Žemės ūkio naujienos: 2025-01-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šylant klimatui, ūkininkams tenka imtis naujovių: vis dažniau prašo mokslininkų patarimo
Šylant klimatui, žemdirbiai vis dažniau kreipiasi į mokslininkus patarimų, kaip auginti žiemines kultūras. Ūkininkai bando įvairias technologijas, pavasariop baiminasi per didelės drėgmės ir temperatūrų svyravimo. Meteorologai ramina, žiema jau į pabaigą. Rapsai dabar turėtų žiemoti, bet augalai, anot ūkininkų, atrodo kaip kovą. Kalvarijos krašto ūkininkas Vaidas sako – žieminiai kviečiai gražūs, sėti naudojant neariminės žemdirbystės būdą, kai sėjama tiesiai į ražieną, nenaudojant plūgų.
Taip ūkininkaujant tausojamas dirvožemis ir siekiama išvengti, svyruojant temperatūrai, iššalusių ar iššutusių pasėlių.
„Taip pat žiemos metu į vageles greičiau sniegas uždengia, jo nenupusto, tai tiesioginė sėja tai nuo sausros ir dirvos erozijos saugo“, – sako ūkininkas Vaidas Žukauskas.
Žemdirbiai sako vis dažniau įsiklausantys į mokslininkų patarimus, kaip sudaryti sėjos planus, kad nenukentėtų derlius.
„Klimato atšilimas labai daro įtaką sėjos laikui. Stengiesi sėti per 3–4 kartus, kas dešimt dienų išmėtyti, vis tiek kažkas pavyksta“, – tikina V. Žukauskas.
Ūkininkai tvirtina, kad nors ir rizikuoja, tačiau vis daugiau sėja žieminių kultūrų, negu vasarinių, esą derlius geresnis.
„Sėjau spalio pabaigoje, jie suvėlavo sudygti, šiuo metu jie vegetuoja, leidžia papildomas šaknis, krūmijasi. Džiaugiuosi priėmęs tą sprendimą vėlinti kviečių sėją“, – teigia ūkininkas Karolis Viganauskas.
„Reikės ūkininkams jau persiorientuoti prie kitokių meteorologinių sąlygų, kitaip dėliotis savo schemas darbų. Taip kad kažką padaryti, kaip dievas duos, taip jau nesigauna pastaruoju metu“, – akcentuoja Žemės ūkio akademijos mokslininkas doc. dr. Vytautas Liakas.
Pasak ūkininkų, nerimo kelia ne tik dėl šylantis klimatas, bet ir senos sausinimo sistemos.
„Drenažo sistemos yra nusidėvėjusios, aišku, kiek galime remontuojame, atnaujiname ir laukiam, kiek skirs savivaldybė padėti ūkininkams“, – sako Kalvarijos savivaldybės skyriaus vedėjas Darius Kuprilevičius.
Pasak mokslininkų, keičiantis klimatui, būtina atsirinkti atsparias grūdų veisles, kurios žiemoja gerai. Meteorologai ramina, didelių šalčių neprognozuojama.
„Toliau tęsis tokie labiau pavasariui būdingi orai, gerokai šiltesni nei įprastai. Pirmoj žiemos pusėj buvo daugiau negu dvigubai labiau debesuota, o žiemą ir taip mažai saulės spindulių sulaukiam. Tai kol kas [saulės] sulaukiam mažiau nei vidutiniškai“, – dėsto meteorologas Gytis Valaika.
Tai gera žinia žemdirbiams, nes dažnėjantis orų nepastovumas, ypač ekstremalūs reiškiniai, nusineša nemažą dalį derliaus.
Poderskis žada tobulinti žemėtvarkos procesus miestuose, NŽT veiklą
Praėjus metams, kai valstybinės žemės valdymas miestuose ir miesteliuose perduotas savivaldybėms, aplinkos ministras Povilas Poderskis Seimui siūlys tobulinti tvarką bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą. „Nepakankamas perdavimas (žemės – BNS) savivaldybėms, sutinku, yra labai didelė problema. Pavasario sesijoje ateisime su sprendimais, kurie tikslins ir tvarkys tą reformą“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė P. Poderskis.
„Susitiksime su Savivaldybių asociacija, kalbėsime ir jų pasiūlymus integruosime. Čia sprendimai bus neužilgo“, – kalbėjo ministras.
Valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose savivalda valdo nuo pernai vasario, kartu jai perleista ir dalis NŽT funkcijų. Tarnyba liko atsakinga tik už valstybinę žemę rajonuose, išskyrus miestus ir miestelius.
Tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet sakė, kad iki reformos žemėtvarkos procesai strigdavo dėl biurokratinių trikdžių tarp savivaldos ir NŽT.
Tuo metu P. Poderskis akcentavo, kad prastai veikiančiai Nacionalinei žemės tarnybai ministerija šiuo metu skiria didžiausią dėmesį, jos funkcijos bus taisomos.
„NŽT išgyvena sudėtingą laikotarpį. Procesai, kurie tarsi vyksta, matome, kaip dar reikia juos taisyti ir tobulinti, kad ir savivaldybėms būtų patogiau dirbti ir kad paslaugos būtų suteikiamos. Aukščiausiu prioritetu skiriame dėmesį NŽT vadovybei, tikriname, kaip jie vykdo savo įsipareigojimus“, – aiškino P. Poderskis.
„Ateityje atnešime pakeitimus būtent dėl tam tikrų funkcijų sutvarkymo ir palengvinimo, kad visiems būtų procesai būtų sklandesni“, – pridūrė jis.
Kaimo reikalų komiteto narys socialdemokratas Arūnas Dudėnas pabrėžė iš regionų gaunantis daug skundų, kad NŽT paslaugos suprastėjusios.
Tuo metu „valstietis“ Bronis Ropė klausė, ar tarnybos neplanuojama grąžinti Žemės ūkio ministerijai. Jo teigimu, valstybinę miestų žemę perdavus savivaldybėms NŽT tapo kontrolės institucija.
„NŽT neleidžia net įstatymais numatytų teisių savivaldybėms priiminėti sprendimų, uždeda savo terminus“, – teigė B. Ropė.
NŽT Aplinkos ministerijai perduota 2023-ųjų sausį, o prieš metus savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.
Garsios istorijos baigtis: Pašiliuose skendusių avių augintoja sulaukė VMVT verdikto
Pernai pavasarį Kėdainiuose buvo nutikusi neįprasta nelaimė – išsiliejus Nevėžiui, šalia jo esančiuose laukuose besiganiusios avys buvo įkalintos upės potvynio. 47 avis tąkart pavyko išgelbėti, tačiau trys avys paskendo. Gyvūnų gelbėjimo operacija buvo išties neįprasta ir sudėtinga, o kol ugniagesiai gelbėtojai traukė iš potvynio avis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba purtė avių savininkę. Tiesa, galiausiai iš šios istorijos liko tik… įspėjimas.
Avis plukdė valtimi
Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai tąkart gavo pranešimą, kad reikia gelbėti skęstančias avis. Buvo sudarytas gelbėjimo planas – avys buvo plukdomos valtimi iš vandens apsemtos iki saugios zonos. Kadangi gyvūnai buvo išsigandę ir labai blaškėsi, gelbėti juos buvo išties sudėtinga – kėdainiečiai ugniagesiai kvietėsi pagalbą iš Kauno.
Kai kurios avys, atplukdytos į saugią zoną, iš baimės spruko tolyn, plaukė gilyn link upės, ėmė skęsti. Dėl to kai kurių avių gelbėjimas buvo pakartotinis, trys avys galiausiai paskendo, tačiau didžiąją daugumą jų pavyko išgelbėti.
Avis bandė gelbėti ir pati avių savininkė, kuri, kaip paaiškėjo, yra Klaipėdos rajono savivaldybėje registruota gyventoja.
Tąkart VMVT nustatė krūvą pažeidimų
Ši avių gelbėjimo istorija buvo išties neeilinė – į įvykio vietą lėkė ir Kėdainių rajono savivaldybės valdžia, o apie šią nelaimę naujienos buvo skelbiamos visoje Lietuvoje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrino Pašilių kaime skendusių avių laikymo sąlygas ir nagrinėjo, dėl ko galėjo atsitikti tokia nelaimė.
Nustatyta, kad avių augintoja neužtikrino tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų ir priežiūros, avių laikymo vieta nebuvo suvesta ūkinių gyvūnų registre, nebuvo pateikta informacija, kad avys laikinai laikomos minėtoje vietoje.
„Ūkinių gyvūnų laikytoja nesiėmė visų tinkamų priemonių ūkinių gyvūnų gerovei užtikrinti. Augintoja neužtikrino, kad gyvūnams nebūtų sukeliamas skausmas, kančia.
Pabrėžiama, kad ūkiniai gyvūnai turi būti apžiūrėti bent kartą per dieną.
Taip pat lauke laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių, nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir kitų pavojų“, – konstatuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akte.
Dabar VMVT sako – pažeidimų nebuvo
Tiesa, jei iškart po didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusio įvykio VMVT kalbėjo griežtai, tai šurmuliui praėjus, savo poziciją, rodos, pakeitė radikaliai.
Kadangi avių augintoja yra Klaipėdos apskrities gyventoja, pažeidimus nustačiusi Kauno apskrities VMVT tyrimą perdavė Klaipėdos apskričiai. O pajūrio VMVT, atrodo, į situaciją pažiūrėjo visiškai kitaip.
Mat praėjus daugiau kaip pusmečiui po įvykio, VMVT teigia, kad apsilankius avių laikymo vietoje, pažeidimų nebuvo nustatyta, bet dėl viso pikto avių savininkei buvo įteiktas… įspėjimas.
„Gavus informacijos apie atvejį dėl avių, paliktų apsemtame lauke Kėdainių raj., VMVT komunikavo su priešgaisrinės apsaugos gelbėtojais bei savivaldybių atstovais, koordinuojant avių perkėlimo į saugią aplinką procesą.
VMVT atliko patikrinimą avių laikymo vietoje, pažeidimų nenustatė. Tačiau pagal ANK 343 1d. – VMVT pritaikė poveikio priemonę – įspėjimą“, – dabar spaudai teigė VMVT.
VMVT pridūrė, kad buvo informuoti, kad tyrimą dėl atvejo pradėjo policija.
Tiesa, nei Kauno, nei Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai apie šią istoriją nieko pakomentuoti negalėjo.
Kauno apskrities pareigūnai tikino tokio atvejo apskritai netyrę, o Klaipėdos apskrities pareigūnai pabrėžė, kad jei skendusių avių savininkei ir buvo taikyta administracinė atsakomybė, informacijos apie tai, kokios nuobaudos sulaukė moteris, jie pateikti negalėtų.
Šaltinis: rinkosaikste.lt, 2025-01-29
Atnaujintos rekomendacijos apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atnaujino rekomendacijas ūkininkams apie mėlynojo liežuvio (MLL), snukio ir nagų ligas (SNL) bei labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) virusą. Kaip keičiasi MLL, SNL situacija Europoje ir kaip valdomas LPPG protrūkis Lietuvoje, VMVT informuoja savo tinklalapyje ir nuolat atnaujinamoje antraštinėje skiltyje – Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas. Primename: apie bet kokius MLL, SNL ar LPPG įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus VMVT šiais telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108.
Rekomendacijos bus pildomos remiantis Lietuvos ir užsienio šalių ekspertų duomenimis ir atsižvelgiant į naujausią informaciją apie šias ligas ir protrūkius.
Šaltinis: nma.lt, 2025-01-30
Hofmanas: paukščių gripą į „Vilkyčių paukštyną“ galėjo atgabenti į ūkį vykusios transporto priemonės
Antradienį „Vilkyčių paukštyne“ užfiksuoto paukščių gripo protrūkis galėjo kilti dėl iš už ūkio ribų atvežto patogeno, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Tačiau, pabrėžia politikas, tyrimas dar vykdomas, tad dar negalima garantuotai teigti iš kur į paukštyną pateko liga.„Tikimės, kad tyrimas atsakys. Bet yra įtarimų, kad liga galėjo su transportu iš išorės atvažiuoti“, – žurnalistams trečiadienį teigė I. Hofmanas.
Paklaustas žiniasklaidos politikas patvirtino, kad tokios netektys ūkiui gali reikšti bankrotą.
Pasak ministro, jei išaiškėtų, kad paukštynas laikėsi visų saugos reikalavimų, o užkratas papuolė dėl priežasčių, kurių nebuvo galima kontroliuoti, tada galimai bus svarstoma kompensacija. „Jeigu nustatoma, kad ūkis laikėsi visų saugos reikalavimų ir užkratas papuolė dėl priežasčių, kurių negalėjo valdyti ūkio savininkas, tada galima kalbėti apie kompensaciją“, – kalbėjo ministras. Taip pat I. Hofmanas patikino, kad ministerija dirbs su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekiant užtikrinti, kad liga toliau neplistų. „Gal kažkiek rizika yra padidėjusi, nes turime gripo protrūkį Lietuvoje. Ir turime laikyti visų priemonių. Ir su VMVT aptarsime situaciją, pasiūlysime dar įspėti ūkius ir apgalvotų, gal galima būtų priemones dar taikyti“, – sakė I. Hofmanas.
VMVT duomenimis antradienį, sausio 27 d., Šilutės rajone esančio ,,Vilkyčių paukštyno“, atstovai pranešė apie masiškai gaištančias vištas. Paėmus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta – ūkyje išplito paukščių gripo virusas. Pasak tarnybos, aplinkui užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, todėl 10 km spinduliu nuo jos gyvų paukščių ir jų produkcijos judėjimas be atskiro VMVT Klaipėdos apygardos leidimo yra uždraustas.
Į ribojimų zonas patenkančius ūkius vyks VMVT inspektoriai, informuos ūkių savininkus apie įvestus ribojimus, vertins laikomų paukščių sveikatos būklę, atlikinės paukščių inventorizaciją. Ūkyje buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų, Šie ribojimai bus taikomi mažiausiai 30 d. po pirminės dezinfekcijos atlikimo. Ar šį terminą pratęsti, bus sprendžiama įvertinus epidemiologinę situaciją.
