Žemės ūkio naujienos: 2024-12-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lenkijai patvirtinus pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį galvijų ūkyje, VMVT ragina išlaikyti budrumą
Lenkijos atsakingos institucijos pranešė apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose. Liga nustatyta atliekant mėlynojo liežuvio ligos stebėseną 31 galviją laikiusiame ūkyje. Anksčiau ši liga buvo paplitusi pietinėse Europos Sąjungos valstybėse, tačiau padažnėję mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai ir jų geografijos pasislinkimas į šiaurę kelia nerimą veterinarijos specialistams ir gyvulių laikytojams. Apie mėlynojo liežuvio ligos protrūkius šiemet pirmą kartą pranešė Čekija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Švedija bei Norvegija.
Nustačius šią ligą, didžiausi nuostoliai susidaro dėl sumažėjusio gyvulių produktyvumo, taip pat dėl to, kad taikomi apribojimai dėl gyvūnų prekybos ir jų eksporto.
Nors ši liga Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau rizika užkratui patekti į šalies teritoriją išlieka didelė, ypač po to, kai liga pasireiškė kaimyninėje valstybėje.
„Tai labai neraminančios žinios, nes liga artėja link Lietuvos. Perduodama ji per vabzdžius, kurie randami ir Lietuvoje, tad tai vienas iš galimų ligos patekimo į šalį kelių. Pervežant gyvūnus tarp valstybių narių, jų kompetentingos institucijos pateikia gyvūnų sveikatos garantijas, todėl tikimybė, kad į Lietuvą virusas pateks su įvežamais galimai užkrėstais gyvūnais, nėra didelė. Šios ligos įtarimų esame turėję, tačiau teigiamų atvejų nenustatyta. Ūkininkus raginame išlaikyti budrumą; nors gyvulių gaišimas nėra didelis, tačiau dideli ekonominiai nuostoliai būtų dėl ženkliai sumažėjusio produktyvumo, prekybos ribojimų pritaikymo. Nustačius ligą, ne ES šalys taiko griežčiausius ribojimus – gyvulių įvežimo draudimą. Lietuva šiuo metu turi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos. Kilus įtarimui, įspėjame nedelsiant informuoti VMVT arba veterinarijos gydytoją“, – priminė vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vaidotas Kiudulas.
Mėlynojo liežuvio liga – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia avys, galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos. Sunkiausia šios ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau, jiems ne visada pasireiškia klinikiniai ligos požymiai.
VMVT specialistai įspėja, jog pagrindiniai klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos pasireiškimo gyvūnams požymiai gali būti karščiavimas, tirštos išskyros iš akių ir nosies, seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo, kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį. Gyvūnai gali pradėti smarkiai šlubuoti, sunkiai keltis, gali atsirasti kraujosruvos odoje ir po ja, sutinti bei tapti skausminga apynagė, gali pasireikšti sunkus kvėpavimas, apatiškumas. Vienas iš išskirtinių požymių – pamėlynavęs gyvūno liežuvis.
Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga ir ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau ji gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro būdu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, prisitaikiusios veistis ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje.
Pagrindinė rekomendacija ūkininkams yra tokia pat – laikytis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, ypač pasirūpinti vabzdžių – pagrindinių ligos platintojų – naikinimu.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-12-05
„Auga“ grupės akcininkai pritarė įmonės restruktūrizavimui iki 2027 m.
Finansinių iššūkių patiriančios ekologiško maisto ir tvaraus ūkininkavimo įmonių grupės „Auga“ akcininkai pritarė bendrovės restruktūrizacijai, per „Nasdaq“ biržą pranešė bendrovė. Trečiadienį sušauktame visuotiniame akcininkų susirinkime įmonės valdyba įpareigota parengti veiksmų planą ateinančių keturių metų restruktūrizacijai.
Per šį procesą ir jį baigusi įmonė tęs dabar vykdomą augalininkystės, gyvulininkystės, grybų auginimo ir galutiniams vartotojams skirtų produktų tiekimo veiklą.
Restruktūrizaciją „Auga“ pradeda norėdama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, ilgalaikį mokumą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Įmonė jau anksčiau skelbė neribotam laikui atidedanti technologijų vystymo planus ir investuojanti į žemės ūkį, biometano gamybą ir galutinių vartotojams skirtų produktų tiekimą. Iki 2027 m. planuojama konsoliduoti grupės įmonių veiklos kaštus, juos sumažinant iki 6,5 mln. eurų (2023 m. jie siekė 13,9 mln. eurų).
Bendrovė numato parduoti dalį valdomų bendrovių ar atskirų gamybinių veiklų, kurios yra nutolusios nuo pagrindinių operacinių centrų, parduoti nereikalingą turtą. Iki 2026 m. bus apjungta arba nutraukiama veikla iki 60 grupės bendrovių. Planuojama, kad ilgą laiką kurtų naujų verslų, tokių kaip biometano gamyba, spartesnis įdarbinimas uždirbs papildomai iki 2,4 mln. eurų bendrojo pelno per metus. Kaip dar lapkričio viduryje teigė „Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius, pastaruosius penkerius metus grupėje išaugo gamybos kaštai, kurių nekompensavo parduotos produkcijos kainos, taip pat sparčiai kilo žemės ūkio paslaugų kainos, augo darbuotojų atlyginimai.
„Auga“ teigimu, darbuotojų skaičiui nekintant, jų atlygio fondas dėl infliacijos padidėjo 9 mln. eurų. Gamyboje dirbančių žmonių atlyginimų fondas išaugo nuo 11,7 mln. iki 19,1 mln. eurų arba 63 proc., o administracijos darbuotojų – nuo 4,2 mln. iki 5,7 mln. eurų, arba 35 proc. Augantys kaštai, anot K. Juščiaus, sumažino grupės galimybes konkuruoti Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose, grupės investicijos į efektyvumą konkuravo su strateginiais tvarumo ir inovacijų projektais.
Išaugusios palūkanos ir dėl to padidėję skolos aptarnavimo kaštai dar labiau mažino galimybes investuoti į veiklos efektyvumo priemones. Spalio pabaigoje „Auga“ grupės netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „Agrobokštai“ taip pat laiku neišpirko 6 mln. eurų vertės obligacijų. Įmonės teigimu, nors obligacijų išpirkimas vėluos užtrukus refinansavimo procesui, bendrovės įsipareigojimai investuotojams nesikeičia.
Šaltinis: delfi.lt, Ūla Klimaševska, 2024-12-04
Europos Komisija atskleidė naujas paramos ūkininkams priemones
Antradienį Europos Komisija nusprendė leisti ES valstybėms be išankstinio patvirtinimo per trejus metus ūkininkams išmokėti iki 50 tūkst. eurų subsidijų, taip pat imtis kitų priemonių, kad nuramintų pasipiktinusius bloko žemdirbius. Padidinus šią ribą nuo ankstesnių 25 tūkst. eurų, siekiama sumažinti biurokratiją ir padėti ūkininkams „kovoti su infliacijos spaudimu ir aukštomis kainomis“, pareiškime teigė už konkurenciją ir klimatą atsakinga ES Komisijos narė Teresa Ribera.
Padidintas lankstumas – naujausias žingsnis, pagrįstas ES vykdomosios valdžios derybomis su žemės ūkio sektoriumi po to, kai ūkininkai visoje Europos Sąjungoje ėmė protestuoti prieš sumažėjusias pajamas ir varginančią biurokratiją.
Vyriausioji ES konkurencijos priežiūros institucija teigė, kad išmokų pokyčiais siekiama pripažinti pastaraisiais metais žemės ūkyje įsivyravusią „išskirtinę, šiam sektoriui specifinę infliaciją“, susijusią su energijos išlaidomis ir tiekimo grandinės sutrikimais. Be to, Europos investicijų bankas (EIB) kartu su Europos Komisija pranešė apie 3 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą jauniems ir naujiems ūkininkams, taip pat ūkininkėms, kuris turėtų paskatinti investicijas į ES žemės ūkio sektorių.
Briuselio institucija taip pat ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų ūkininkų pozicijas derybose su mažmeninės ir didmeninės prekybos tiekėjais. Tai apima griežtesnes rašytines ūkininkų ir jų klientų sutartis ir aiškesnį sąžiningos tokių produktų kaip pienas kainos apibrėžimą rinkoje. Šiuos pasiūlymus toliau nagrinės Europos Parlamentas ir ES šalys.
Hofmanas kritikuoja kailinių žvėrelių fermų draudimą: visa tai grįsta emocijomis
Paskirtasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitikime su Mišria Seimo narių grupe sukritikavo nuo 2027 metų Lietuvoje įsigaliosiantį kailinių žvėrelių fermų draudimą. Pasak jo, sprendimų priėmėjai turėtų atsižvelgti į šios verslo šakos kuriamą pridėtinę vertę.
„Be abejo reikalinga ir visa ta tema ir yra tikrai emocijom grįsta. Kailinių žvėrelių fermos ypatingos tuo, kad iš atliekų praktiškai mes kuriam aukštos pridėtinės vertės produktą, ir jeigu į tai žiūrėtume, tai ne tuo keliu mes einame“, – antradienį kalbėjo jis.
I. Hofmanas leido suprasti, kad kailinių žvėrelių fermų augintojams numatytos nepakankamos kompensacijos už draudimo sukeliamas finansines netektis.
„Jei visuomenė nori uždrausti, tvarkoj, galim uždrausti, bet tada reikia tiems žmonėms pasiūlyti tinkamo dydžio kompensacijas. (…) Turim daryti civilizuotai, nes ne taip senai ta veikla buvo remiama iš Europos Sąjungos lėšų“, – teigė jis.
Paskirtasis ministras teigia, kad kailių paklausa rinkoje tebelieka ir jei Lietuva apsisprendžia uždaryti savo kailių ūkius, kitos šalys tą rinką užpildys.
„Jautri tema, be abejo jautri, iš kuriuos pusės pažiūrėsi, atskiriame vienus gyvūnus, ne kitus ir reikia iš tikrųjų uždrausti kailinius, nes jeigu leidžiame kailinius, bet ne žvėrelių auginimą, tai jie bus auginami kažkur kitur“, – pažymėjo I. Hofmanas.
„Toks labai siauras požiūris. Kai Europos Sąjungoje prasidėjo tos temos apie draudimą ir dalyje šalių uždraudė, girdėjau, kad kitos trečiosios šalys Kazachstanas, Baltarusija, berods ta pati Rusija investavo į kailinių žvėrelių fermas. Kol rinkoje bus paklausa, bus ir pasiūla“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad pernai rugsėjį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas. Įstatymo projektu draudžiama laikyti ir (ar) veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio.
Numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 dienos, nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Palucko Vyriausybė žada gerinti žemės ūkio konkurencingumą, stiprinti gyvulininkystę, atkurti miškus
Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat numatoma plėsti Lietuvos miškus ir durpynus, apsaugoti ekosistemas.
„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje. „Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą“, – rašoma dokumente.
Vyriausybės programoje paminima, kad Lietuva numato pasiekti klimato neutralumą anksčiau nei Europos Sąjungos (ES) mastu numatytais 2050 metais. „Nors Europos klimato teisės akte nustatytas terminas yra 2050 metai, Lietuva siekia paspartinti šį procesą ir terminą pasiekti anksčiau. Klimato neutralumas ne tik prisidės prie pasaulinių aplinkosaugos tikslų, bet ir sustiprins Lietuvos energetinį savarankiškumą, inovacijų diegimą bei ekonominį konkurencingumą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
„Užtikrinsime, kad ministerijos taptų klimatui neutralios 2030 m., o kiekviena savivaldybė turėtų aiškius klimato tikslus ir jų įgyvendinimo planus“, – tvirtinama dokumente. Tarp Ministrų kabineto prioritetų žemės ūkiui numatyta ir gyvulininkystės plėtra Lietuvoje, jos efektyvinimas, ūkinių gyvulių genetinės vertės didinimas. Taip pat bus siekiama efektyvesnio organinių trąšų ir biodujų išnaudojimo, sukuriamo auginant gyvulius.
„Skatinsime labiau aplinką tausojančias veiklas siekiant su mažiau užauginti daugiau. Plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti bei skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus bei išnaudojant visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos, bei humusingo dirvožemio atstatymo kontekste“, – tvirtiname programoje. „Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulinkystės plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui“, – pateikiama dokumente.
Sieks ES išmokų žemdirbiams suvienodinimo
Vyriausybės programoje iškeliamas poreikis suvienodinti iš ES mokamas išmokas ūkininkams, ko bus siekiama per dvišalius susitarimus. „Aktyviai sieksime tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams ES lygiu. Visų lygių susitikimuose su Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos valstybių narių atstovais nuolat kelsime klausimą dėl tiesioginių išmokų dydžio suvienodinimo Europos Sąjungoje, parengsime visą reikiamą argumentuotę, aktyviais diplomatiniais veiksmais per dvišalius susitikimus sieksime užsitikrinti mums palankius ES politinius sprendimus“, – rašoma dokumente.
Vyriausybės programoje iškeliamas prioritetas iki 2030 m. užtikrinti, kad šalies miškingumas siektų 35 proc., o per artimiausius 20 metų bent pusė jų būtų tvarkoma pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynų kirtimų. Taip pat bus bandoma stabdyti durpynų degradaciją, atkuriant juos ir ekosistemai svarbias pelkes.
„Diegsime priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą iki 2030 m. bent iki 35 proc. Padidinsime naujai įveisiamų miškų plotus, tobulinsime savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarkas. Sukursime fondą, skirtą plėsti valstybės valdomų miškų plotus įsigyjant parduodamus miškus“, – tvirtinama programoje. „Iki 2030 m. sustabdysime nusausintų durpynų degradaciją, skiriant prioritetą jų natūralaus hidrologinio režimo bei visos ekosistemos atkūrimui. Pasieksime, kad iki 2050 m. būtų atkurti visi svarbiausi ekosistemines paslaugas teikiantys durpynai ir pelkės“, – rašoma dokumente.
Sieks stabdyti biologinės įvairovės nykimą G. Palucko Vyriausybės programoje pažymima, kad bus imtasi veiksmų siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, bet ir ją atkurti. „Sieksime, kad iki 2030 m. būtų sumažintas spartus biologinės įvairovės nykimas ir būtų pasiektas biologinės įvairovės atsigavimas, o iki 2050 m. ekosistemų būklė Lietuvoje būtų atkurta tiek, kad jos tvariai funkcionuotų“, – rašoma programoje. Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
