Žemės ūkio naujienos: 2025-01-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas: sieksime, kad žemės ūkis būtų pripažintas nacionalinio saugumo dalimi
Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokiomis kaip maisto rezervo kaupimo sistemai.
„Turėtų būti didesnis dėmesys žemės ūkiui ir mes privalome turėti savo apsirūpinimą maistu ir savo maisto grandinę“, – pabrėžė jis.
Ministras tikina, kad Lietuva yra pajėgi apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais, tačiau finansavimo trūkumas tai apsunkina. Jo teigimu, šiandien šalyje pagaminama tik apie 50 proc. visos šalyje suvartojamos kiaulienos nors istoriškai Lietuva yra buvusi šio produkto eksportuotoja.
„Kas liečia būtiniausius maisto produktus – tikrai turime potencialą apsirūpinti. Deja, bet šiai dienai, kai kurios produkcijos, kurią galėtume pasigaminti čia vietoje, nepasigaminame ir tai nėra gerai“, – aiškino jis.
Pasak I. Hofmano, žemės ūkio svarba nacionaliniam saugumui būtų ypač juntama sutrikus maisto tiekimo grandinėms. Tokioje situacijoje maisto rezervo kaupimo sistema suvaidintų didžiausią vaidmenį, tačiau, ministro teigimu, dėmesys šiai sričiai šiandien yra nepakankamas.
„Rezervas yra saugumo dalis ir rezervą formuoti yra pavesta Žemės ūkio ministerijai. Iš tikrųjų, turimi dabar finansai neleidžia jo tinkamai suformuoti“, – pažymėjo jis.
„Čia būtent ir atsiranda to punkto, apie kurį mes kalbėjome, kad žemės ūkį pripažinti strategine šaka, būtinybė. Tai reikštų, kad būtų skiriamas prioritetas“, – pridūrė I. Hofmanas.
ELTA jau skelbė, kad Gintauto Palucko Vyriausybės programoje numatoma suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams.
„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.
Apie planus steigti Maisto tarybą: būtų panaši į Trišalę Tarybą
Kalbėdamas apie Vyriausybės programoje numatytus planus įsteigti Maisto tarybą, žemės ūkio ministras sako, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
„Turėtų būti Trišalė ar Keturšalė taryba, kaip ir dėl darbo užmokesčio, kažkas panašaus, toks modelis, kuri su valstybės įsikišimu turėtų stebėti ir kontroliuoti, kad pelno dalis nebūtų pagrįstai didelė. (…) Bet kurios (grandies pelną – ELTA) – ar perdirbimas, ar prekybininkai“, – pažymėjo I. Hofmanas.
Pasak jo, vienas reguliavimo pavyzdžių galėtų būti atskiras įstatymas, skirtas kontroliuoti pieno gamybos ir tiekimo grandinės kainas.
Ši vizija, anot ministro, konkrečiai atsispindės Vyriausybės rengiamame veiksmų plane.
Visgi I. Hofmanas teigia negalintis konkrečiai atsakyti, kuri pardavėjų ar perdirbėjų gauto pelno dalis būtų laikoma „per didele“.
„Diskusijos klausimas, į tokias detales nenorėčiau leistis. (…) Produktai yra skirtingi ir situacijos yra skirtingos, o galbūt atlikus analizę paaiškės, kad tos Keturšalės ar Trišalės tarybos net ir nereikia“, – kartu pridūrė ministras.
„Įvertinus viską tinkamai, atlikus analizę, palyginus su kitų šalių patirtimi būtų galima daryti išvadas“, – teigė I. Hofmanas.
Šaltinis: Dominykas Datkūnas, Ūla Klimaševska, lrt.lt, 2025-01-02
2024 metų sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, ES valstybėse padidėjo žalio pieno supirkimas ir sūrių gamyba, o sviesto buvo pagaminta mažiau
Per devynis 2024 metų mėnesius ES valstybėse buvo supirkta 111,49 mln. t žalio pieno, t. y. 0,5 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tarp ES valstybių didžiausiose pieno gamybos šalyse, Vokietijoje ir Prancūzijoje, žalio pieno supirkimas kito skirtingai: Vokietijoje – sumažėjo 0,3 proc. (iki 24,58 mln. t), o Prancūzijoje – padidėjo 1,5 proc. (iki 18,06 mln. t).
Analizuojamu laikotarpiu sūrių gamyba ES valstybėse siekė 7,22 mln. t ir buvo 2,8 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vokietijoje (didžiausioje tarp ES valstybių sūrių gamybos šalyje) sūrių gamyba padidėjo 3,4 proc. (iki 1,91 mln. t). Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sūrių gamyba padidėjo 7,9 proc. (iki 78,2 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2024 m. ES sūrių gamyba turėtų būti apie 2,1 proc. didesnė nei praėjusiais metais, o 2025 m. – dar turėtų didėti apie 0,5 proc.
2024 m. sausio–rugsėjo mėn. sviesto ir kitų pieno riebalų gaminių (toliau – sviesto) gamyba ES valstybėse siekė 1,59 mln. t ir buvo 2,2 proc. mažesnė nei 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. Vokietijoje ir Prancūzijoje (didžiausiose tarp ES valstybių sviesto gamybos šalyse) sviesto gamyba sumažėjo, atitinkamai 1,7 proc. (iki 361,6 tūkst. t) ir 1,4 proc. (iki 300,2 tūkst. t). Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo pagaminta 8,9 tūkst. t sviesto – 15,4 proc. mažiau nei 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. EK prognozuoja, kad 2024 m. ES sviesto gamyba turėtų būti apie 1,6 proc. mažesnė nei praėjusiais metais.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 22 (458), 2024-12-19
Nauji žemės verčių žemėlapiai
2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1P-546-(1.1 E.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“ patvirtinti žemės masinio vertinimo dokumentai (žemės verčių žemėlapiai). Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba.
Pagal žemės masinio vertinimo dokumentus nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.
Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų, kurios nustatomos remiantis rinkos duomenų analize (konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis) ir atspindi vietos įtakos faktorių poveikį žemės vertei.
Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Palyginti su 2024 m. nustatyta 33 zonomis daugiau. 2024 m. tokių zonų buvo 1505, 2023 m. – 1464, 2022 m. – 1429, 2021 m. – 1399, 2020 m. – 1348, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos teritorijoje tokių zonų buvo 413.
Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,08 karto.
Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės r. sav., Lazdijų r. sav., Akmenės r. sav., Birštono sav., Šilalės r. sav. bei Tauragės r. sav. (apie 13 proc.).
Mažiausiai didėjo Radviliškio r. sav., Rietavo sav., Ukmergės r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Šakių r. sav. (apie 3-4 proc.).
Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi taip:
– gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,08 karto (daugiausiai didėjo Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. – apie 1,15 karto );
– komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,07 karto (daugiausiai didėjo Alytaus r. sav., Molėtų r. sav., Kauno r. sav., Palangos m. sav., Panevėžio m. sav., Panevėžio r. sav. – apie 1,13 karto);
– mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,1 karto (daugiausiai didėjo Tauragės r. sav., Visagino sav., Zarasų r. sav., Birštono sav., Anykščių r. sav., Kauno r. sav., Šilutės r. sav. – apie 1,25 karto);
– pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Akmenės r. sav., Kalvarijos sav., Molėtų r. sav., Širvintų r. sav., Ukmergės r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav. – apie 1,16 karto);
– žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Šilutės r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Alytaus r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav., Vilniaus m. sav. – apie 1,16 karto).
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2024-12-31
Ministras I. Hofmanas: ,,Lietuvos įsipareigojimai remti Ukrainos siekius žemės ūkio politikos srityje nekelia jokių abejonių”
Lietuvos Vyriausybės delegacija, kurios sudėtyje buvo ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, su darbo vizitu lankėsi Kyjive, Ukrainoje. Ministro Pirmininko Gintauto Palucko vadovaujamos delegacijos tikslas – išreikšti besąlyginę ir nepajudinamą Lietuvos paramą Ukrainai bei jos žmonėms, kovojantiems prieš agresorę rusiją.
Ministras I. Hofmanas dvišaliame susitikime su Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministru Vytalij Koval pabrėžė, kad Lietuva aktyviai prisideda prie galimų sprendimų, kaip užtikrinti naujus Ukrainos produktų logistikos kelius bei naujų eksporto rinkų paiešką. Jis akcentavo, kad išlieka mūsų įsipareigojimas rasti skubių priemonių, kad karo metu Ukrainos grūdai būtų gabenami į pasaulinę maisto rinką, nes tai yra reikšmingas indėlis į pasaulinės prekybos maistu palaikymą.
Abu ministrai pabrėžė bendradarbiavimo su Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentu (DEFRA) svarbą, kad būtų įgyvendinta jų kuriama grūdų tikrinimo sistema, pagrįsta moksline izotopine kilme. Ministrai pasirašė Savitarpio supratimo memorandumą, kurio pagrindu bus tikrinami grūdai, vežami tranzitu iš rusijos per Lietuvos teritoriją, siekiant nustatyti, ar jie nėra pavogti iš okupuotų Ukrainos teritorijų. „Tikimės, kad agresorė nebegalės naudotis mūsų infrastruktūra ir gauti iš to ekonominės naudos“, – sakė ministras I. Hofmanas.
Ministrų susitikime aptartas ir Ukrainos prekybos su ES liberalizavimo klausimas. V. Koval apgailestavo, kad diskusijos dėl Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų importo į ES palengvinimo vyksta beveik nestabdomo rusiškų grūdų importo į ES kontekste. I. Hofmanas pabrėžė, kad mūsų šalis tvirtai rems Ukrainos prekybos su ES liberalizavimą, kartu ieškos būdų atverti trečiųjų šalių rinkas Ukrainos produkcijai bei taikyti griežtas priemones ribojant agresorių šalių importą į ES. Susitikime prisiminta ir balandžio mėnesį vykusiuose trišaliuose Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų bei ūkininkų delegacijų atstovų susitikimuose Vilniuje, Kyjive ir Varšuvoje pasirašyta deklaracija, kuria siekiama uždrausti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksportą bei tranzitą. Kalbėta ir apie tai, kad Lietuva toliau drąsins ir skatins savo įmones steigtis ir Ukrainoje, išnaudojant turimą gamybinių žaliavų potencialą.
Bendrame Lietuvos ir Ukrainos premjerų bei visų ministrų susitikime I. Hofmanas išdėstė tvirtą Lietuvos poziciją: „Remiame ne tik tolesnį Ukrainos ir ES prekybinių santykių liberalizavimą, bet tuo pačiu pabrėžiame ir bendrų trečiųjų šalių rinkų atvėrimo svarbą – tai leistų mažinti konkurencinę įtampą ES rinkoje. Vystoma ir netrukus pradedama taikyti grūdų kilmės tyrimo sistema leis maksimaliai sumažinti grūdų tranzitą iš agresorės šalies Lietuvos teritorijoje, o vėliau ir kitose šalyse. Mūsų palaikymas Ukrainai besąlyginis, todėl tęsime bendrus darbus kiek ir kol Ukrainai to reikės, kad būtų pasiekta pergalė ir narystė ES“.
Bendra Lietuvos parama Ukrainai jau viršija 1,5 mlrd. eurų, o pagal BVP dalį esame vieni pirmaujančių rėmėjų tarp visų pasaulio šalių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-23
Metas Europos inovacijų partnerystei: mokslininkai ir ūkininkai dirba tame pačiame lauke
Norisi išsaugoti ir panaudoti uogų išspaudose likusias vertingas medžiagas? Kaip prisitaikyti žemdirbiams prie ryškių klimato pokyčių? Kokių priemonių imtis, kad ūkininkas nebūtų savo darbo vergu – turėtų atostogas, pilnavertę tėvystę? Tokių ir panašių problemų sprendimus tikimasi rasti, pasinaudojant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencine priemone „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje”.
15 idėjų
Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas 2025 metams patvirtino Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektinių idėjų sąrašą, kurį sudaro 15 idėjų. Būtent šioms 2025 metų projektinėms idėjoms įgyvendinti (kai bus pritarta ir planams, ir paraiškoms) bus skirtas finansavimas pagal SP intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.
Nuo kitų metų sausio 6 d. iki vasario 14 d. kviečiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal šias projektines idėjas teikti EIP projektų įgyvendinimo planus. Visos idėjos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, augalininkystėje ypač aktualios ekstremalėjančios klimato sąlygos. Dėl sausros, kritulių, šalčio ir karščio patiriama didelių nuostolių. Reikalingi įvairūs sprendimai procesų efektyvumui ar spartesnei dirvos regeneracijai. Kaip tokiose situacijose galima rasti sprendimą?
Tam yra vienintelis būdas – ūkininkai kartu su mokslininkais, konsultantais ir ekspertais turi dirbti kartu. „Siekiama kad būtų rastas reikiamas sprendimas minimoms problemoms spręsti. Jei pavyks jį rasti, tuomet tai bus puiki išeitis ir kitiems panašias problemas turintiems ūkiams. Taip pat svarbu, jog ši priemonė pabrėžtinai nekomercinė. Čia nėra tikslo kuo daugiau uždirbti ar parduoti kokį išradimą – kaip tik norima rasti inovatyvų sprendimą konkrečiai problemai spręsti, kuris bus naudingas visiems to norintiems“, – konstatuoja Ž. Šukytė-Kraskauskienė.
EIP projekto įgyvendinimo planą gali teikti EIP veiklos grupė, kurią sudaro bent 2 skirtingų tipų subjektai, iš kurių vienas turi būti ūkio subjektas, o kitas – konsultantas ar mokslo, studijų institucijos atstovas. Vienam EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama. Paramos gavėjai taip pat įsipareigoja dalintis gaunamais projekto rezultatais.
Sprendimų paieškos Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja sako, kad sėkmingu galėtų būti laikomas toks projektas, kuriuo diegiamos naujos tvaraus ūkininkavimo technologijos, siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, įgyvendinus projektą, būtų gaunamas gausesnis ar geresnės kokybės derlius, mažesnis vandens suvartojimas bei mažesnis cheminių medžiagų naudojimas, o ūkininkai įgytų žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus.
Vieni tokių projektų pavyzdžių galėtų būti Vytauto Didžiojo universiteto EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro EIP projektas „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektas „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“.
Ž. Šukytė-Kraskauskienė paminėjo ir porą vertingų išradimų: „Už paramos lėšas buvo sukurti termoizoliacinių medžiagų pavyzdžiai iš avių vilnos, kurie leistų ūkininkams, auginantiems avis, turėti galimybę realizuoti vilną ir gauti papildomų pajamų. Sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje įdiegta mažo našumo biometano gamybos technologija su nulinėmis metano emisijomis į aplinką ir realiomis sąlygomis išbandyta ūkiuose su biometanu varoma žemės ūkio technika.“ Pašnekovė pabrėžė, kad šiuose projektuose be galo svarbus bendradarbiavimas, interaktyvus inovacijų kūrimas ir jų diegimas keičiantis žiniomis bei savo turima patirtimi.
EIP veiklos grupė veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatytas kiekvieno iš narių indėlis, nustatytos pareiškėjo bei partnerių tarpusavio teisės, aiškiai išdėstytos kiekvieno nario funkcijos, kiekvieno finansinis ir dalykinis indėlis į EIP projektą. „Dažniausiai iniciatyvą rengti ir įgyvendinti EIP projektus rodo mokslininkai, tačiau galime pasidžiaugti, kad turime ir tikrai aktyvių ūkininkų, kurie, turėdami išgryninę jiems aktualią problemą ar idėją, patys susiranda mokslininkus, galinčius padėti šią problemą spręsti. Ministerija suinteresuota, kad EIP projektinės idėjos būtent ir ateitų iš ūkininkų poreikių ir motyvacijos“, – sakė Ž. Šukytė-Kraskauskienė.
Šaltinis: 15min.lt, 2024-12-13
Ankstesnės žemės ūkio naujienos