Žemės ūkio naujienos: 2025-03-10

Šakių rajone A.Masevičiaus tėvai pradėjo ūkininkauti nuo 90-ųjų. Dabar 560 ha vidutinio dydžio šeimos ūkis jungia tris ūkius – tėčio, mamos ir sūnaus Augusto. „Mums taip patogiau dėl apskaitos“, – sako A.Masevičius, vedinas idealizmo ir aplinkosaugos reikalavimų, savo dalį su žmona Gabriele įregistravo 2019 m. Priklausomai nuo metų, augina kviečius, rapsus, pupas, kanapes, vikius, miežius. „Žemės ūkyje norėjosi pokyčio – nesakau, kad anksčiau buvo daroma blogai, bet laikai keičiasi, veiklą pasukome regeneratyvine linkme. Taikome „nulinį“ žemės apdirbimą, tai reiškia, kad žemės neariame, sėklą beriame tiesiai į dirvą. Dirvožemį geriname sėdami tarpinius pasėlius, mažindami trąšų kiekį“, – pasakoja Augustas.

Iš muzikos ir kino pasaulio – į žemės ūkį

Augustas ir Gabrielė studijavo Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o ūkininkauti pradėjo todėl, kad suprato, jog tėvai į ūkį įdėjo daug darbo, sukūrė infrastruktūrą, supirko techniką, pastatė džiovyklas, įdirbo laukus. „Kažkas turėtų tai tęsti, kad ūkis nebūtų apleistas ar parduotas. Kaimo darbai man niekada nebuvo svetimi. Nuo paauglystės vasaromis visada padėdavome tėvams dirbti. Man buvo 12-13 metų, kai mane sodindavo už kombaino vairo. Tą patį darau ir dabar, tik vadovaujuosi savo galva“, – pasakoja Augustas.

A.Masevičius tikina, kad kuo daugiau domisi, tuo labiau įsitraukia į žemės ūkio kultūrą, ypač šiais laikais, kai vyksta tiek daug pokyčių. Augustas kuria muziką, groja elektrine gitara, dainuoja. Dar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje su bendraminčiais sukūrėme bliuzroko grupę „Movo“, kuri buvo nominuota M.A.M.A. apdovanojimuose kaip geriausia metų roko grupė. Vėliau A.Masevičius pradėjo solo kelią, koncertuoja Alytuje, Vilniuje, festivalyje „Akacijų alėja“. „Mano gitaros mokytojas yra pasakęs, kad muzikantas – diagnozė. Galiu pasakyti, kad ūkininkas irgi yra „liga“, – šypsosi muzikantas ir kartais jo FB galima pamatyti tokį įrašą: „Ryt važiuojam rapsą pjauti, o šeštadienį pasimatom „Akacijų alėjoj“.

Jei elgiesi atsakingai, viskas grįžta su kaupu

Gabrielė pasakoja, kad su Augustu buvo klasiokai, draugavo nuo 12 klasės, ji žinojo, kad jo tėvai yra ūkininkai. „Ir man nesvetimi ūkio darbai, nors mano tėvai negyveno ūkiškai – tėtis valstybės tarnautojas, mama – odontologė. Studijuojant kaimas nutolo, ūkininkavimas nebuvo mūsų tikslas, bet gamta visą laiką traukė. Menas ir meilė žemei eina kartu. Kai myli gamtą, ryšys su žeme papildo kūrybine energija. Žemės ūkis yra labai geras kelias į ryšį su gamta, jei tavo požiūris teisingas, jei atsakingai naudoji gamtinius išteklius, negriaudamas ekosistemos. Viskas sugrįžta su kaupu, gal ir ne finansine išraiška, bet dvasine ir kūrybine“, – pasakoja Gabrielė. Masevičiai tvirtina, kad laiko skiria ir kūrybinei veiklai, dažnai važinėja į Vilnių, bet savo ateitį mato ūkyje. Gabrielė dėkinga ir vyro tėvams, kurie priėmė jų idėją ir ūkyje darniai dirba kartu.

Mikrobiologijos pamokos iš Amerikos

Ieškodamas žinių apie dirvožemį, iš ko jis sudarytas, A.Masevičius rado mikrobiologijos mokytoją Amerikoje. Jaunasis ūkininkas internetu baigė kursus, išmoko naudotis mikroskopu, įvertinti dirvožemio sudėtį. „Išmokau dirvožemį vertinti per biologinę prizmę: jis sudarytas iš daugybės mikroorganizmų, jų grupių ir jos visos yra svarbios – grybai, bakterijos, nematodai, kaip ir fizikinės bei cheminės dirvožemio savybės“, – sako Augustas. Praturtinti dirvožemį galima naudojant organines trąšas, kompostą, mėšlą, taip pat taikant sėjomainą, augalų įvairovę – kuo daugiau skirtingų augalų, tuo daugiau dirvožemyje skirtingų mikroorganizmų grupių. „Augalų šaknys išskiria „cukrų“, kuris reikalingas mikroorganizmams, o jie mainais atiduoda maistines medžiagas augalams. Tokiu būdu turime puikią dirvožemio struktūrą ir galima mažinti trąšų kiekį. Tai didelis ir sudėtingas mitybos ratas“, – pasakoja ūkininkas.

Taiko neariminės ir regeneratyvinės žemdirbystės metodus

Ūkininkas pasakoja, kad savo ūkyje taiko neariminės žemdirbystės metodą: „Naudojame sėjamąją su atpjovimo diskais, kurie įpjauna dirvožemį, ten įterpiama sėkla ir žemė lengvai užspaudžiama. Nors tai nėra ideali technologija, turi daug trūkumų, bet yra ir daug privalumų.“ Lietuvoje ši technologija yra nauja, šiuo metu remiama APVA. „Remdamiesi regeneratyvinės žemdirbystės metodais, sėjame tarpinius pasėlius, kurie turi daug anglies, kitų cheminių elementų – labiausiai tinka avižos, kurios greitai nesuyra. Rudenį jų nenupjauname, žiemines kultūras sėjame į žaliąją masę. Mulčias sulaiko drėgmę, apsaugo nuo saulės spindulių“, – teigia A.Masevičius.

Vakuuminiu būdu spaudžia ir išpilsto kanapių aliejų

Masevičių ūkyje apie 15 ha plotą užima kanapės – pasak Augusto, tai vienas iš šio regiono tradicinių augalų, tinkantis mūsų klimatui ir gerinantis dirvožemį. Kanapių realizacija labai plati, sutuoktinius sudomino galimybė spausti aliejų. Gabrielė pasakoja, kad jų pagrindinė idėja – gaminti tokį produktą, už kurio kokybę būtų atsakingi nuo kanapių auginimo iki aliejaus spaudimo ir išpilstymo. Jiems pavyzdys – Italijos šeimos ūkių produktai, kurių kokybė labai vertinama. „Deja, pas mus, gal tai sovietinis palikimas – aliejų pilsto į plastikinius butelius, kad tik pigiau, paprasčiau. Mes esame sąžiningi prieš vartotoją, viską darome maksimaliai kokybiškai“, – tvirtina Gabrielė.

Šeimos ūkyje kanapių aliejus spaudžiamas ir išpilstomas vakuuminiu būdu, tai reiškia, kad ištraukiamas deguonis ir aliejus nesioksiduoja – negenda. Kokybišką produktą išpilsto į storo stiklo, nepralaidžius saulės spinduliams buteliukus, kuriuos perka iš Italijos. „Svarbu ir tai, kad spaudžiame žemoje temperatūroje. Šaltas, lėtas spaudimas nėra našus, bet išgauname maksimaliai sveiką aliejų“, – teigia G.Masevičienė. Šeima planuoja prekiauti aliejumi elektroninėje parduotuvėje, o jau dabar jo galima įsigyti kai kuriuose Vilniaus parduotuvėse arba pirkti iš ūkio tiesiogiai. Masevičių kanapių aliejų naudoja ir Zyplių dvaro restorane „Kuchmistrai“.

Pirkėjai atranda išskirtinį aliejaus skonį ir maistines savybes Masevičiai iš kanapių spaudžia ne tik aliejų, bet ir parduoda skrudintas, lukštentas ir nelukštentas sėklas, gamina chalvą. „Aliejaus spaudimas dar tik įsibėgėja, natūralu, kad tai nišinė produkcija, kurios pardavimai negali staiga šauti į viršų, turi atrasti savo vartotojus, kiekvienais metais plėsti pirkėjų ratą. Džiaugiamės naujais mūsų bendruomenės nariais, kurie atranda kanapių aliejų, išskirtinį jo skonį ir maistines savybes“, – sako Gabrielė. Šeima kanapių aliejumi gardina salotas, padažus, makaronus, žuvį, trintas sriubas. „Tinka visiems patiekalams šaltam naudojimui. Pirmą kartą paragavę žmonės nustemba, koks geras aliejaus skonis, nematyta žalia spalva, o dar ir naudingas sveikatai“, – šypsosi A.Masevičienė. Kanapių aliejaus išspaudos keliauja į kompostą, po to į laukus – taip susidaro uždaras ratas, regeneracija – kas paimama iš gamtos, tas ir atiduodama.

Ko gamta neatima, atima žmonės

Masevičiai nelinkę skųstis, bet žemės ūkis tikrai nėra labai pelninga veikla. „Nežinia, kodėl susiformavo toks klaidingas stereotipas, kad ūkininkas nieko neveikia, tik gauna išmokas ir vartosi piniguose. Bendraujame su ūkininkų bendruomene, didžioji dalis – Augusto bendraminčiai, visiems nėra paprasta išgyventi, ypač pastaraisiais metais. Stebime ir klimato pokyčius – jei anksčiau liepos 25-26 dieną pradėdavome pjauti kviečius, tai pernai liepos 24 d. jau baigėme javapjūtę. Natūralu, kad ir augalams sunkiau prisitaikyti. O dar ir biurokratija. Ko gamta neatima, atima žmonės“, – pasakoja Gabrielė. Masevičiai tikisi, kad ateityje bus geriau, bet požiūris į ūkininką labai keistas. „Ūkininkai nėra neišprusę kaimo žmonės, priešingai, daug jaunų, išsilavinusių žmonių, atėjusių iš kultūros, sporto pasaulio. Kaimo ir miesto supriešinimas yra keistas“, – atkreipia dėmesį sutuoktiniai.

Šliužai nuėdė rapsų lauką

Ūkininkai pasakoja apie kovą su kenkėjais. Prieš kelis metus dėl šilto rudens atsidaro amarai, kurie pradėjo platinti kviečių virusą – jį galima pastebėti tik prieš pat derlių, kai varpos pajuoduodavo. „Paprasčiausias būdas kovoti su kenkėju – purkšti insekticidais rudenį. Mes nenorime naudoti chemikalų, todėl sėjame vėliau, kad „prašoktume“ periodą, kai atsiranda tas virusą platinantis amaras. Taip pat galima ieškoti atsparesnių kviečių veislių. Reikės laiko prie to prisitaikyti“, – teigia Augustas.

Kitas iššūkis – invaziniai šliužai, kurie pasiekė nekontroliuojamą kiekį, ypač rapsų pasėliuose. „Vienais metais iš 30 ha rapsų lauko nieko neliko, viską suėdė šliužai. Bandome ieškoti būdų su jais kovoti, naktimis, kai jie išlenda, purškiame vario sulfato trąšomis, kurios šliužams nepatinka“, – pasakoja ūkininkas. Tenka kovoti ir su graužikais – pelės, kirstukai iš laukų į savo slėptuves tempia derlių ir kaupia atsargas. Gabrielei patiko vyro panaudotas būdas, kurį nusižiūrėjo iš Anglijos ūkininkų – laukuose pastatė „T“ formos stulpus, kad turėtų kur atsitūpti plėšrieji paukščiai ir tavo laukus pasirinktų kaip patogų medžioklė plotą.

Mieste gerai, kaime dar geriau Augustas ir Gabrielė kartu su dviem vaikais – penkiamete dukra ir dviejų metuku sūnumi bei bordekolio veislės augintiniu gyvena 12 namų kaime. „Mūsų kaimo bendruomenę labiausiai suvienija kalėdinės eglutės įžiebimas, kurios iniciatoriai mano tėvai“, – sako A.Masevičius. Jaunai šeimai nedidelėje bendruomenėje gyventi patinka, visko čia turi kaip ir mieste, tik daugiau ramybės, mažiau tempo. „Jei trūksta judesio, norisi pabėgti į miestą, bet ir vėl traukia atgal. Geriausia rasti balansą, bet vis tiek vardiklis linksta į kaimo pusę. Nieko nėra gražiau už žvaigždėtą dangų rugpjūčio naktį“, – šypsosi Augustas.

Šaltinis: 15min.lt, 2025-03-03

Apie pakeitimus turi informuoti pareiškėjai, kurie:

– sutvarkė buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertė juos tinkamais gauti paramą (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.);
– tinkamus paramai plotus pavertė netinkamais (pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.);
– išarė daugiametes ganyklas ar pievas;panaikino arba naujai pasodino daugiamečių sodinių plotus;
– išarė, atnaujino ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus;
– deklaruoja kraštovaizdžio elementus, kurių nėra kraštovaizdžio elementų sluoksnyje ar pasikeitusi jų konfigūracija.

Planuojantys deklaruoti pasėlius valstybinėje žemėje, tai galės padaryti tik pateikdami galiojančius tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus, todėl svarbu iki deklaravimo pradžios atsinaujinti valdų duomenis.

Apie pasikeitusias kontrolinio žemės sklypo ribas galima praneškite per „NMA agro“ programą

Per „NMA agro“ programą galima atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas pakeitimas. Siunčiant pranešimą pasirenkama skiltis „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodomas tipas „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, tada plotas nufotografuojamas spaudžiant fotoaparato ženklą. Nuotrauka išsiunčiama paspaudus laiško ženklą.

Svarbu pateikti bent dvi kiekvieno lauko pasikeitimo nuotraukas, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pvz., medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2025-03-10

Savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas parašė, jog „bet kuris ūkininkas (su šeima!) iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR), siekiantis pabėgti iš tos šalies dėl saugumo, bus pakviestas į Jungtines Amerikos Valstijas ir jam bus suteiktas greitas kelias į pilietybę. Šis procesas prasidės nedelsiant!“

D. Trumpas ir Pretorija yra įsivėlę į diplomatinį ginčą dėl žemės nusavinimo įstatymo, kuris, pasak respublikonų lyderio, lems baltaodžiams priklausančių ūkių perėmimą.

Tuo metu Pietų Afrika penktadienį pareiškė, kad nesileis įtraukiama į ginčą su Jungtinėmis Valstijomis.

„Neketiname dalyvauti neproduktyvioje megafoninėje diplomatijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė prezidentūros atstovas spaudai Vincentas Magwenya, pridūręs, kad šalis ir toliau yra „įsipareigojusi kurti abipusiai naudingus dvišalius prekybinius, politinius ir diplomatinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, ypač su D. Trumpo administracija“.

D. Trumpas, kurio artimas padėjėjas Elonas Muskas gimė PAR, vasarį pareiškė, kad sausį pasirašytas įstatymas „Pietų Afrikos Respublikos vyriausybei suteiks galimybę be kompensacijos perimti afrikanų etninių mažumų žemės ūkio nuosavybę“.

Įstatyme numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis vyriausybė gali siūlyti „nulinę kompensaciją“ už turtą, kurį ji nusprendžia nusavinti viešojo intereso labui.

Anglų ir afrikanų kolonistai iki 1994 metų valdė Pietų Afriką pagal žiaurią sistemą, kurioje iš juodaodžių daugumos buvo atimtos politinės ir ekonominės teisės.

Naujuoju įstatymu siekiama panaikinti istorinę nelygybę žemės nuosavybės srityje, nes praėjus trims dešimtmečiams po apartheido pabaigos didžioji dalis žemės ūkio paskirties žemės vis dar priklauso baltųjų mažumai.

Tačiau D. Trumpas apkaltino šalį, kad ji „yra baisi, ir dar daugiau, ilgamečiams šalies ūkininkams“.

PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa pareiškė norįs su naująja JAV vyriausybe susitarti diplomatiniais, prekybos ir kitais klausimais.

Vasarį C. Ramaphosa paskelbė, kad Pretorija planuoja siųsti delegaciją į Vašingtoną spręsti daugybės klausimų.

„Norėtume nuvykti į Jungtines Valstijas ir sudaryti sandorį“, – sakė jis per pokalbį su „Goldman Sachs“ pirmininko pavaduotoju Richardu Gnodde`u.

„Mes nenorime nuvykti ir aiškintis, mes norime nuvykti ir sudaryti prasmingą susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis įvairiais klausimais“, – sakė jis.

C. Ramaphosa taip pat pažymėjo, jog netrukus po to, kai JAV vadovas sausį pradėjo eiti pareigas, jis turėjęs „nuostabų“ pokalbį telefonu su D. Trumpu. Tačiau vėliau santykiai, anot jo, „regis, šiek tiek pašlijo“.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-03-07

Bandoje buvo 1400 galvijai. Šiuo metu pradėtas vykdyti gyvūnų ir jų produktų atsekamumas, nustatytos apsaugos (3 km) ir priežiūros (10 km) zonos, kuriose taikoma gyvūnų judėjimo kontrolė. Vengrijoje paskutinis SNL atvejis buvo užfiksuotas tik 1973 m., dabar čia sustabdytas visas tarptautinis gyvūnų judėjimas.    

„Kaip pranešė vengrai, viruso šaltinis nėra aiškus, tačiau žinoma informacija, kad vienas iš darbuotojų nesenai sugrįžo iš Afrikos šalies – Zanzibaro. Virusas aplinkos veiksniams labai atsparus. Ant įvairių paviršių, gyvūnų, drabužių, netgi šviežiame piene išsilaiko labai ilgai. Liga gali greitai plisti ir sukelti didelių ekonominių nuostolių gyvulininkystės sektoriui, todėl griežta biosauga yra svarbiausia gyvūnų laikytojo pareiga ir atsakomybė. Siekiant apsaugoti ūkį nuo šios ligos, neleiskite pašalinių asmenų lankytis ūkyje, ypač sugrįžusių iš užsienio šalių, apimtų viruso, vykdykite nuolatinę dezinfekciją“, – ragina LR Vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

VMVT įspėja, kad yra draudžiama importuoti gyvūnus ir gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių, kuriose ši liga yra paplitusi arba šalis neturi laisvos nuo snukio ir nagų ligos viruso šalies statuso. Šiuo metu apie SNL atvejus pranešama iš Turkijos, Irano, Vidurinės Azijos, Afrikos šalių. Šių metų sausio mėnesį SNL nustatyta Vokietijoje.

Pašalinių žmonių lankymasis ūkyje gali būti pražūtingas gyvūnams

SNL grėsmę kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Virusas platinamas tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, taip pat gali būti perneštas transporto ir namų apyvokos priemonėmis. SNL virusas gali išplisti 60 km sausuma ir daugiau kaip 300 km jūra.

VMVT primena gyvūnų laikytojams: naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, reikia laikyti atskirai bent 21 dieną, stebėti jų sveikatos būklę. Jei buvo lankytasi snukio ir nagų liga užkrėstame regione 14 dienų po atvykimo į Lietuvą privalu vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietą.

VMVT gyvulių laikytojams taip pat primena:
-Gyvulių girdymui naudoti vandentiekio arba šulinio vandenį, nenaudoti atvirų vandens telkinių vandens.
-Dirbant ūkyje vilkėti specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinti, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę. Apiboti pašalinių asmenų galimybes patekti į ūkį.
-Nesidalyti įranga ir priemonėmis (priekabomis, srutovežiais, įrankiais ir pan.) su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuoti.

Snukio ir nagų liga yra labai greitai plintanti užkrečiama virusinė liga, kuri paveikia porakanopius gyvūnus, tokius kaip: galvijai, kiaulės, avys ir ožkos, elniai. Todėl VMVT taip pat ragina medžiotojus nepamiršti laikytis biosaugos reikalavimų: tinkamai gabenti sumedžiotus žvėris, vengti skysčių nutekėjimo, vengti be kokio tiesioginio kontakto su gyvūnais, mūvėti vienkartines pirštines. Po išdorojimo ar sąlyčio su nugaišusiu gyvūnu būtina kruopščiai nusiplauti rankas. Gyvūnines atliekas reikia saugiai šalinti į tam skirtą duobę, o transportą, įrankius, aprangą ir ypač batus – dezinfekuoti. 

Pastebėjus bet kokius SNL ar kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir  VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108. Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.   

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-03-07

Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 182,49 EUR/t – 6,36 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 7,42 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Rapsai 9 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 542,57 EUR/t –0,82 proc. didesne kaina negu prieš savaitę bei 31,35 proc. didesne kaina negu prieš metus.

Šaltinis: AgroRinka, 2025 m. Kovo 10 d. Nr. 3 (461)