Žemės ūkio naujienos: 2025-02-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Paukščių gripas ir kitos grėsmę Lietuvos ūkiams keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Nuostolių kompensavimo tvarka yra čia.
Gyvūnų užkrečiamosios ligos, kurioms pasireiškus, kompensuojami patirti nuostoliai:
Galvijų maras;
Avių ir ožkų maras;
Kiaulių vezikulinė liga;
Mėlynojo liežuvio liga;
Tešeno liga;
Avių arba ožkų raupai;
Rifto slėnio karštinė;
Žvynelinė liga;
Afrikinė arklių liga;
Vezikulinis stomatitas;
Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas;
Hemoraginė elnių liga;
Klasikinis kiaulių maras;
Afrikinis kiaulių maras;
Kontaginė galvijų pleuropneumonija;
Paukščių gripas;
Niukaslio liga;
Snukio ir nagų liga.
Teisę į nuostolių kompensavimą turi:
-ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise;
-jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą;
-jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos;
-jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai;
-kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį;
-kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
Likviduojant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį, vykdant skubias priemones, iki 100 proc. atlyginami nuostoliai už:
-sunaikintus ūkinius gyvūnus (vidutine rinkos verte, buvusia prieš mėnesį prieš pasireiškiant užkrečiamajai ligai);
-sunaikintus gyvūninius produktus – mėsą, pieną, kiaušinius;sunaikintus pašarus, lesalus, pašarines žaliavas;atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją;
-ūkinių gyvūnų gaišinimą;
-nugaišusių ar nugaišintų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimą iki užkasimo (laidojimo) ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje);
-užkrėstų pašarų transportavimą iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimą.
Skaičiuojant nuostolius minusuojamos iš draudimo įmonių gautos draudimo išmokos ir nepatirtos įprastos išlaidos.
Kur kreiptis?
Ūkinių gyvūnų savininkai dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienus metus nuo oficialaus VMVT patvirtinimo apie ligos židinio likvidavimą dienos, arba nuo prevencijos priemonių įvykdymo buferinėje zonoje dienos, arba nuo VMVT patvirtinimo, kad ūkinių gyvūnų savininkas įvykdė salmoneliozės valstybinės programos priemones, turėtų kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti nurodytus dokumentus.
Nuostoliai gali būti ir nekompensuojami, jeigu:
-ligą sukėlė tyčiniai ūkinių gyvūnų savininkų veiksmai, t. y., jei savininkai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie gyvūnų užkrečiamosios ligos sukėlimo ar išplitimo arba trukdė VMVT ar kitų kompetentingų institucijų ir tarnybų veiklai, vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones.
-ūkinio gyvūno savininkas nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienerius metus ūkinio gyvūno savininkas yra baustas administracine tvarka.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-31
Nauja viltis ūkininkams: Savitarpio pagalbos fondai prieš rinkos svyravimus
Ūkininkai jau įprato drausti savo pasėlius ar gyvulius, tačiau neretai pajamų netenka dėl kitų nuo jų nepriklausančių aplinkybių: nepalankiai susiklosčiusių kainų biržose ar pardavimo rinkose. Pasitaiko ir kitų nedraudiminių įvykių, kurie sunaikina derlių. Tokiais atvejais ūkininkams padėti galėtų naujovė Lietuvoje – išmokos iš savitarpio pagalbos fondo.
„Kol kas draudikai nedraudžia žalos, kurią padaro gamybos sąnaudų ar produkcijos supirkimo kainų svyravimas. Todėl vienas iš įrankių, kuris užtikrintų prarastų pajamų kompensavimą – savitarpio pagalbos fondai. Ištikus krizei ūkininkai galėtų pasinaudoti jų pačių sukauptomis lėšomis. Tai yra svarbus žingsnis link stipresnio žemės ūkio sektoriaus, suteiksiantis galimybę ūkininkams atsigauti po finansinių nuostolių, jaustis tvirčiau, nes ši finansinė pagalba bus vertinga priemonė kovoje su neprognozuojamomis rinkos sąlygomis ir kitais iššūkiais. Nors ši sistema dar yra nauja, jos potencialas yra didelis“, – sako Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus patarėja Rimantė Juodenienė.
Apsisprendusiųjų 2025 -2029 metais laukia 1,5 milijono
Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių jai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu. Jam pasiekti Žemės ūkio ministerija siūlo burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF).
Šiais metais vykstantiems kvietimams teikti paraiškas tokiems fondams kurti numatytas 169,1 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ truks iki kovo 31 dienos. Kitas kvietimas numatytas 2025 m. spalio 1 d. iki lapkričio 28 d.
Kaip pradėti?
RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
„Siekiantys gauti paramą turi būti akredituoti, dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Svarbiausia akreditacijos sąlyga – šiuos fondus turi kurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Jie turi turėt tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, atskirai tvarkomą sąskaitą bei administratorių“, – teigia patarėja R. Juodenienė.
Administratoriaus reikia sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF.
Dar viena sąlyga – turi būti patvirtintos ir viešai paskelbtos RTF veiklos taisyklės. Paskelbti jas interneto svetainėje turi institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę. RTF veiklos taisyklės nustato: RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kita.
Pagal Strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiamas iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas: biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos. Įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama.
Kompensuojama trejus metus – ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų – antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų – trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų.
Pradinis įnašas į RVF pirmaisiais fondo veiklos metais – ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Taisyklės numato, kaip kompensuojami nuostoliai fondo nariui, o paramos intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į gautą paramą pradiniam įnašui.
Priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-03
NMA klientų patogumui – skaičiuoklė, kuria galima pasinaudoti skirstant lėšas iš tikslinių programų ir skaičiuojant pajamas iš veiklų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad asmenys, planuojantys pasinaudoti parama arba ją jau gavusieji pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) bei valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemones, turi pildyti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal SP priemones bei valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minims) pagalbos priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas (toliau – Pažyma apie pajamas). Pažymos apie pajamas forma nustatyta Metodikos, 3 priede. NMA parengta skaičiuoklę rasite čia.
Atkreiptinas dėmesys, kad pildant Pažymą apie pajamas, lėšos iš tikslinių programų, priskiriamos prie žemės ūkio gamybos pajamų ir paskirstomos pagal sektorius 1.1.4.1.1, 1.1.4.1.2 eilutėse (kai parama skiriama konkrečiam žemės ūkio sektoriui remti) ir 1.1.4.2.1, 1.1.4.2.2 ir 1.1.4.2.3 eilutėse (kai parama nėra skiriama konkrečiam žemės ūkio sektoriui remti).
Pirminio perdirbimo produktų, pagamintų iš savo ūkio žemės ūkio produktų (pirminio perdirbimo pajamos) ir maisto ar ne maisto produktų, pagamintų iš savo ūkio žemės ūkio produktų (perdirbimo pajamos) pajamos yra nurodomos 1.2 ir 1.3 papunkčiuose, išskiriant jas pagal sektorius. Pažymėtina, kad prie šių pajamų nėra priskiriamos lėšos iš tikslinių programų.
Skirstant tikslinių programų lėšas sektoriams proporcingai gautoms produktų realizavimo pajamoms pagal Metodikos 8.6 papunktį (1.1.4.2.1, 1.1.4.2.2 ir 1.1.4.2.3 eilutėse), sudedamos pirminės gamybos žemės ūkio produktų realizavimo pajamos, pirminio perdirbimo produktų, pagamintų iš savo ūkio žemės ūkio produktų, realizavimo pajamos ir maisto ir ne maisto produktų, pagamintų iš savo ūkio žemės ūkio produktų, realizavimo pajamos.
Siekdama padėti planuojantiems pasinaudoti parama ir tiems, kurie jau įgyvendina projektus pagal SP priemones Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė skaičiuoklę, kuria galima pasinaudoti skirstant lėšas iš tikslinių programų ir skaičiuojant pajamas iš veiklų.
Tai pagalbinė priemonė , kurios tikslas įrašius turimus duomenis, parodyti kaip pasiskirsto pajamos tarp veiklų, kad pareiškėjai galėtų matyti ar atitinka įgyvendinimo taisyklių reikalavimus ir įsipareigojimus dėl pajamų iš veiklų.
Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuoklėje yra ir dvi pagalbinės skaičiavimo eilutės, kurių Pažymos apie pajamas formoje nėra. Skaičiuoklėje jos įterptos tam, kad pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ pareiškėjams ir projektus jau įgyvendinantiems paramos gavėjams būtų galima apskaičiuoti iš pirminio perdirbimo/perdirbimo gautų pajamų dalį procentais nuo visų veiklos pajamų, o pagal priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – iš perdirbimo gautų pajamų dalį procentais nuo visų veiklos pajamų.
Šaltinis: nma.lt, 2025-01-30
Dar vienas žingsnis, siekiant tobulinti patikrų atlikimo procesą
Dėkojame klientams, dalyvavusiems apklausoje, kurios tikslas buvo identifikuoti tobulintinas sritis, siekiant optimizuoti visų su paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimu susijusių institucijų atliekamų patikrų procesus, ir dalinamės jos rezultatais bei informacija apie veiksmus, kuriuos atliksime, siekdami optimizuoti patikras.
Atlikus apklausos analizę pastebėta, jog didžioji dalis klientų teigiamai vertina:
-galimybę klientui pačiam pateikti ūkio ir veiklų nuotraukas vietoje atliktinos patikros ūkyje;
-pateikti klausimus ir paaiškinimus patikrų ūkiuose metu;
-NMA darbuotojų, atliekančių patikras ūkiuose, mandagiu ir profesionaliu elgesiu.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), atsižvelgdama į apklausoje išsakytus pastebėjimus bei neigiamai įvertintus aspektus ir siekdama patobulinti kontrolės mechanizmą, jau praplėtė mažareikšmių neatitikimų, kuriuos galima ištaisyti be sankcijos, sąrašą ir iš anksto informuoja rizikingus pareiškėjus apie investicinės paramos patikras vietoje, taip pat pakoregavo rizikingumo požymių suteikimo ir nuėmimo projektams metodiką – taip bus sumažintas rizikingų projektų skaičius.
Iki šių metų pabaigos numatyta atlikti dar daugiau svarbių pokyčių:
-nuo 3-5 kartų sumažinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano, bitininkystės sektoriaus ir nacionalinės paramos priemonių patikrų kiekį, optimizuojant atrankų patikroms metodikas;
-sutrumpinti patikros atlikimo laiką, mažinant patikroje tikrinamų klausimų kiekį;
-skatinti „NMA agro“ programos naudojimą, siekiant mažinti apsilankymų ūkiuose skaičių;
-informuoti ne tik apie neigiamų, bet ir apie teigiamų patikrų rezultatus, taip pat pateikti aiškią informaciją, kokius veiksmus turi atlikti paramos gavėjas neigiamos patikros atveju, kad būtų išvengta sankcijų;
-suorganizuoti visose savivaldybėse konsultacinius renginius dėl išmokų už plotus ir gyvulius patikrų atlikimo tvarkos.
Taip pat NMA ir toliau vykdydama reikalavimų pažeidimų prevenciją nuolat informuos pareiškėjus ir paramos gavėjus apie planuojamas patikras – jų terminus, priežastis bei reikalavimus, kurių privalu laikytis, siekiant išvengti neatitikčių ir operatyviai gauti paramą.
Ačiū, kad padedate mums tobulėti, ir tikimės, kad įvardinti pokyčiai padės dar geriau atitikti mūsų klientų lūkesčius!
Šaltinis: nma.lt, 2025-01-30
Parduotuvių lentynose – išbrangę pieno produktai: vardija, kokių produktų kainos dar gali kilti
Valdžios pakelti akcizai bei auganti minimali alga Lietuvoje kaip reikiant užsuko kainų augimo karuselę. Metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, šovė virš 3 procentų ribos. Nors kai kurie ekonomistai dar ką tik aiškino, kad tokios infliacijos sulauksime tik pavasarį. Pastebimai per metus išbrango pieno produktai ir vaisiai. Ekspertai jau neabejoja, kad dėl išbrangusio transportavimo kainų bei kitų išaugusių kaštų infliacija palies daugelį kasdienių prekių, dėl to šiemet maistas ne pigs, o brangs.
Ne visi gyventojai atidžiai stebi maisto kainas šalies parduotuvėse, bet tie, kurie skrupulingai nagrinėja kainas, įsitikinę, kad išleidžiamų pinigų suma kas mėnesį didėja:
„Pastebiu, per savaitę išleidžiu daugiau nei prieš pusę metų. Būdavo gal 50 eurų savaitei išleisdavau gamintis maistą, viską, dabar gal 70. Visą laiką įpratę, perki, kai kokia akcija pigiau, visą laiką taupai, kažkiek.“
„Žmonės ateina ir pamato, kad kiekvieną savaitę kažkas tai naujo yra. Ten centais pasikeičia aišku, bet prisideda.“ „Nepastebėjau didelio pakilimo. Kilstelėjo, jeigu imti metus laikus, bet jeigu imti paskutinius 2–3 mėnesius, šitame laikmety nepastebėjau.“
Lietuvoje spartėja kainų augimas
Visose šalies parduotuvėse prekės brangsta. Išankstiniai Valstybės duomenų agentūros skaičiavimai rodo, kad kainų augimas Lietuvoje spartėja. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija auga nuo rudens vidurio ir sausio mėnesį pakilo virš 3 procentų. Dalis ekonomistų tokio rezultato tikėjosi tik pavasarį, tačiau jo laukti neprireikė. „To ir reikėjo tikėtis. Pirmiausia nuo sausio mėnesio 12-a procentų pakilo minimali alga.
Antras aspektas, kad nuo sausio mėnesio pakilo dyzelino kaina ir transportavimo kainos“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Iš išankstinių duomenų matome, kad energetikos nešėjų kainos irgi prisidėjo prie aukštesnės infliacijos, paslaugų brangimas tam tikrų irgi išlieka reikšmingas faktorius ir, matyt, jis tęsis visus metus. Teks, matyt, mums visiems pakoreguoti infliacijos prognozes“, – tikino Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. REKLAMA „Dujų kaina Europoje ir Lietuvoje atitinkamai yra maždaug dvigubai brangesnė negu praeitų metų vasario mėnesį“, – aiškino A. Izgorodinas.
Brangsta pieno produktai
Maisto produktų kategorijoje netyla kalbos apie išbrangusį pieną. Išankstiniai duomenys rodo, kad pieno produktų kainos per metus pakilo beveik 5-iais procentais, o vaisiai pabrango beveik 7-iais procentais. Žvelgiant giliau į pieno produktus, Žemės ūkio duomenų centro duomenys rodo, kad mažmeninė 10 ar 15 procentų riebumo grietinės kilogramo kaina Lietuvos parduotuvėse per metus pabrango 11 procentų, iki beveik 5 eurų. O kilogramas liesos varškės per metus pabrango beveik euru, iki 6-ių eurų 65-ių centų. Kaina padidėjo 14-a procentų. „Ilgą laiką maisto vartojimas Europoje buvo labai stipriai pakritęs.
Gamintojai, matyt, dar nesuspėjo pasididinti gamybos pajėgumų, atitinkamai mes turim tokią laikiną problemą, kai paklausa kyla, bet pasiūla lieka labai maža, tas lemia ir sviesto, ir kitų pieno produktų kainų augimą“, – aiškino A. Izgorodinas. Maisto kategorijoje yra ir kitų veiksnių, kurie gali pakelti kainas.
„Tokių sunkiai prognozuojamų rizikų yra. Tas pats paukščių gripas gali įtakoti paukštienos, mėsos produktų pakaitalų kainas. Žiūrėsime, kaip toliau vystysis naftos rinkos realijos. Infliaciją didinančių veiksnių gali atsirasti, apie kuriuos šiandien sunku kalbėti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė. „Praeitais metais grubiai imant prekių kainos buvo stabilios, visą infliaciją kėlė paslaugos. Šiais metais, tikėtina, bus kitaip dėl kylančių atlyginimų, minimalios algos, ypatingai dyzelino, mes matysime ir prekių kainų augimą, ir toliau matysime paslaugų kainų augimą“, – sakė ekonomistas A. Izgorodinas.
Išankstiniai duomenys rodo, kad per metus labiausiai pabrango namų priežiūros paslaugos bei atostogų išvykos, maždaug penktadaliu. Beveik 17-a procentų padidėjo šilumos energijos kaina, o medicininės paslaugos pabrango grubiai dešimtadaliu. Ekonomistai kol kas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks tris procentus.
