Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-12-31
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-12-31

NMa parama, pieno ukis, zemes ukio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-12-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Hofmanas neneigia klimato kaitos, bet pabrėžia – reikalavimai neturi nužudyti žemės ūkio

Didžiausias Žemės ūkio ministerijos iššūkis bus suderinti efektyvią žemės ūkio gamybą su aplinkosauginiais tikslais, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Ministras sako neneigiantis klimato kaitos, tačiau reikalavimai neturi „žudyti“ žemės ūkio. „Nepaisant to, kad aš oficialiai perleidau [ūkį] mamai, kuri bus atsakinga, bet ūkyje yra ir darbuotojas, kuris kaip įmonė, direktorius, valdys visus gamybinius ūkio procesus.”

– Ministre, nuo priesaikos Seime praėjo dvi su puse savaitės. Kam jūs perleidote savo pustrečio šimto hektarų ūkį?

– Perleidau savo mamai, parašiau generalinį įgaliojimą.

– Ar paprasta ir, apskritai, kiek yra realu perleisti tai, ką jūs auginote penkiolika metų? Per ketverius metus galima ne tik užauginti, bet ir sunaikinti.

– Taip, jūsų klausimas tikrai labai geras. Tai buvo vienas iš sunkiausių klausimų man priimant sprendimą eiti į šią poziciją. Būtent dėl to buvo didžiausios abejonės.

– Ar jūs tuo darbuotoju pasitikite? Mama, suprantu, kad tikrai taip.

– Pasitikiu tuo darbuotoju, nes jis jau dirba nemažą laiko dalį mano ūkyje ir pažįstamas žmogus. Turiu pasitikėti.

– Ar dabar tuos ketverius metus važinėsite iš Radviliškio krašto, ar kraustysitės į sostinę?

– Važinėti būtų neįmanoma, nes važiuoti iš mano gyvenamosios vietos užtrunka apie 2,5 valandos į vieną pusę. Tikrai nevažinėsiu, nes tai per daug laiko imlus dalykas. Bent jau darbo savaitę planuoju būti Vilniuje, o savaitgaliais planuoju grįžti.

– Pagal koalicijos sutartį, jūs į žemės ūkio ministro postą esate deleguotas „Nemuno aušros“. Koks yra jūsų santykis su šios politinės jėgos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu ir ar jums priimtina jo retorika?

– Nenorėčiau komentuoti „Nemuno aušros“ pirmininko retorikos, čia susimaišę ir politiniai, ir teisiniai dalykai. R. Žemaitaičio nepažinojau iki spalio mėnesio, kai mes, kaip Žemdirbių organizacijos atstovai, susitikinėjome su politinėmis partijomis, išsakydami jiems savo lūkesčius. Tada pirmąkart šiais metais, spalio mėnesį, ir pamačiau gyvai poną Žemaitaitį. Kokių nors ankstesnių sąsajų ar per partiją neturiu. Kitu atveju, jūs gi žinote, jeigu būtų kaip nors kitaip, turbūt ir nelabai galėčiau būti pozicijoje, kurioje esu šiandien.

– R. Žemaitaitis yra labai skeptiškas klimato kaitos atžvilgiu. Jis yra sakęs, kad Europos Sąjungos žaliasis kursas yra Europos konkurencingumo mažinimas ir pasidavimas Kinijos politikai, nusileidimas. Jeigu teisingai suprantu iš jūsų ankstesnių pasisakymų, jūs sutinkate, kad žaliasis Europos Sąjungos kursas yra būtinybė, tik strategijos įgyvendinimas Lietuvoje yra tragiškas. Ar taip?

– Taip, esu taip sakęs. Pirmiausia, atsakant į jūsų klausimą, reikėtų pasakyti, kad aš asmeniškai neneigiu klimato kaitos – klimato kaita yra. Tai čia gal ir būtų tas skirtumas. Be abejo, žaliojo kurso įgyvendinimas Europos Sąjungos mastu, akivaizdu, daro ją nekonkurencingą kitų šalių atžvilgiu, didžiųjų žaidėjų (Amerikos, Kinijos). Kaip jūs mane ir pacitavote, tas priemones mes ir kritikavome. Reikėtų ieškoti priemonių, kurios būtų kiek įmanoma draugiškesnės aplinkai ir neiškreiptų mūsų konkurencingumo.

– O jūs turite pasiūlyti bent vieną tokią priemonę?

– Be abejo, turiu. Pavyzdžiui, precizinis ūkininkavimas, tikslusis ūkininkavimas. Kitaip sakant, technologija ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Turima omenyje trąšų naudojimą ir augalų apsaugos priemonių naudojimą. Precizinis ūkininkavimas leistų sumažinti jų naudojimą. Be abejo, tai turi ir ekonominės naudos ūkininkams. Be abejo, tos technologijos yra brangios.

Kita priemonė – dirvožemio būklės gerinimas, kalkinimas. Tik sveikas dirvožemis gali užauginti daug biomasės, o daug biomasės reiškia, jog mes absorbuojame daug CO2 ir užrakiname šitą anglį dirvožemyje.

– Jūs neneigiate klimato kaitos, bet per pastarąsias savaites buvusius interviu daug kalbėjote apie tai, kad žemės ūkis yra labiausiai nukentėjęs sektorius dėl klimato kaitos. Su tuo sutinka mokslininkai, sako, jog tai – jautriausias sektorius. Ar jūs sutinkate su kita mokslininkų dalimi, kurie teigia, kad žemės ūkis yra vienas iš sektorių, darančių didžiausią poveikį klimato kaitai?

– Manau, kad tikrai ne didžiausią. Kad daro poveikį, tai taip. Visi sektoriai daro poveikį. Jeigu mes nusileistume iki žmogaus lygmens, ir kiekvienas žmogus daro poveikį: mes atsigeriame, mes pavalgome ir mes jau darome poveikį. Kol žmonėms reikės maitintis, tol vienoks ar kitoks tas poveikis bus.

– Ar prie savo tikslų turite išsikėlęs tikslą per šią kadenciją sumažinti, tegul ir minimaliai, žemės ūkio poveikį klimato kaitai?

– Tokia siekiamybė būtų, norėtųsi to, be to, yra ir įsipareigojimai. Tik kad aš visada sakau, kad visi šie tikslai, reikalavimai neturėtų nužudyti mūsų žemės ūkio plačiąja prasme, neturėtų bloginti konkurencinių sąlygų Europos Sąjungoje (ES), ypač kaimyninių šalių atžvilgiu.

– Tai, kad jūs labai tvirtai stovite už žemės ūkio, buvo viena priežasčių, kodėl tik paaiškėjus jūsų kandidatūrai, bet jūsų dar nepaskyrus, pasigirdo kritika iš aplinkosaugininkų. Matyt, pusiausvyrą tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos anksčiau ar vėliau vis tiek reikės rasti. Kaip jūs vertinate savo kolegą aplinkos ministrą Povilą Poderskį? Rasite sąlyčio taškų ar vis dėlto tegul laimi interesai to, kuris yra stipriausias?

– Labai geras klausimas ir kartu sudėtingas, gal net kiek per ankstyvas. Šiek tiek teko pabendrauti su aplinkos ministru, gerbiamuoju Povilu. Kai kuriais klausimais mes, matyt, randame bendrą požiūrį, bet galbūt nebuvo tokių aštrių klausimų, kur pozicijos galėtų išsiskirti. Manau, kad šiame darbe bus visko. Didžiausiu iššūkiu ir laikyčiau suderinti efektyvią žemės ūkio gamybą su aplinkosauginiais tikslais. Norėtųsi rasti kompromisą. Kaip bus, matysime. Ir sau, ir aplinkos ministrui linkėčiau, kad rastume kompromisą.

Mūsų interesas vis tiek yra bendra Vyriausybės programa, bendras mūsų tikslas – valstybės interesas, negalime Lietuvos paversti rezervatu. Turime galvoti ir apie biudžetą, nes reikia finansavimo ir švietimui, ir sveikatos apsaugai. Kartais žemės ūkis nuvertinamas, sakoma, kad čia labai maža dalis, bet jeigu paimtume antrą grandinę, kitus sektorius, kurie sukasi apie žemės ūkį, tai yra 25 proc. bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkio prisidėjimas prie nacionalinio biudžeto ir prie valstybės gerovės yra akivaizdus, jau nekalbant apie savo maisto grandinę. Taip viską ir modeliuočiau.

– Tarp valdančiųjų socialdemokratų išsikeltų tikslų programoje yra suvienodinti išmokas Lietuvos ūkininkams su Europos Sąjungos senbūviu. Jūs sakote, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu tai – neįgyvendinama. Koks rezultatas po ketverių metų jus tenkintų?

– Labai sudėtingas klausimas. Norėtųsi, kad mūsų tiesioginės išmokos priartėtų prie ES vidurkio, tą tikslu ir laikyčiau, ypač naujajame laikotarpyje, kuris prasidės nuo 2027 metų ir Lietuva turės progą pirmininkauti. Tą klausimą kelsime. Tikslas būtų priartėti prie vidurkio. Jei pažiūrėtume istoriškai, jau yra buvę tokių susitarimų, bet jie rezultato nepasiekė. Norėčiau būti optimistas ir bent jau priartėti prie ES tiesioginių išmokų vidurkio.

– Sakote, kad sprendžiant šį klausimą reikės ir prezidento pagalbos. Kokios konkrečiai?

– Vadovas Europos Vadovų Taryboje tikrai turi galimybę tą padaryti. Tikiuosi, kad jis ir mes, kaip Žemės ūkio ministerija, drauge koordinuosime tuos veiksmus ir bandysime siekti teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo ES. Prezidentas yra pagrindinis užsienio politikos ambasadorius, dėl to jam ir yra mūsų keliami tokie lūkesčiai, kad jis prisidėtų.

– Prieš tris savaites, mėnesio pradžioje, ES ir keturios Pietų Amerikos šalys pasirašė ketvirtį amžiaus derintą prekybos susitarimą, kuris sukurtų laisvą prekybos zoną, įtraukiančią 700 mln. žmonių. Jūs, kaip žemės ūkio ministras, šį susitarimą matytumėte kaip galimybę mūsų ūkininkams ar kaip didesnę grėsmę ir rekomenduosite parlamentui šio susitarimo neratifikuoti?

– Mūsų žemės ūkio sektorių labiausiai paliečia mėsa – paukštiena ir jautiena. Kadangi didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos esame užsiauginę ir didelę dalį ir eksportuojame, nemanau, kad šis susitarimas teiktų kokių nors galimybių. Gal kai kurioms ES šalims tai būtų galimybė, mums tame labiau įžvelgčiau tam tikrų grėsmių.

– Tai rekomenduosite parlamentui neratifikuoti?

– Seimo kaimo reikalų komitetas priėmė tokį sprendimą, ministerija tai irgi palaiko. Bet Europos Komisija žadėjo detalų šio susitarimo išaiškinimą. Norėtųsi dar ir jo palaukti, bet kol kas pozicija yra tokia.

– Kada baigsite formuoti savo politinę komandą?

– Labai norėčiau iki sausio vidurio turėti visą komandą, toks yra lūkestis.

– Kaip jaučiatės dėl to, kad vienas iš viceministrų – Tomas Ambroza – jums yra primestas? Dar tai yra žmogus, kuris matavosi ministro kėdę. Kaip galvojate, kaip jums seksis dirbti?

– T. Ambroza buvo tarp kandidatų, tačiau atsisakė eiti viceministro pareigas.

– Bet kaip jūs jaučiatės dėl to, kad jūs neturėjote pasirinkimo ir turėjote priimti jį viceministru?

– Taip buvo sutarta nuo pradžių, kalbama, kad dalis žmonių bus rekomenduojami „Nemuno aušros“. Be abejo, mano lūkestis yra, kad būtų kuo daugiau neutralių žmonių, iš mano aplinkos, kuriais galiu pasitikėti, bet dalis bus ir man deleguotų.

– Dėkoju už pokalbį.

Šaltinis: Rasa Tapinienė, lrt.lt, 2024-12-30

Nuo 2025 metų keičiamas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimas

2025 m. sausio 1 d. įsigalios Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimo tvarkos aprašo (Aprašas) pakeitimai. Atsižvelgus į paskutinių 5 metų rodiklius, koreguojamos vertės, išplėstas žemės ūkio produkcijos sąrašas.Svarbi naujovė, kad apskaičiuojant VED nuo 2025 m. taikomas Aprašo 7 priedas

Jame nustatytas VED neturės įtakos valdų valdytojams, iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikusiems paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą.

Valdų valdytojams, iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikusiems paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, VED apskaičiuojamas pagal Aprašo 4 priede nurodytas reikšmes.

Apskaičiuojant VED bus įtraukiami tik tie auginamų grybų plotai, iš kurių per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui):

* paraiškoms, pateiktoms nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., buvo ne mažesnės, nei Aprašo 4 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė;

* paraiškoms, pateiktoms nuo 2025 m. sausio 1 d., buvo ne mažesnės, nei Aprašo 7 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė;

* tuo atveju, kai per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui) mažesnės nei 4 ar 7 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė ir auginamų grybų plotas yra mažesnis kaip 100 m2, VED neskaičiuojamas.

Primintina, kad VED apskaičiuojamas du kartus per metus: už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., ir už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d.

VED skaičiavimas svarbus ūkininkams, teikiantiems paraiškas gauti paramą. Pagal tam tikras priemones teikiant paraiškas yra būtinybė turėti nustatyto dydžio VED. Priešingu atveju paraiška gali būti atmetama kaip neatitinkanti reikalavimų.

Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas buvo pateiktas derinti su visuomene.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-30

Pasidairymai ant metų slenksčio

Plėšiant paskutinius kalendoriaus lapelius visuomet knieti nors akies krašteliu žvilgtelėti per petį ir pasvarstyti, kokie buvo besibaigiantys metai, kokių jie atnešė džiaugsmų ir rūpesčių. Ar labai nuvargino gamtos kaprizai. Galima net pabandyti pasverti metų įplaukas ir finansines netektis. Tad kokie buvo paskutines dienas skaičiuojantys 2024-ieji, ir su kokiomis viltimis žvelgiame į beatskubančius 2025-uosius?

Jaunius Stonkus,

Žvirgždaičių krašto ūkininkas (Šakių r.)

Besibaigiantys metai mano ūkiui buvo vidutiniškai sunkūs. Bet žemės ūkyje lengvų metų nebūna. Turbūt susidėjo viskas – kainų skirtumai, prastesni derliai, oro sąlygos. Ūkyje auginame grūdines kultūras, kukurūzus grūdams, cukrinius runkelius. Ko gero, šiemet pelningiausia kultūra vis dėlto buvo cukriniai runkeliai. Metų pabaigoje, užbaigę vežti runkelius perdirbimui, jau turėsime dar tikslesnius skaičius.

Šiemet grūdų supirkimo kainos tik iš dalies pateisino lūkesčius. Nors Zanavykijoje gauname nemenkus derlius, mano nuomone, kokybe jie nėra „blizgutis“. Dar tikrai yra kur pasitempti. Šiemet už kokybę supirkėjai daugiau mokėjo, ir žada ateityje daugiau mokėti, bet taip turėjo būti jau seniai. Lietuvai reikia kokybiškų grūdų. Net ir pas mus, Zanavykijoje, kur žemės derlingos, visada yra kur pasitempti ir mes to visada siekiame.

Manau, kad baigiantis metams Lietuvos ūkininkams labiausiai nerimą kelią kai kurie prisidengiant žaliuoju kursu nustatyti reikalavimai. Mes nestreikuojame, bet mūsų broliai prancūzai ir kitų šalių ūkininkai tą daro. Nerimą kelia ir ES laisvosios prekybos sutartis su Pietų Amerikos – Mercosur sutarties šalimis. Neaišku, kokios sąlygos joje numatytos ir kokiomis sąlygomis mes turėsime laikytis žaliojo kurso reikalavimų. Bendrame problemų kontekste dar galima išskirti degalų brangimą, kurį organizavo kadenciją baigusi valdžia, ir dėl kurio mes, žemdirbiai, iš dalies likome apgauti. Yra ir daugiau visokių niuansų.

Alvytė Valuckienė,

bulvių augintoja iš Ramoniškių kaimo (Vilkaviškio r.)

Šiemet žemės ūkyje metai nebuvo kažkuo išskirtiniai. Kaip visada pasitaikė gamtos iššūkių. Mums, bulvių augintojams, labai daug žalos padarė pavasarinės liūtys ir visos vegetacijos metu mūsų regione vyravusi totali sausra. Kadangi apie 90 proc. sodiname sertifikuotą sėklą, tai jau pavasarį patyrėme nemažų nuostolių. Viso likusio sezono metu bulvės, ypač jautrios sausrai, nemažai nukentėjo, tiksliau – nepasiekė tinkamo dydžio. Kitos kultūros užderėjo vidutiniškai gerai.

Labai keistai įdomi situacija nutiko su kukurūzais. Su UAB „Kurana“ turėjome sudarę per 1 tūkst. tonų sutartį nedžiovintiems grūdams. Jų bazinė drėgmė yra 32 proc. Kaip ir minėjau apie sausrą, mūsų kukurūzai išdžiūvo iki 19 proc. Tai reiškia, kad jie netiko perdirbimui. Mūsų laimei, atsirado ūkių, kurie turėjo tinkamos žaliavos.

Pati didžiausia problema – žaliasis kursas. Negali už jį mokėti vien ūkininkai. Tai yra visos visuomenės problema. Dar viena problema – kas laukia Lietuvos ir visos ES sudarius sutartį tarp ES ir Mercosur šalių. Juk ES ir Mercosur prekybinis blokas baigė derybas dėl pigių bemuičių maisto produktų įvežimo į ES. Tad kyla klausimas, kaip reikės atlaikyti konkurenciją mūsų ūkininkams. Juk Brazilijoje naudojama daugiau kaip 3 tūkst. rūšių pesticidų, kurie Europoje yra draudžiami. Ten nėra jokių apribojimų.

Klausimas, kur mūsų ,,žalieji“ ir visi kiti garsiai rėkiantys, kurie mūsų ūkininkus laiko nusikaltėliais. Kodėl visi tyli? Lenkijos ūkininkai jau rengia protestus, nors jie naudoja daugiau chemijos produktų, nei galima pas mus. Jiems tas leidžiama. Europos Komisija nusprendė ,,piktiems“ ūkininkams per trejus metus leisti ES valstybėms narėms išmokėti iki 50 tūkst. eurų. Matyt, jei nesipiktinsi, tai turbūt ir tų negausi. Tai pasityčiojimas iš žaliojo kurso ir ūkininkų. Tikimės, kad sveikas protas nugalės. Mes ne tik ūkininkai, mes ir vartotojai. Tad belieka palinkėti daug sveikatos tiems, kas atstovaus mūsų interesams konkurencinėje kovoje.

Šiemet išnyko viena problema – buvo pakeistas ,,pelkių“ ministras. Labai džiaugėmės, kad vadovauti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), nors ir trumpam, atėjo Kazys Starkevičius. Per tokį trumpą laiką jis sugebėjo atšaukti daugybę nelogiškų reikalavimų, trukdančių žemės ūkio veiklai. Iš naujojo ministro Igno Hofmano taip pat tikimės konstruktyvaus darbo, teisingų sprendimų. Tikimės, kad baigsis susipriešinimas tarp miesto žmonių ir žemdirbių, kad bus vertinamas sunkus ūkininko darbas.

Pasidžiaugti galiu asmenine sėkme. Su vyru sulaukėme antros proanūkės. Aš atšvenčiau savo jubiliejų. Iki Kalėdų pakeliavome.

Kęstutis ir Ernesta Ūsai,

bitininkai iš Matjošiškės kaimo (Šakių r.)

Besibaigiantys 2024-ieji mūsų bitininkystės ūkiui tikrai buvo geresni nei 2023-ieji, nors Lietuvos bitininkus vis dar slegia Europoje įsivyravusi medaus krizė – dėl didelio kiekio importuoto medaus iš trečiųjų šalių bei labai didelio kiekio padirbto medaus kritusi medaus paklausa ir kaina.

Mūsų bityno produkcija jau į pabaigą. Gal tai sėkmė randant patikimus pirkėjus, o gal pagelbėjo iš anksčiau atliktas sunkus „namų“ darbas. Labai džiugu, kad klientai jau pradėjo ieškoti mūsų, o ne mes jų. Medaus gal ir perteklius Lietuvoje, bet kitų bičių produktų šioks toks trūkumas. Bičių duonelės didmena net neteko parduoti, viską nupirko esami klientai. Labai panašu, kad tuoj pabaigsime ir žiedadulkes.

Šiais metais ūkis paaugo – įsigijome naujos bičių produktams tvarkyti reikalingos įrangos, praplėtėme patalpas. Esame labai patenkinti pavasarį priimtu sprendimu išplėsti ūkio specializaciją – įveisėme avietyną, kuris jau pirmaisiais metais nustebino savo derliumi. Didžiausia mūsų mažo ūkio problema – nebespėjame su visais savo norais ir užmojais. Papildomų darbo rankų rasti labai sunku, ypač darbams prie bičių.

Sau ir kitiems bičiuliams ramesniu nuo darbų metu norėtume palinkėti gerai atsikvėpti, pasisemti naujų žinių bei patirčių. Savo darbininkėms bitelėms palinkėtume šaltos ir ramios žiemos, po kurios ateis nuostabus pavasaris ir jos vėl galės kibti į darbus.

Dr. Algis Gaižutis,

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

Pats didžiausias gėris, kad vis dar gyvename taikoje. Labai tikimės, kad ir 2025-ieji bus taikos metai. Jeigu to neturėsime, visa kita tiesiog nublanksta. Matant, kas vyksta Ukrainoje, mūsų problemos pasidaro tokios menkos ir bereikšmės.

Tačiau tokios situacijos, kaip Ukrainoje, Lietuvoje nėra – gyvename taikoje. Tad, vertinant ūkinius metus, galima sakyti, kad jie buvo geri, o tai, jog turėjome įvairiausių rūpesčių, kuriuos bendromis pastangomis buvo įmanoma spręsti – manau, irgi gerai. Bet dabar nerimą kelia tai, kaip pradėsime ateinančius metus, nes virsmo daug ir žmonių gyvenime, ir valstybės valdymo pasikeitimuose.

Vien tik miškų srityje laukia nemažai iššūkių. Seimui pateikta Miškų įstatymo projekto nauja redakcija. Projektas tikrai yra ne be trūkumų, nes nacionalinis miškų susitarimas, dėl kurio derybos vyko porą su trupučiu pastarųjų metų, taip ir nepasiektas. Seimas jį apiformino rezoliucija, bet dėl visko dar nesutarta. Tad laukia gili ir dalykiška diskusija, kaip šis sektorius vystysis toliau. Labai daug iššūkių laukia nesubalansuotų įgeidžių, norų aplinkosaugos srityje, kurie valstybei ir žmonėms – ne pagal kišenę.

Algis Baravykas,

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas

Šie metai, sakyčiau, buvo ilgas valdžios perdavimo ritualas. Metai prasidėjo nuo protesto akcijos iškeltų problemų nagrinėjimo ir visas dėmesys buvo sutelktas į tai, o kitos, ne mažesnės problemos buvo užgožtos to triukšmo. Po to sekė kiti etapai – valdžia nelabai ką darė, nes ruošėsi rinkimams, po to, kai įvyko rinkimai, rikiavosi nauja valdžia.

Man nesuprantama, kodėl valdžios perdavimo ritualas turi užtrukti kone metus, kai galiausiai ministrus išsirenka nustebindami tokių pasiūlymų nesitikėjusius žmones. Bent darbai turėtų nesustoti, tačiau sustojo. Reikia pripažinti, kad kadenciją baigusio ministro K.Starkevičiaus atsiradimas valdžiusiosios daugumos kadencijos pabaigoje pagyvino procesus. Naujojo žemės ūkio ministro atžvilgiu girdėti avansinių pagyrimų ir lūkesčių, tačiau liaudies patarlė sako „negirk dienos be vakaro“, tai aš palaukčiau, kol prasidės realūs darbai. Kol kas naujos Vyriausybės formavimas nuo pat pradžių atrodo kupinas netikėtumų ir kuriozų, todėl tikėtina, kad mūsų laukia įdomus politinis sezonas. Norėtųsi, kad Vyriausybė sau būtų tokia pat reikli, kaip kad buvo reikli prieš tai valdžiusiai daugumai.

Iš įsimintinų šių metų įvykių – ūkininkų protestai prieš buvusį žemės ūkio ministrą K.Navicką, Lenkijos ūkininkų organizuotas sienos blokavimas ir ŽŪR pastangos išlaviruoti diplomatiniais veiksmais.

Mano nuomone, didžiausia Lietuvos žemės ūkio problema yra tai, kad, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, Lietuva ignoruoja gyvulininkystės poreikius transformuotis – sparčiai modernizuoti gyvulininkystės ūkius, pereiti prie aplinkai ir gyvūnų gerovei palankesnių laikymo sąlygų. Skandinavijos šalys sparčiai kelia standartų kartelę – jiems tai padės apsaugoti savo rinką ne tik nuo Mercosur šalių, bet ir nuo kitų ES šalių, pvz., Lietuvos, produkcijos. Mes į tuos standartus „eisime“ tik kai būsime prispausti, ir tą darysime versdamiesi per galvas, nes nebus pereinamojo laikotarpio.

Reikia pasidžiaugti, kad atsirado galimybių gauti paramos lėšų didesniems projektams, tačiau iš pradžių buvo daug nesklandumų norint pasinaudoti parama, išmintingai pasiskirstyti tarp sektorių. Kitas didelis skirtumas nuo skandinavų – Lietuvoje daug specializuotų grūdų ūkių, kurie jau dabar ima nujausti, kad ateityje grūdų kainos gali būti itin mažos ir kažin ar pavyks išgyventi vien iš grūdų ūkio. Apleista gyvulininkystė yra trūkstamoji dalis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo vaizdo dėlionėje.

Pasaulį krečiantys karai, ligos, pabėgėliai, gamtos stichinės nelaimės keičia iki šiol visuomenėje vyravusią liukso klasės poreikių dvasią, dauguma nusileidžia „ant žemės“ ir pradeda mąstyti gerokai racionaliau, jiems ima tikti ir ekonominės klasės lūkesčiai. Tikimės, kad dėl kailinių žvėrelių auginimo valstybė atgaus racionalų mąstymą, nes nueita visiškai ne ta kryptimi. Panašiai nėra sudėjusi rankų dėl kvapų kontrolės ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri kaip tik šiuo metu keičia kvapų kontrolės taisykles ir ketina didinti spaudimą gamintojams, ypač klius gyvulininkystės ūkiams, turintiems TIPK leidimus. Kovų laukas vėl atnaujinamas ir didelis klausimas, kaip gyvulininkystės ūkiams pavyks atlaikyti spaudimą.

Iš įsisenėjusių problemų kiaulininkystėje nesisprendžia keletas – afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencija. AKM Lietuvoje – jau 11 metų, o ŽŪM vadovai kiekvieną kartą išverčia akis nustebę, kai prašai spręsti ir siūlai konkrečius žingsnius. AKM protrūkiai kiekvieną vasarą sukuria didžiulę įtampą, trūksta lėšų, o ŽŪM tarsi bando parodyti, kad kažkas bus daroma, tačiau rudenį visi ,,apauga abejingumo taukais“. Problemos apima ne tik ŽŪM, bet ir Aplinkos ministeriją (AM), Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), medžiotojus ir kiaulių augintojus. Deja, tarp ŽŪM ir AM susiformuoja neveiksnumo trombas. Tikimės toliau dirbti su pasikeitusiais ministrais ir rasti ilgalaikius sprendimus.

Kita didelė problema, kuri pamažu ateis kaip ir klimato kaita, yra ta, kad ŽŪM visais lygiais buvo informuoti apie poreikį sparčiau spręsti gyvūnų gerovės klausimus kiaulininkystėje. Turime pereiti prie aukštesnių standartų, tačiau lėšų skiriama gerokai per mažai. Apie tai kalbėta daug, ilgai ir nevaisingai. Ieškosime išeičių ir 2025 metais.

Šiais metais ES lygiu prasidėjo diskusija dėl naminių gyvulių transportavimo – tai itin svarbi problema, kuri ateityje gali reikšmingai pakeisti esamą prekybą, gyvulių transportavimą į kitas valstybes, į skerdyklas ir pan. Vyksta diskusijos. Tai persikels ir į kitus metus. Sprendimus ketinama priimti 2025 metais.

Džiaugiuosi, kad ŽŪR išliko stabilia, stipria ir įtakinga organizacija, dirbančia Lietuvos ir tarptautinėje erdvėje. Mūsų nariai vis labiau vieni kitus supranta ir palaiko, džiaugiamės nuoširdžia bendryste, turime daug įsimintinų renginių. Nors ŽŪR sunaikinimui kai kurie asmenys paskyrė savo likusį gyvenimą, kad galėtų netrukdomi pasistatyti paminklus, tikiu, kad diplomatinis konflikto sprendimo kelias yra galimas.

Saulius Daniulis,

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas

Kokių nors itin teigiamų poslinkių asmeniniame ūkyje šiemet nebuvo, o kalbant apie ekologinių ūkių gyvavimą, metai buvo geri tuo, kad bent išsilaikėme „ant vandens“, nesugriuvo sektorius ir išplaukėme.

Išskirčiau kelias didžiausias problemas ekologijoje: pirma, vartojimo trūkumas, antra, vartotojo apgaudinėjimas, kada į vieną lentyną dedamos ekologiškos ir chemizuotos prekės. Kalbama apie „turbo vištas“, „kokybę be antibiotikų“, ir šalia šmėkščioja ekologinis ženklelis, nors tarp jų nėra nieko bendro.

Didelė problema, kai vartotojas Lietuvoje nelabai supranta, kuo skiriasi ekologiškas produktas, pagamintas pagal kokybės sistemas ar dar koks nors. Tos kokybės sistemos – šakėmis ant vandens rašytos, o ekologinės yra pagal reglamentą reglamentuota veikla, tad tokių produktų neturėtų dėti į vieną lentyną. Jos kažkiek geresnės už chemizuotus produktus, bet nieko bendro su ekologija neturi.

Kita problema – vartotojų švietimas. Ūkininkams iš viešųjų pinigų sumokame už auginimą, už gamtos neteršimą, bet vėliau, kai skelbiame „žaliuosius pirkimus“, skelbimo pagrindas – mažiausia kaina. Jeigu susivokiame, kad be pagalbos ūkininkai negali išauginti ekologiškų produktų, tai turime suprasti, kad jie negali būti parduodami mažiausia kaina.

Matome kryptį, kuria toliau turėtų eiti mūsų naujieji politikai. 2018 metais su tuometine viceministre Ausma Miškiniene pradėjome vaikus maitinti ekologiškais produktais. Vaikus nuo 2 iki 6 metų maitinti ekologiškai galime, bet nuo 7 metų, išėjus iš darželio į mokyklas, ten pastatyti maisto aparatai „laužo“ vaikų mitybos įpročius – maitina „nevalgomu“ maistu. Turime suvokti, kad vaikui labai sunku pačiam persiorientuoti, nes kurį laiką įprato valgyti skanų maistą, o mokyklose pradedama maitinti „putra“ arba vaikai lieka alkani.

Per 5 metus vaikų darželiai ekologiško maisto utilizavimui neturi ir gamtos neteršia. Pilotiniai projektai Ukmergės vaikų darželiuose aiškiai parodė, ką reikia daryti. Dabar valstybei reikia žiūrėti. Ukmergėje, kur maitinami ekologišku maistu, vaikai darželiuose žiemos metu mažiau serga, jų lankomumas gerokai lenkia tuos darželius, kur valgė tradicinį maistą. Vaikų tėveliai dirba, neprašo nedarbingumo pažymėjimų. Iš to išlošia valstybė. Ankstesnė premjerė kalbėjo, jog tai yra Vyriausybės reikalas. Bet nėra šios politikos tęstinumo. Manau, jeigu valstybė yra įsipareigojusi pradinukus maitinti, tai galėtų maistą užsakyti ir mokykloms iš vietinio ekologinio ūkio, o tik jo nesant – per trumpąsias grandines. Bet turbūt verslui tai nėra naudinga, nes pas mus Lietuvoje nuperka pigiau, nesvarbu iš kur.

Tokios išmokos, kurios mokamos, mus „tik išlaikys ant vandens“. Jau ne vienus metus kalbame, kad kompensacinės išmokos ekologiniams ūkiams yra per mažos. Stambios bendrovės pavyzdys labai aiškiai parodė, kad kompensacijos yra neadekvačios. Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai neskaičiuoja savo darbo, ką ši bendrovė skaičiavo, nes jie samdo žmones. Mes taip pat turime ir dirbame nuosavą žemę ir neskaičiavome žemės nuomos. Plius samdomi meistrai, o pas mus ūkininkas pats nudaužytomis rankomis viską daro. Stambios bendrovės buhalterija vedama dar atsakingiau negu pas ūkininką. Tokiomis sąlygomis įmonė ilgiau ištempti negalėjo. O mes dar kantriai tempiame, nes vis dar verdame savose sultyse.

Labiausiai tikimės rasti bendrą kalbą su nauju ministru, nes ekologija yra visos ES politika. Mūsų požiūriu, mes ūkininkaujame tradiciškai ir tai darome jau turbūt 8 tūkst. metų, kai tik buvo įforminta žemdirbystė senuosiuose raštuose. O chemizuota žemdirbystė, kuri griauna kraštovaizdžius, viską keičia, jai tik 100 metų. Nepaisant to, tikimės, kad išgirsime ir atrasime vieni kitus, po viena vėliava, po viena saule, bendrai petys petin dirbsime, bendrausime ir eisime į priekį.

Kaimas yra pagrindų pagrindas, valstybės tėviškė, šaknys. Todėl mūsų politikams linkėčiau pasitinkant 2025 metus nepamiršti savo šaknų, nes visus karus maitino kaimiečiai – nesvarbu, koks bus kareivis, nesvarbu, kokiu tanku važiuos, bet vakare ar ryte jis tikrai norės valgyti. Mūsų didžiavyriams reikėtų suprasti, kad pirmoje eilėje turi būti sotus kareivis – alkanas jis nekariaus ir neapgins. Ekologiškais vietos produktais galėtume maitinti savo armiją, savo kareivius ir NATO.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-30

Kiekvienam servitutui reikės atskiro plano

2025 m. sausio 1 d. įsigalios Žemės sklypo, kuriam nustatomas žemės servitutas, plano rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2024 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-468 „Dėl Žemės sklypo, kuriam nustatomas žemės servitutas, plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui turės būti rengiamas atskiras servituto planas.

Servitutų ribos bus pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams. Tai užtikrins aiškumą ir skaidrumą, suteikiant galimybę kiekvienam norinčiam peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.

Iki šiol servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo žymimos.

Servitutų planai bus rengiami Nekilnojamojo turto registro (NTR) posistemėje „GeoMatininkas“, kuriai bus pritaikytas servituto planų rengimo funkcionalumas. Šią veiklą galės vykdyti tik asmenys, sudarę sutartis su valstybės įmone Registrų centras dėl paslaugų teikimo „GeoMatininkas“ posistemėje.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2024-12-30

NMA laiškai – paraiškoje nurodytoje elektroninio pašto dėžutėje

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena savo klientams, kad svarbią informaciją, susijusią su jų vykdomais projektais, siunčia jų paraiškose nurodytais  elektroninio pašto adresais, todėl ragina nuolat patikrinti savo nurodyto elektroninio pašto dėžutes. NMA pareiškėjams ir paramos gavėjams rengiami ir siunčiami el. laiškai – tai pranešimai, skirti konkrečiam projekto vykdytojui, kuriuose primenami svarbūs terminai ir datos, kiti jiems aktualūs įsipareigojimai. 

Jie siunčiami vykdantiems tiek investicinius, tiek pagal plotines priemones įgyvendinamus projektus. Tai viena iš prevencinių priemonių, padedančių paramos gavėjui sklandžiai įgyvendinti projektą.

Atkreipiame dėmesį, jog gali būti, kad NMA pranešimai atsiduria „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelyje, todėl, jei pranešimų negaunama, raginame pareiškėjus ir paramos gavėjus atidžiai pasitikrinti laiškus ir minėtuose el. pašto dėžutės skyreliuose. Tam, kad NMA siunčiami elektroniniai laiškai nepasiklystų, rekomenduojame juos įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-31

Ankstesnės žemės ūkio naujienos