Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-01-14
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-14

pieno kaina, agro rinka

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Stebina pieno produktų brangimas: sviestas auksą primins ne tik spalva, bet ir kaina?

Praėjusiais metais Lietuvoje pieno žaliavos kaina augo bene labiausiai Europos Sąjungoje – jis pabrango 11 procentų. LRT.lt nagrinėja, kokių pieno produktų kainų pokyčių gali tikėtis pirkėjai šiais metais. LRT.lt skaitytojas Justinas dalijosi jį nustebinusia patirtimi – prekybos tinkluose kai kurio sviesto pakelio kaina viršija 3 eurus. „Pamačiau ir nustebau – gal sviestas jau auksinis, kad turėčiau mokėti šitokią sumą? Suprantu, kad galima rinktis iš alternatyvų, tačiau tokios kainos kelia nerimą, ko laukti toliau“, – sakė jis.

Eurostato duomenys rodo, kad 2023–2024 m. tapome antri tarp pieno kainos augimo lyderių Europos Sąjungoje. Nors pienas Suomijoje, Portugalijoje, Ispanijoje pigo, matoma, kad Lietuvoje, Latvijoje, Airijoje jo kaina augo.

Valstybės duomenų agentūros duomenys taip pat rodo, jog praėjusių metų rudenį įsibėgėjo pieno produktų kainų augimas. Pavyzdžiui, 2024 m. lapkritį, lyginant su ankstesnių metų lapkričiu, šviežias nenugriebtas pienas pabrango 5 proc., sūris ir varškė – 6,1 proc., sviestas – 6,3 proc.

Taigi, kaip pieno produktų situaciją rinkoje mato prekybininkai ir kas prognozuojama ateičiai?

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis LRT.lt komentavo, kad pieno produktų kainos 2024 m. buvo stabilios, bet kai kurių produktų brangimas prasidėjo metų pabaigoje.

„Kalbu apie riebius produktus dėl rinkoje pakilusių pieno riebalų kainų. Kuo riebesnis produktas, tuo metų pabaigoje pabrangimas buvo didesnis. Sviestas – riebiausias produktas, tai jo kaina kilo maždaug 20 proc. Atitinkamai kitų riebių produktų – mažiau“, – vardijo jis.

Anot pašnekovo, liesų pieno produktų kainos nesikeitė. Šaltuoju sezonu kiek sumažėja pieno kiekis, tai irgi atsiliepia kainai.

„Tai pasitaiko, kad riebesni produktai brangsta, o pavasarį kainos mažėja. Kuo daugiau žaliavos, tuo didesnė tikimybė, kad produkcija bus pigesnė“, – sakė D. Ryliškis.

Jis pabrėžė, kad pieno produktai yra būtinoji prekė, kad jų žmonės ir toliau pirks.

„Galų gale, yra akcijų, žmonės žiūri. Pirkėjai randa būdų, kaip nusipirkti pigiau, nes yra skirtingų produktų“, – minėjo atstovas.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė teigė, kad pieno supirkimo kainos kilimo tendencijos jau keletą mėnesių veikia ir Lietuvos rinką.

„Tačiau mes deramės su tiekėjais, kad kainų augimą pavyktų suvaldyti. Rinkose kainų augimas buvo didesnis negu parduotuvės lentynose, kad pirkėjai nepajustų staigaus pieno produktų kategorijos kainų pasikeitimo. Metų pabaigoje pieno produktų kainų pokytis pirkėjams buvo apie 5 procentus“, – kalbėjo ji.

Prekybos tinklo „Lidl“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis LRT.lt sakė, kad pieno produktų kainos lentynose daugiausia priklauso nuo jų gamybos kaštų.

„Jiems pastaraisiais metais darė įtaką įvairios ekonominės priežastys, įskaitant ir geopolitines, įvairūs pokyčiai tiekimo grandinėse. Atskirais praėjusių metų laikotarpiais šios priežastys lėmė pieno produktų gamybos kaštų kitimą – tiek kilimą, tiek ir jų kritimą. Daugiausia dėmesio pernai sulaukė sviesto kainos, jas galima laikyti tam tikru rinkos indikatoriumi“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu turima informacija leidžia prognozuoti, jog 2025 metai bus stabilesni ir lems mažesnius gamybos kainų svyravimus nei pastaruosius kelerius metus.

„Praėjusiais metais, nepaisant minėtų svyravimų, išlaikėme gana stabilias produktų kainas lentynose. O kai kurių prekių kategorijų kainos net ir mažėjo. Tą leido padaryti ilgalaikės sutartys ir glaudus bendradarbiavimas su gamintojais“, – teigė jis.

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas tvirtino, kad 2024 m. gruodį, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, vidutinės pieno produktų kainos jų lentynose paaugo kiek daugiau nei 3 proc.

„Pieno produktų kategorijoje labiausiai kilo grietinėlės ir grietinės kainos. Iki šiol didžiausią įtaką pieno produktų kainų augimui turėjo energijos ir ūkininkų naudojamų trąšų kainų augimas pernai, kurį iš dalies nulėmė karas Ukrainoje. Vėliau prisidėjo ir tokie veiksniai kaip pieno primilžių mažėjimas Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Olandijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse ir dėl to išaugusi pieno žaliavos paklausa“, – sakė jis.

Anot jo, dėl išaugusios paklausos brango pieno milteliai ir pieno riebalai, o tai atsiskleidė ir galutinių produktų kainose vartotojams.

„Prie šių faktorių prisidėjo ir pieno riebumo mažėjimas, kuris turi įtakos pieno riebalų, naudojamų, pavyzdžiui, sviesto gamybai, kainos augimui. Kartu tai sukūrė sąlygas ir spekuliacijoms žaliavų rinkoje“, – kalbėjo M. Tilmantas.

Pašnekovo teigimu, pieno žaliavos kaina šiuo metu vis dar išlieka nestabili.

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė sakė, jog, norint pirkėjams pasiūlyti kuo mažesnes kainas, bendradarbiaujama su tiekėjais, vyksta akcijos.

LRT.lt kreipėsi ir į keletą pieno produktų gamintojų – „Rokiškio sūrį“, „Žemaitijos pieną“, „Pieno žvaigždes“, „Vilvi“, tačiau komentaro nesulaukta.

Brango visi pieno produktai

Kainas stebinčio portalo pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas sakė, kad praeitais metais brango visi jų stebimi pieno produktai, kai kurie net iki 40 proc.

„Iš esmės priežastys yra ir spekuliacinės, ir tai, kad mūsų valstybė nesugebėjo išlaikyti aukšto pieno, kaip strateginės žaliavos, gamybos lygio. 2023 m. primilžiai yra mažiausi nuo pat nepriklausomybės pradžios – nuo 3 mln. tonų nuvažiavom iki mažiau nei 1,5 mln. tonos ir paskutiniais metais kasmet jie mažėja 1–2 proc.“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, žaliavos trūkumas didina lietuviško pieno kainas net iki iškreipto lygio, kai airiški ar itališki pieno produktai mūsų lentynose pigesni už lietuviškus.

„Beje, Lenkija 2023 m. turėjo rekordinius primilžius per visą savo istoriją – 15 mln. tonų. Taip, jie turėjo tų pačių iššūkių kaip Lietuva – keitėsi pieno gavėjų ir perdirbėjų nuosavybės formos, rinkos, bet jie sugebėjo persiorientuoti, o mes ne“, – pasakojo P. Čepkauskas.

Kalbėdamas apie prekybos tinklus atstovas minėjo, kad jų apetitas niekada nebuvo prastas.

„Prisimenant tai, kad jau ir itališkas sviestas pigesnis už lietuvišką, o pirmoje lentelėje pigiausi produktai dažniausiai bus lenkiški, tai galima pasakyti, kad ne prekybininkų apetitas daro įtaką lietuviškų pieno produktų kainai. Jie ir su importuojamomis prekėmis uždirba ne mažiau“, – teigė P. Čepkauskas.

Pašnekovas prognozavo, kad kainų perspektyvos – blogos.

„Artimiausiu metu, pasinaudojant tuo, kad brango kuras, dujos, Lietuvoje bus bandoma dar kartą timptelti kainas aukštyn, tačiau pasaulinė konjunktūra tokia, kad ES kainos tampa nekonkurencingos“, – sakė jis.

Stebisi sviesto kaina parduotuvėse

Tauragėje 120 karvių ūkyje laikantis Paulius Macas LRT.lt kalbėjo, kad gruodį pieno supirkimo kaina siekė 46 centus už litrą. Jis minėjo, kad 2024 m. sausį litras pieno buvo superkamas už maždaug 28–29 centus.

„Paaugo iki tiek, kiek ir žaliavos, kiti susidarę kaštai, tai negalima sakyti, kad dabar yra blogai. Tenkina iki šios dienos, bet vėl kalbama, kad mažins supirkimo kainą“, – sakė pašnekovas.

Jis pasakojo, kad padidėjusi supirkimo kaina padidino ūpą, norą investuoti į ūkį, tačiau padidinta pieno supirkimo kaina dalies ūkininkų nebevilioja, nes numanoma, kad netrukus kaina ir vėl mažės.

„Visi žino, kad praeis keli mėnesiai ir duosim pusei metų į dugną“, – sakė P. Macas.

Jo teigimu, mažėja ir ūkininkų įsitraukimas pildymas paraiškas paramai gauti.

„Anksčiau aktyviau ūkininkai imdavo paramą dalyvaudami programose, o dabar girdžiu iš ūkininkų: kol dar sveikatos turiu, pabūsiu porą metų, o paskui viską išparduodu, nes nėra motyvacijos. Bet tada atsilieki nuo rinkos, tada vienintelis variantas – tik trauktis“, – kalbėjo ūkininkas.

P. Macas sakė nusistebintis ir sviesto kaina prekybos tinkluose.

„Net nereikia daryti didelių statistikų, tikrai mačiau ir sviesto, ir pieno kainas. Parduotuvėje su žmona tikrai nusijuokiame – didžiulė kaina, o mums sako, kad supirkimo kaina mažės. Manau, ir patys ūkininkai gal nepyktų, rastume kompromisą, jeigu natūraliai ir mes matytume, kad parduotuvėse krenta kaina“, – sakė jis.

Pašnekovas minėjo, kad ir jiems patiems reikia pirkti sviesto, šeima neapsikrauna papildomais darbais jį gaminti.

„Kai sviesto kainą pamatai 3,20 euro, ir mano žmona sako, gal reikia patiems pradėti gaminti. Galiu ir už 1,50 ir už 2 eurus parduoti sviesto pakelį, gerai uždirbsiu. Aišku, tik gyvulių nemažai, o tai antrą verslą dar reiktų pradėti kurti“, – šmaikštavo ūkininkas.

Augo pieno supirkimo kaina

Žemės ūkio ministerija LRT.lt teigė, kad po gana stabilaus 2024 m. pirmojo pusmečio ES vidutinės pieno supirkimo kainos pastaraisiais mėnesiais stipriai išaugo ir perkopė 500 Eur/t ribą.

„Išankstiniais duomenimis, ES vidutinė pieno kaina lapkričio mėn. buvo 523,3 Eur/t. Tuo tarpu Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 566,8 Eur/t ir ši kaina buvo 35,1 proc. didesnė nei prieš metus ir 43 proc. didesnė už 5 metų vidurkį. Per 2024 m. sausį–lapkritį supirkta 1276,6 tūkst. t pieno ir tai buvo 3,1 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu“, – sakoma komentare.

Anot ministerijos, išaugusi pieno produktų paklausa pasaulyje lėmė pieno kainų augimą.

„2024 m. III ketvirtį padidėjo pasaulinis pieno produktų eksportas. 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. pasaulinis pieno produktų eksportas kiekine išraiška išaugo 2 proc. dėl didesnio sūrio ir išrūgų miltelių eksporto. 2024 m. ypač pasižymėjo aukštomis pieno riebalų kainomis. 2024 m. pabaigoje sviesto kaina pasiekė beveik 7 900 Eur/t ir ji buvo 44 proc. didesnė negu prieš metus ir daugiau kaip 60 proc. didesnė, palyginti su 5 metų vidutinėmis kainomis“, – minima atsakyme.

Lietuvos pieno pramonė, kuri eksportuoja per 60 proc. visų perdirbamo pieno produktų, priklauso nuo situacijos pasaulinėje pieno produktų rinkoje.

„Kadangi Lietuvoje pieno kainos sutartyse dažniausiai fiksuojamos vienam mėnesiui, svyravimai produktų rinkose iš karto atsispindi pieno kainose. Apibendrinant galima teigti, kad rinkose vyrauja aukštos pieno produktų kainos ir mažėjančios pašarų kainos, kurios paskatino pieno gamybos atsigavimą. Nors grėsmę kelia geopolitiniai konfliktai, didėjantis protekcionizmas ir gyvūnų ligų plitimas, situacija pieno rinkoje išliko gana palanki“, – teigė ministerija.

Lietuvoje pieno ūkiai gauna ES susietąją paramą už pienines karves. 2024 m. šiai paramai skirta 44,91 mln. eurų.

„Susietosios paramos dydžiai už laikomas pienines karves diferencijuoti pagal laikomų pieninių karvių skaičių ūkyje. Ūkiai gali gauti papildomą 10 eurų išmoką už pieninę karvę, jeigu laikytojo pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d., bei papildomą 30 eurų išmoką už pieninę karvę, jeigu ūkis yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys“, – sakoma komentare.

Anot ministerijos, krintant kainoms, ši parama padeda palaikyti stabilesnes pieno gamintojų pajamas, tačiau jos tikslas nėra suvaldyti pieno kainų pokyčius.

„2023–2027 m. laikotarpiu susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 7,54 proc. visų tiesioginėms išmokoms skiriamų lėšų (daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos). Vidutinė metinė lėšų suma, skiriama šiai priemonei, didėja nuo 34,3 mln. eurų (2015–2022 m. vidurkis) iki 45,4 mln. eurų (2023–2027 m. vidurkis)“, – komentavo ministerija.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-01-13

Trečiadienį – transliacija apie 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių pakeitimus

Sausio 15 d. (trečiadienį), 14 val., tiesioginės transliacijos metu bus pristatyti svarbiausi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) administravimo taisyklių pakeitimai. Transliaciją bus galima stebėti nuo 14 val. internetu Youtube platformoje, paspaudus šią nuorodą: https://youtube.com/live/nQgGkCaoQjc?feature=share. Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.

SP administravimo taisyklių pakeitimus, aktualius visiems pareiškėjams ir paramos gavėjams, įgyvendinantiems investicinius projektus pagal SP intervencines priemones, pristatys Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.

Bus atkreiptas dėmesys į svarbiausias taisyklių pakeistas nuostatas, turinčias esminės įtakos projektų įgyvendinimui. Antroje transliacijos dalyje bus atsakyta į žiūrovų pateiktus klausimus – raginame aktyviai dalyvauti.

Šaltinis: nma.lt, 2025-01-13

 Lietuvoje 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje padidėjo kvietrugių ir kukurūzų supirkimo kainos

Kvietrugiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2025 m. 1 savaitę (2024 12 30–2025 01 05) buvo superkami vidutiniškai po 175,91 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (2024 m. 52 savaitė (12 23–29), ji buvo 10,49 proc. didesnė ir 9,83 proc. didesnė negu prieš metus (2024 m. 1 savaitę (01 01–07). Analizuojamu laikotarpiu kukurūzai buvo superkami vidutiniškai po 194,03 EUR/t – 8,28 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 1,87 proc. mažesne kaina negu prieš metus.

Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 2025 m. 1 savaitę sudarė 175,94 EUR/t – tai 1,01 proc. mažesnė kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina bei 6,95 proc. mažesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Kviečių vidutinė supirkimo kaina šių metų 1 savaitę išliko panaši kaip ir prieš tai buvusią savaitę bei 4,67 proc. didesnė negu prieš metus bei sudarė 218,25 EUR/t.

Šaltinis: Agro RINKA, 2025-01-13 Nr. 1(459)

Baiminantis snukio ir nagų ligos protrūkio, Vokietijoje nurodyta skersti naminius gyvulius

Vokietijos rytinių Brandenburgo žemių valdžios atstovai nurodė paskersti dar naminių gyvūnų, kad būtų išvengta praėjusią savaitę keliems vandens buivolams diagnozuotos snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkio. Imantis prevencinių priemonių, pirmadienį viename ūkyje, įsikūrusiame į šiaurę nuo Berlyno esančiame Šioneichės mieste, turės būti paskerstos 55 ožkos ir avys bei trys galvijai, pranešė vietinės Oderio-Šprė rajono valdžios atstovė spaudai.

Minėtasis ūkis yra pirkęs šiaudų iš kito ūkio, veikiančio kaimyniniame Hiono miestelyje, kuriame trijų ganykloje nugaišusių vandens buivolų skerdienoje ir buvo rastas SNL virusas.

Tačiau daugiau SNL – itin užkrečiamos ligos, kuria serga tokie porakanopiai, kaip raguočiai, kiaulės ir avys – atvejų nustatyta nebuvo. Žmonėms ši liga pavojaus nekelia, tačiau ji vis tiek yra laikoma rimta problema, nes gali sukelti didelių nuostolių gyvulių ūkiams. „Šio ryto duomenimis, analizuojamuose mėginiuose daugiau teigiamų rezultatų nepastebėta“, – pirmadienį visuomeniniam regiono transliuotojui „rbb“ sakė Brandenburgo žemės ūkio ministrė Hanka Mittelstädt. Jos teigimu, Šioneichės ūkyje auginami gyvuliai yra laikomi kontaktine banda, o jų išnaikinimas yra viena iš įprastinių ligos kontrolės priemonių.

„Turėjo būti duotas nurodymas juos paskersti, nes plitimą reikia griežtai suvaldyti. Mes nežinome, ar šiene tikrai buvo snukio ir nagų ligą sukeliantis virusas“, – paaiškino H. Mittelstädt. Kol kas neaišku, kaip kritę vandens buivolai galėjo apsikrėsti SNL. Vokietijoje šios ligos protrūkio nebuvo nuo 1988, o Brandenburge jokių apsikrėtimo šia liga atvejų apskritai niekada nėra užfiksuota. Siekiant neleisti ligai plisti, Brandenburge taip pat įvestas nuo šeštadienio iki pirmadienio vakaro galiojantis draudimas gabenti porakanopius gyvulius. Pirmiau kaimyniniame Barnimo rajone teko paskersti dar vieną maždaug 170 kiaulių kaimenę, mat gyvuliai buvo laikomi netoli tos vietos, kurioje galėjo prasidėti ligos protrūkis. Pirmiau atliktų šių gyvulių tyrimų rezultatai jokių ligos pėdsakų neparodė.

Šaltinis: delfi.lt, Jūras Barauskas, 2025-01-13

Šiam pirkiniui skiria iki 80 tūkst. eurų: tereikia pateikti paraišką

Norintys gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines ir juostines sėjamąsias, kurios yra vienas pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją, nuo sausio 14 d. kviečiami teikti paraiškas, skelbia Žemės ūkio ministerija. Šiam kvietimui skirtos visos likusios numatytos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšos – beveik 11 mln. eurų. Pareiškėjams už vieną sėjamąją gali būti skirta iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc. paramos intensyvumo arba įsigytos sėjamosios kainos.

Žemės ūkiui skiriamų ES Modernizavimo fondo kompensacinių išmokų tikslas yra paskatinti žemdirbius auginti žemės ūkio augalus tiesioginės arba juostinės sėjos būdu, kuris užtikrina energijos ir darbo laiko sąnaudų sumažinimą, technikos tausojimą ir sukuria palankias sąlygas pagerinti dirvožemio būklę. Lietuvos žemdirbiai bearimes technologijas taiko vis dažniau.

Šiemet deklaruotas bearimio ūkininkavimo plotas sudarė daugiau kaip 1,4 mln. ha, iš jų tiesioginės ir juostinės sėjos būdu apsėtas plotas – apie 105 tūkst. ha. 2024 m. įsigytų tiesioginių sėjamųjų vidutinis darbinis plotis, palyginti su 2022-2023 m., padidėjo beveik 50 proc. ir siekė daugiau kaip 7 metrus. Šie duomenys rodo, kad ūkininkai siekia optimizuoti sėjos laiką ir nori teikti tiesioginės sėjos paslaugas kitiems ūkininkams, kuriems įsigyti minėtą sėjamąją yra per didelė finansinė našta.

Tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti iš ES Modernizavimo fondo 2022–2026 m. iš viso skirta 30 mln. eurų. Sausio mėnesio kvietimui skyrus likusius 11 mln. eurų, tikėtina, kad visa 30 mln. eurų suma bus įsavinta beveik dviem metais anksčiau negu planuota.

Paraiškos ir kiti reikalingi dokumentai turi būti pateikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai per informacinę sistemą APVIS.

Svarbu žinoti:

-Investicinė priemonė turi aiškiai nustatytą pasiekimo rodiklį. Norintys gauti kompensaciją už, pavyzdžiui, įsigytą 5 metrų darbinio pločio sėjamąją, turi sutaupyti 15 tūkst. litrų degalų per ūkinius metus.
-Atsisakomos lengvatinio akcizų tarifo degalų normos dalis yra tiesiogiai susijusi su įsigyjamos sėjamosios darbiniu pločiu – kuo platesnė sėjamoji, tuo daugiau lengvatinio akcizų tarifo degalų reikės atsisakyti, nes su platesne sėjamąja optimaliai galima apsėti didesnį plotą ir tuo pačiu daugiau sutaupyti degalų.
-Paraiškas gali teikti ir keli susikooperavę ūkininkai, raštiškai susitarę, kuris iš jų kokio lengvatinių degalų kiekio atsisakys.

Žemės ūkio ministerija taip pat primena, kad taikantys bearimę technologiją ir deklaravę bearimius pasėlius, papildomai gaus po 66 eurų priemoką už tiesioginės sėjos būdu auginamas žemės ūkio kultūras arba po 20 eurų už pasėlius, auginamus taikant minimalų viso dirvos paviršiaus purenimą. Šios priemokos yra skiriamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.

Šaltinis: 15min.lt, 2025-01-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos