 79,6 proc. visų javų.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 21 (457), 2024-12-02
Kelias į bioekonomiką Baltijos jūros regione
Žemės ūkio ministerijos bei Tarptautinio regioninės plėtros ir planavimo tyrimų centro „Nordregio“ surengtame seminare „Pramoninės simbiozės potencialo išlaisvinimas: kelias į bioekonomiką Baltijos jūros regione“ politiką formuojančių institucijų, verslo, akademinės bendruomenės atstovai iš Danijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos aptarė pramoninės simbiozės pažangą bei galimybes Baltijos jūros regione pereiti prie bioekonomikos.
Seminare realius bendradarbiavimo projektus, veikiančius Suomijoje, pristatė Janne Rautio, Kemi Digipolis technologijų parko ir žiedinės ekonomikos centro projektų vadovas, o Stina Gottlieb – Švedijos Sotenäs simbiozės centro veiklos modelį.
Seminaro dalyviams išsiaiškinti sąvokas padėjo Alberto Giacometti iš „Nordregio“, pristatęs studiją „Pramonės simbiozės Baltijos jūros regione temperatūros nustatymas: atvejai ir rekomendacijos“. Teresė Škutaitė, Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovė, aptarė antrinių žaliavų panaudojimo situaciją Lietuvoje.
Žemės ūkio ministerijos, kaip Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinės srities „Bioekonomika“ bendrakoordinatorės, tikslas yra skatinti bioekonomika grįstus verslo modelius kaimo vietovėse, kurie orientuotųsi į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Apie tokius verslo modelius papasakojo įvairių Latvijos organizacijų atstovai.
Seminare taip pat pasidalinta praktine Baltijos jūros regiono įmonių ir viešųjų institucijų, dalyvaujančių pramoninės simbiozės veiklose, patirtimi. Viena tokių iniciatyvų, skatinančių bendradarbiavimą ir tvarių sprendimų pritaikymą praktikoje, yra Interreg Baltijos jūros regiono programos finansuojamas projektas „BioBoosters“. Jo koncepciją – suvesti skirtingus partnerius į bendrą platformą, pristatė Vilniaus Saulėtekio Tech Parko tarptautinio projekto koordinatorė Lina Stanionytė.
„Šio tarptautinio seminaro dalyviai atsivežė savo įžvalgas ir patirtį, kurios įkvėpė mus diskutuoti apie didesnes pastangas skatinant tvarumą, – sako Žemės ūkio ministerijos viceministrė Laura Ramanauskaitė, – Bioekonomikos principais grįsti verslo modeliai suteikia atsparumo krizinėse situacijose rinkose, padeda sušvelninti klimato kaitos procesus, verčia peržiūrėti ūkininkavimo ir gamybos praktikas, tausiai ir efektyviai naudoti turimus išteklius. Visa tai atveria duris inovacijoms, tvarioms ūkininkavimo praktikoms. Pasidalijimas gerąja patirtimi ir diskusijos yra tas pagrindas, nuo kurio galime pradėti pokyčius“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-06
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
