Žemės ūkio naujienos: 2025-01-10

Naujai teikiamoms paraiškoms – trumpesnis kontrolės laikotarpis

Siekdami supaprastinti paramos administravimo ir priežiūros procesus, atsakingai ir kritiškai juos išnagrinėję, nusprendėme palaipsniui mažinti administracinę naštą, todėl šiuo metu pradėjome keisti pagal kai kurias priemones naujai teikiamų paraiškų kontrolės laikotarpį – jis trumpinamas nuo 5 iki 3 metų. Šis sprendimas jau taikomas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP) įgyvendinamoms LEADER priemonėms (NMA straipsnis čia), taip pat priemonėms „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Labai smulkių ūkių plėtra“ bei pagal SP paramos priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastinta tvarka pateiktoms paraiškoms. Svarbu atkreipti dėmesį, jog pokyčius taikome tik naujai teikiamoms paraiškoms, o galutinį sprendimą dėl galimybės taikyti trumpesnį kontrolės laikotarpį priima Žemės ūkio ministerija, t. y. 3 metų projektų kontrolės laikotarpis nustatomas priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Tik rizikingi projektai bus prižiūrimi iki 5 metų

Net jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra numatytas 3 metų kontrolės laikotarpis, projektams, kuriuos priskirsime rizikingų kategorijai pagal projekto rizikos tipus (dirbtinių sąlygų gauti paramą sukūrimas, paraiškoje numatytų rodiklių nepasiekimas nutraukus veiklą prieš laiką arba dalies rodiklių pasiekimas, numatytos veiklos nevykdymas / imitavimas, atrankos kriterijų neišlaikymas, projekto įgyvendinimas ne pagal patvirtintas sąlygas, investicijų nenaudojimas arba dalinis naudojimas projekte numatytoje veikloje), kontrolės laikotarpis bus pratęstas iki 5 metų, kaip numatyta SP administravimo taisyklėse.

Kadangi negalime iš anksto numatyti, kurie projektai rizikingi, paraiškos formoje pareiškėjų prašome iš karto nurodyti 5 metų planuojamus projektų priežiūros rodiklius – taip siekiame išvengti papildomo paklausimo ir paraiškos papildymo vertinimo metu, dėl kurio užtruktų galutinio sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimas.

Projekto rizika nebeaktuali – kontrolės laikotarpis trumpės

Pakeitus rizikingumo taikymo tvarką, ėmėmės ir kitų priemonių, kurios taikomos atsižvelgiant į projekto rizikingumą, – nustačius, jog projektas nėra rizikingas, kontrolės laikotarpis bus trumpinamas iki 3 ar 4 metų.

Projektą laikysime nerizikingu ir jo kontrolės laikotarpis bus sutrumpintas po to, kai įgyvendinus projektą ūkyje dvejus metus iš eilės atliktos patikros bus pozityvios, t. y. jei pirmaisiais ir antraisiais projekto kontrolės metais abi patikros teigiamos, projektas nebus laikomas rizikingu ir trečiaisiais metais patikra vietoje nebus atliekama, o pasibaigus tretiesiems kontrolės metams baigsis ir projekto kontrolės laikotarpis.

Jei pirmaisiais projekto kontrolės metais patikra bus neigiama, o antraisiais ir trečiaisiais metais patikros bus teigiamos, pasibaigus tretiesiems kontrolės metams, baigiasi ir projekto kontrolės laikotarpis. Jei dvi iš eilės teigiamos patikros bus trečiaisiais ir ketvirtaisiais projekto kontrolės metais, projektas taip pat nebus laikomas rizikingu, o projekto kontrolės laikotarpis baigsis pasibaigus ketvirtiesiems kontrolės metams. Bet jei dvi iš eilės patikros bus pozityvios ketvirtaisiais ir penktaisiais projekto kontrolės metais, projekto kontrolės laikotarpis išliks 5 metai.

Rizikingų projektų patikros atliekamos kasmet gegužės–birželio mėn., taigi, prieš jas atlikdami, atsižvelgę į naują tvarką, iki balandžio 1 d. peržiūrėsime visus rizikingus projektus ir panaikinsime naują tvarką atitikusių projektų rizikingumo požymius bei individualiai informuosime apie tai paramos gavėjus.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-09

Be to, auganti dujų kaina taip pat įneša nemažai nerimo į rinką, nes trąšų kainą tiesiogiai veikia dujų kainodara“, – sako Simas Veržbickas, AB „Linas Agro“ Trąšų prekybos vadovas.

Dėl pernelyg žemo dujų slėgio savo veiklą sustabdė ir trąšų gamyklos Uzbekistane. Nors, pasak eksperto, anksčiau išsiųstos trąšos savo pirkėjus pasieks, dėl ilgų logistikos grandžių nauji kroviniai gali atvykti vėliau, jau prasidėjus pavasario sezonui.

„Situaciją kiek gelbsti Kinijos gamintojai ir jų amonio sulfato trąšos. Siekiant užtikrinti, kad pagaminta produkcija pirkėjus pasiektų laiku, paskutiniai kroviniai iš šalies buvo išvežti dar pernai gruodį“, – teigia S. Veržbickas.

Stiprėjantis doleris situacijos nepalengvins

Kasmet vykstančioje tarptautinėje „Argus“ konferencijoje apžvelgiami Europos ir pasaulio žemės ūkiui svarbūs pokyčiai bei pristatomos aktualios tendencijos. Renginio metu pristatyta ir situacija globalioje trąšų rinkoje. Anot S. Veržbicko, dėl sustojusios trąšų gamybos ir jų prekybos, Europos ūkininkai iki šiol laikomi nežinioje ir negali planuoti būsimų darbų.

„Trąšų gamintojų sandėliai – pilni, bet vengiama prekiauti nauja produkcija. Žinoma, gamintojai laukia kuo palankesnių dujų kainų, bet ji per maždaug mėnesį išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, ir ji – tik augs. Tačiau neužtikrintumo įneša politiniai pokyčiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – naujojo prezidento inauguracija ir to nulemtas JAV dolerio sustiprėjimas euro atžvilgiu“, – teigia ekspertas.

Jo teigimu, dėl tokios situacijos smunka Europos konkurencingumas, nes tiek už žaliavas, tiek ir krovinių gabenimą atsiskaitoma JAV doleriais. Tai lemia, kad regiono gamintojai ir prekybininkai už viską sumoka daugiau.

„Kita vertus, ūkininkų Europoje padėtį gali palengvinti Kanada. Prognozuojama, kad JAV įves muitus šios šalies gamintojams, todėl jie ieškotų kitų rinkų, tarp kurių – ir Europos šalys. Vis dėlto, svarbiausiu trąšų kainas lemsiančiu veiksniu ir toliau išliks JAV dolerio kursas“, – sako S. Veržbickas.

Lietuvos ūkininkai trąšomis rūpinasi jau dabar

Nors Europos trąšų rinkoje tvyro neužtikrintumas, Lietuvos ūkininkai ir toliau aktyviai ieško jiems reikalingų produktų, rodo AB „Linas Agro“ duomenys. Pastebima, kad šį sezoną labiausiai domimasi azotinėmis trąšomis.

Trąšų prekybos vadovo teigimu, jei ankstesniais metais šalies ūkininkų susidomėjimas tokio tipo trąšomis būdavo menkesnis, pastaruoju metu jų populiarumas – kur kas didesnis. Bendrovės duomenimis, prekyba azoto pagrindu pagamintomis trąšomis 2024 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo apie 30 proc.

„Nuo mažų iki didelių ūkių – netgi tie, kurie anksčiau tik svarstydavo, kada įsigyti azotinių trąšų, šiais metais jas perka itin aktyviai, ar bent jau labai domisi jų įsigijimu. Nors žaliavų kaina – ne pati dėkingiausia pirkėjams, jie renkasi ne laukti geresnių laikų, bet trąšomis pasirūpinti jau dabar“, – komentuoja AB „Linas Agro“ Trąšų prekybos vadovas S. Veržbickas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-01-09

Jo nuomone, sprendimus iš anksto turi prisiimti patys ūkininkai: arba tokiuose laukuose žieminių kultūrų nesėti, arba prisiimti riziką, kad gali tekti dalyje plotų atsėti iš naujo. O kai žemė dukart įdirbama, dukart sėjama, atsiliepia derliaus savikainai. Pirmininko teigimu, lengviausia yra skųstis, kaltinti, kad neveikia drenažo sistema, dar kas nors. „Bet būkim realistai, iš anksto žiūrėkim, kokioje vietoje ūkininkaujam, kokioje vietoje plėtojam savo verslą, pagaliau – kur statomės namus. Daugeliui ir miesto žmonių dėl gražaus vaizdo norisi gyventi prie upės, bet gal pirmiau susitvarkykim drenažą? Ta pati taisyklė – įsivertinti riziką – galioja visiems“, – sakė R. Paulikas.

Nuostoliai paaiškės pavasarį

Karteniškis Gintaras Žiobakas sakė, kad jo laukuose, kuriuose auga žieminiai kviečiai ir rapsai, liūdnas vaizdas. Apie būsimus nuostolius ūkininkas kol kas nešneka, bet įsivaizduoja, kad jie bus dideli. Tiksliau suskaičiuosiąs pavasarį, kai dirvos pradžius. G. Žiobakas teigė ne vieną prašymą sutvarkyti užsikimšusius valstybei priklausančius melioracijos įrenginius rajono Žemės ūkio skyriui pateikęs – atsakymas būdavo vienas: nėra pinigų. „Ir mano dalis kviečiais ir rapsais apsėtų plotų atsidūrė po vandeniu“, – teigė Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. Bėda – neveikiantys pagrindiniai rinktuvai, medžiais apžėlę netvarkomi kanalai. Anot pašnekovo, laukuose ežerai susidaro net ir dėl menkesnio lietaus. Nors į drenažo remontą ūkininkas pats kasmet investuoja iki 10 tūkstančių eurų, dėl nesutvarkytų valstybei priklausančių rinktuvų nuostolių patiria kasmet, derlių praranda maždaug 10-yje ar15-oje hektarų.

Apie planuojamą Melioracijos fondą – skeptiškai

Ne pirmus metus Lietuvoje planuojama įsteigti Melioracijos fondą, Žemės ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriuo norima reglamentuoti, kad valstybei priklausančių melioracijos statinių, pirmiausia, magistralinių griovių, remontą ar rekonstrukcijas finansuotų žemės savininkai. Bet kai kurie šio fondo nauda abejoja, sako, kad iš sukauptų lėšų būtų tvarkomas valstybės turtas, o dar dalis pinigų nuplauktų fondo administracijai. „Žemdirbiams naudos tas fondas neduos, kadangi bus bendras – iš tų pačių lėšų bus sausinami ir miškai, ir miestai, keliai, ir elektros infrastruktūra“, – kalbėjo rūdaitiškis.

Pašnekovo nuomone, modelis galėtų būti kitoks: kiekviename rajone ūkininkai į savivaldybių biudžetus mokėtų fiksuotas įmokas – nustatytą procentą nuo hektaro, o savivaldybės įsteigtų po atskirą padalinį, kuris rūpintųsi tvarkyti rinktuvus, valyti kanalus, upių žiotis ir t. t. Arba, jeigu steigti padalinių savivaldybės nenori, biudžete sukauptos lėšos galėtų būti tiesiog paskirstomos patiems ūkininkams, kurie ir susiorganizuotų atlikti melioracijos darbus gal net už keliskart mažesnę kainą.

Per potvynius – ne panacėja Buvusio Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto teigimu, Melioracijos fondo steigimas išties yra įstrigęs, tebesvarstoma, kas, be ūkininkų, jame turėtų dalyvauti – valstybė, perdirbėjai, kelininkai ir t. t. – juk įrenginių sistema, kaip ir pastebėjo S. Sandaras, naudojasi visi. Tačiau, pašnekovo nuomone, galima mosuoti rankomis, kiek tik nori, prisigalvoti, ko nori, – fondas neturės „vaistų“ stichinei nelaimei suvaldyti, kai per trumpą laiką iškrenta toks didelis kiekis lietaus, kaip Kretingos rajone atsitiko praėjusią savaitę. Kai nedaug kritulių, drėgna, melioracija nuo žemės plotų, kur nėra normalaus nutekėjimo, ypač kur luomos, leidžia vandenį nutraukti skubiau, kad po žiemos, pavasarį, ūkininkai greičiau įeitų į laukus ir pasėtų derlių.

Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, pernai iš Žemės ūkio ministerijos melioracijai buvo skirta 201 tūkst. Eur, tiesiogiai melioracijos griovių ir drenažo, žiočių, pralaidų ir kitiems darbams panaudota 147 tūkst. Eur, likusi suma atiteko projektavimo, techninės priežiūros, hidrotechnikos statinių priežiūros, apskaitos darbams. Už 147 tūkst. sutvarkyta 10,3 km griovių, 140 drenažo žiočių, 8 pralaidos, 5 kontroliniai šuliniai ir kt. Savivaldybės skiriamos lėšos – 15 tūkst. 826 Eur – buvo panaudotos Juodupėnų polderio siurblinės rekonstrukcijos techniniam projektui parengti ir prisidėti prie europinių projektų – Tūbausių bei Darbėnų tvenkinių hidrotechninių statinių rekonstrukcijos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-01-09

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Akola group“ priklausančios įmonės konsoliduotos praėjusių finansinių metų pajamos per metus sumažėjo 37,13 proc. ir siekė 740 mln. eurų, o 3,4 karto sumažėjęs grynasis įmonės pelnas sudarė 5,25 mln. eurų. Bendrovės teigimu, pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) sumažėjo 2,3 karto sudarė 9,9 mln. eurų.

„Bendrai per praėjusius finansinius metus iš ūkininkų ir visoje rinkoje supirkome 34 proc. mažiau grūdų ir 12 proc. daugiau rapsų, pastarųjų kurių kokybė ir aliejingumas buvo itin geri“, – teigė AB „Linas Agro“ generalinis direktorius Jonas Bakšys. Jo teigimu, didžiąją supirktų ir parduodamų grūdų dalį sudarė prastesnės kokybės – antros klasės kviečiai, o ekstra kokybės kviečių nupirkta itin nedaug. „Grūdų sandorių kainos buvo 20 proc. mažesnės nei ankstesniais metais, ir nors kviečių kainos visą ataskaitinį laikotarpį svyravo be aiškios krypties, jos laikėsi žemesnių kainų intervale.

Tai lėmė, kad vidutinės sutarčių kainos per visus metus buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnės, dėl to mažėjo pajamos ir pelnas“, – pridūrė jis. Be to, anot įmonės direktoriaus, daug iššūkių praėjusiais metais kėlė ir situacija trąšų rinkoje. „Trąšų pardavėjams teko konkuruoti su į Lietuvą iš priešiškų šalių įvežamomis pigesnėmis trąšomis, dėl ko trąšų kainos rinkoje buvo daug žemesnės nei pernai. Be to, rinkoje teko prekiauti ankstesnių metų pirkimo trąšomis, kurios mažino maržą. Vis dėlto, nors apyvarta iš šios grupės prekių prekybos, palyginti su 2022–2023 m. finansiniais metais, krito 1,49 karto, bendrasis trąšų prekybos pelnas yra beveik 14 kartų didesnis nei mažiau sėkmingais ankstesniais metais“, – sakė „Linas Agro“ vadovas. Kita vertus, anot J. Bakšio, praėję finansiniai metai buvo itin sėkmingi sėklų verslui.

„Išskirtinai džiaugiamės pelninga sėklų srities veikla visose Baltijos šalyse. Sertifikuotų sėklų gamybos fabrikas Dotnuvoje pagamino beveik 32 tūkst. tonų sėklų – 15 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Šiuo metu Latvijoje, Iecavos mieste statomas antras fabrikas, kuris duris atvers 2025 m. viduryje, sertifikuotomis sėklomis aprūpins Latvijos bei Estijos ūkininkus“, – sakė bendrovės direktorius. Bendrovės finansiniai metai prasideda liepą ir baigiasi kitų metų birželio pabaigoje.

Šaltinis: delfi.lt, 2025-01-08

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad ūkininkams tokios žiemos labai rizikingos ir pavojingos, o realūs nuostoliai gali pasimatyti po poros mėnesių.

Pasak jo, dabar augalams nėra gerai, bet ar bus dar blogiau, parodys sausis-vasaris.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad sodininkai labiausiai baiminasi pavasarinių šalnų, o ne šilumos gruodį-sausį.

„Šiluma įtakoja tik derliaus dydį: gali būti didesnis, mažesnis, kenkėjai labiau pažeidžia, o šalnos visai atima derlių, jeigu žiedas nušąla per žydėjimą, jis neatsistato“, – BNS aiškino V. Kuliešienė.

„Kol kas žalumos nesimato – niekas dar nevegetuoja. Buvo pakankamai šalta, kad sužaliuotų (…) Šiluma patiems sodams tikrai nieko blogo nedaro. Bet nėra ir gerumo. Medžiai miega ir be rimtesnės pliusinės temperatūros jiems niekas nesidarys“, – BNS teigė asociacijos vadovė.

Tuo metu jau išsprogusių pumpurų žiemą mačiusi Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė Sigita Jurkonienė sako, kad Lietuvos augmenija jau prisitaikė prie orų permainų.

„Jeigu neišsiskleidę ir žali, prasidėjus šalčiams neišsprogs, tokioje būklėje ir bus“, – BNS teigė S. Jurkonienė. – „Jeigu nebus šalčių virš 20-30 laipsnių, nereikia bijoti. Viskas bus gerai, augalai prisitaikys prie nedidelių orų pokyčių.“

Tačiau ir sodininkai, ir ūkininkai, ir mokslininkai sutaria, kad šiltas ruduo ir žiemos pradžia naudingiausia augalų kenkėjams. Anot V. Kuliešienės, gali būti daugiau ligų ir kenkėjų, jeigu nepašals.

„10-15 laipsnių šalčio reikia, kad kenkėjai, kurie nespėja į žemę giliau sulįsti, iššaltų“, – BNS teigė mokslininkė.

Ji sutinka, kad kenkėjams neiššalus reikės nuo jų gintis naudojant daugiau chemijos: „Iš tikrųjų tai taip, reikės daugiau, bet vis tiek chemijos pripilti daugiau negalima nei leistina“.

A. Svitojaus manymu, chemija kenkia ne tik žmonėms, bet ir bitėms. Jo teigimu, Lietuvoje dar tokios šiltos žiemos nėra buvę ir jeigu staigiai užšaltų, būtų „didelė bėda“.

„Jeigu truputį pašals ir palengva stabdys vegetaciją, augalai spės prisitaikyti. Jie prisileidžia glicerolio į savo ląsteles, jos nesulūžinėja, bet jeigu staigiai kerta, kristaliukai suardo ląsteles ir organizmai žūsta“, – BNS pasakojo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

A. Svitojaus teigimu, kenksmingiausias yra staigus atšalimas iki 12 laipsnių: „14 laipsnių labai pakenktų, o jeigu būtų 16 laipsnių šalčio, būtų viskas augalams. Pavyzdžiui, rapsus reikėtų aparti ir sėti iš naujo“.

Pasak jo, geriau, kai pašąla iki 5 laipsnių nei laikosi 5 laipsniai šilumos. Kviečiams šiltas oras irgi nėra gerai, bet dar blogiau, jeigu nepašalus storai apsnigtų.

„Jie iššustų. Turi pašalti iki kokių 5 laipsnių, tada žemė susikabina, vandens daug nėra, jis sutrauktas ir gali pasnigti tada. Tada drėgmė nekenks, bet jeigu žemė sausai užšąla, šaltis giliai nueina į šaknis ir medžiai net nušąla“, – BNS aiškino ūkininkas.

Šaltinis: agrobite.lt, BNS, 2025-01-05