Žemės ūkio naujienos: 2025-01-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Jaunieji ir smulkieji ūkininkai kviečiami suskubti teikti mokėjimo prašymus
Vasario 28-ąją baigiasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos laikotarpis pagal priemones „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“. Taigi ūkininkai, įgyvendinantys projektus pagal šias priemones, turi suskubti pateikti mokėjimo prašymus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas turi pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, bei finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas projektas, verslo planą. NMA pabrėžia, kad kartu itin svarbu pateikti ir kitus papildomus dokumentus, be kurių mokėjimo prašymas negali būti vertinamas:
– finansinės atskaitomybės dokumentus,
– pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas,
– ir, jei aktualu, dokumentus, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve.
Nesant visų šių būtinų dokumentų, NMA specialistai priversti papildomai kreiptis į paramos gavėją, todėl užtrunka mokėjimo prašymo vertinimas bei paramos išmokėjimas.
Teikiantiems verslo planą svarbu žinoti, jog verslo plano įgyvendinimo laikotarpis apima verslo planui įgyvendinti skirtą laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plane nurodytų rodiklių pasiekimo. Verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaiga sutampa su finansinių metų pabaiga ir yra ne vėlesnė kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
Verslo planą iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo itin svarbu įgyvendinti tinkamai, kaip numatyta konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, pvz.: vykdyti numatytą veiklą, įsigyti ir panaudoti veikloje visas verslo plane numatytas investicijas, pasiekti ekonominio gyvybingumo rodiklius, turėti atitinkamą VED dydį, pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai (priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje ar įgyvendinimo taisyklėse nustatyto pateikimo termino pabaigos), būtų taikomos sankcijos.
Daugiau informacijos, kaip teikti mokėjimo prašymą, rasite čia.
Iki šiol pagal priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ išmokėta 129 890 399 Eur pagal 9 166 paraiškas, taigi vidutiniškai pagal vieną paraišką išmokėta daugiau kaip 14 tūkst. Eur.
Jauniesiems ūkininkams pagal minėtą priemonę išmokėta 98 660 617 Eur pagal 2 644 paraiškas, taigi vidutiniškai pagal vieną paraišką išmokėta daugiau kaip 37 tūkst. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-31
Žemės ūkio produktų perdirbėjai kviečiami kreiptis lengvatinių paskolų
Žemės ūkio ministerija kartu su nacionaliniu plėtros banku ILTE kviečia įmones, užsiimančias žemės ūkio produktų perdirbimu, kreiptis lengvatinių paskolų. Didžiajai paskolos daliai – net 80 proc. – taikomos nulinės palūkanos. Dėl paskolų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ gali kreiptis įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos bent vienerius metus sudaro 50 proc. ir daugiau.
Parama gali būti skiriama naujos gamybos įrangos ir technologijų įsigijimui, gamybos patalpų statybai arba rekonstrukcijai, žemės ūkio produktų perdirbimo ar maisto produktų gamybos procesų tobulinimui bei kitoms išlaidoms, susijusioms su produktų perdirbimu ar gamyba.
Lengvatinėms paskoloms skirta 10 mln. Eur ES ir valstybės biudžeto lėšų. Vienam paskolos gavėjui investicijoms gali būti suteikta viena paskola iki 1 mln. Eur. Kai paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, maksimali apyvartiniam kapitalui suteikta suma yra 200 000 eurų bendrojo subsidijos ekvivalento per 3 finansinių metų laikotarpį. Investicinė paskola suteikiama iki 5 metų, o paskola apyvartiniam kapitalui – iki 3 metų laikotarpiui.
Palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, sudarančiai 20 proc. paskolos. Jai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR. Likusiai 80 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Lengvatinė paskola turi ne tik mažesnes negu rinkoje palūkanas, bet ir galimybę būti sumažinta, t. y. kai paskola teikiama įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, joms gali būti suteikta dotacija (subsidija). Dotaciją suteikia finansų tarpininkas iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano lėšų, padengdamas ne didesnę kaip 35 proc. paskolos dalį.
ILTE jau atrinko finansų tarpininkus, kurie nuo sausio 27 d. pasirengę teikti lengvatines paskolas perdirbimui. Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi į juos tiesiogiai ir kreiptis. Tarpininkų sąrašas yra paskelbtas ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-30
Jei turite sklypą, ragina nedelsti: už tai skiria net 900 eurų
Gyventojai, kurie turi žemės sklypą, yra raginami teikti paraiškas ir gauti gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teigimu, teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą. Bendra paramos suma apskaičiuojama teikiant paraišką. Skiriama dotacija yra vienkartinė ir teikiama pagal unikalų žemės sklypo numerį.
Kreiptis dėl paramos kviečiami fiziniai asmenys, esantys ne miško paskirties žemės, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai (savaiminukai), savininkais.
Pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jaunesniais kaip 20 metų medžių savaiminukais apaugę plotai apskaitomi mišku tik žemės savininkui pageidaujant. Norint sulaukti finansinės paramos ir medžių savaiminukais apaugusius plotus įtraukti į miško žemės apskaitą, gyventojai turėtų kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT) dėl žemės ploto inventorizacijos ir medžių savaiminukų įvertinimo.
Sulaukus VMT sprendimo dėl medžių savaiminukų inventorizacijos bei gavus atitinkamus dokumentus, teikiama paraiška paramai gauti. Kartu su paraiška būtina pateikti dokumentą, įrodantį nuosavybės teisę į žemės sklypą ir VMT sprendimą dėl medžių savaiminukų inventorizacijos.
Jei paraišką teikia ne žemės savininkas, o kitas asmuo, reikia pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą arba internetu sudarytą ir VĮ Registrų centro Įgaliojimų registre įregistruotą įgaliojimą. Nuo paraiškos pateikimo dienos per ne daugiau kaip 6 mėnesius turi būti pateiktas paramos mokėjimo prašymas. Su šiuo prašymu būtina pateikti miškų kadastro pažymą, patvirtinančią, kad medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas įtrauktas į miško žemės apskaitą.
Taip pat būtina pateikti nekilnojamojo turto (NT) kadastro išrašą, įrodantį, kad medžių savaiminukais apaugęs plotas NT kadastre pažymėtas kaip miškas (miško žemės naudmena) ir jam nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos.
Šaltinis: tv3.lt, 2025-01-30
Tyrimas: Lietuva neišnaudoja galimybių vystyti pieno sektorių
Lietuvos pieno ūkiai per ateinantį dešimtmetį pieno gamybą gali padidinti perpus, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyks greičiau. Tuo metu lietuviškų pieno produktų eksportas reikšmingai augs aukštos pridėtinės vertės pieno gaminių segmente – jų vartojimas pasaulyje augs sparčiau nei gamyba, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tokias išvadas pateikia konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT), atlikusi nepriklausomą pieno sektoriaus tyrimą. Pasak EKT partnerio Edmundo Piesarsko, Lietuva kol kas nesugebėjo išnaudoti palankių galimybių išvystyti pieno sektorių, kaip tai yra padariusi, pavyzdžiui, Estija. Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį už pieną, pienines karves, o taip pat už investicines priemones pieninei galvijininkystei plėtoti Lietuvos ūkininkams bendrai išmokėta apie 700 mln. eurų nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) paramos.
„Vertinant pieno sektoriaus raidos rezultatus matome, kad struktūriniai pokyčiai Lietuvoje vyksta lėčiau nei vidutiniškai ES. 2020 m. vidutinė banda Lietuvos ūkyje buvo 12 karvių, kai ES – 58. Karvių produktyvumo rodiklis pas mus išlieka vienas žemesnių ES. Per pastarąjį dešimtmetį pieno gamyba Bendrijoje kasmet augo, kai pas mus ji traukėsi“, – pažymi E. Piesarskas. Jis atkreipia dėmesį, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuva vis dar gali pasinaudoti galimybėmis smarkiai išplėsti pieno sektorių, kurio augimo potencialas – didžiulis. Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet vidutiniškai perdirba apie 1,8 mln. t pieno.
Skaičiuojama, kad esami perdirbimo gamyklų pajėgumai siekia apie 2,2 mln. t. Lietuvos pieno ūkiai 2024 m. rinkai patiekė 1,39 mln. t pieno perdirbimui. Eksperto teigimu, potencialiai žaliavinio pieno gamybą šalies ūkiai galėtų padidinti 58 proc. arba 0,8 mln. t. Šio kiekio rinkos vertė, skaičiuojant 2024 m. pieno supirkimo kainos metiniu vidurkiu (441 eur/t), siekia per 352 mln. eurų. Pasak E. Piesarsko, Lietuvos pieno sektoriaus plėtrai palankios ir prognozės eksporto rinkose, kuriose augs auštos pridėtinės vertės pieno produktų vartojimas, dėl to didės moksliniais tyrimais ir inovatyviomis technologijomis grįstų naujos kartos funkcinių pieno gaminių ir pieno ingredientų gamyba.
Vartotojų dėmesys kokybei ir sveikesniam bei funkcionalesniam maistui išliks svarbiausiu rinkos augimo varikliu. Ši tendencija suteiks galimybę ūkiams ir perdirbėjams didinti produkcijos vertę, pažymi ekspertas. „Lietuva patenka į vadinamą „pienininkystės juostą“ – geografinę zoną, kurioje gamtinės sąlygos pieno gamybai yra palankiausios, – teigia E. Piesarskas. Be to, remiantis ES prognoze, nors pieno gamyba bendrai visoje ES mažės, tačiau pieno kiekis turėtų didėti iš Lenkijos, Baltijos šalių, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir kitų valstybių, kuriose karvių produktyvumo potencialas dar nėra išnaudotas“. Pasak E. Piesarsko, Lietuvoje tik nuo 2022 m. stebimas tiekiamo žaliavinio pieno į pienines kiekio augimas.
Šią tendenciją galėjo lemti intervencija – valstybės finansiniai instrumentai pieno ūkių plėtrai. „Investicijų reikšmingesnis poveikis išryškėjo tik per pastaruosius kelis metus. Galimai tai susiję su tuo, kad investicinė parama pieno ūkių plėtrai tapo labiau tikslinė ir efektyvi“, – sako E. Piesarskas. EKT tyrime prognozuojami pieno sektoriaus augimo ir stagnacijos scenarijai. Pagal augimo scenarijų tikimasi, kad prekinio pieno gamyba ūkiuose nuo 2024 iki 2035 metų išaugs 18 proc. – iki 1,64 mln. t.
Šis scenarijus remiasi prielaida, kad investicinė parama pieno ūkių plėtrai išliks ankstesnio laikotarpio lygyje arba bus didinama. Investicinė parama turėtų užtikrinti spartų karvių produktyvumo rodiklių augimą, o karvių skaičius mažės lėtesniu tempu. Pagal susitraukimo scenarijų, esant investicinės paramos pieno ūkiams trūkumui, pieno gamyba nedaug mažės arba išliks stagnacijoje per visą minimą laikotarpį ir sieks apie 1,33 mln. t.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-01-30
2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvoje galvijai buvo superkami brangiau, tačiau buvo suklasifikuota mažiau galvijų skerdenų
2024 m. sausio–lapkričio mėn. vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę Lietuvos įmonėse, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 6,23 proc. ir sudarė 368,38 EUR/100 kg. Analizuojamu laikotarpiu Lietuvos įmonėse pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę buvo paskersta ir suklasifikuota 125,849 tkst. galvijų – 3,16 proc. mažiau nei 2023 m. analogišku laikotarpiu. Kaip ir įprastai, daugiausia buvo suklasifikuota karvių (49,78 proc.), jaunų bulių (23,63 proc.) ir telyčių (16,91 proc.) skerdenų, nuo bendro suklasifikuotų galvijų skaičiaus.
2024 m. sausio–lapkričio mėn. tik telyčių skerdenų buvo suklasifikuota daugiau – 3,35 proc., o visų kitų rūšių galvijų skerdenų buvo suklasifikuota mažiau, t. y. jaunų bulių – 4,64 proc., bulių – 8,58 proc., jaučių – 30,33 proc., karvių – 3,17 proc., 8 mėnesių ir jaunesni nei 12 mėnesių galvijų – 15,60 proc., palyginti su 2023 m. sausio–lapkričio mėn.
2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvos skerdyklose mažėjo avių skerdimai
2024 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos skerdyklose avių skerdimai sumažėjo 24,56 proc., iki 5,270 tūkst. vnt. Iš to skaičiaus 67,67 proc. avių Lietuvos skerdyklose buvo paskerstos grąžintinais pagrindais. Avių, vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus skerdimai sumažėjo 39,68 proc. (iki 2,672 tūkst. vnt.), o ėriukų (iki 12 mėn. amžiaus), atvirkščiai, padidėjo 1,64 proc. (iki 2,598 tūkst. vnt.), tačiau tai nekompensavo bendro skerdimų skaičiaus sumažėjimo. Avienos skerdenų gamyba, palyginti su 2023 m. sausio–lapkričio mėn., sumažėjo 24,63 proc. ir sudarė 110,370 t.
Analizuojamu laikotarpiu vidutinė supirktų avių kaina sudarė 619,86 EUR/100 kg (skerdenų svorio) ir 227,99 EUR/100 kg (gyvojo svorio), tai atitinkamai 2,55 proc. ir 3,86 proc. žemesnės kainos nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvos įmonėse buvo paskerstos 36 ožkos ir (ar) ožiai – 28,57 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Visi jie Lietuvos skerdyklose buvo paskersti grąžintinais pagrindais.
2025 m. prognozuojamas galvijienos gamybos sumažėjimas
Prognozuojama, kad po ankstesniais metais išaugusios pasaulinės galvijienos gamybos, 2025 m. gamyba bus šiek tiek mažesnė. Numatoma, kad galvijienos ga-myba turėtų sumažėti 0,8 proc. Tai daugiausia susiję su gamybos mažėjimu dviejose didžiausiose galvijienos gamintojose šalyse – JAV (-4,0 proc.) ir Brazilijoje (-0,8 proc.). Tokią tendenciją lėmė galvijų skaičiaus sumažėjimas abiejose šalyse, kuris, tikėtina, ypač žymus JAV. Nepaisant to, JAV ir toliau užima pirmaujančią vietą pasaulinėje galvijienos gamyboje. ES–27 valstybėse narėse taip pat prognozuojamas galvijienos gamybos mažėjimas (-1,5 proc.).
Šio sumažėjimo negali kompensuoti gamybos padidėjimas kituose regionuose, pavyzdžiui, Indijoje (1,5 proc.), Argentinoje (2,4 proc.) ir Australijoje (2,3 proc.). Tikėtina, kad kartu su galvijienos gamyba visame pasaulyje mažės ir jos vartojimas. Tikimasi, kad pasaulinis galvijienos vartojimo sumažėjimas bus panašus į mėsos gamybos sumažėjimą (-0,7 proc.). Atskiruose regionuose prognozuojami skirtingi pokyčiai. Galvijienos suvartojimas JAV 2025 m. bus mažesnis (-2,3 proc.), Brazilijoje (-1,4 proc.), ES–27 (-1,0 proc.), Rusijoje (-1,0 proc.). Tuo tarpu Kinijoje, Meksikoje ir Argentinoje, be kita ko, tikimasi galvijienos suvartojimo padidėjimo.
Tikimasi, kad 2025 m. padidės galvijienos importo apimtys (+0,5 proc.). Taip pat, tikėtina, kad galvijienos importas padidės ir Kinijoje (+1,3 proc.), kur vartojimas didėja, o vidaus gamyba šiek tiek mažėja. Pasaulinės eksporto apimtys mažės 0,2 proc. Ypač reikšmingas galvijienos eksporto sumažėjimas yra numatomas JAV (-12 proc.). Tačiau tarp didžiausių šalių tiekėjų pirmauja Brazilija ir Australija, kurių galvijienos eksportas turėtų šiek tiek padidėti. Ypač tikėtina, kad Australijoje išaugs galvijienos eksportas dėl sumažėjusios galvijienos gamybos ir padidėjusios paklausos iš JAV. Todėl tikimasi, kad 2025 m. Australijoje eksportas bus rekordinis.
Šaltinis: Agro RINKA 2025 m. sausio 13 d. Nr. 1(459)
