Žemės ūkio naujienos: 2025-01-13

Jų ūkyje keturiasdešimt karvių, kiek pieno lieka, ūkininkas parduoda perdirbėjams. Apie pieno supirkimo kainas dabar nedaugžodžiauja.

„Šiai dienai labai geros, nuostabiai geros“, – teigė A. Jonutis.

Tokių, sako, neatsimenantis, tačiau perdirbėjams daugiau pieno parduoti neplanuoja.

„Dabar, kai pasiskaičiuojame, tai kaina gal ir nebloga, galbūt norėtųsi ir grįžti, bet galbūt nėra tokio stabilumo, tai pasiliekame prie šios pardavimo strategijos“, – sakė ūkininkas.

Perdirbėjų atstovas sako: ir jiems norėtųsi stabilumo, pieno supirkimo kaina Lietuvoje esą jau perkopė ES vidurkį.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, praėjusį lapkritį, palyginti su 2023-ųjų, natūralaus pieno supirkimo kaina – maždaug trečdaliu didesnė.

„ES vidurkis yra, kad nesumeluočiau, 52,3 cento, pas mus vidutinė kaina yra 56,7 cento, bet jei lyginame savo pieno gamintojus su Europos pieno gamintojais, tai reikėtų lyginti tuos stambiuosius, o stambiesiems mokama yra 60,5 cento už kilogramą žaliavinio pieno“, – aiškino pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.

Prekybos centre kalbinti kauniečiai sako – pieno produktai vis brangesni.

„Brangiau, brangiau, bet aš, kai man reikia, aš ir perku“, – teigė vienas iš kalbintų pirkėjų.

„Mano manymu, kefyras pabrango, pienas pabrango. Perkat vis tiek? Perkam, reikia“, – teigė kita kalbinta gyventoja.

Žemės ūkio duomenų centras skaičiuoja, kad pernykštį lapkritį, palyginti su 2023-ųjų, parduotuvėse brango pienas, sviestas, kai kurie sūriai. Didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje atstovai teigia, per metus vidutinės pieno produktų kainos šoktelėjo kiek daugiau kaip trimis procentais, daugiausia – grietinėlės ir grietinės.

„Dar pažiūrėsiu ar mano grietinė, kurią perku labai pabrangusi, nes pirkau po naujų metų, tai ta pati kaina buvo. (…). Euras dvidešimt šeši, tai kažkur apie dešimt procentų“, – sakė viena kaunietė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Astridos Miceikienės, įprasta, kad žiemą žaliavinio pieno kaina didėja, o vasarą – krinta. Tačiau tai esą dar nereiškia, kad vėliau pigs ir pieno produktai.

„Kaštai didėja, juo labiau esame naujų mokesčių tarifų, akcizų laikotarpyje, kuomet nuo sausio įsigaliojo didesni akcizai energetiniams produktams, tai reiškia, kad tai turės įtaką ir galutiniams vartotojams“, – komentavo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.

Perdirbėjų atstovas sako, sunku prognozuoti, kaip keisis ir pieno supirkimo kainos.

„Mes, Lietuvos pieno perdirbėjai, eksportuojame beveik 70 procentų pieno produkcijos ir priklausomi nuo eksporto rinkų, tai va tas kainų svyravimas, viskas priklausoma nuo pasaulinių biržų, nuo pasaulinių rinkų, kada kainos produktų kyla, pagrindinių produktų, automatiškai mokama už pieną, už žaliavą didesnę kainą“, – kalbėjo E. Simonis.

Profesorė sako, didesnės kainos ir dėl to, kad pienines karves auginančių ūkių mažėja, tačiau pieno produktų perkama daugiau.

„Europoje dabar apie 31 procentą visų pieno produktų pasaulinės rinkos užima. Kai tuo tarpu dar prieš keletą metų dar buvo 37 procentai, tai persiskirsto rinka iš Europos į Aziją, Indiją, Pakistaną (…) taip pat Kinija labai intensyviai pradėjo pati skatinti pieno gamintojus“, – teigė A. Miceikienė.

Kai kurie rinkos dalyviai sako, kad Lietuvos pienininkystės sektoriuje bus permainų, kai „Agrokoncerno“ įmonių grupė pastatys planuojamą perdirbimo įmonę ir karvides. Jose ketinama auginti iki 10 tūkstančių, o plečiantis – du kartus tiek karvių.

Šaltinis: Jūratė Anilionytė, lrt.lt, 2025-01-12

Kantriai laukė žiemos

Kalesninkų kaime (Alytaus r.) ūkininkaujantis fizikos mokslų daktaras Alfonsas Peckus jau daug metų gamtos mokslo žinias praktiškai pritaiko savame ūkyje, bet pats save labiau priskiria ūkininkų mėgėjų grupei, nors plėtoja aukštos reprodukcijos sėklų sėklininkystės ūkį. Jam mieliau auginti retuosius lietuviškus augalus, nei tradicinius kviečius, bet ir šių neatsisako. „Bent mūsų krašte, Dzūkijoje, ant šių molių žiemojantiems pasėliams iki sausio viskas buvo gerai“, – tikino A.Peckus.

Šiemet jo ūkio laukuose žiemoja įvairių tipų speltinių ir paprastų kviečių, taip pat dobilai, liucernos. Kitas kultūras dzūkas sės pavasarį. Jeigu toliau žiemą nebus sniego ir jis ilgiau neužsilaikys, anot A.Peckaus, laukuose javai ir toliau gražiai žaliuos, nes jie tiesiog dar neužmigę. Ūkininko pastebėjimu, reiktų, kad vieną kitą dieną pašaltų, tada jiems „suveiktų“, kad jie yra žieminė kultūra, o po to galėtų ir vėl atšilti.

„Jeigu žieminius javus pasėtume pavasarį, jie paaugtų ir lauktų žiemos. Nes jie negali toliau vystytis – reikia šalčio. Tad jeigu šiemet visai žiemos nebus, tai jie, matyt, lauks žiemos arba priims kažkokį kitokį sprendimą. Manau, niekas to nežino, bet tai, kad iki šiol nebuvo žiemos, dar nieko nereiškia. Lietuvoje gali būti vienokių ir anokių žiemų. Anksčiau ar vėliau žiema ateina. Prognozės rodo iki kelių laipsnių šalčio. Gali užtekti. Bet neduok Dieve, kad tokia žiema būtų, kaip kitur, kur yra jau 2 m sniego danga. Tai mums būtų katastrofa. Gal ne pasėliams, bet patiems ūkininkams“, – juokdamasis kalbėjo A.Peckus.

Pasak jo, nieko negali žinoti, kas bus, kai keičiasi klimatas ir orai nenuspėjamai įvairūs. Jis sau ir visiems kolegoms ūkininkams pataria ramiai laukti pavasario ir nesukti sau galvos, nes ūkininkas nieko negali padaryti, negali įsikišęs pakeisti gamtos dėsnių. Šiemet Kalėdos buvo besniegės. A.Peckus to nepeikia, sako, kad visaip gerai, bet jam asmeniškai geriau, kad nebūtų labai žvarbu. „Žmogus pripranti prie visko. Yra sniego – gerai, bet kai lyja ir tokia pliurzė, nuolatos šlapia, tai blogiau – purvynai kaime irgi labai nusibosta“, – pastebėjo ūkininkas iš Kalesninkų kaimo.

Šaltis pristabdytų ligų plitimą

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Petro Kulikausko teigimu, gruodis šią žiemą vis dar buvo labai šiltas, todėl laukuose nebuvo įšalo, visur buvo šlapia, tad sunku ir kiek ankstoka prognozuoti, ar palanki šiemetė žiema augalams, pasėliams. Tuo pačiu vedėjas nuogąstavo, kad tokiomis nežiemiškomis sąlygomis labai neišsiplėtotų įvairios ligos, kai šaltis neiššaldė kenkėjų. Dėl to labai priklausys, koks bus žiemos sezono tęsinys – ar ir toliau lauksime žiemos, ar žiema pagaliau pasirodys.

„Kol kas stebėti pasėlių dar nevažiuojame, jų nestebime, tai nėra ir mūsų tiesioginis darbas, atsiliepimų iš pačių ūkininkų irgi dar neturime surinkę. Tik patys, kiek matome, kad žemėje įšalo nėra, iki sausio Tauragės rajone stipresnio pašalimo ir nebuvo, pasitaikė tik trumpalaikių pačiame žemės paviršiuje“, – aiškino vedėjas.

Jis pasidžiaugė, kad gruodžio viduryje vėtra Tauragės krašte didesnių nuostolių žemės ūkiui nepadarė, stiprus vėjas tik pavartė medžių. Gal pavienių nuostolių ūkiai patyrė, bet garsesnių įvykių dėl vėtros fiksuota nebuvo. „Būtų geriau, kad žiema ateitų, šaltis reikalingas kenkėjams naikinti, neleidžia plisti ligoms. Tai jeigu bus šilta, pasėliai bus silpnesni – šilti orai daro savo poveikį“, – teigė P.Kulikauskas.

Aukštaičiai ir suvalkiečiai sunerimę

„Dabar ūkininkai iš tiesų dar nerauda, bet jeigu užsnigtų laukus nepašalus, tai būtų labai prastai. Ypač rapsams tai būtų blogas scenarijus“, – VL teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. Jos manymu, jeigu pirma užšals ir pasnigs, tada nebus jokios tragedijos, bet viskas turi eiti iš eilės: pirmiausia turi užšalti, paskui – užsnigti. Bet gali būti ir atvirkščiai.

Pasak D.Kuzmienės, Panevėžio krašte pasėliai metų sandūroje buvo jau labai gražūs, jie neaugo, bet truputėlį vegetavo, nes šiaip ar taip naktimis būdavo minusinė temperatūra. Tragedijos metams baigiantis nebuvo jokios. Jos tikinimu, vienintelė būtų tragedija, jeigu daug prisnigtų ir neužšaltų, tuomet būtų labai blogai.

„Ypač rapsams, nes visi jų lapeliai būtų išlaužyti, bet jeigu pirma užšals, jie sustings ir užsnigs, tada būtų tiesiog kaip po pūkine antklode“, – kalbėjo D.Kuzmienė. Tiek rapsų, tiek žieminių kviečių laukai iki sausio Panevėžio rajone atrodė labai gražiai.

Ūkininkų atstovė iš Panevėžio prognozavo, kad tikros žiemos šiais metais sulauksime galbūt dar irgi ne iš karto – gal ir pasirodys į sausio pabaigą. Nes sausio pirmojoje pusėje sinoptikai prognozavo, kad nebus labai šalti orai. „Sausio pabaigoje galėtų žiema ir apsilankyti. Tada būtų žiema su visais ženklais. Jeigu užšals ir užsnigs, tai bus idealu“, – to ūkiams ir linkėjo D.Kuzmienė.

Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos žemės ūkio vyresniojo specialisto Vaido Karpavičiaus pastebėjimu, jų seniūnijos teritorijoje žieminiais javų pasėliais užsėti laukai, kurie šiaip jau būdavo užmirkę, dėl ypač sausų pastarųjų metų šiemet puikiausiai žaliuoja. „Kaip su jais bus toliau, priklausys nuo būsimo kritulių kiekio. Rapsai sudygti šiek tiek vėlavo, aukštesnėse kalvų vietose net kurį laiką buvo tuščios aikštelės, bet dabar vaizdas visai neblogas“, – apie rapsus sakė V.Karpavičius.

Kas bus toliau, priklausys nuo žiemos. Anot vyresniojo specialisto, stiprūs šalčiai be sniego gali nušaldyti pasėlius, jei prisnigs be pašalimo – pasėliai iššus, užpuls grybinės ligos. „Jei bus daug kritulių – vėl išmirks žemumos. Labai daug „jei“. Prognozės labai įvairios, galima rasti pačių prieštaringiausių scenarijų, o kaip bus – parodys tik laikas“, – padėtį laukuose VL komentavo V.Karpavičius.

Kol kas – šilčiausia žiema

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad 2024 metai Lietuvoje patys šilčiausi per visą stebėjimų istoriją – 10 iš 11 praėjusių metų mėnesių buvo šiltesni už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį. Gruodžio antroji pusė taip pat nebuvo šalta, todėl 2024 metų vidutinė oro temperatūra šalyje siekė 9,3 laipsnio šilumos, o tai beveik dviem laipsniais šilčiau už 1991–2020 m. laikotarpio normą. Šalyje 2024 metų pavasaris taip pat buvo šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Fiksuotas ir pats šilčiausias rugsėjis, o iki šiol šilčiausiais buvo laikomi 2020-ieji.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos atstovo Gyčio Valaikos, Lietuvoje 2024-ieji bus šilčiausi per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją, t.y. nuo 1961 metų. Vilniaus duomenimis, kuriems yra 250 metų, 2024-ieji irgi yra šilčiausi. Meteorologo teigimu, Rytų Lietuvoje praėjusieji metai yra patys šilčiausi per beveik 250 metų. Jis pabrėžė, kad labai išsiskyrė pavasario mėnesiai, ypač kovas ir gegužė.

Kovą buvo pasiektas absoliutus temperatūros rekordas – Druskininkuose buvo išmatuota daugiau nei 25 laipsnių šilumos, o tiek šilumos, kad perkoptų 25 laipsnių kartelę, niekada kovo mėnesį Lietuvoje nėra buvę, ligi tol buvo užfiksuotas rekordas Kybartuose – 21,8 laipsnio. „Tai rekordą pagerinome net keliais laipsniais. Pats reiškinys buvo labai ekstremalus ir netipiškas Lietuvai“, – sakė G.Valaika. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad 2024-ieji taps šilčiausi ir globaliai.

Komentaras

Būklė paaiškės kovo pabaigoje

Žemės ūkis tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų. Viena audra gali pakeisti visą ūkio augalininkystės filosofiją. Sausra taip pat gali būti pražūtinga. Tačiau tokie kraštutinumai dažniausiai būna lokalūs. Meteorologinių sąlygų pokyčiai gali būti netikėti ir grėsmingi, paprastai laikui bėgant jie susilygina ir būna artimi daugiamečiams rodikliams. Ši žiema kol kas itin keista. Nesigilinant į pirmojo žiemos mėnesio orų detales, užteks pasakyti, kad gruodį kai kuriuose rajonuose sniego dar neteko matyti, o kai kur reikėjo sniegą kartą pastumdyti – tikriausiai ne vienas labai norėjo paleisti traktorių su buldozeriu.

Ūkininkavimo iššūkis tas, kad kiekvieni metai yra skirtingi. Labai sudėtinga nubrėžti paraleles tarp sezonų, o dėl klimato chaotiškumo prognozuotojams labai sunku nuspėti, kas bus ateityje. Dabar prognozuoti augalų būklę sudėtinga: jei žiema baigtųsi tokiais orais – valio! Tačiau priešakyje sausio ir vasario mėnesiai, o ir kovas pas mus gali būti klastingas, tad apie augalų būklę galėsime kalbėti kovo pabaigoje.

Pavojingiausias augalams sniegas, iškrentantis ant šiltos žemės. Dabar stebint augalus matyti, kad jie „pavargę“, vyrauja „cepelininiai“ orai, oro temperatūra neleidžia augalams nurimti. Dėl trumpų apniukusių dienų jie nesukuria sausųjų medžiagų, jas eikvoja. Šį efektą galima sulyginti su saulės energija įkraunamomis lemputėmis. Ne vienas sakė: „Nusipirkau papuošimus su saulės elementais, o lemputės nešviečia.“ Elementariai – trūksta šviesos, kad pasikrautų elementas.

Šiuo atveju sunku pasakyti, ar geriau žiemos gerai išsivystę augalai, ar silpnesnieji. Stiprūs augalai eikvoja daugiau energijos fiziologinių procesų palaikymui, jiems būtina ramybė, kad išsaugotų sukauptas maisto medžiagas. Silpnesni augalai eikvoja mažiau energijos, bet jų produktyvumo potencialas savaime mažesnis. Tačiau šiuo atveju geriau mažiau nei nieko.

Aišku viena: jei bus šilta žiema, galima tikėtis didesnio ligų ir kenkėjų antplūdžio. Praėjusią vasarą daug kur buvo galima pastebėti didesnį augalų ligų ir vabzdžių „spaudimą“. Ar tai lemia šiltos žiemos? Manau, galima sakyti, kad turėjo įtakos, galbūt net didelės. Vienas dalykas, kurį suteikia šaltos žiemos, kad vabzdžiai ir ligos negali lengvai peržiemoti. Dauguma jų turi migruoti iš pietų. Jei jie gali išgyventi žiemą, tai suteikia pranašumą. Smarkiai gali pakenkti paliktas „žaliasis“ tiltas, kai iš paliktų javų pabirų laisvai plito miltligė ir rūdys, o ir virusinės ligos gali būti pernešamos, nes amarų buvo apstu ir žinok, kuris perneša, kuris ne. Taip pat rudenį buvo matyti daug Fusarium pažeistų kviečių pasėlių. Ši problema tik aštrės, nes tokios sąlygos itin palankios patogenų plitimui.

Dirvožemis nesušalęs, pasėliai gali bet kada nutraukti žiemos ramybės periodą, o lauke kol kas labiau pavasaris nei žiema. Nerimą kelia netradicinis kviečių žalėjimas, o įprastiniai šalti sausio ir vasario orai gali jiems pakenkti. Sunku bus atskirti, ką lėmė šilta žiema, o kas bus įprasto ciklo dalis, tačiau galima teigti, kad šiemet galime susidurti su nestandartinėmis augalų augimo problemomis. Augintojams bus naudinga žiemą atnaujinti kai kurias augalų fiziologijos žinias, o ne tik paklausyti žinovų paskaitų apie augalų apsaugos produktų naudojimą.

Taip pat neramu dėl dirvožemio drėgmės. Jos dabar yra mažiau nei įprastai, todėl, tikėtina, bus mažiau atsargų, kad augalai galėtų atlaikyti mažos drėgmės laikotarpius. Ši šilta ir sausa žiemos pradžia nepadeda dirvožemiui ir vandens telkiniams atsinaujinti taip, kaip paprastai.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2025-01-13

Pagal ŽŪDC parengto ir atnaujinto AŽ_DRLT duomenis, apleistos žemės ūkio naudmenos būklei Lietuvoje užima 31,3 tūkst. ha žemės plotą.

Per metus apleistų žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoje sumažėjo 2,7 tūkst. ha.

Pažymėtina, kad visi asmenys, norintys peržiūrėti atnaujinto AŽ_DRLT duomenis, tai gali padaryti šiose atvirų duomenų platformose:

* Geoportal (geoportal.lt/az arba www.geoportal.lt);

* ŽISIS (zisis.lt);

* Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.

Apleistų žemės ūkio naudmenų gausa išsiskiria Molėtų, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės, kuriose šie plotai viršija 1,5 tūkst. ha plotą.

2024 m. metais ŽŪDC, siekdamas užtikrinti AŽ_DRLT duomenų tikslumą, atliko daugiau nei 500 patikrų vietovėse, kurių metu buvo vertinami apleistų žemės ūkio naudmenų plotai. Papildomai duomenys buvo tikslinami atsižvelgiant į iš fizinių bei juridinių asmenų beveik 500 gautų pranešimų apie AŽ_DRLT duomenų netikslumus.

Šiuo metu ŽŪDC jau yra pradėjęs tikslinti AŽ_DRLT duomenis, kurie bus naudojami apskaičiuojant žemės savininkams ir naudotojams žemės mokestį už 2025 m.

Tikslinimai daugiausia yra atliekami pagal 2024 m. skaitmeninio rastrinio visos šalies teritorijos ortofotografinio žemėlapio duomenis, kuris apima centrinę ir šiaurinę Lietuvos dalis.

Dėl to asmenys, turintys apleistus žemės ūkio paskirties sklypus šiose teritorijose, turėtų suskubti juos sutvarkyti ar kitaip įveiklinti nenaudojamus apleistus žemės ūkio naudmenų plotus bei taip išvengti 2025 m. padidinto žemės mokesčio.

Informuojame, kad preliminarūs AŽ_DRLT duomenys, kurie bus naudojami 2025 m. žemės mokesčio apskaičiavimui, bus paskelbti š.m. gegužės mėn.

Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai ir naudotojai, siekdami išvengti padidinto žemės mokesčio, taip pat turėtų informuoti ŽŪDCapie AŽ_DRLT duomenų netikslumus

Primename, kad apleistų žemių duomenys gali būti tikslinami šiais atvejais:

* Jei apleistos žemės buvo klaidingai nustatytos ne žemės ūkio naudmenose, o kitose žemės naudmenose (krūmai, želdiniai, pelkės, pažeista ar nenaudojama žemė), kurios pažymėtos žemės sklypo plane;

* Jei apleistų žemės ūkio naudmenų plotuose buvo pašalinta sumedėjusi augalija;

* Jei apleistų žemės ūkio naudmenų plotai buvo panaudoti miškui įveisti, o parengtame miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje šie plotai pažymėti kaip miškas;

* Jei buvo atlikta medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacija, o mišku apaugantis plotas įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas.

Apie pastebėtus duomenų netikslumus galima informuoti vienu iš šių būdų:

1) pateikti pranešimą naudojantis internetinės svetainės www.geoportal.lt/az paslaugomis;
2) parašyti elektroninį laišką adresu apleistoszemes@zudc.lt;
3) paskambinti telefonu +370 682 36302.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-01-10

Ši liga paplitusi daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. Lietuvoje paskutinį kartą SNL buvo nustatyta 1982 m. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva turi šalies, neapimtos snukio ir nagų ligos statusą.

Ligai imlūs gyvūnai yra galvijai, mažiau – kiaulės, avys, ožkos ir elniai. Serga įvairaus amžiaus, tačiau jautresni yra 2–3 mėnesių amžiaus jaunikliai. Viruso platintojai – sergantys ir persirgę gyvuliai. Nustatyta, kad persirgę kai kurie gyvuliai virusus nešioja iki 390 dienų. Gyvuliai užsikrečia tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu. Pasyvūs infekcijos sukėlėjo pernešėjai gali būti neimlūs gyvuliai, paukščiai ir žmonės. SNL gyvuliai gali sirgti bet kuriuo metų laiku. Kaip ir kitos ūminės virusinės ligos, ji periodiškai kartojasi.

Virusas patenka į organizmą per burną, odą ir gleivines, kur susidaro pūslelės. Vėliau pūslelės susidaro ir kitose vietose, įskaitant vidaus organus. Visų rūšių gyvulių liga būna ūminė. Galvijai gausiai seilėjasi, čepsi, lūpų kampuose atsiranda putų. Dėl tarpunagių pažeidimų gyvuliai šlubuoja, negali stovėti, daugiau guli. Laktuojančių karvių gali būti pažeidžiamas tešmuo. Veršeliai gali viduriuoti.

Žmonės SNL suserga retai. Jie gali apsikrėsti prižiūrėdami sergančius gyvulius arba gerdami nevirintą pieną. Žmonių susirgimo požymiai nesiskiria nuo gyvulių. Inkubacijos periodas – 3–6 dienos. Žmonės gydomi simptomatiškai.

„Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) ką tik atnaujino valstybių, neapimtų tam tikromis užkrečiamosiomis ligomis, statusą. Tai, kad pavojinga snukio ir nagų liga pasireiškė Europos Sąjungoje, kelia didelį susirūpinimą ne tik Vokietijos kaimynėms, kitoms ES valstybėms, bet ir trečiosioms šalims, į kurias eksportuojami galvijai, jų genetiniai produktai, mėsa, pienas ir šalutiniai gyvūniniai produktai. Lietuvoje vykdoma snukio ir nagų ligos stebėsena. VMVT atidžiai stebi situaciją“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas. Kartu jis pabrėžia, kad Vokietijos kompetentinga institucija informavo, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta.

Šalims, kuriose pasireiškė snukio ir nagų liga taikomi apribojimai prekybai ligai imliais gyvūnais ir jų produkcija. Ligos plitimui suvaldyti gali būti taikoma vakcinacija.

Tikimybė, kad į Lietuvą ši liga pateks su įvežtais gyvūnais, nėra didelė, vis dėl to, VMVT primena apie reikalavimus dezinfekuoti transporto priemones, kuriomis pervežami gyvūnai prieš ir po vežimo, o taip pat apie biologinio saugumo reikalavimus – sergantys arba įtariami užsikrėtę gyvūnai turi būti atskirti nuo kitų.

Įtarus susirgimo atvejį VMVT primena kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui, VMVT užpildant anketą internetu arba paskambinant telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-01-10

„Pokalbio su prekybos sektoriaus atstovais metu aptarėme galimybes greitinti ir tobulinti nesaugių produktų atšaukimo iš rinkos procedūras, priminėme, kaip svarbu kuo operatyviau informuoti vartotojus. Pardavėjo pareiga užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikti tik saugūs ir kokybiški maisto produktai. Taigi, čia svarbi ne tik greita reakcija nustačius nesaugų produktą, bet ir atsakingas produkcijos tiekėjų bei gamintojų atsirinkimas ir vertinimas“, – kalbėjo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. Ji taip pat pabrėžė, kad praktika palaikyti nuolatinį ryšį su skaitlingiausiomis asociacijomis pasiteisina. Tokių susitikimų metu apsikeičiama aktualia informacija, išklausomi verslo bendruomenės lūkesčiai, pasiūlymai ir tuo pačiu įvardijama, ką reikia skubiai spręsti ar tobulinti.

Vienas iš tokių procesų – visuomenės konsultavimo bei vartotojų pranešimų registravimo bei rizikos vertinimo centralizavimas. Pasak VMVT vadovės, šis pokytis padeda nuosekliai tobulinti konsultavimą, greičiau išnagrinėti vartotojų pranešimus.

„Per pastaruosius metus VMVT iš tiesų įvyko nemažai teigiamų pokyčių. Gerai vertiname efektyvinamus procesus, taip pat ir teisinės bazės tobulinimus. Vienas tokių, susijęs su įmonių patekimu į VMVT sudaromą nepatikimų įmonių sąrašą. Sutinkame, kad naujai nustatyti kriterijai yra racionalesni ir tikimės, jog tokių teigiamų pokyčių tempas nesustos. Didelė šių susitikimų nauda, kad galime ne tik pasikalbėti apie problemas, tačiau ir kartu ieškoti reikalingų sprendimų pasiskirstydami „namų darbus“. Tikiu, kad šie susitikimai išliks naudingi bei rezultatyvūs“, – sakė LPIA vadovė Rūta Vainienė.

LPIA nariams taip pat pristatytas VMVT sukurtas subjektų rizikos vertinimo procesas, kiti artimiausio laikotarpio planai, susiję su vidinių ir išorinių procesų tobulinimu.

„Šiemet pavyks įgyvendinti ir dar vieną labai svarbų tarnybai keliamą uždavinį – kontrolę prioritetu vykdyti tik rizikingiausiuose subjektuose. Praėjusiais metais sukūrėme ūkio subjektų rizikos vertinimo modelį, taip pat baigtas ir mėginių ėmimo rizikos vertinimo projektas. Šie ir kiti optimizuoti kontrolės procesai leis tarnybos resursus skirti tik didžiausią riziką visuomenės ar gyvūnų sveikatai keliančių atvejų tyrimams. VMVT siekis – tapti profesionalia ir efektyvia organizacija, o kad tikslai būtų pasiekti greičiau, reikalingas tolesnis nuolatinis ir sklandus dialogas su verslu. Tad dėmesys tam ir toliau išliks vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų, nuolat gerinant atliekamų funkcijų kokybę“, – apibendrino VMVT direktorė.

Kitas susitikimas su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nariais numatomas kovo pabaigoje.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-01-09