Žemės ūkio naujienos: 2024-12-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Aktuali informacija dėl paraiškų pagal SP ir KPP priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraščių
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis. Taip pat atlikti pakeitimai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) 2025 m. tvarkaraštyje.
Pakeistame paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštyje nurodyta, jog kvietimas pagal intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“, skirtas konsultavimo paslaugų gavėjams, bus skelbiamas kaip galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas.
Taip pat SP priemonių tvarkaraštyje pakeisti bitininkystės sektoriaus intervencinių priemonių paraiškų priėmimo laikotarpiai. Paramos paraiškas pagal priemones „Švietimas, mokymas ir techninė parama“, „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“, „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“, „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena“ ir „Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai“ bus galima teikti nuo vasario 10 d. iki kovo 10 d. (anksčiau buvo numatyta nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-12
Žemės ūkio politikos pripažinimas – viena svarbiausių Lietuvos vidaus politikos nuostatų, užtikrinančių nacionalinį saugumą
Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo projektu, kurį inicijavo laikinai pareigas einantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekiama žemės ūkio ir maisto ūkio politiką pripažinti viena svarbiausių Lietuvos vidaus politikos nuostatų, užtikrinančių sektoriaus funkcionalumą, tvarų vartotojų aprūpinimą maistu ir nacionalinį saugumą.
Derinant šį projektą su suinteresuotoms institucijoms ir socialiniais partneriais gauta pastabų ir pasiūlymų, visus juos, siekdama kuo geresnio rezultato, Žemės ūkio ministerija įvertino.
Atsižvelgiant į gautus pastebėjimus, įstatymo projektas patikslintas ir baigiamas suderinti su suinteresuotomis institucijomis. Tikimasi, kad netrukus šis projektas bus pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-12
Ūkininkus baugina didėjanti atskirtis
Jau netrukus ruošiamasi sudaryti sąlygas žemę dirbantiems asmenims įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. Nors planuojamos įstatymo pataisos skamba neblogai, ūkininkai baiminasi, kad tokiu būdu dar daugiau žemių atsidurs juridinių asmenų ar stambių žemvaldžių rankose.
Peržvelgus stambiausių Lietuvos žemvaldžių sąrašus matyti, kad juose dominuoja tokios įmonių grupės, kaip „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“, „Auga Group“, „Litagra“, su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Groward Group“, „Lytagra“, „INVL Baltic Farmland“ ir kt. Jų valdos užima dešimtis tūkstančių hektarų. Akivaizdu, kad konkuruoti su tokiais žemvaldžiais gali… nebent jie patys. Smulkūs, vidutiniai ir net dideli šeimos ūkiai tam neturi jokių galimybių. Blogiausia, kad šie žemvaldžiai ir toliau nevaržomi didina savo plotus, taip tarp ūkininkų vis labiau augindami atskirtį.
Šalies žemdirbiai neabejoja, kad priėmus valstybinės žemės įsigijimo įstatymo pataisas atotrūkis dar padidės. Ūkininkų bendruomenė svarsto, kad bandant ieškoti išeičių, nereikėtų leisti valstybinę žemę įsigyti juridiniams asmenims, kurie dėl finansinių resursų ir besiribojančių kaimyninių sklypų tai padaryti turi daugiau galimybių nei fiziniai asmenys.
Laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Kazys Starkevičius ūkininkus skuba raminti. Anot jo, priėmus įstatymą jis draus valstybinę žemę pirkti tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie jos jau bus įsigiję 300 ha. Taip pat žemė bus neparduodama tiems, kurių bendras valdų plotas sudarys 500 ha.
Visgi laikinasis ministras pripažįsta, kad yra tam tikrų galimybių šiuos ribojimus apeiti. Anot jo, išties yra nemažai pavyzdžių, kai ūkininkai randa landas ir taip savo rankose sukaupia žemių plotus, didesnius nei 500 ha. Geriausias to pavyzdys – kai nesumuojamas bendras hektarų kiekis to akcininko, kuris turi ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse.
„Galbūt būtų galima šią kartelę nuleisti iki 10 proc. Visgi šią pataisą bandoma priimti gal 20 metų, tačiau nesėkmingai. Reikėtų žemės įstatymą keisti iš esmės. O tam reikalingos ilgos diskusijos bei įvairios procedūros. Dėl to nemanau, kad dabar reikėtų stabdyti visus jau prasidėjusius procesus. Galbūt tai bus užduotis ateinančiam ministrui. Manau, kad šią vietą tikrai būtų galima koreguoti“, – svarstė K.Starkevičius.
Grėsmė nacionaliniam saugumui?
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus laikėsi dar atkaklesnės pozicijos. Anot jo, susietumą reikėtų įvesti jau nuo pirmos akcijos. ŽŪR pirmininkas įžvelgė ir dar vieną grėsmę, kuri gali kilti, kai didžiuliai žemės plotai atsiduria vienose rankose.
„Kai žemę valdo vienas asmuo, įmonė ar fondas, su ja galima daryti kas tik norima. Dabartinės pasaulio geopolitinės padėties akivaizdoje tai ypač pavojinga. Pavyzdžiui, Afrikoje didelės kompanijos jau dabar supirkinėja žemes, jas išvalo, vietinius žmones išvaro ir tas teritorijas paverčia safariais. Nesakau, kad ir pas mus taip būtų, bet tai – puikus pavyzdys, kas gali nutikti su žeme“, – kalbėjo dr. A.Svitojus.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas svarstė, kad nereikėtų atmesti ir tos galimybės, kad vienose rankose sukoncentruota žemė gali kelti pavojų ir nacionaliniam saugumui. Kaip pavyzdį jis pateikė vieną didžiausių Lietuvoje ekologiško maisto gamintojų ir vieną stambiausių šalies žemvaldžių „Auga group“, kuri šiuo metu susiduria su rimtomis problemomis, dėl kurių įmonei gali grėsti net bankrotas. Skaičiuojama, kad ši įmonė valdo vieną šešiasdešimtąją Lietuvos dirbamų žemių plotų. Jai priklauso ir dideli valstybinės žemės plotai.
V.Buivydas kėlė klausimą, kas garantuoja, kad sudėtingoje situacijoje atsidūrusių įmonių žemė nepereis Lietuvai nedraugiškų valstybių kreditoriams? Anot jo, panaši situacija jau buvo susiklosčiusi Slovakijoje.
Į šį klausimą sureagavęs laikinasis žemės ūkio ministras tikino, kad į kreditorių rankas galėtų pereiti tik nuosava, tačiau ne nuomojama žemė. Be to, pagal Lietuvos įstatymus, žemė gali atitekti tik ES ir Euroatlantinės integracijos šalies piliečiams. Dėl to didelės grėsmės nacionaliniam saugumui K.Starkevičius tikino nematantis. Visgi jis pripažino, kad tam tikrų galimybių apeiti ir šią vietą taip pat yra. Pavyzdžiui, per akcijas.
„Mano manymu, būtina daryti viską, kad neliktų nė menkiausių galimybių apeiti įstatymus. ŽŪR jau seniai į viešumą kelia klausimus dėl galimybės riboti žemių įsigijimą juridiniams vienetams. Juk sunkumų, tokių, su kuriais dabar susiduria „Auga group“, gali turėti ir kiti. Ūkininkui, jei jam sunku, juk nereikia mokėti sau atlyginimo, o juridinius asmenis labai veikia ekonominė situacija. Jie turi daugybę įsipareigojimų: mokamos algos, įvairūs mokesčiai ir kt. Siekdamos išvengti panašių rizikų, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, jau seniai neleidžia įsigyti žemės juridiniams vienetams, o ir fiziniams asmenims žemė parduodama tik su tam tikrais įsipareigojimais. Taip garantuojami tvarūs ir stabilūs ūkiai. Deja, pas mus situacija vis dar priešinga“, – apgailestavo dr. A.Svitojus.
Dar vieną galimą problemą įvardijo LJŪJS atstovas Vytenis Grigas. Anot jo, ribojimų nebuvimas veda prie monopolystės.
„Įsivaizduokite, kad didžioji dalis dirbamų žemių atsidurtų 5–6 žmonių rankose. Jie automatiškai imtų kontroliuoti visą rinką, nes tarpusavyje susitarti dėl tik jiems palankių sąlygų nebūtų sunku. Jie galėtų nustatyti vartotojams nedraugiškas kainas, bloginti gaminamos produkcijos kokybę ir pan. Matau daugybę rizikų, jei juridiniams asmenims ar stambiausiems žemvaldžiams nebus užkirsta galimybė įsigyti dar daugiau žemių“, – kalbėjo V.Grigas.
Sudaromos sąlygos išnykti
Prieš galimybę žemę parduoti juridiniams asmenims nusistačiusi ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Jos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad dabartiniai šalyje galiojantys apribojimai – lengvai apeinami. Anot jo, prireikus galima sukurti tiek juridinių vienetų, kiek reikia.
„LŪS tikrai palaikytų apribojimus žemę įsigyti juridiniams asmenims, tačiau tik su sąlyga, kad neliktų galimybių jų apeiti. Bėda, kad dabartiniai įstatymai tą leidžia daryti, o dėl to priešinama ir žemdirbių bendruomenė.
Deja, tarp visų politinių jėgų yra suinteresuotų asmenų, kurie visomis išgalėmis stengiasi užkirsti kelią bet kokiems įstatymo pakeitimams“, – kalbėjo R.Juknevičius.
Jis pripažino, kad dabartinėmis sąlygomis vadinamiesiems šeimos ūkiams konkuruoti yra labai sunku. Su šia nuomone sutiko ir kiti pašnekovai. Pavyzdžiui, ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus svarstė, kad padėtį kiek pagerintų ES paramos ribojimas stambiesiems žemvaldžiams, kurie dabar susirenka didžiąją dalį ES išmokų. ŽŪR pirmininko nuomone, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mūsų žemės ūkio pagrindas, todėl turėtume didelį dėmesį skirti jų ekonominiam saugumui bei užtikrinimui, kad skirstoma parama juos pasiektų, o ne būtų nukreipiama daugiausia į stambių žemvaldžių rankas.
„Man labai keista, kad iki šiol dar nėra sutvarkytas ES paramos skirstymo mechanizmas. Juridiniai asmenys ar privatūs stambieji žemvaldžiai apskritai neturėtų pretenduoti į ES išmokas. Jie ir taip jau turi įsukę puikiai veikiančius aparatus. Kiekvienas ūkis privalo kada nors pasiekti lūžio tašką, po kurio turėtų gyventi tik iš savęs, nepriklausomai nuo dotacijų iš šalies. Nesu visiškai nusistatęs prieš stambiųjų rėmimą, tačiau tai galėtų būti daroma kitais būdais. Pavyzdžiui, jei jie stato kokį nors didelį objektą, dėl kurio vėliau valstybei bus sukuriama pridėtinė vertė, galima kuriam laikui mažinti jų pelno mokestį ar suteikti kitų lengvatų“, – svarstė Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vaidas Matukaitis.
Jis taip pat griežtai pasisakė prieš valstybinių žemių pardavimą juridiniams asmenims, dėl ko valstybei gali iškilti begalė grėsmių.
„Jei viską atiduosime į vienas rankas, greitai pasidarysime kaip kokia Bulgarija, kurioje visą dirbamą žemę valdo gal 10 ar 20 asmenų. Mes vis akcentuojame kaimo gyvybingumo svarbą, tačiau nieko nedarome, kad to iš tiesų pasiektume. Priešingai, sudarome sąlygas nykti kaimams“, – apgailestavo V.Matukaitis.
Privalo keistis
LJŪJS atstovo V.Grigo teigimu, visos ES organizacijos, vienijančios jaunimą, pritaria, jog būtina riboti ES paramą juridiniams asmenims ir privatiems stambiesiems žemvaldžiams. Anot jo, tai jau padarę lenkai, kroatai, slovakai ir kai kurios kitos šalys.
„Šiose šalyse nustatomi hektarų kiekiai, tarkime, 300 ar 400 ha, už kuriuos mokamos ES išmokos, o už tuos plotus, kurie viršija šį kiekį, parama neteikiama. Toks variantas būtų paprasčiausias ir Lietuvoje. Kiek žinau, diskusijų apie tai mūsų šalyje jau yra vykę, tačiau jos prie kokio nors apčiuopiamo rezultato neprivedė. Buvo baiminamasi, kad tokiu būdu žemvaldžiai vis tiek rastų būdų, kaip apeiti įstatymą. Pavyzdžiui, skaidytų ūkius į mažesnes dalis. Ko gero, tai būtų įmanoma, tačiau reikėtų gerai apgalvoti, kaip visa tai sukontroliuoti“, – kalbėjo V.Grigas.
LŪS pirmininkas R.Juknevičius teigė, kad jo atstovaujama organizacija taip pat ne kartą Žemės ūkio ministerijai yra pateikusi pasiūlymų, kaip būtų galima skirstyti ES paramą. Tiesa, jis nebuvo griežtai nusistatęs prieš ES išmokas stambiesiems žemvaldžiams.
„Mes siūlome diferencijuoti ES paramą. Nesakome, kad ūkininkus reikia remti tik pagal požymį – ar jie dideli, ar maži. Reikėtų vertinti, ar paramos lėšos sukuria kokią nors pridėtinę naudą valstybei ar tai pačiai ES. Dabar pinigai dalinami labai netikslingai, visiškai nekreipiant dėmesio į tai, ar juos gauna produkcijos gamintojas, ar sofos ūkininkas. Deja, pastarųjų daugėja. Tai rodo ir bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys, kurios tikrai neauga. Viena paramos dalis turėtų būti skirta gamybai skatinti, o kita – kaip pašalpa, padedanti išlikti. Šiuos fondus reikėtų atskirti, tad taip išvengtume bet kokios sumaišties“, – siūlymais dalijosi R.Juknevičius.
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius tikino, kad tam tikrų apribojimų skirstant ES paramą yra ir dabar, tačiau pripažino, kad jų galėtų būti dar daugiau. Ministras teigė palaikantis ūkininkų poziciją ir esantis už atvirą diskusiją, kurios metu galėtų gimti konkretūs pasiūlymai.
V.Grigas svarstė, kad dėl šios diskusijos nebuvimo ir politikų nenoro padėti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, šeimos ūkių padėtis šalyje sunkėja.
„Viskas gerai, jei savo darbe matai prasmę. Aš ją matau. Bet kažkada net labiausiai motyvuoti ūkininkai prieina ribą, kuomet turi apsispręsti, kuriuo keliu eiti toliau. Išgyventi šeimos ūkiams tampa vis sunkiau. Bent aš nematau finansinių galimybių, kaip savo šeimą išmaitinti vien iš ūkio. Deja, rinka taip sudėliota, kad už paslaugas mokama daugiau nei už užaugintą produkciją. Vienintelė išeitis – gyventojų švietimas. Bet kokiu atveju, padėtis privalo keistis, nes labai greitai galėsime pamiršti apie gyvybingus kaimus. Jų paprasčiausiai neliks“, – tarsi visą dabartinę situaciją apibendrino V.Grigas.
Šaltinis: Jaunius Bušauskas, valstietis.lt, 2024-12-10
Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimuose įvertinti geriausi Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos projektai
Šių metų lapkričio 28 dieną Ukmergės rajone esančiame Taujėnų dvare įvyko iškilmingi Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato jau ketvirtus metus iš eilės organizuojami Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimai 2024 – renginys, skirtas pagerbti žmones ir organizacijas, kurios savo darbais ir įgyvendintais projektais prisideda prie modernaus, inovatyvaus ir tvaraus Lietuvos kaimo ateities kūrimo.
Penkios nominacijų kategorijos ir jų nugalėtojai
Šiemet apdovanojimų metu buvo įteikti prizai pagal penkias nominacijų kategorijas, kuriose varžėsi geriausi paramos projektai, įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP). Šios nominacijų kategorijos buvo sukurtos norint įvertinti įvairias kaimo plėtros sritis ir jų projektų vykdytojus – nuo ekologinio bei tvaraus ūkininkavimo iki kultūrinės veiklos skatinimo regionuose. Kiekvienoje kategorijoje buvo išrinkti trys nugalėtojai, kuriems buvo įteikti apdovanojimai bei Lietuvos kaimo tinklo dovanos.
Kiekvieno projekto pristatymas ir laureatų apdovanojimas įkvėpė auditoriją, o kiekvieno laimėtojo istorija atskleidė jų nuoširdų atsidavimą savo bendruomenės gerovei. Projektai buvo vertinami už inovatyvumą, tvarumą ir sukurtą teigiamą poveikį vietos bendruomenėms ir tai tik dar kartą patvirtino, kad Lietuvos kaime sukuriamos idėjos, vertos pasididžiavimo ir palaikymo.
Publikos simpatijų kategorijos laimėtoja – Jolita Bužinskienė
Šiemet jau antrus metus viena ypatinga nominacija – Publikos simpatijų kategorija – leido žmonėms tiesiogiai balsuoti už projektą, kuris juos labiausiai įkvėpė bei pasirodė verčiausias nugalėti. Šioje kategorijoje šiemet nugalėjo Jolitos Bužinskienės projektas „Jolitos Bužinskienės keramikos studijos įkūrimas“, įgyvendintas pagal KPP priemonę LEADER. Jolita, subūrusi keramikos entuziastus ir kūrybingas sielas, įkūrė erdvę, kurioje puoselėjamas ne tik amatas, bet ir stiprūs bendruomenės ryšiai. Jos projektas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip kūrybos galia gali suvienyti žmones, paskatinti juos mokytis ir kurti kartu.
Tvarių apdovanojimų statulėlės
Apdovanojimų ceremoniją praturtino ir apdovanojimų prizai – unikaliai ir tvariai pagamintos statulėlės. Jos buvo sukurtos pasitelkiant tik natūralias, perdirbtas ir aplinkai draugiškas medžiagas, siekiant, kad kiekviena statulėlė ne tik simbolizuotų laimėjimą, bet ir atspindėtų tvarumo idėją, kuri yra būtina kiekvienam ateities kaimo kūrėjui. Tai prasmingas priminimas, kad mūsų veiksmai turi tiesioginį poveikį aplinkai, o mažais žingsniais kiekvienas galime prisidėti prie gamtos ir aplinkos išsaugojimo.
Svečių ir laureatų padėkos žodžiai
Šventę pradėjo sveikinimo žodžiai, kuriuos tarė Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei Lietuvos kaimo tinklo vadovė Jurgita Pugačiauskaitė-Butrimienė. Jie pabrėžė Lietuvos ateities kaimo kūrėjų svarbą ir išreiškė dėkingumą visiems, kurie per pastaruosius metus įgyvendino projektus, prisidėjusius prie kaimo plėtros, gyvybingumo ir inovatyvumo skatinimo. Ministras K. Starkevičius sveikino visus konkurso laureatus už jų iniciatyvumą ir drąsą: „Džiaugiuosi matydamas tiek daug iniciatyvių ir talentingų žmonių, kurie ne tik drąsiai žiūri į ateitį, bet kartu ir ją kuria. Ministerija visada buvo ir liks jūsų partneris“. J. Butrimienė padėkojo projektų vykdytojams už jų ryžtą bei iniciatyvą siekiant gerinti kaimo bendruomenių gyvenimą. Ji taip pat pasidžiaugė, kad per jau ketvirtą kartą rengiamuose apdovanojimuose iš viso buvo nominuoti ir apdovanoti per 60 projektų gerųjų pavyzdžių, o bendras atrankoje-konkurse dalyvavusių projektų skaičius viršijo 200.
Kiekvienos kategorijos laureatų padėkos kalbos atskleidė jų meilę savo kraštui, pastangas bei ryžtą siekti ilgalaikių tikslų. Dėkodami už įvertinimą, nugalėtojai dalijosi įkvepiančiomis istorijomis apie iššūkius, su kuriais teko susidurti, ir apie įveiktus sunkumus, kurie tik dar labiau sustiprino jų tikėjimą savo veiklos prasmingumu.
Renginio pabaiga – šilti pokalbiai bei naujų galimų partnerysčių paieška
Įteikus visus apdovanojimus, renginio svečiai ir laureatai buvo pakviesti šventinių pietų, kurių metu ne tik galėjo pasidalyti įspūdžiais bei idėjomis su kitais bendraminčiais ar apsikeisti gerąja patirtimi, bet taip pat aptarti ir naujas galimas partnerystes ateityje, įgyvendinant naujus projektus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones. Šiltos šypsenos, nuoširdūs pokalbiai ir gausūs sveikinimai lydėjo visus šventės dalyvius iki pat renginio pabaigos.
Ateities kaimo kūrėjai – mūsų stiprybė
Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimai 2024 dar kartą priminė, kad net mažiausiose Lietuvos vietovėse gyvena didžios idėjos ir dideli žmonės, kurių iniciatyvos ne tik stiprina vietos bendruomenes, bet ir kuria naujas galimybes jaunimui, verslui bei gamtai. Jūsų darbai, jūsų pasiaukojimas ir kūrybiškumas yra pagrindas, ant kurio statome stiprią, modernią ir tvarią Lietuvą, kurioje dera inovacijos, socialinės gerovės siekis, bendruomeniškumas ir ekologinis sąmoningumas. Šie apdovanojimai – tai ne tik simbolinis įvertinimas, bet ir paskatinimas visiems, kurie tiki kaimo potencialu ir nori prisidėti prie jo ateities.
Dėkojame visiems renginio svečiams bei projektų vykdytojams bei linkime, kad šios sėkmės istorijos sklistų toli, įkvėptų kitus siekti dar daugiau ir stiprintų tikėjimą, kad vietos bendruomenės yra ir visada bus gyvos, stiprios ir klestinčios.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-11
Siekiant apsaugoti rinką nuo neteisėtos produkcijos – griežtesnė grūdų kilmės kontrolė
Žemės ūkio ministerija parengė Valstybinės pašarų priežiūros taisyklių pakeitimo projektą, kuris reikalingas įgyvendinti Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos. Šis susitarimas pasiektas tarp Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos, Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento bei Lietuvos žemės ūkio ministerijos.
Jeigu tyrimų rezultatai parodys ne mažiau kaip 50 proc. tikimybę, jog grūdų kilmė neatitinka dokumentuose nurodytos šalies, siunta bus laikoma suklastota. Apie tokias siuntas bus nedelsiant informuojama Europos Komisija.
Svarbu pabrėžti, kad šios priemonės padės užkirsti kelią vogtų grūdų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų patekimui į rinką. Taip pat numatyta, kad patikrų išlaidas turės padengti atsakingi veiklos vykdytojai.
Praktinis Susitarimo memorandumo nuostatų įgyvendinimas taps istoriniu žingsniu, leidžiančiu teisiškai reikalauti Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įrodyti grūdų kilmę. Tikimasi, kad sugriežtinta kontrolė padidins administracinę naštą tiek, jog abejotinos kilmės produkcija praras konkurencingumą.
Valstybinės pašarų priežiūros taisyklių pakeitimo projektas šiuo metu yra paskelbtas viešam derinimui Teisės aktų informacinėje sistemoje. Visuomenė kviečiama teikti pastabas ir pasiūlymus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-11
Ankstesnės žemės ūkio naujienos