Žemės ūkio naujienos: 2025-02-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemdirbiai teigiamai vertina pasiūlymą drausti pasėlius nuo lietaus, bet nori aiškumo
Žemės ūkio ministerija siūlo išplėsti pasėlių ir augalų draudžiamų rizikų sąrašą į jį įtraukiant ilgą lietingą laikotarpį. Dabar ūkininkams draudžiantis nuo sausros ir pasėlių iššalimo mokamos valstybės kompensacijos. Ūkininkai sako, kad svarstytų draustis nuo šios rizikos. Tačiau vis dar mažas procentas šalies ūkininkų apskritai draudžia pasėlius.
Kviečius, rapsus, pupas auginantis ūkininkas Vytautas Patinskas sako pasėlius draudžiantis penkerius metus – taip apsisaugo nuo nenumatytų gamtos išdaigų.
„Vienais metais nusprendėm pamėginti tą draudimą ir dabar metai iš metų draudžiamės. Nors toks kuriozas nutinka – padaryk trumpą pertrauką draudime ir kažkas nutiks tuo momentu“, – sako V. Patinskas.
Kitas Alytaus rajono ūkininkas tik šiemet nusprendė apdrausti pasėlius. Jis sako, draustųsi ir nuo ilgalaikio lietaus padarinių, bet trūksta aiškumo.
„Tikriausiai pradžiai reiktų palaukti, kol patvirtins kažkokį dokumentą, pasirašys ir jau tada tą tvarką aiškintis su draudimo agentais“, – svarsto ūkininkas Justinas Anušauskas.
Dabar ūkininkams draudžiantis nuo sausros ir pasėlių iššalimo mokamos valstybės kompensacijos – pusė sumokėtos draudimo sumos. Tokią išmoką, pasak žemės ūkio viceministro, galėtų gauti ir apsidraudusieji nuo ilgalaikio lietaus.
„Ir dabar ūkiai draudžiasi ir nuo lietaus ir kitų sąlygų, už tai nėra kompensuojama. Norime paskatinti, kad daugiau ūkių tą darytų“, – tikina viceministras Andrius Palionis.
Lietaus permerktų laukų kasmet gali tik daugėti, todėl, ūkininkų teigimu, reikia plėsti ir meteorologinių stotelių tinklą. Be to, laikas pradėti diskutuoti ir apie visuotinį pasėlių draudimą.
„Be šitų instrumentų tiesiog nebeapsimoka ūkininkaut, nes jeigu porą metų tokio nederliaus, tai tavo ūkis tampa visiškai nuostolingas ir ne tik nuostolingas, bet jau suvalgyti visus apyvartinius ir tu jau gilioj skoloj, galim pamatyt bankrotų“, – pabrėžia Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ūkininkus dabar draudžia Vokietijos pasėlių savidraudos fondo Lietuvos filialas „VH Lietuva“ ir draudimo bendrovė BTA. Jos atstovo teigimu, pernai apsidraudė 50 procentų daugiau ūkininkų nei ankstesniais metais. Ar susidomės draudimu ir nuo ilgalaikio lietaus padarinių, kol kas teigia, sunku pasakyti.
„Šiai dienai mes nejaučiame labai didelio susidomėjimo iš savo klientų šia rizika ir iš tikrųjų neturime šios rizikos savo rizikų pakete, bet be abejo, jeigu valstybė kompensuos dalį įmokų, tai bus didelė paskata ūkininkams draustis“, – mano BTA turto draudimo rizikų vertintojas Gintaras Gurskis.
BTA kasmet išmoka iki pusės milijono eurų draudimo išmokų.
Šaltinis: Reda Gilytė, Rūta Ribačiauskienė, Jūratė Anilionytė, lrt.lt, 2025-01-03
Naujasis ŽŪT pirmininkas sieks teisingesnių sąlygų: bendrausime su naujais ministrais
Sausio pradžioje Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininku buvo paskirtas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. Naujasis pirmininkas teigia, kad vadovaudamas organizacijai jis sieks Lietuvos žemės ūkio išsaugojimo ir teisingesnių sąlygų žemdirbiams.
„Bendrausime su naujais ministrais ir žiūrėsime, kaip padaryti, kad Lietuvos ūkininkai būtų pilnateisiais Europos žemdirbiais, kad išmokos būtų padorios, kainos bent savikainą padengtų“, – Eltai teigė J. Vilionis.
Jis tikino, kad žemės ūkiui reikia šimtų milijonų eurų investicijų, jei norima sustabdyti jo traukimąsi Lietuvoje ir užtikrinti konkurencingumą su aplinkinėmis šalimis.
„Jeigu pinigai ir investicijos neateis į kaimo plėtros programas, į pienininkystę, kooperacijos kūrimui, paukštynams ir kiaulėms (…) Mes jau neturime linų, smarkiai traukiasi kiaulių auginimas, pienininkystė (…) Dabar šnekame ir turime parašę savo pageidavimus, kad reikia 300 mln. eurų“, – aiškino jis.
„Su ministru beveik kasdien kalbamės, bet jei neatsiras reikalingų pinigų, tai žemės ūkis eis į susinaikinimą“, – sakė jis.
J. Vilionis LPGA vadovauja nuo 2006 m. ŽŪT pirmininko postą jis yra užėmęs ir anksčiau. Pastarasis pareigose pakeitė šiuo metu žemės ūkio ministro postą užimantį Igną Hofmaną.
Ūkininkai galės kreiptis lengvatinių paskolų anksčiau
Žemės ūkio ministerija kviečia ūkininkus kreiptis lengvatinių paskolų ne tik investiciniams projektams, bet ir apyvartinėms lėšoms. Pakeitus paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštį, lengvatinių paskolų bus galima kreiptis jau nuo š. m. kovo 3 dienos.
Paramos gavėjai galės kreiptis bet kada iki metų pabaigos pagal šias intervencines priemones:
* „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Paskoloms pagal šias priemones skirta 35 mln. Eur. Didžiausia galima paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Net 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR.
* „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paskoloms skirta 19,94 mln. Eur. Didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. Eur. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Pagal šias tris minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
Jeigu bus pasiekta finansinei priemonei skirta paramos suma, kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gali būti sustabdytas anksčiau.
Kokioms išlaidoms teikiamos lengvatinės paskolos?
Finansuojamos investicijos į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti (žemės įsigijimas, gamybinių pastatų ir statinių statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas ir kt.), taip pat investicijos į nematerialųjį turtą (kompiuterinė ir programinė įranga, patentų, licencijų įsigijimas ir kt.) bei biologinį turtą (ūkinių gyvūnų, vienmečių ir daugiamečių augalų įsigijimas ir kt.).
Ypač palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą sudėtingesniais ūkininkavimui laikotarpiais, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas. Ūkininkai gali įsigyti trumpalaikį turtą (sėklas, pašarus, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus ir kt.), sumokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo, komunalines išlaidas ir kt.
Svarbu! Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui, jam nėra skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE) [1] , kuris mažintų dotacijos sumą. Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą investicijoms, jam yra skaičiuojamas BSE, kuris gali sumažinti dotacijos sumą.
Kokie lengvatinės paskolos privalumai?
Lengvatinė paskola yra greita ir efektyvi paramos forma, nes:
* taikoma paprastesnė paraiškų vertinimo sistema, t. y. paraiška vertinama tik pagal tinkamumo sąlygas, o atrankos kriterijai nėra taikomi. Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma;
* taikomas platesnis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Kreipiantis paskolos suteikiama galimybė ne tik statyti gamybinius pastatus ar įsigyti įrangą, bet ir įsigyti žemę, pirkti biologinį turtą, pirkti nenaują įrangą, finansuoti apyvartinių lėšų reikalaujančias išlaidas;
* finansuojamas PVM, t. y. priešingai negu dotacijos atveju, kreipiantis lengvatinės paskolos PVM yra tinkama finansuoti išlaidas.
Kur kreiptis paskolos?
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Paraiškos turi atitikti SP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, SP priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, SP priemonės „Jaunųjų ūkininkių įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus.
NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Detalus atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir nacionalinio plėtros banko ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.
[1] BSE yra metodas, kuris naudojamas siekiant apskaičiuoti, kiek finansinės naudos paramos gavėjas gauna iš lengvatinės paskolos. Tai tarsi būdas pamatyti, kiek pinigų būtų suteikta, jei parama būtų tiesioginė ir aiški (pvz., grynaisiais pinigais). Pavyzdžiui, jei SP parama suteikia mažesnes palūkanas paskoloms, BSE padeda apskaičiuoti, kiek realiai sutaupo paramos gavėjas, palyginus su įprastomis rinkos palūkanomis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-03
Sudarytas pirmasis inžinerinių geologinių sąlygų žemėlapis
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) baigė reikšmingą projektą – visos Lietuvos teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo vertinimą. Šio darbo rezultatas – pirmasis sudėtingų ir vidutinių inžinerinių geologinių sąlygų žemėlapis, sukurtas GIS pagrindu ir prieinamas visuomenei LGT interneto svetainėje. Projektas buvo įgyvendintas pagal Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2021–2025 m. veiksmų planą „Klimato kaita ir geologinė aplinka (geoaplinka)“.
Pasak projekto atsakingosios vykdytojos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiosios geologės Sandros Stankevičiūtės, projektas vyko keliais etapais: pirmiausia buvo rengiama metodika, surinkti ir susisteminti duomenys, galiausiai jie apdoroti ir sudarytas žemėlapis. Tyrimai apėmė visą Lietuvos teritoriją ir nagrinėjo pagrindinius veiksnius, lemiančius inžinerinių sąlygų sudėtingumą:
* Durpių paplitimą
* Šlaitų statumą
* Šiaurės Lietuvos karstinį regioną
* Šlaitų, pažeistų geologinių reiškinių
* Požeminio vandens iškrovą
* Supilto grunto storį, didesnį nei 5 m (urbanizuotos teritorijos)
* Ledyno pakraštyje susiformavusių nuogulų (kraštiniai dariniai)
* Eolinių darinių
„Šis žemėlapis svarbus planuojantiems statybas Lietuvoje. Informacija, pateikta GIS sluoksniuose, leidžia greitai ir efektyviai įvertinti teritorijas, kur reikalingi išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai, ypač tiems projektams, kuriems keliami aukšti saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimai. Tai padės inžinieriams, projektavimo įmonėms ir savivaldybių administracijoms numatyti rizikas ir išvengti papildomų kaštų“, – sako S. Stankevičiūtė.
Geologės teigimu, įgyvendinant projektą naudotos skaitmeninės technologijos, tokios kaip reljefo modelis GDR50LT ir QGIS bei „MapInfo“ programinė įranga. Tai leido atlikti detalų šlaitų polinkio kampų ir durpių paplitimo vertinimą ir integruoti jį į GIS sluoksnius. GDR50LT skaitmeninis reljefo modelis leidžia analizuoti reljefą 5 x 5 metrų tikslumu. Tai geologinių tyrimų srityje ypač svarbu, nes galima tiksliau identifikuoti pavojingas vietoves.
„Atlikti tyrimai parodė, kad sudėtingiausios sąlygos vyrauja pietryčių, vakarų ir šiaurės Lietuvoje. Tuo tarpu paprastos inžinerinės geologinės sąlygos, nereikalaujančios sudėtingų sprendimų, vyrauja lygumose pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje“, – atkreipia dėmesį S. Stankevičiūtė.
Projekto rezultatai naudingi ne tik statybos sektoriui, bet ir visuomenei bei mokslininkams. Sukurtas žemėlapis gali būti naudojamas ne tik infrastruktūros planavimui, bet ir edukaciniais tikslais, norint geriau suprasti Lietuvos geologines sąlygas.
Su sudarytu žemėlapiu galima susipažinti LGT svetainėje: https://lgt.lrv.lt/lt/apie-lietuvos-zemes-gelmes/inzinerines-geologines-salygos.
Lietuvos geologijos tarnybos informacija
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-01-31
Gyventojai gali įvertinti valdžios ketinimus stebėti maisto ir paslaugų kainas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys siūlymą įstatyme įtvirtinti sistemišką būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėseną ir analizę. Iki šių metų vasario 10 d. savo pasiūlymus dėl tai numatančių Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų gali pateikti ir gyventojai.
Siekiant apsaugoti vartotojus nuo didėjančios infliacijos, pernai gruodį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos” pasiūlė, kad būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas reguliariai analizuotų Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
Remdamasis Valstybės duomenų agentūros, Žemės ūkio informacinio centro ir kitų institucijų informacija, šis centras teiktų Vyriausybei ir Seimui analizės rezultatus ir pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo.
Projektas taip pat numato, kad STRATA Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų „rinkti duomenis iš privačių subjektų apie šiam tikslui reikalingų produktų ir paslaugų kainos dedamąsias dalis”.
Įstatymo pataisas Seimui pateikusi demokratų frakcijos narė Jekaterina Rojaka mano, kad pasiūlytas stebėsenos mechanizmas leistų skaidrinti rinką ir didinti sąžiningą konkurenciją.
Visgi, Seimo opozicija mano, kad tai perteklinis, nieko neišspręsiantis projektas. Dėl galimo funkcijų dubliavimosi, kišimosi į verslo reikalus opozicija skeptiškai vertino pasiūlytą kainų stebėjimo mechanizmą. Žinomi ekonomistai, verslo atstovai mano, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė.
ELTA primena, kad Seimo pritarimo po pateikimo pernai gruodį sulaukęs projektas Seimo salėje vėl atsiras pavasarį. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gyventojų raštu gautus pasiūlymus dėl šios iniciatyvos svarstys komiteto rengiamuose klausymuose.
