Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-12-20
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-12-20

Pieno rinka, pieno kaina
Photo by Anita Jankovic on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2024-12-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. lapkričio mėnesį

Informuojame, kad 2024 m. lapkričio mėn. vidutinė natūralaus (4,47 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina siekė 566,77 Eur už toną ir buvo 10,5 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. spalio mėn. – 512,92 Eur už t). 2024 m. lapkričio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 35,1 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. lapkričio mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. lapkričio mėnesį, palyginus su 2023 m. lapkričio mėn., padidėjo 33,7 proc. ir buvo 421,6 Eur už t.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. lapkričio mėnesį už natūralų pieną (4,41 proc. riebumo ir 3,62 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 605,46 Eur už t. Palyginus su 2024 m. spalio mėn., ši pieno kaina padidėjo 8,4 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. lapkričio mėn., palyginus su 2024 m. spalio mėn., padidėjo 6,5 proc. ir buvo 449,94 Eur/t Eur už t (2023 m. lapkričio mėn. – 341,77 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://pienorinka.zudc.lt meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. lapkričio mėn.).

2024 m. lapkričio mėn. buvo supirkta 103,77 tūkst. t pieno, 0,4 proc. mažiau, palyginus su 2023 m. lapkričio mėn.

Šaltinis: zudc.lt, 2024-12-19

Seimas: paramos negaus tik ūkininkaujantis sutuoktinis

Nuo kitų metų balandžio į Europos Sąjungos ar Lietuvos finansinę paramą galės pretenduoti daugiau ūkininkų šeimos narių – paramos galės siekti ir ją jau gavusių ūkininkų tėvai, vaikai, broliai ar seserys – dabar tai draudžiama. Tuo metu ūkininkaujančio žmogaus sutuoktinis, kaip ir dabar, nebegalės pretenduoti į paramą, jeigu kitas ją bus jau gavęs, nors ir užsiims skirtinga veikla. Seimas ketvirtadienį priėmė tokioms Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas: už balsavo 78 Seimonariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 13.

Konservatoriaus Kazio Starkevičiaus teigimu, pakeitimais ištaisyta prieš dešimtmetį įvelta klaida.

„Tie, kurie 1990 metais kūrė (ūkius – BNS), dabar išeina į pensiją. Vaikai pradeda užsiimti ta pačia veikla, kuria užsiėmė tėvai. (…) Dabar buvo traktuojama, kad tai yra susiję asmenys, ir netgi negalima buvo laikyti tos pačios technikos viename kieme, vienas pas kitą važiuot lauko dirbti, kai kalbame apie kooperaciją, pagalbą ūkyje, kad racionaliau, tvariau būtų išnaudota ta pati technika. Šiuo metu tai buvo traktuojamas kaip pažeidimas“, – kalbėjo parlamentaras.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad tokiais pakeitimais žemės ūkiui pradedamos taikyti kitokios civilinės normos negu kituose civiliniuose santykiuose.

„Noriu tik pasakyti, kad Karbauskis („valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – BNS) bent keletą kartų yra pasinaudojęs finansine parama per savo vaikus kaip asmenis, kurie atseit nėra susiję“, – teigė parlamentaras.

„Tai dabar bandome tą galutinai įtvirtinti, kad tai nėra susiję asmenys, nepažįstame jų. Tokių neturiu, turiu tik žmoną. O aš žinau atvejų, kad žmonės dėl didelių pinigų išsiskiria, nutraukia santuoką ir jau tada ir tas sutuoktinis, buvęs sutuoktinis nebebus jau trukdys gauti dar didesnės finansinės paramos“, – aiškino E. Gentvilas.

Į parduodamą dirbamą žemę pirmiausia pretenduos kaimynai

Pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą sklypą turės tik ūkininkai, kurie greta dirbs žemę ir bus įregistravę ūkį.

Įmonės, pavyzdžiui, žemės ūkio ar kitos bendrovės kaimynystėje parduodamą dirbamą žemę irgi galės įsigyti, jeigu jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarys daugiau kaip 50 proc. visų pajamų.

Už tokias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 10.

Konservatoriaus Kazio Starkevičiaus teigimu, pokyčiai reikalingi, kad žemės nesupirkinėtų nekilnojamo turto vystytojai: „Jie po to pernuomoja, spekuliuoja ta žeme ūkininkams, tai čia yra didžiausia problema ir mes šituo įstatymu bent dalinai tai užkirsime kelią.“

Seimas nesutiko svarstyti liberalo Simono Gentvilo siūlymo iš viso atsisakyti dabartinės pirmumo teisės įsigyti dirbamos žemės sklypą asmenims prie besiribojančio kito tokio sklypo.

S. Gentvilo teigimu, pataisomis norima liberalizuoti sklypų pardavimą: „Dabar ne šiaip kažkokį hektariuką, bet kaimynas gali pardavinėti dešimties hektarų sklypą. (…) Tai yra milžiniška plėtra.“

Pirminėmis pataisomis pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūlyta suteikti ir tiems savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme. Tačiau ūkininkai priekaištavo, kad pašonėje sklypus įsigys vėjo ir saulės elektrinių statytojai.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-12-19

Seimas pritarė akcizo biodujoms panaikinimui

Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, numatančioms, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Kad šis pakeitimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Komisija. Šiuo metu biodujos, atitinkančios gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus bei naudojamos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų  už megavatvalandę.

Aplinkos ministerijos parengtos pataisos leis sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos yra klimatui neutrali alternatyva, todėl skatinant biodujų gamybą ir maišymą su gamtinėmis dujomis, taip pat sumažės neigiamas poveikis aplinkai.

Norint įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus žemės ūkio ir transporto sektoriuose, biodujų gaminimo ir vartojimo skatinimui yra numatyta ir valstybės biudžeto parama. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020–2023 m. biometano gamybai ar biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų. 2024 m. skirta 7 mln. eurų antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui ir 2 mln. eurų biometano ar biodujų panaudojimui žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą.

2022 m. Lietuvoje biodujų iš viso buvo suvartota 22,8 mln. m3: paslaugų sektoriuje – 12 mln. m3 (112 458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3 (101 212 MWh). Priėmus siūlomas pataisas, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų apie 480 tūkst. eurų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-12-19

Sudaryta bioekonomikos verslo kūrėjų paraiškų pirmumo eilė

Informuojame, kad jau yra sudaryta paraiškų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) spalio 1 d. – lapkričio 29 d. pateiktų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“.Įvertinus 5 pagal priemonę pateiktų paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma sudarė 19 096 596 Eur, atitiktį atrankos kriterijams, paaiškėjo, jog privalomą mažiausią atrankos balų skaičių, t. y. 65–40 balų (mažiausias privalomas atrankos balų skaičius – 35), surinko 4 paraiškos. 

Jų bendra prašoma paramos suma sudaro 17 530 492 Eur, todėl neviršijo paraiškų surinkimo laikotarpiui skirtos 17 854 000 Eur paramos sumos ir visoms pirmumo eilėje esančioms paraiškoms paramos lėšų visiškai pakanka.

Viena paraiška, surinkusi 30 atrankos balų, buvo atmesta.

Primintina, jog paraiškos pagal SP priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ buvo teikiamos planuojantužsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla, kai pakeičiama jų cheminė ir fizinė sudėtis į aukštos pridėtinės vertės produktus, taip prisidedant prie beatliekės veiklos ūkiuose ir novatoriškų produktų iš biomasės gamybos.

Didžiausia galima paramos suma įgyvendinti šią veiklą – 5 mln. Eur.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-18

Patobulinta ūkininkų finansinės apskaitos tvarka

Žemės ūkio ministerijai patobulinus ūkininkų finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, tvarką, dabar ūkininkams bus patogiau analizuoti ūkinių operacijų rezultatus bei priimti finansiniais duomenimis pagrįstus sprendimus. Tobulindama šį aprašą, ŽŪM glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei VDU Žemės ūkio akademijos finansinės apskaitos specialistais, kurie pateikė daug vertingų pasiūlymų.

Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, aprašą reikėjo atnaujinti siekiant prisitaikyti prie naujausių pasikeitimų, įtvirtintų Finansinės apskaitos įstatyme. Taip pat reikėjo užtikrinti, kad ūkininkų veiklos finansinės apskaitos tvarkymas taptų aiškesnis ir lengviau pritaikomas kasdienėje veikloje bei garantuotų tikslesnį ūkinės veiklos atvaizdavimą finansiniuose dokumentuose.

Atnaujintame apraše nėra naujų reikalavimų apskaitos tvarkymui, tik detalizuojamos ir papildomos jau galiojančios nuostatos. Taip pat patikslintos pavyzdinių ūkio finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijos, susijusios su ilgalaikio turto verte – ši vertė turės būti apskaičiuota iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos atimant ne tik sukaupto nusidėvėjimo, bet ir turto nuvertėjimo sumas (jei turtas buvo nuvertėjęs). Atkreiptinas dėmesys, kad ūkininkams, apskaitą tvarkantiems dvejybinio įrašo būdu, finansinių ataskaitų formos nesikeičia.

Pagrindiniai aprašo papildymai yra šie:

* Pateikiami aiškesni turto, kuris priskiriamas ilgalaikiam turtui, požymiai;

* Plačiau paaiškinama, kaip apskaičiuoti ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

* Aiškiau išdėstomas ilgalaikio turto rekonstravimo ir remonto darbų registravimas apskaitoje;

* Reglamentuotas neatlygintinai gauto turto įsigijimo savikainos nustatymas;

* Paaiškinamas turto vertės nustatymas, kai yra daromi įnašai į ūkį turtu;

* Aiškiau išdėstoma gautų dotacijų apskaita bei panaudotų dotacijų pripažinimas apskaitoje;

* Aprašas papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis ankstesniais laikotarpiais padarytų klaidų taisymą, atsižvelgiant, ar padaryta klaida yra esminė ir daro įtaką finansinių ataskaitų teisingumui;

* Patikslintas 17 sąskaitos pavadinimas – ji dabar vadinsis „Biologinis turtas ir kitas ilgalaikis turtas“;

* Sąskaitų planas papildytas nauja sąskaita „272 Kasos aparato inkasacija“;

* Plačiau paaiškintas pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje;

* Aprašas papildytas inventorizacijos skyriumi, kuriame paaiškinama inventorizacijos atlikimo tvarka ir rekomenduojamos priemonė atliekant inventorizaciją.

Atnaujintas aprašas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-16

Ankstesnės žemės ūkio naujienos