Žemės ūkio naujienos: 2024-12-30

Primintina, jog paraiškų teikimo etapui buvo skirta 3,4 mln. Eur.

Susumavus paraiškoms suteiktus atrankos balus, paaiškėjo, jog paramos visiškai pakanka 26 paraiškoms, surinkusioms nuo 50 iki 75 atrankos balų – joms numatoma išskirstyti 1,95 mln. Eur.

Tuo tarpu didžiajai daliai pareiškėjų (41), surinkusių 45 atrankos balus, paramos lėšų pakako iš dalies. Dar 31 paraiškai, surinkusiai 40, 35 ir 30 atrankos balų, kvietimui skirtų paramos lėšų nepakako. Dėl papildomų lėšų skyrimo visiems šiems projektams sprendimą priims Žemės ūkio ministerija.

Primintina, kad parama skiriama labai smulkių ūkių valdytojams – fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems žemės ūkio produktų gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – nuo 25 000 Eur iki 100 000 Eur (priklausomai nuo projekte dalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus), kompensuojant iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-30

Kiekvienais metais Žemės ūkio ministerija organizuoja apklausas ir diskusijas su ūkininkais bei mokslininkais tam, kad būtų aptartos aktualiausios žemės ūkiui kylančios problemos ir iššūkiai. Jiems įveikti ūkininkai su mokslininkais jėgas iki šiol suvienydavo kurdami projektus, kuriems finansavimas buvo skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Dalis projektų, pradėtų pagal minėtą priemonę, dar tęsiami, jų rezultatai bus regimi 2025-aisiais. Tačiau netrukus bus duotas startas naujam projektų ciklui. Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo tvarkaraštis 2025–iesiems jau yra patvirtintas. Būtent vienas iš pirmųjų sausį startuojančių kvietimų – tai nuo sausio 6-osios iki vasario 14 dienos vyksiantis kvietimas „Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ (EIP) projektų įgyvendinimo planams teikti.

Geroji patirtis – ūkiuose

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“ artėja link pabaigos. Jam paramos buvo skirta pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Pasak projekto vadovo, VDU docento dr. Jurgio Pekarsko, projekto tikslas buvo patobulinti kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo inovatyvias technologijas. Rezultatai – jau regimi, ir jais planuojama pasidalinti surengus konferenciją. „Esu sukūręs technologiją, kurią norėjau perkelti į ūkius, kad į juos atvykę kiti ūkininkai pamatytų, kaip galima tinkamai kompostuoti kraikinį mėšlą ir iš komposto gaminti organines trąšas. Vienas iš projekto partnerių yra Mindaugo Kinderio mėsinių galvijų ūkis.

Jame, įgyvendinant projektą, buvo įdiegta nauja technologija: pačiame ūkyje yra kompostuojamas kraikinis mėšlas, o iš komposto gaminamos granuliuotos trąšos, kurios jau naudojamos ganykloms tręšti. Anksčiau ganyklose būdavo prastas daugiamečių žolių derlius. Dabar gi, pasėjus naujas daugiametes žoles ir kartu patręšus iš komposto pagamintomis granulėmis jos puikiai užderėjo. Tyrimų duomenys liudija ir tai, kad trąšos sumažino dirvožemio degradacijos procesą bei padidino jame organinės anglies atsargas. Tai – ypač svarbūs duomenys, nes Lietuvoje daug dirvožemio yra nualinta, ir be organinių trąšų jo atkurti nebeįmanoma“, – pasakojo dr. J. Pekarskas.

Plečia gamybos apimtis

Kitas VDU vadovaujamo projekto partneris yra bendrovė „Biodinamika“. Pasak dr. J. Pekarsko, šioje įmonėje pagal VDU mokslininkų sukurtą technologiją yra perdirbamas kraikinis mėšlas į įvairių frakcijų organines trąšas – birias, granuliuotas, skystas, o naujausias produktas yra gelinės trąšos. „Bendrovėje „Biodinamika“ šiuo metu yra diegiama naujausia technologija – greitasis kompostavimas, naudojant vadinamąjį vertikalų biofermentatorių.

Paprastai mėšlas yra kompostuojamas 4–6 mėnesius, tuo tarpu naudojant biofermentatorių tam pakanka vos mėnesio, ir tai paspartina organinių trąšų gamybos procesą. Naujausią šios įmonės produktą – gelines organines trąšas išbandėme projekto partnerio ūkyje įvairioms daržovėms tręšti. Galutinių jo poveikio dirvožemiui bei patiems augalams dar neturime“, – pasakojo mokslininkas. Dar vienas projekto partneris – tai Violetos ir Edmundo Giknių ūkis Kėdainių rajone, Dotnuvoje. Jame diegiama inovacija – gilusis skystų organinių trąšų įterpimas į dirvožemį.

„Ūkininkas E. Giknius yra sukūręs originalų agregatą, kurį naudojant trąšos į dirvožemį įpurškiamos maždaug 40 cm gylyje. Eksperimentavome su įvairiais biologiniais preparatais, pagamintu paties ūkininko – taip pat. Tai unikali ūkininko sukurta technologija, kuri padeda atstatyti dirvožemį iki giliausių sluoksnių. Bandymai ir šiame, ir M. Kinderio ūkyje dar bus tęsiami, bet projekto tikslą jau pasiekėme – įvykdėme tai, ką planavome: turime ir produktus, ir jų poveikio tyrimus“, – sakė dr. J. Pekarskas.

Prasideda naujas ciklas

Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėjos dr. Živilės Šukytės – Kraskauskienės, EIP priemonė susideda iš trijų etapų. „Pirmiausia būna identifikuojamos bei patvirtinamos projektinės idėjos. Tada susibūrusios EIP veiklos grupės teikia planus, o kai jie patvirtinami, skelbiamas kvietimas projektams teikti. Tad dabar prasideda naujasis EIP ciklas. Kadangi idėjos jau yra patvirtintos, sausio pradžioje bus skelbiamas kvietimas planams teikti. Jie bus vertinami, o gegužę bus kviečiama teikti jau pačius projektus.

Toks EIP ciklas apima maždaug metus, tad kasmet, rengiantis naujam etapui, atsižvelgiant į aktualumą yra pateikiamos naujos idėjos“, – sakė dr. Ž.Šukytė – Kraskauskienė. Pasak jos, EIP projektinių idėjų sąrašas buvo parengtas ir patvirtintas 2024-ųjų rudenį. „Žemės ūkio ministerija, įvertinusi tai, kad pagrindinis EIP intervencinės priemonės tikslas – spręsti aktualias ūkio problemas plėtojant aktyvų bendradarbiavimą bei diegiant inovacijas – kreipėsi į pagrindines žemės ūkio asociacijas prašydama identifikuoti pagrindines ūkio subjektų problemas. Šių asociacijų atstovų buvo prašoma su savo nariais tartis ir pateikti pasiūlymus, kokias aktualias problemas jie galėtų išskirti ir kurias būtų galima išspręsti įgyvendinant EIP projektus. Įvairiausi ūkio sričių atstovai įvardijo 28 problemas – visas jas aptarėme bendrame susitikime.

Jame dalyvavo ir mokslininkai, ir žemės ūkio sektoriuje dirbantys konsultantai, ir valdžios įstaigų atstovai. Po diskusijų buvo atrinktos pačios aktualiausios problemos. Tuomet Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas, atsižvelgdamas į gautą informaciją bei Žemės ūkio mokslo tarybos bei ŽŪM ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pritarė 15-ai EIP projektinių idėjų“, – paaiškino dr. Ž.Šukytė – Kraskauskienė.

Pavyzdžiui, konstatuota, kad svarbių augalų auginimas ekstremalėjančio klimato sąlygomis tampa problemiškas. Dėl sausros, kritulių, šalčio ir karščio patiriama didelių nuostolių, todėl reikia naujos, draugiškos aplinkai idėjos, susijusios su augalų atsparumo didinimu. Kita problema – biokontrolės priemonių panaudojimas ekologinės žemdirbystės sistemoje mažai tirtas, trūksta moksliniais tyrimais pagrįstų rezultatų, rekomendacijų bei jų naudojimo praktikoje. Taip pat konstatuota, kad labai nedideli šalyje yra ekologinių sertifikuotų vaisių, uogų ir daržovių plotai.

Užauginamos produkcijos kiekis nepatenkina šalyje augančios šių augalų rūšių paklausos rinkoje. Vadinasi, šį iššūkį taip pat reikėtų įveikti. Dar vienas pavyzdys – uogų išspaudose (žievelėse ir sėklytėse) lieka didelė dalis uogose sukauptų naudingųjų medžiagų, kurios nėra panaudojamos. Taikant šiuolaikines maisto perdirbimo technologijas būtų galima panaudoti šias išspaudas aukštos pridėtinės vertės maisto produktams kurti, sektoriaus našumui didinti.

Rezultatai pritaikomi ūkiuose

Pasak dr. Ž.Šukytės – Kraskauskienės, netrukus, 2025-ųjų sausio 6-ąją paskelbus kvietimą, bus renkami Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje projektų įgyvendinimo planai. Tokius planus galės teikti EIP veiklos grupės, kurias turi sudaryti mažiausiai du skirtingi subjektai – bendras jų skaičius nėra ribojamas. Vieni EIP veiklos grupės nariai turi užsiimti žemės ūkio, maisto ūkio arba miškų ūkio veikla, kiti – tai konsultantai arba mokslo bei studijų institucijos atstovai.

„Patirtis liudija, kad mokslo institucijos atlieka tyrimus, kurių rezultatai vėliau yra pritaikomi žemės ūkyje. Iš tikrųjų, įgyvendinant EIP projektus – bendradarbiaujant ūkininkams, mokslininkams, konsultantams – bandoma išspręsti konkrečiam ūkiui aktualią problemą, kuri taip pat gali būti svarbi ir platesniame racionaliame valstybės kontekste. Taigi čia be galo svarbus bendradarbiavimas, interaktyvus inovacijų kūrimas bei jų diegimas ūkiuose, o kartu – keitimasis žiniomis bei savo turima patirtimi“, – sakė dr. Ž. Šukytė – Kraskauskienė.

Jungtinė veiklos sutartis EIP veiklos grupė veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatytas kiekvieno iš narių indėlis, nustatytos pareiškėjo bei partnerių tarpusavio teisės, aiškiai išdėstytos kiekvieno nario funkcijos, kiekvienos jungtinės veiklos sutarties šalies finansinis ir dalykinis indėlis į EIP projektą. Taip pat numatyta ir tai, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, kokia yra kiekvienos jų atsakomybė ir pareigos įgyvendinant projektą bei apmokėjimo dalis partneriui.

„Dažniausiai iniciatyvą rengti ir įgyvendinti EIP projektus rodo mokslininkai, tačiau galime pasidžiaugti, kad turime ir tikrai aktyvių ūkininkų, kurie, turėdami išgryninę jiems aktualią problemą ar idėją, patys susiranda mokslininkus, galinčius padėti šią problemą įveikti. Ministerija suinteresuota, kad EIP projektinės idėjos būtent ir kiltų iš ūkininkų poreikių ir kad patys ūkininkai turėtų motyvaciją joms įgyvendinti. Mes savo ruožtu organizuojame apklausas, diskusijas. Savo ruožtu VDU organizuoja EIP kontaktų muges, kuriose taip pat gali atsirasti pradžia ūkių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimui“, – sakė pašnekovė.

Rezultatai pasiekiami visiems

Pasak dr. Ž. Šukytės – Kraskauskienės, EIP projektai – tai ne pelno siekiančios iniciatyvos. Jos yra skirtos konkrečioms, kad ir mažoms ūkio lygmens problemoms išspręsti bendradarbiaujant ūkininkui ir mokslininkui arba konsultantui. „Taip pat ieškoma tokių šių problemų sprendimų būdų, kurių rezultatai bei galimybės juos įdiegti būtų prieinamos visiems, tad labai svarbus yra EIP projektų rezultatų viešinimas“, – akcentavo pašnekovė. EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama. Jos gavėjai taip pat įsipareigoja dalintis gaunamais projekto rezultatais. Jais gali naudotis bet kas, kam tai yra aktualu.

„Sėkmingu galėtų būti laikomas toks projektas, kuriuo diegiamos naujos tvaraus ūkininkavimo technologijos, siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, įgyvendinus projektą, būtų gaunamas gausesnis arba geresnės kokybės derlius, mažesnis vandens suvartojimas bei mažesnis cheminių medžiagų naudojimas, o ūkininkai įgytų žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus. „Jau įgyvendinti projektai yra svarbūs ūkiams.

Pavyzdžiui, už paramos lėšas buvo sukurti termoizoliacinių medžiagų pavydžiai iš avių vilnos, kurie leistų ūkininkams, auginantiems avis, turėti papildomas galimybes realizuoti vilną ir gauti papildomas pajamas. Buvo sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje įdiegta mažo našumo biometano gamybos technologija su nulinėmis metano emisijomis į aplinką ir realiomis sąlygomis išbandyta ūkiuose su biometanu varoma žemės ūkio technika ir transportas. Įvairios koncentracijos biometanas buvo gaminamas iš žemės ūkio žaliavų“, – projektų rezultatais pasidalino dr. Ž.Šukytė – Kraskauskienė.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, ltrytas.lt, 2024-12-30

USDA duomenimis, pasaulinio kviečių sunaudojimo 2024–2025 m. prognozė padidinta 0,87 mln. t ir turėtų sudaryti 803,41 mln. t. Kviečių sunaudojimo prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio jų sunaudojimo pašarui ir pramonei Kazachstane.

Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų sumažėti 1,15 mln. t ir sudaryti 214,67 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl numatomo mažesnio kviečių eksporto į Turkiją ir Kazachstaną. Kviečių importo prognozė pasaulyje sumažinta 0,76 mln. t ir turėtų sudaryti 210,01 mln. t.

Naujausiais USDA duomenimis, 2024–2025 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų sumažėti 0,15 mln. t (iki 257,57 mln. t). Mažesnės kviečių atsargos prognozuojamos Argentinoje, Kinijoje ir Brazilijoje. Kviečių atsargų sumažėjimą dalinai turėtų kompensuoti laukiamos didesnės atsargos Kazachstane ir Turkijoje.

2024 m. lapkričio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2024–2025 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su spalio mėn. prognoze, sumažinta 0,4 mln. t (iki 1,5 mlrd. t). Mažesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Meksikoje, Turkijoje ir ES, bet turėtų būti didesnis Ugandoje, Malavyje, Baltarusijoje, Mozambike, Kenijoje ir Kamerūne. Miežių derliaus prognozė sumažinta Rusijoje, bet miežių derliaus sumažėjimą šioje šalyje dalinai turėtų kompensuoti laukiamas didesnis miežių derlius Kazachstane.

Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2024–2025 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 3,36 mln. t ir turėtų sudaryti 1,51 mlrd. t. Bendra 2024–2025 m. kitų grūdų eksporto ir importo prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta atitinkamai 1,36 mln. t (iki 228,88 mln. t) ir 1,41 mln. t (iki 221,91 mln. t). Pagrindiniai pasaulinės prekybos pokyčiai 2024–2025 m. apima mažesnį kukurūzų eksportą iš Brazilijos ir Pietų Afrikos, bet didesnį iš Birmos ir Ugandos. Prognozuojamas mažesnis miežių eksportas iš Rusijos. Kukurūzų importo prognozė sumažinta į Kiniją ir Malavį, tačiau padidinta į Meksiką, Vietnamą, Turkiją ir Peru.

Kitų grūdų atsargų prognozė 2024–2025 derliaus metų pabaigoje sumažinta 2,50 mln. t ir turėtų sudaryti 329,85 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 2,38 mln. t (iki 304,14 mln. t). Mažesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Kinijoje. Kukurūzų atsargų sumažėjimą dalinai turėtų kompensuoti laukiamos didesnės atsargos Meksikoje, Ugandoje ir Kanadoje.

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 22(458), 2024-12-19

Žemės ūkiui skiriamų ES Modernizavimo fondo kompensacinių išmokų tikslas yra paskatinti žemdirbius auginti žemės ūkio augalus tiesioginės arba juostinės sėjos būdu, kuris užtikrina energijos ir darbo laiko sąnaudų sumažinimą, technikos tausojimą ir sukuria palankias sąlygas pagerinti dirvožemio būklę.

Lietuvos žemdirbiai bearimes technologijas taiko vis dažniau. Šiemet deklaruotas bearimio ūkininkavimo plotas sudarė daugiau kaip 1,4 mln. ha, iš jų tiesioginės ir juostinės sėjos būdu apsėtas plotas – apie 105 tūkst. ha.

2024 m. įsigytų tiesioginių sėjamųjų vidutinis darbinis plotis, palyginti su 2022-2023 m., padidėjo beveik 50 proc. ir siekė daugiau kaip 7 metrus. Šie duomenys rodo, kad ūkininkai siekia optimizuoti sėjos laiką ir nori teikti tiesioginės sėjos paslaugas kitiems ūkininkams, kuriems įsigyti minėtą sėjamąją yra per didelė finansinė našta.

Tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti iš ES Modernizavimo fondo 2022–2026 m. iš viso skirta 30 mln. eurų. Sausio mėnesio kvietimui skyrus likusius 11 mln. eurų, tikėtina, kad visa 30 mln. eurų suma bus įsavinta beveik dviem metais anksčiau negu planuota.

Paraiškos ir kiti reikalingi dokumentai turi būti pateikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai per informacinę sistemą APVIS.

Svarbu žinoti:

* Investicinė priemonė turi aiškiai nustatytą pasiekimo rodiklį. Norintys gauti kompensaciją už, pavyzdžiui, įsigytą 5 metrų darbinio pločio sėjamąją, turi sutaupyti 15 tūkst. litrų degalų per ūkinius metus.

* Atsisakomos lengvatinio akcizų tarifo degalų normos dalis yra tiesiogiai susijusi su įsigyjamos sėjamosios darbiniu pločiu – kuo platesnė sėjamoji, tuo daugiau lengvatinio akcizų tarifo degalų reikės atsisakyti, nes su platesne sėjamąja optimaliai galima apsėti didesnį plotą ir tuo pačiu daugiau sutaupyti degalų.

* Paraiškas gali teikti ir keli susikooperavę ūkininkai, raštiškai susitarę, kuris iš jų kokio lengvatinių degalų kiekio atsisakys.

Žemės ūkio ministerija taip pat primena, kad taikantys bearimę technologiją ir deklaravę bearimius pasėlius, papildomai gaus po 66 eurų priemoką už tiesioginės sėjos būdu auginamas žemės ūkio kultūras arba po 20 eurų už pasėlius, auginamus taikant minimalų viso dirvos paviršiaus purenimą. Šios priemokos yra skiriamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-30

Įjungę „pilną pavarą“

Daržovių raugimo profesionalo, dviem kryptimis dirbančio daržininko Valdo Juškos ūkis Giedručių kaime žinomas jau ne tik Zanavykijoje. Šio ūkio produkcija keliauja pas vartotoją tiesiai iš ūkyje veikiančios raugyklėlės. Raugintų daržovių paklausa labiausiai išauga atvėsus orams.

„Mūsų cechelis dabar dirba pilnu tempu, o pats raugimo sezonas prasidėjęs nuo spalio mėnesio. Netikėjome, nes dar buvo šilta, bet kai įjungėme „pilną pavarą“, tai darbo visą laiką labai daug ir jo apsčiai turėsime iki švenčių, o vėliau – jau atsikvėpsime“, – kalbėjo Marijampolėje šventinėje mugėje prie prekystalio sutiktas daržovių augintojas ir perdirbėjas iš Šakių rajono.

Anot V.Juškos, jie nedejuoja, kad šie metai buvo blogi. Žinoma, anot jo, lauke augintiems agurkams šiemečiai karščiai ir vėl nebuvo palankūs – agurkams trūko drėgmės. Taip pat ir vienos veislės kopūstai laukuose šiemet užaugo prasčiau, bet, apibendrintai vertinant, išaugintų daržovių derliai buvo geri, nes ūkis jau moka pasirinkti ką auginti. Daugiausia ir išaugina įvairių veislių kopūstų bei agurkų.

Keliomis verslo kryptimis dirbantis ūkis vadovaujasi taisykle „nuo sėklos, savo lysvės iki vartotojo stalo“. Ko reikia perdirbimui, raugyklėlės asortimentui, stengiasi užsiauginti patys savo lysvėse, tuomet žino, ką išaugino, ir gali garantuoti daržovių kokybę. Ko pritrūksta, ko patys neturi, perka iš vietos ūkininkų.

Raugia ne bet kaip

Kaimo verslo sumanytojas V.Juška „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad jie šiemet į muges per Lietuvą nevažinėja, nes tokioms išvykoms tiesiog neturi laiko. „Mes tik Šakiuose dalyvaujame mugėse. O Marijampolė – išimtis. Kartą dalyvavome – patiko, tai į Marijampolę ir važiuojame, o kitur prekiauti nesusigundome“, – prisipažino jis.

Suvalkijos sostinėje marijampoliečiai ragavo daržininko V.Juškos siūlomų raugintų agurkų ir gyrė subtilų skonį. Agurkų raugimo recepto paslaptį atskleidęs ūkio šeimininkas teigė, kad labai daug visko įdeda natūralaus – iš lysvės, sodo.

„Visų pirma raugimui reikia juodųjų serbentų, vyšnių, krienų lapų, krapų, česnakų. Viską stengiamės patys užsiauginti, o ko jau nesugebame ar nespėjame užsiauginti ir nuskinti, tada skelbiame, kad superkame lapus, ir jų tuojau pat gauname tiek, kiek reikia raugimo procesui. Pačius agurkus savo ūkyje auginame lauko grunte. Dėl to ir skanu“, – aiškino ūkio šeimininkas.

V.Juška lygino, kad iš kitos pusės – lengvesnis būdas prisiauginti agurkų šiltnamyje ir perdirbti šiltnaminius agurkus. Juos lengviau apdoroti – nuplovęs sumaišei ką reikia, užpylei, ir viskas. Grunte augę suskinti agurkai būna aplipę žemėmis, juos reikia daug kartų plauti, sunaudojama daug vandens, tai atima daugiau laiko. Bet vis tiek grunte užaugę agurkai, V.Juškos įsitikinimu, raugimui yra nepamainomi, daug tinkamesni.

Be agurkų, jie užaugina ir raugia didelius kiekius kopūstų. Jų paruošimo būdas vėl toks pat – raugia tik natūraliai, be jokių „užpiltinių variantų“. Juškai natūraliai iš kopūstų išgauna skystį, be to, labai gerai išvėdina, skanina spanguolėmis, kmynais. Dėl atidirbtos receptūros jų ceche rauginti kopūstai jiems ir pavyksta, įgauna skanią rūgštelę. „Daug meilės gamindami dedame“, – tarsi juokais prisipažino ūkio atstovai.

Receptūros iš gyvenimo

Anot daržininko, tiek raugimui, tiek salotoms kruopščiai atsirenka tinkamiausias kopūstų veisles, mėgsta taisyklę „kas tinkamiausia šią sekundę“. Pasirenka tinkamas išauginti rudeniui ar tinkamas ruošti salotoms. Kai vienų veislių augalai jau eina į pabaigą, prasideda kitų veislių derlius, o vėliausiai būna perdirbami žieminiai kopūstai.

Renkasi skirtingus daržovių pjaustymo būdus, pavyzdžiui, rauginimui morkos pjaustomos šiaudeliais, o burokėliai – griežinėliais. Ruošia trijų daržovių – tarkuotų burokėlių, morkų ir kopūstų – „miksą“. Skoniu nenusileidžia virtų burokėlių, sumaišytų su raugintais kopūstais, salotos.

Vieno produkto atsiradimo istorija prasidėjo įdarbinus ūkyje ukrainietę. Ji pagamino salotas ir pavaišino bendradarbius. Ūkio savininkams ukrainietiškai paruoštos daržovių salotos patiko ir prigijo ceche.

„Receptas yra ukrainietės. Mes dar vėliau patobulinome, kad patiktų ir kitiems žmonėms. Kažko gal mažiau, kažko šiek tiek daugiau dėjome. Bendromis jėgomis išgavome tinkamiausią skonį. Ukrainietiškas receptas atlaikė išbandymą, sėkmingai įsiliejo į rinką“, – apie tai, kaip kartais netikėtai gimsta receptūros, kalbėjo Šakių krašto daržininkas, daržovių perdirbėjas.

Gerą idėją padovanojusi ukrainietė daugiau kaip metus dirbo Juškų ūkyje. Būtų pasilikusi ir dar ilgiau, nes šis darbas jai patiko, bet jos vyras išvyko dirbti į Lenkiją. Gyventi atskirai šeima nenorėjo, todėl ir žmona išvažiavo į Lenkiją.

V.Juška minėjo, kad gan populiarūs ir jų ceche pilstomi fermentuoti gėrimai: raugintų kopūstų sultys bei burokėlių sunka – skystis nuo raugintų burokėlių. Kopūstų sultis vadina vitaminų šaltiniu. Žmonės kopūstų sultis vartoja norėdami atstatyti žarnyno veiklą, vietoje gerųjų bakterijų.

Mėsos perdirbėjai jaučia „pulsą“

UAB „Kumpeliukas“ iš Kauno Marijampolės mugėje siūlė platų mėsos gaminių asortimentą ir stebėjo, kad žmonių perkamoji galia labai panaši, kaip ir praėjusiais metais. „Visiems žmonėms reikia valgyti. Tuo labiau kad tokio maisto, kokį pagamino bendrovė, parduotuvėse nėra. Vis tiek žmonės pasiilgsta natūralesnio maisto ir atėję kažką išsirenka“, – pastebėjo bendrovės pardavėjas Kęstutis Vaitiekūnas.

Jo teigimu, „Kumpeliukas“ – tai tik bendrovės pavadinimas, o gaminamos produkcijos pasiūla – plati. Įmonė gamina per 30 rūšių mėsos gaminių: dešras, kumpius, lašinius, šonkaulius, karkas, mėsą vytina ir sūdo, verda šaltieną, ruošia kepenų paštetą, mėsos vyniotinius, karšto rūkymo vištieną. „Negaliu pasakyti, kad šie metai buvo blogi, bet negaliu pasakyti, kad jie ir labai geri. Vidutiniai metai“, – metams baigiantis prisipažino UAB „Kumpeliukas“ atstovas.

Žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, kaip ir kitų šakų atstovai, susiduria su įvairiomis problemomis. „Kaip ir paprastam žmogui kiekvieną dieną kyla problemų, taip ir pas mus jų yra. Šiandieną opiausios problemos, kad labai banguoja pirkimas. Labai jaučiasi, kada žmogus gavo atlygimą, kada senjoras gavo pensiją, dar labiau jaučiam mėnesio pabaigą. Pagal tai taip ir svyruoja pirkimai, o mums reikia žaliavas pirkti, nes yra technologinis procesas, yra laikas, kol įsisūdo mėsa, turime labai reguliuoti produkcijos kiekius. Mėnesio pradžioje, kada žmonės gauna atlyginimus, ir apie 10 dieną, produkcijos galime turėti daugiau. O į mėnesio pabaigą visko reikia gaminti kur kas mažiau. Svyravimai tokie dideli, kad skiriasi net iki 50 proc.“ – apie tai, kad lietuviai linkę greitai išsileisti pinigus, o mėnesiui baigiantis kai kurie jų neturi net maistui, pasakojo K.Vaitiekūnas.

Pardavėjas taip pat neneigė, kad kai kurie dar labiau pradėjo „spaustis“ prieš didžiąsias šventes. Gruodžio mėnesį pirko žymiai mažesnius maisto kiekius. Ne vienas pardavėjui aiškino, kad daug maisto pirks prieš pat šventes, nes artimiesiems renka šventines dovanėles, susidaro daug išlaidų, dar pirks eglutę, todėl taupo paskutinėms metų savaitėms.

12 metų gyvuojanti Kauno rajono UAB „Kumpeliukas“ per savaitę pagamina 7–8 tonas gatavos produkcijos. Prie kiekvieno gaminio kainos, taip pat ant kiekvieno įmonės lipduko nurodyta, kad produktas kaimiškas. Anot pardavėjo, bendrovės ceche mėsa ruošiama natūraliai: rūkymo procesui jie naudoja alksnio malkas, sūdo druska, skanina pipirais, lauro lapais. Tiesa, patys gyvulių neaugina, žaliavą perka iš gyvulininkystės kompleksų. Patys brangiausi gaminiai iš lietuviškos kiaulienos, bet perka ir estišką, lenkišką, vokišką mėsą.

„Būtų geriausia, kad mums netrukdytų dirbti, nes kai kada, kai valdžia pagelbėja, tai pasidaro atvirkščiai – dar blogiau“, – pridūrė pašnekovas.

Kuo mažesnis miestelis, tuo geriau

Prieškalėdinėse mugėse šiemet teko dalyvauti ir Kauno rajono UAB „Norvelina“, kuri taip pat užsiima mėsos perdirbimu kaime, netoli Domeikavos bei Vandžiogalos. Iš šeimos verslo išaugusios į turinčią maždaug 40 darbuotojų bendrovės vadybininkas Marius Macijauskas neslėpė, kad prekybos mugėse sėkmė dažnai priklauso net nuo regiono.

„Kad ir kaip būtų keista, šiemet mums pasisekė Visagine. Visai nemažai nupirko mėsos gaminių. O į Visaginą iš pradžių net nenorėjau važiuoti, buvau nusivylęs, kad ten teks dirbti. Bet visaginiečiai, pasirodo, mažai turi pramogų, jie neišpuikę, ne „didmiestiečiai“, mugės laukė, joje pirko. Neseniai buvome Vilkaviškyje – eglutės įžiebimo šventėje, tai ten mugėje žmonės pirko labai prastai. Pati šventė gal daug žmonių nesurinko, dar ir oras Vilkaviškyje pasitaikė prastas, pūtė šaltas vėjas, tai nebuvo nieko gero“, – įspūdžiais iš miestų ir mažų miestelių šventinių mugių dalijosi M.Macijauskas.

Savo prekybos palapinėje Marijampolėje jie siūlė naminės duonos, karšto ir šalto rūkymo, sūdytų mėsos gaminių, gabalinės mėsos dešrų. Nors pagrindą sudarė tradiciniai mėsos produktai, atsivežė ir šiandieniniam žmogui patinkančių smulkių dešrelių, kurios, pasak gamintojo atstovo, yra ne mažiau populiarios už tradicinius mėsos gaminius. Šios įmonės produkcijos išskirtinumas – nemažai daliai receptūrų ir pagal jas pagamintiems gaminiams suteiktas tautinio paveldo ženklas.

UAB „Norvelina“ gabalinės mėsos, kumpio kainos svyruoja nuo 10 iki 15 Eur, priklausomai nuo kokybės, nuo pagaminimo būdo, iš kur pirkta žaliava. Dešros – irgi nuo 10 Eur, o vytintos dešros gali ir 30 Eur/kg kainuoti.

„Nepastebėjom, kad labai skųstųsi kainomis. Žinoma, yra žmonių, kurie mažiau uždirba, senjorai pasiskundžia, sako, kad parduotuvėje pigiau, bet parduotuvėje kokybė kita, ten fabrikai gamina, yra naudojama nemažai priedų. Mūsų produkcijoje nėra konservantų, naudojamas natūralus konservantas – druska, natūralūs prieskoniai – česnakai, pipirai. Kai grybai rudenį prasidėjo, buvo labai populiarūs lašiniai. Jų kaina prasideda nuo 10 Eur, pagal pagaminimo būdą“, – vardijo vadybininkas.

Mėsos perdirbėjai aiškino, kad kur kas daugiau gamintų iš lietuviškos žaliavos, bet yra kaip yra. Dabar daugiausia žaliavos atsiveža iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, kitų ES šalių. Pagamina ir iš lietuviškos žaliavos, bet kur kas mažiau.

„Gal ir gamintume viską vien iš lietuviškos žaliavos, bet ir kainos automatiškai kandžiojasi. Dabar kiaulių augintojams Lietuvoje labai sunkios veiklos sąlygos“, – aiškino pašnekovas, pripažindamas, jog ir tokiems smulkiems perdirbėjams, kaip jie – ne „katino dienos“. Ypač metų pradžioje, kuomet po švenčių – sausio mėnuo – mėsos gamintojams būna iš viso „sausas“. O ir gruodį pirkėjų antplūdžio nėra – nemaža dalis šalies gyventojų laikosi katalikų tradicijų ir pasninkauja, todėl valgo mažiau mėsos.

Be to, naujų iššūkių nuo kitų metų prikūrė ir valdžia, nutarusi didinti minimalų mėnesinį atlyginimą. „Nieko nepadarysi, tokie įstatymai ir prie jų taikysimės. Gali būti, kad atlyginimų didinimas tiesiog atsilieps produktų kainoms, nes mums reikės kažkaip išsilaikyti. Nemanau, kad kažkas bus atleistas iš darbo. Greičiau tiesiog teks branginti produkciją. Gal šiek tiek daugiau sumokės pirkėjai, nes kažkas išaugusią savikainą turės padengti, juk nuostolingai nedirbsime. Neišeina taip“, – kalbėjo M.Macijauskas.

Trūksta vartotojų švietimo

Mindaugas Maciulevičius,

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas

Kai Lietuvoje pradėjo kurtis ūkininkų turgeliai, apie juos buvo daug kalbama ir rašoma. Ir laikraščiuose, ir per radiją, ir per televiziją. Buvo labai geras fonas. Kalbindavo ūkininkus ir vartotojus, nuolat diskutuodavo apie kainas ir visa kita. Tuomet visuomenei tai buvo naujovė, buvo įdomu, o kai turgeliai tapo kasdienybe, jaunoji karta net neturėjo galimybės pajusti, ką tai reiškia įsijungti į šį judėjimą.

Dažnas jaunas žmogus gal net ir nežino, kad yra tokie ūkininkų turgeliai ir kur jų ieškoti. Mes matome, kas ateina pirkti – tai jau daugiau vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas labiau mėgsta pirkti parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose. Galbūt juose ir ieško bei randa ekologiškos produkcijos, bet vargu ar jie žino, ar iki jų priėjo tokia informacija, kad Lietuvoje dar yra ir ūkininkų turgeliai, kur gamintojai nuolat atveža šviežią produkciją.

Mūsų, kaip kooperatyvo, filosofija visada buvo tokia, kad reikia bendradarbiauti ir su prekybos tinklais. Akivaizdu, jaunoji karta vis dėlto yra dirbantys žmonės ir jie rytais, kada veikia turgeliai, dirba. Mes galėtume prisitaikyti – galbūt kažkur organizuoti vakarinę prekybą, gal savaitgaliais prekybą organizuoti prisiderinant prie rytais dirbančių žmonių poreikių. Tačiau kol kas nematome tokio poreikio. Tad, manyčiau, reikėtų didelės informacinės sklaidos apie ūkininkų turgelius, apie smulkių ūkių, perdirbėjų produkciją, taip pat ir tai, kad jeigu sveikiau maitiniesi, tai tuo pačiu yra geresnė tavo paties sveikata, mažiau reikia socialinių ir sveikatos draudimo išmokų. Ne veltui visa ES įsijungusi į šį diskursą.

Kitas dalykas – mūsų tautinis paveldas, tradicijos. Reikėtų jas tarp jaunimo šiek tiek atgaivinti ir populiarinti. Dabar būkime „biedni“, bet teisingi. Buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vadovavimo metu sukurtas reklaminis vaizdo siužetas, kuris turėjo skatinti ūkininkų turgelius, labiau buvo antireklama nei reklama. Reikia, kad tai darytų kūrybingi ir suprantantys žmonės. Galų gale turgelis nėra vien prekyba. Turgelis yra ta vieta, kur ateini pabendrauti su žmonėmis. Apie 16 metų mes taip dirbame. Kviečiu atėjus pastovėti ir pasiklausyti turgeliuose, apie ką šnekasi susitikę žmonės. Tai čia yra ne su prekybos centro lentyna šnekėtis, čia žmogus su žmogumi kalbasi.

Galbūt kažkiek įtakos turi ir perkamoji galia, bet aš su tuo nelabai norėčiau sutikti vien dėl to, kad mes kasmet turtingėjame, minimalus ir vidutinis atlyginimas auga. Žinoma, jei lyginsi kainas, tai, pavyzdžiui, Vilniaus Tymo turgelyje produktai išties yra brangesni, bet ten dažniausiai prekiaujama nišiniais produktais. Didžiojoje dalyje kitų ūkininkų turgelių kai kurie produktai net pigesni negu prekybos centruose. Be to, ir produktas produktui nelygu: vargu ar galima lyginti dešrą, kuriai pagaminti naudojama vien mėsa, su produktu, kuriame mėsos yra gal tik 40 proc., o visa kita – bala žino kas. Tai irgi reikėtų įvertinti. Žmonės, kurie mėgsta maitintis kokybišku maistu, lengvai atsirenka. Tačiau kol kas tokių vartotojų dar nėra didžioji dauguma, todėl vartotojus reikia šviesti. Įdėjus į tai daugiau pastangų dabar, situacija ilgainiui tikrai stabilizuosis.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-12-19