Žemės ūkio naujienos: 2024-12-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Naujasis ES ir Pietų Amerikos susitarimas: pergalė ar grėsmė Europos ūkininkams?
Nepatenkinti Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių sudarytu laisvosios prekybos susitarimu Bendrijos ūkininkai tikisi, kad kitame tvirtinimo etape šiam kelią užkirs pačios Bendrijos narės. Kad susitarimas įsigaliotų, tam turi pritarti ne mažiau 15 šalių, kuriose gyventų beveik du trečdaliai Bendrijos piliečių, parlamentai.
Arši susitarimo priešininkė Prancūzija viliasi, kad ji ginče palaikymo sulauks iš kitų nepatenkintų šalių, tokių kaip Lenkija, Airija ir Austrija.
Kai derybos su visais pakilimais ir nuosmukiais trunka ketvirtį amžiaus, galutinis sukirtimas rankomis skamba kaip pergalė.
„Realybė tokia, kad Europos Sąjungos bendrovės kartu sutaupys 4 milijardus eurų vertės muitų. Kartu bus išplėstos mūsų rinkos ir atvertos galimybės plėstis bei kurti darbo vietas abiejose pusėse“, – apie susitarimą kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Bet didysis mūšis tik prasideda. Jis vyks ne Pietų Amerikoje, o Europoje, kur daug daugiau rinkos dalyvių mato riziką, kad sukirtus rankomis jiems konkuruoti taps gerokai sunkiau.
„Visi žinome, kad gamybos sąlygos Pietų Amerikoje esmingai skiriasi nuo tų, kurios galioja Europoje. Standartai gerokai žemesni“, – pabrėžia Vokietijos ūkininkų asociacijos generalinis sekretorius Bernhardas Kruskenas.
Aršiausiai priešinasi prancūzai, jų pusėn stojo ir prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau jam pačiam tenka kapanotis iš vidaus politinės krizės, tad galimybės spausti susitarimo siekiančią Europos Komisiją yra ribotos.
Ūkininkai tikisi, kad galvojančių panašiai kaip jie daugiau atsiras pačiose Bendrijos narėse, kurių parlamentai susitarimui turės pritarti atskirai.
„Europos Komisija buvo ta, kuri pasirašė susitarimą. Bet dabar visos Europos šalys turės ją ratifikuoti. Taigi, tikimės, kad dauguma jų priešinsis pasirašyti sutartį“, – sako Jaunųjų ūkininkų asociacijos vicepirmininkas Pierre`as Pintat.
Kad susitarimas įsigaliotų, pritarti turi bent 15 iš 27 valstybių, sudarančių 65 procentus Europos Sąjungos populiacijos, parlamentai. Kai kurios jų ypač entuziastingos.
„Mūsų šaliai tai ypač svarbu, nes esame tiltas tarp Lotynų Amerikos ir Europos Sąjungos“, – teigia Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo.
Tad pati būdama Bendrijos sunkiasvorė Prancūzija, ko gero, ieškos sąjungininkių, kad užkirstų kelią susitarimo šalininkams suformuoti daugumą.
Viena tokių sąjungininkių galėtų tapti Lenkija, kurios ir ūkininkai aktyvūs, ir pats laisvosios prekybos susitarimas tapęs viena prezidento rinkimų kampanijos potemių.
„Negali būti, kad Europos Sąjunga, siekdama atverti naujas rinkas Pietų Amerikoje, nori priimti susitarimą, kuris, deja, kenkia mūsų ūkininkų interesams“, – akcentuoja „Piliečių koalicijos“ kandidatas į prezidentus Rafalis Trzaskowskis.
Bet U. von der Leyen ir kitiems laisvosios prekybos šalininkams ne mažiau svarbi paties susitarimo dvasia, kontrastuojanti su ta, kurią ateidamas į Baltuosius rūmus atsineša Donaldas Trumpas.
„Manau, tai paskatino ir Europos, ir Pietų bendrosios rinkos šalis pasistūmėti, nukirsti kai kuriuos kampus bei užbaigti sandorį“, – tvirtina profesorius Pedro Brites.
„Neturiu abejonių, kad šiame kontekste, kuriame gyvename – karų, netolerancijos, tarpusavio nesupratimo – mes, Pietų bendrosios rinkos šalys, gauname didelę atsakomybę ir galimybę“, – pareiškė Paragvajaus prezidentas Santiago Pena.
Kinija taip pat mato Pietų Ameriką kaip nišą plėsti savo įtaką.
Šaltinis: Lukas Kivita, lrt.lt, 2024-12-09
Labai smulkūs ūkininkai aktyviai naudojosi galimybe gauti paramą
Nuo spalio 7 d. iki lapkričio 29 d. labai smulkūs šalies ūkininkai buvo kviečiami pasinaudoti paramos galimybėmis plėsti ir stiprinti savo ūkius. Akivaizdu, kad ši paramos priemonė buvo itin laukiama – ūkininkai paramos paraiškas teikė labai aktyviai, o pateiktų paraiškų skaičius viršijo numatytąjį.
Per beveik 2 mėnesius trukusį paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ teikimo laikotarpį šiuo metu turimais duomenimis buvo gautos 108 paraiškos. Bendra labai smulkių ūkininkų prašoma paramos suma sudaro 6,1 mln. Eur, t. y. beveik 2,5 mln. Eur daugiau nei šiam kvietimui buvo skirta (daugiau kaip 3,4 mln. Eur paramos lėšų).
Paraiškos jau vertinamos pagal atrankos kriterijus, kuriuos atitikus paraiškoms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius ir sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Paraiškoms, surinkusioms daugiausia atrankos balų, parama bus skirta pirmiausia, tuo tarpu dėl trūkstamų lėšų kitiems projektams įgyvendinti skyrimo, po to, kai bus sudaryta paraiškų pirmumo eilė, bus kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims atitinkamą sprendimą. Paraiškos, surinkusios mažiau nei 30 atrankos balų, bus atmestos.
Žemiau pateikiame atrankos kriterijus, kuriuos atitikus paraiškoms bus suteikiami balai ir sudaroma pirmumo eilė:
1. Paraiška teikiama su partneriu:
* kai dalyvauja 1 partneris – suteikiama 10 balų;
* kai dalyvauja 2 partneriai – suteikiama 20 balų;
* kai dalyvauja 3 ar daugiau partnerių arba paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas – suteikiama 30 balų.
2. Pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 20 balų.
3. Turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.3. Pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiami 5 balai.
4. Pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir cheminė sudėtis, – suteikiama 10 balų.
Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų.
6. Pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas – suteikiama 15 balų.
Balai suteikiami investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti įsigyjamos panaudojant paramos lėšas bei panaudojamos visų projekto įgyvendinime dalyvaujančių ūkio subjektų veikloje.
Primintina, kad parama skiriama labai smulkių ūkių valdytojams – fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems žemės ūkio produktų gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – nuo 25 000 Eur iki 100 000 Eur (priklausomai nuo projekte dalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus), kompensuojant iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-09
K. Starkevičius: „Iš naujojo komisaro lūpų – aiški žinia: požiūris į kaime gyvenantį ir dirbantį žmogų turi keistis“
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje vykstančioje taryboje pasikeitė nuomonėmis apie į ūkininkus orientuotą bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2027 m. „Naujasis ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe Hansen, kalbėdamas apie BŽŪP ateitį pasakė daug teisingų dalykų, kas turėtų būti padaryta artimiausiu metu. „
„Tai buvo aiški žinutė žemdirbių bendruomenei ir biurokratams, kad pokyčiai yra būtini. Ūkininkai nori dirbti žemę ir užsidirbti, o ne pildyti įvairiausias formas. Jeigu pavyks įgyvendinti bent dalį užsibrėžtų tikslų – ūkininkams nereikės rengti protesto akcijų. Pastaruoju metu žemės ūkis susidūrė su neeiliniais iššūkiais. Baimė dėl ateities, nestabilumo jausmas tapo ūkininkų kasdienybe. Mažiausia, ko jiems reikia, tai, kad dar ir žemės ūkio ministrai nesugebėtų susitarti dėl būsimos BŽŪP. Procesas užtruko, bet šiandien galime pasidžiaugti, kad galų gale sutarėme dėl Tarybos išvadų teksto. Teko padaryti ne vieną skausmingą kompromisą, bet siunčiame aiškų signalą EK ir Europos Parlamentui, kokios ateities žemės ūkiui norime“, – sakė laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Kazys Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad BŽŪP turi būti stipri, atskira, supaprastinta, paremta pakankamu biudžetu, orientuota į ūkininkus, padedanti užtikrinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, atsparumą krizėms, subalansuota tvarumo srityje.
„Daug galime padaryti kartu, bet sudėtinga, kai viena ranka surišta už nugaros. Žinoma, aš turiu galvoje tiesiogines išmokas. Mano šalies ūkininkams nesuprantama, kodėl po daugiau nei 20 metų narystės ES tiesioginės išmokos yra mažiausios. Nematome tam jokių objektyvių priežasčių. Ši neteisybė turi baigtis nedelsiant“, – akcentavo ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-09
Susitikime su naujuoju ES žemės ūkio ir maisto komisaru – dėmesys dronams ir biodujų jėgainėms
Laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Kazys Starkevičius pirmadienį dalyvavo tradiciniame Europos Parlamento Europos liaudies partijai (EPP) priklausančių žemės ūkio ministrų susitikime, kuriame diskutavo Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos darbotvarkės klausimais.
Susitikime dalyvavo ir naujasis ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maistą – Christophe Hansen.
„Tai gera proga tiesiogiai su komisaru pasikalbėti apie žemės ūkio aktualijas. Šį kartą įvardinau porą žemiškų problemų, kurias reikia spręsti. Visų pirma – dronų panaudojimas žemės ūkio reikmėms. Šiame naujų technologijų amžiuje yra visiškai nesuprantama, kodėl dronai prilyginami orlaiviams ir vis dar egzistuoja kliūtys jų panaudojimui, o juk tai prisidėtų prie tikslaus ūkininkavimo principų taikymo bei geresnės aplinkos apsaugos“, – sako ministras K. Starkevičius.
Ministras taip pat paminėjo kliūtis, trukdančias statyti biodujų jėgaines ūkiuose. Komisaras pažadėjo pasigilinti į šias problemas, nors darbotvarkė pakankamai įtempta – per 100 dienų nuo naujos EK darbo pradžios turi būti pateikta žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities vizija.
„Buvome patikinti, kad rengiant šią viziją tarybos balsas yra svarbus. Labai gerai, kad žemės ūkio ministrai sugebėjo susitarti dėl tarybos išvadų, buvo vieningos nuomonės, kokia turėtų būti bendroji žemės ūkio politika po 2027 metų“, – teigia ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-09
FAO 2024 m. pasaulyje prognozuoja mažesnį grūdų derlių
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, 2024 m. bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 848,1 mln. t, ir tai būtų 0,4 proc. mažiau, palyginti su 2023 m. Kviečių derlius pasaulyje 2024 m. prognozuojamas 0,3 proc. didesnis nei 2023 m. ir turėtų sudaryti 792,2 mln. t. Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 1,2 proc. mažesnis ir turėtų sudaryti 1 517,1 mln. t.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2024 m. turėtų sudaryti 265,5 mln. t, tai būtų 3,3 proc. mažiau nei 2023 m. ir gali būti 8,8 proc. mažesnis, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2024 m. turėtų sudaryti 122,7 mln. t (2023 m. buvo 133,6 mln. t), o kitų grūdų gali sudaryti 140,2 mln. t – būtų 7,0 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį. Kukurūzų derlius dėl nepalankių meteorologinių sąlygų rytinėje Europos dalyje prognozuojamas mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį ir turėtų sudaryti 60 mln. t.
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2024 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 55,1 mln. t, tai būtų atitinkamai 9,0 proc. ir 19,2 proc. mažiau, palyginti su 2023 m. ir paskutinių penkerių metų vidurkiu. Kviečių derlius analizuojamu laikotarpiu, turėtų sudaryti 22,9 mln. t (2023 m. buvo 22,5 mln.t) – būtų 10,9 proc. mažesnis negu paskutinių penkerių metų vidurkis. Kukurūzų derlius dar baigiamas nuimti, prognozuojama, kad jis gali sudaryti apie 25 mln. t – būtų 25 proc. mažesnis, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu, tai lemti gali ne tik mažesni pasėlių plotai, bet ir nepalankios meteorologinės sąlygos kritiniais pasėlių vystymosi etapais.
FAO duomenimis, Rusijoje 2024 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 124,2 mln. t – būtų 9,4 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m. derliumi. Kviečių derlius iš minėto skaičiaus 2024 m. turėtų sudaryti 82,0 mln. t, tai būtų 11,6 proc. mažiau negu 2023 m. ir 5,4 proc. mažesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį. Mažesnis kviečių derlius prognozuojamas dėl derlingumo sumažėjimo, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms Sibiro regione. Kukurūzų ir miežių derlius turėtų būti artimas vidutiniam ir sudaryti atitinkamai 13 ir 20 mln. t.
2025 m. derliui žieminių javų pasėlių plotai prognozuojami mažesni, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Ukrainoje dėl besitęsiančių karo veiksmų augintojams gali būti sunku patekti į laukus, o ir nedidelės kviečių supirkimo kainos atgraso ūkininkus didinti pasėlių plotus. 2025 m. derliui Rusijoje, dėl kritulių trūkumo ir aukštesnės nei vidutinė temperatūra pietiniuose ir centriniuose Rusijos regionuose, vėlavo sėjos pradžia.
