Žemės ūkio naujienos: 2025-01-15

ES nustatytos socialinės paramos sąlygos įpareigoja ūkininkus darbdavius apsaugoti dirbančiųjų žemės ūkyje saugumą ir teises, užtikrinant darbo sutarčių sudarymą, jų laikymąsi, saugų pavojingų įrenginių, technikos naudojimą ir kt. Socialinės paramos sąlygos ūkininkams darbdaviams nėra nauji reikalavimai, nes jie yra grindžiami ES direktyvomis, kurių nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad ūkininkai turėtų būti susipažinę su taikomais nacionaliniais teisės aktais ir užtikrinti, kad jų darbuotojai gautų numatytas socialines garantijas.

Pagal ES bendrosios žemės ūkio politikos modelį, socialinės sąlygos yra Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei Valdymo reikalavimų dalis ir yra privalomos išmokų gavėjams, t. y. susietos su tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių paramos gavimu. Darbuotojų teises ir saugumą pažeidusiems pareiškėjams išmokos bus mažinamos apskaičiuotu procentiniu dydžiu.

Nuobaudų sistema galios 2025 ir vėlesniais metais pateiktoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoms.

Žemės ūkio ministerija, siekdama nustatyti teisingiausią ir efektyviausią socialinių paramos sąlygų laikymosi ir sankcijų taikymo mechanizmą, jau surengė ne vieną pasitarimą su socialiniais partneriais. Atsižvelgiant į jų pasiūlymus, parengtas ir visuomenei pateiktas derinti Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos projektas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-01-15

Naujausiame Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) inicijuotame projekte „Sausrai atsparių žolynų įrengimas, pašarų maistingumo vertinimas, gyvulių sveikatingumo gerinimas galvijininkystės ūkiuose“ Justinas tikisi ne tik atnaujinti žolynus, bet ir įgyti neįkainojamos patirties. Su J.Stoniu apie pasirinktą ūkininkavimo kelią, kompromisus, eksperimentus, žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT ir agroakademija.lt vyr. redaktorė.

Justinai, kaip pasirinkote ūkininko kelią? Koks ūkis dabar?

Ūkininkauti pradėjau po studijų, 2011 metais. Baigiau mechanikos inžineriją tuometiniame LŽU (dabar – VDU ŽŪA). Įgytos žinios bent jau ūkininkavimo pradžioje tikrai pravertė, ypač taisant ar renkantis techniką, žemės ūkio padargus, dalyvaujant įvairiose modernizavimo priemonėse. Ir dabar „dūšioje“ esu labiau mechanikas.

Ūkį perėmiau iš tėvų. Kaip jaunasis ūkininkas, tuomet turėjau 40 karvių, iš jų 30 melžiamų, apie 10 angusų ir simentalių veislės karvių žindenių su veršiukais. Tuomet dirbome apie 100 ha. Kai banda padidėjo, pradėjo trūkti vietos, tad mėsinių galvijų atsisakiau.

Šiuo metu melžiame apie 120 karvių, dirbame apie 300 ha. Iš karvės per kontrolės metus primelžiame apie 9 tonas pieno. Melžiu eglutės tipo melžimo aikštelėje po 12 karvių. Bandoje daugiausia holšteinų.

Tinkamai prižiūrėti bandą yra reikalų. Reikia galvijus ir gydyti. Priimti sprendimą dažniausiai reikia čia ir dabar, o veterinarų nelabai besurasi. Tad gyvenimas privertė išmokti sėklinti ir ženklinti. Baigiau kursus, nes juk reikia žinių ir norisi kuo daugiau pačiam visko padaryti.

Ką norėtumėte dar padaryti?

Labai norėčiau atnaujinti fermų infrastruktūrą, o tam jų reikia naujų. Plėsti bandos neplanuojame, nes ir taip braškame per siūles. Jeigu projektai bus su 70 proc. paramos intensyvumu, tada galbūt ir ryšiuosi investuoti. Jei mažiau, nemanau, kad statybos vyks. Su pieno sektoriumi per daug kalnelių. Žinote, kai visas ūkis yra ant kiemo, sunku prisiversti stipriai rizikuoti. Aišku, norėtųsi robotizuotos fermos.

Bet ir dabar nėra prastai. Paskutinius trejus metus ypač daug dėmesio skiriu genetikai. Manau, kad gerai bandai išvystyti reikia kažkur apie 10 metų. Kadangi fermos yra senos statybos, pasitvarkiau, susidariau sąlygas, nusipirkau keletą bandos valdymo sistemų. Stipriai su racionu nespaudžiu, to ir nedarysiu, kol naujų fermų nebus. Noriu bendrą pieno kiekį palaikyti, kokias 3 tonas į dieną.

Žemės šiuo metu yra daugiau negu gyvulių. Taip jau išeina. Norėčiau nebesėti javų, turėti daugiau melžiamų karvių. Kad būtų vienas darbas, nes sėja ir šienavimas dažnai dubliuojasi. Bet verčiamės. Darbo yra, tik reikia dirbti. Pragyvenimui užteks.

Praėjusių metų sausros akivaizdžiai parodė ūkiuose auginamų žolynų pliusus ir minusus. Kokia jūsų patirtis ir patarimai siekiant sumažinti sausrų riziką žolių derliui?

Taip, sausra vis dažnesnė ir ilgiau užsiliekanti. Manau, čia svarbūs keli dalykai. Žolių derlius priklauso nuo žemės dirbimo ir tinkamų augalų rūšių pasirinkimo. Žemės dirbimo ir plūgo atsisakiau jau prieš 6 metus. Šalia ūkininkaujantis kaimynas vis dar aria, tad įdomu stebėti laukų situaciją. Pastebėjau, ypač kai sausesni pavasariai, kad mano pasirinktas minimalus žemės dirbimas labiau pasiteisino: viskas greičiau ir geriau auga, drėgmė geriau išsisaugo.

Dabar žolinių augalų rūšių ir veislių pasirinkimas ypač platus, pačiam nuspręsti ir atsirinkti sunku, tad džiaugiuosi, kad dalyvauju LŽŪKT projekto veikloje. Konsultantai padės atsirinkti žolynus, kurie yra ne tokie opūs sausroms, nes prieš kelerius metus buvusi sausra pridarė nuostolių – neturėjome žolės.

Tai kas išgelbėjo? Kiek skiriate žolynams ploto?

Tuomet išgelbėjo kukurūzai. Ir dabar pagrindinis pašaras ūkyje yra kukurūzai. Faktiškai šeriu kaip Amerikoje: 70 proc. raciono sudaro kukurūzai. Vis norėdavau daugiau dėmesio skirti žolynams, bet neišeidavo. Jūratė (Jūratė Ciparienė, LŽŪKT Šilalės r. biuro gyvulininkystės konsultantė, – red. past.) pasiūlė sudalyvauti šiame projekte. Tai man paskata padaryti tai, kam vis neprisiruošdavau – judėti į priekį ir su žolynų kokybe, ir su žolių rūšių pasirinkimu.

Dabar ūkio žolynai užima apie 150 ha, vyrauja daugiametės pievos. Po visų protestų, kai daugiametes pievas galime dirbti, planuoju šio projekto dėka jas naujinti. Manau, kad žolynų plotai mažės, nes, kaip sakiau, kukurūzas yra pagrindinis mano galvijų pašaras.

Kadangi žolynus atnaujinsime, manau, kad žolės derlius bus žymiai geresnis, tad planuoju jų plotus mažinti, užteks iki 100 ha. Dalį žolyno jau įsėjau. Matau, kaip jis auga. Tikiu, kad projektas pavyks.

Taigi, Jūs vienintelis iš 12 dalyvių šiemet žolyną jau įsėjote. Kodėl taip pasirinkote?

Taip, esu vienintelis, kuris žolyną įsėjau jau šiemet. Kai pradėjau ūkininkauti, ganyklas visada naujindavau rudenį. Manau, kad tuomet žolei lengviau įsikabinti, nes rudenį daugiau drėgmės, o pavasariai, ypač pastarieji, kuo toliau, tuo sausringesni. Rudenį daugiau šansų, kad užlis.

Kaip minėjau, dabar labiau žolynams skirsiu dėmesio. Šiemet pasirinkau žolių mišinį, kurio sudėtyje yra daugiau baltyminių augalų ir liucernos. Manau, kad tai – ateities pašaras. O kokių rūšių ar veislių, labiau konsultantais pasikliausiu. Ar dobilas, ar liucerna, nematau didelio skirtumo.

Kiek „projektiniam žolynui“ atseikėjote ploto?

Projektui atrėžiau apie 5 ha, iš jų 2,5 ha atnaujinsime pagal konsultantų rekomendacijas, o kitus 2,5 ha paskyriau savo nuožiūra. Pažiūrėsime, kas išeis, bus įdomu palyginti. Šiemet atnaujinome 10 ha žolynų.

Patinka išbandyti naujoves ir eksperimentuoti?

Man labai svarbios žinios. Kitų patirtis ir yra kitų, o ką išbandai pats, tas tau ir lieka. Juolab kad ir sėjimo būdas mano yra kitoks. Mėgstu ir su sėjos būdais, ir su technika paeksperimentuoti, pasibandyti nedideliame plote.

Štai daugelis sėja su smulkių sėklų sėjamosiomis. Aš dabar jau antrus metus sėju prie tankinimo volo primontavęs smulkių sėklų bunkerį, kuris ant išlygintos ir paruoštos dirvos tiksliai dozuoja, išbarsto žolės sėklas, taip iš karto ir privoluoju. Kaip sakoma, mechaniko „dūšia“ pasidarbavo. Net ir konsultantams buvo įdomu įsitikinti, kaip sukibs ir augs tie žolynai.

Taip esu bandęs sėti ir tarpinius pasėlius. Gerai pavyko, bet, žinoma, kaip metai, taip naujiena. Jei drėgmės daugiau, šis būdas nelabai geras, nes dirvą gali labai sutankinti.

Toks jau ūkininko darbas – kasmet reikia iš naujo atskirai vertinti įvairias situacijas ir atitinkamai priimti sprendimus.

Kas yra svarbu prižiūrint žolyną, na, pavyzdžiui, kad neišretėtų, nesidaugintų piktžolės?

Daugiametėse pievose viską parodo maisto medžiagų balansas jose. Jei mažiau patręšei ar ilgesnį laiką neatnaujinai, jau ir matosi tuščios vietos, plinta piktžolės ar rūgštinės žolės. Jau reikia priimti sprendimą. Jei žolynui maisto medžiagų netrūks, jis bus sveikas, neretės.

Šiemet pirmą kartą projektui skirtą lauką papildomai gerai organika patręšiau – mėšlu ir srutomis. Visgi esu tos pačios nuomonės kaip ir konsultantas – srutas pilti ant pievų man nelabai patinka, geriau mineralinėmis būčiau linkęs patręšti.

Auginu ūkyje javus, kukurūzus – jiems irgi nemažai mėšlo reikia, tad kartais žolynus papildomai patręšiu per lapus. O šiaip sėjomainoje žolynas grįžta į tą patį lauką 3–4 metais po kukurūzų, javų.

Kiek svarbi dirvožemio struktūra, dirvožemio tyrimai įrengiant žolynus?

Labai svarbu. Pirmiausiai išsitiri dirvožemį, pagal tyrimų rezultatus gi ir žolių mišiniai parenkami. Jei įsėsi į kokią durpę, tikrai niekas neaugs, tik išlaidų patirsi. Labai daug niuansų, kur lengva nepataikyti, ypač jei ir dirvožemio subtilybių nelabai žinai. Projekto metu gautos konsultacijos, manau, tikrai įstatys į vėžias, kurios pravers atnaujinant ir kitus žolynus.

Mano ūkio dirvožemiai įvairiausi: yra ir durpingo, ir priesmėlio, ir gero dirvožemio. Bandymui – naujam žolynui įrengti – parinkau palankų dirvos plotą, lengvo dirvožemio, kuris pavasarį greitai džiūsta. Anksti į tą plotą įvažiuoju. Norėjau projektui atrinkti labiau stresinę vietą. Jei projekto metu galima tai išbandyti, kodėl gi ne? Jei inkubacinėmis sąlygomis bandysi, tai ir rezultatai bus iškreipti, ir neturėsi iš projekto apčiuopiamos naudos.

Justinai, kas jus motyvuoja žengti į priekį ir vystyti pienininkystę?

Man tai įdomi veikla. Kiekviena diena kaip naujiena. Ateina technologijos, įvairios sistemos, technika ir įranga, bandos sveikatingumo programos, įdomu sužinoti, išbandyti. Man iššūkiai patinka. Tik gaila, kad ne visada užtenka visur nuvažiuoti, pavyzdžiui, į konferencijas, kad daugiau žinių pasirinkčiau, susitikčiau su bendraminčiais.

Tai buvo dar vienas argumentas, kodėl sutikau dalyvauti projekte – jame yra pasidalijimo patirtimi grupės. Jau šiemet buvo kelios. Ten bendraujame, galime semtis patirties vieni iš kitų, taip pat turime galimybę dirbti drauge su konsultantu. Ir laikas parinktas geras, ne darbymetis, tad turime kada ramiai pasišnekėti, pasidalinti patirtimi. Visokeriopa nauda.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-01-15

Nekilnojamojo turto registre įregistravus teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, su ja susijusi minėta žyma tampa neaktuali, tačiau toliau buvo viešinama, nors turėtų būti perkelta į registro archyvą.

Iki šių pokyčių įgyvendinimo tokios žymos galėjo būti panaikintos tik pateikus suinteresuoto asmens prašymą. Įgyvendinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pataisas, buvo sukurtas IT sprendimas. Jis leidžia perkelti žymas į registro duomenų bazės archyvą be tokio prašymo, kai įregistruojama su šia žyma susijusi teritorija. Tam būtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui būtų pateikti duomenys iš valstybės registrų, kadastrų ar informacinių sistemų.

Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 1,5 mln. žymų, susijusių su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Kultūros paveldo departamento teikiamais teritorijoms įregistruoti reikalingais duomenimis, sukauptais valstybės registruose, kadastruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Jei šios žymos būtų išregistruojamos gavus suinteresuoto asmens prašymą, sąnaudų kompensavimui iš valstybės biudžeto reikėtų beveik 10 mln. eurų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-01-14

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. lapkričio mėnesį eksportavo 388,74 tūkst. t grūdų – 48 proc. didesnį kiekį negu prieš mėnesį, bet 13 proc. mažiau negu 2023 m. lapkričio mėnesį. Didžiąją (85 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (331,60 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Angolą, Gambiją, Kamerūną, Nigeriją, Ganą ir Maršalo salas (vidutinė kaina – 225,36 EUR/t). Miežių eksportas sudarė 38,27 tūkst. t – jie buvo išvežti į Latviją, Lenkiją, Estiją, Belgiją, Daniją, Ispaniją, Airiją ir Švediją (vidutinė kaina – 182,11 EUR/t). Avižos (3,74 tūkst. t) eksportuotos į Latviją, Lenkiją ir Ispaniją (vidutinė kaina – 178,22 EUR/t).

Rapsai eksportuoti į Lenkiją, Estiją, Daniją, Vokietiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 471,90 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 1(459), 2025-01-13

Konferencijoje dalyvavę svečiai iš Baltijos šalių ir Europos Komisijos diskutavo apie jau nueitą kelią prisijungus prie Bendrosios žemės ūkio politikos bei apžvelgė ateities perspektyvas.

Tarptautinės konferencijos vakarinės dalies metu buvo teikiamos padėkos. NMA vadovas įteikė padėkas Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariams Alanui Joteikai, Sandrai Joteikaitei, Akvilei Kovtoniuk, Martynui Moškai, Donatai Mažutei už žemės ūkio veiklos puoselėjimą kuriant jaunojo ūkininko ūkį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

„Džiaugiuosi, kad padėdami vieni kitiems ir atkakliai siekdami geriausių rezultatų tęsiame dešimtmečių istoriją, o ta istorija negalėtų tęstis be žmonių, pasiryžusių kurti žemės ūkio ateitį Lietuvoje. Linkiu visiems bendruomeniškumo kuriant modernų ir tvarų žemės ūkį – Lietuvos ekonomikos ir gerovės pagrindą. Ir toliau derinkime tradicijas su inovacijomis, vietos poreikius su tarptautiniais standartais, o tvarumą – su konkurencingumu. Kurkime klestintį kraštą kartu“, – kalbėjo NMA direktorius Fortunatas Dirginčius.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-13