Žemės ūkio naujienos: 2025-03-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pavojingos gyvulių ligos artėja prie Lietuvos: ar vakcinos padės išvengti nuostolių?
Europos ūkiuose plintant gyvulių ligoms, ūkininkai ir specialistai neabejoja – kai kurios iš jų neaplenks ir Lietuvos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neribotam laikui uždraudė renginiuose gyvai demonstruoti ūkio gyvūnus. Žmonėms nepavojinga mėlynojo liežuvio liga plinta Europos ūkiuose. Praėjusį rudenį apie pirmuosius ligos atvejus pranešė Švedija, Austrija, Portugalija ir Lenkija. Maisto ir veterinarijos tarnyba neturi duomenų, ar ji plinta ir Kaliningrade.
„Esame sustabdę bet kokį gyvulių judėjimą iš Karaliaučiaus į Lietuvą. Visas pasienis, esantis su Karaliaučiumi, visa Lietuvos pusė, mes esame numatę imti mėginius iš galvijų, tikrinti, ar ta liga neatkeliavo iš tos pusės“, – sako vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Mokslininkas Arūnas Rutkauskas sako, kad mėlynojo liežuvio ligą platina mašalai.
„Mėlynojo liežuvio ligai yra gera draugė hemoraginė infekcinė anemija, kurią perneša tie patys mašalai, tačiau pasekmės yra skaudesnės. Gerai, kad šioje Europos dalyje ji nėra nustatyta. Tiriant mėginius mėlynojo liežuvio ligos atžvilgiu, bus tiriama ir ši liga“, – teigia LSMU stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas Arūnas Rutkauskas.
Šioje žemės ūkio bendrovėje Šakių rajone – daugiau kaip tūkstantis karvių. Ūkininkai neabejoja, kad liga ateis ir į Lietuvą.
„Priemonių, rekomendacijų, kaip tai galėtų būti apsisaugojama gyvai, galėtų būti ir daugiau, kažkiek pasigendame ir Maisto ir veterinarijos tarnybos glaudaus, betarpiško bendravimo“, – sako Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.
Maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad rengiami mokymai, kitą savaitę jų bus dar, atnaujinti veiksmų planai, reikalavimų turi laikytis ir patys gyvulių augintojai.
Lietuva jau turi vakcinų, tik neaišku, kokio tipo virusas bus.
„Neracionalu imti dabar vakcinuoti, nes imunitetas nebus ilgalaikis, ir gal jis pasibaigs tada, kai mašalas įskris į mūsų ūkio teritoriją“, – pabrėžia A. Rutkauskas.
Dar didesnis nerimas – dėl lengvai plintančios snukio ir nagų ligos, apie jos atvejį savaitgalį pranešė Vengrija.
„Net vėjas gali tą virusą nunešti į tolimesnius ūkius, todėl priemonės yra ženkliai griežtesnės. Nustačius šią ligą židinyje, visi esantys gyvuliai – galvijai, avys, ožkos, kiaulės – yra žudomi“, – sako V. Kiudulas.
„Paskutinį kartą šią ligą turėjome 1973 metais, todėl ji atneštų didžiulius nuostolius, ir čia jau ne vien ūkio mastu, bet ir pačiai Lietuvai“, – teigia P. Puskunigis.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, kompensacijos galimos draudžiant ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų. Jos taip pat būtų suteiktos, jei reikėtų naikinti gyvulius, produkciją arba likviduoti židinius.
VMVT: dėl snukio ir nagų ligos grėsmės laikinai uždrausti renginiai su ūkiniais gyvūnais
Dėl išaugusios snukio ir nagų ligos grėsmės nuo penktadienio neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiais ūkiniais gyvūnais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Taip pat primenama, kad ūkininkai privalo atsakingai laikytis saugos: įsigyti gyvūnus tik su veterinarijos sertifikatais, gyvūnus rekomenduojama laikyti karantine 21 dieną, riboti pašalinių asmenų patekimą į ūkį, užtikrinti biosaugos priemones ir nuolatinę dezinfekciją“, – ragina Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
„Snukio ir nagų liga – labai užkrečiama, o didžiausia rizika ją išplatinti kyla per gyvūnų judėjimą, užkrėstus gyvūnus, žmones, turėjusius kontaktą su liga, ar gyvūninės kilmės produktus iš pavojingų teritorijų. Kadangi parodose neįmanoma susekti, ar lankytojai nebuvo užkrėstose šalyse ir neturėjo kontakto su sergančiais gyvūnais, nuspręsta drausti renginius su porakanopiais gyvūnais – tai viena iš būtinųjų priemonių siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, – pranešime cituojamas vyriausiasis Lietuvos veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Be to, pažymi VMVT, gyvūnų vežėjai privalo užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atvykstančios transporto priemonės būtų atsakingai išvalytos, išplautos bei išdezinfekuotos, ir tai būtų patvirtinta dokumentais.
Savo ruožtu ūkinių gyvūnų laikytojai nuolatos privalo laikytis griežtų biologinio saugumo priemonių, stebėti gyvūnų sveikatą ir nedelsiant pranešti apie bet kokius ligos požymius.
Snukio ir nagų liga – tai labai greitai plintanti ūminė liga, kuria sergantys gyvuliai karščiuoja, o jų snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės (aftos). Ši liga paplitusi daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. Šių metų pradžioje ligos protrūkis buvo užfiksuotas Vokietijoje.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-03-14
ES šalys remia naujus tarifus rusiškoms trąšoms ir žemės ūkio produktams
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį pritarė planams užkrauti tarifus papildomiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams bei kai kurioms trąšoms, taip sustiprinant finansinį spaudimą Maskvai. 27 valstybių Europos Sąjunga, reaguodama į 2022 m. Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, jau paskelbė ne vieną sankcijų etapą.
Naujausiais tarifais „tikimasi sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir apriboti galimybes finansuoti agresijos karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.
Europos Komisijos sausio mėnesį pasiūlytas priemones penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje patvirtino vyriausybių atstovai. Taryba dar turės susitarti su Europos Parlamentu dėl galutinio teksto, kad jis galėtų įsigalioti.
Pasiūlymu siekiama įvesti tarifus dar 15 proc. Rusijos žemės ūkio prekių, kurioms praėjusią liepą įsigalioję muitai neturi įtakos. Jei pasiūlymas bus įgyvendintas, ES muitai bus taikomi visai iš Rusijos importuojamai žemės ūkio produkcijai.
Sprendimas taip pat paveiks kai kurias azoto trąšas, sudarančias daugiau kaip 25 proc. viso ES importo – apie 3,6 mln. tonų, kurių bendra vertė siekia 1,28 mlrd. eurų.
Pastarąja priemone siekiama sumažinti ne tik Rusijos karinį iždą, bet ir europiečių priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos bei paremti ES gamintojus, teigė Taryba.
Siekiant apsaugoti ūkininkus, trąšų tarifai būtų didinami palaipsniui trejus metus. Į pasiūlymą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis būtų sušvelnintas poveikis ūkininkams, jei dėl tarifų smarkiai išaugtų kainos.
Pagal praėjusių metų liepos mėnesį įsigaliojusį sankcijų paketą ES importuojamiems rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms bei jų gaminiams nustatė tokio dydžio muitus, kad būtų sustabdytas šių prekių importas į bloką.
Briuselis sankcijų prieš Rusijos žemės ūkio ir trąšų sektorių ėmėsi labai atsargiai – nerimaudamas, kad bet kokie veiksmai gali pakenkti pasaulinei grūdų rinkai ir maisto saugumui Afrikoje bei Azijoje.
Pagal Komisijos pasiūlymą tarifai neturėtų poveikio rusiškam eksportui, skirtam trečiosioms šalims, gabenančioms jį tranzitu per Europą.
„Atidžiai stebėsime šių tarifų įgyvendinimą, kad užtikrintume ES trąšų pramonės ir ūkininkų apsaugą, tuo pačiu mažindami ES priklausomybę, palaikydami pasaulinį maisto saugumą ir toliau silpnindami Rusijos karo ekonomiką“, – teigė Lenkijos, rotacijos tvarka pirmininkaujančios Tarybai, plėtros ministras Krzysztofas Paszykas.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-03-14
Žemės ūkio taryba: atsiribojame nuo Žemės ūkio rūmų
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovams ketvirtadienį pažėrus kritikos Vyriausybės programos priemonių planui, 90 proc. Lietuvos ūkininkų vienijančios Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis pareiškė, kad organizacija atsiriboja nuo ŽŪR. „Mes šiandien pareiškiam, kad mes atsiribojame nuo jų pasakymų, jie yra gaunantys valstybinį išlaikymą. (…) Mūsų asociacijos yra skirtingos, mes atstovaujame tikriems žemdirbiams“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė J. Vilionis.
Jis pabrėžė, kad Žemės ūkio taryba taip pat turi pastabų Vyriausybės priemonių planui ir ji turi reikšti dėl to savo nuomonę, o ne ŽŪR, kuri finansuojama valstybės.
„Kiek jie gauna – apie 6,5 mln. eurų pinigų savo išlaikymui, jie turi kabinetus Vilniuje, turi kabinetus Kaune, turi rūmus, turi mašinas, turi atlyginimus, viską, tai mes nuo jų atsiribojam ir kadangi jie turi rūmų įstatymą, kuris juos tarsi iškelia virš kitų ir jiems tas finansavimas garantuotas“, – kalbėjo J. Vilionis.
Prieš metus surengusi masinį ūkininkų protestą Žemės ūkio taryba tuomet taip pat viešai teigė, kad ŽŪR jame neatstovauja ūkininkams, tuo metu rūmų atstovai tikino, kad valstybės finansiškai remiama taryba negali tinkamai atspindėti jų interesų.
Tuo metu tarybai vadovavo dabartinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, pradžioje žadėjęs tarpininkauti šių dviejų organizacijų „susitaikyme“.
„Jie prašėsi to ir ministro, kad čia tuos santykius susitvarkytų, bet aš sakau taip, kad negali jau jokie santykiai susitvarkyti, kadangi (…) tu gauni iš valdžios atlyginimą, gauni išmokas, o aš atstovauju už savo pinigus žemdirbiams, tai mes negalime turėt jokių sąlyčio taškų, kadangi tu gali atstovauti tiktai valdžiai“, – komentavo J. Vilionis.
J. Vilionis pabrėžė, kad ŽŪR apskritai neturėtų būti finansuojama valstybės.
„Mes ir keliam klausimą dabar, kad šitie kanalai būtų uždaryti, kad rūmų įstatymas turi būti panaikintas, kadangi visos asociacijos dirba pagal asociacijų įstatymą ir jie turėtų pagal asociacijų įstatymą – nario mokestį susirinkti, kaip ir mes susirenkam iš savo narių, ir atstovauti žemdirbiams“, – aiškino jis.
Be to, J. Viliono vertinimu, jei ŽŪR reikėtų gyvuoti iš nario mokesčio, ji to padaryti nesugebėtų: „Jie negali to padaryti ir nepadarys, kadangi pasitikėjimo žemės ūkyje jie neturi.“
I. Hofmanas pernai gruodį BNS teigė sieksiantis išklausyti abi puses ir tikintis, jog žemdirbių bendruomenė bei savivalda išsigrynins, o problemos gali arba išsispręsti, arba dar labiau paaštrėti. Anot jo, ŽŪR pripažįsta turintys problemų ir supranta, kad reikės keistis. Ministras pabrėžė, kad laikysis neutralios pozicijos.
Šaltinis: Goda Vileikyė, lrt.lt, 2025-03-14
Svarbu tinkamai viešinti paramą
Investicinius projektus įgyvendinantys paramos gavėjai žino, kad vienas iš svarbių įsipareigojimų gavus paramą ir įgyvendinus projektą – viešinti įgyvendintą projektą. Kaip tai tinkamai atlikti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP), nustatyta šio programinio laikotarpio viešinimo taisyklėse.
Viešinimo taisyklėse nurodyta, kokiomis priemonėmis paramos gavėjai turi viešinti paramą, kas privalo būti nurodyta viešinimo priemonėse, taip pat – kaip turi būti užtikrintas viešinimo priemonių matomumas. Pažymėtina, kad paramos gavėjas prisiima atsakomybę ir turi pats pasirūpinti už paramos lėšas vykdomo projekto viešinimu vadovaudamasis viešinimo taisyklių reikalavimais bei jose pateiktomis rekomendacijomis.
Būtini ženklai
Visais atvejais informuojant visuomenę, žiniasklaidą ir kitas tikslines auditorijas apie ES finansavimą, privalomai turi būti panaudota Europos Sąjungos (ES) emblema ir teiginys šalia ES emblemos „Bendrai finansuoja Europos Sąjunga“. Parengtą naudoti emblemą galima rasti čia.
Kada viešinimas yra būtinas
Ne vėliau kaip iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos pradėti viešinti paramą privaloma:
* kai vykdomų investicinių į materialųjį turtą projektų bendra viešosios paramos suma yra lygi arba viršija 50 000 Eur (išskyrus projektų, kuriuos sudaro infrastruktūros arba statybos veiksmų finansavimas);
kai vykdomi projektai:
* finansuojami pagal intervencines priemones „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) ir „Sumanieji kaimai“, kai parama yra lygi arba viršija 10 000 Eur;
* paslaugoms ir infrastruktūrai, kai bendra viešosios paramos suma kai parama yra lygi arba viršija 10 000 Eur;
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu vykdomi projektai, kuriuos sudaro infrastruktūros arba statybos veiksmų finansavimas ir kurių visos viešosios išlaidos yra lygios arba viršija 500 000 Eur, parama turi būti pradėta viešinti, kai tik fiziškai pradedamas veiksmų įgyvendinimas arba sumontuojama nupirkta įranga.
Žinotina, kad fiziniams asmenims, kai jiems skirta parama nesiekia 10 000 Eur, viešinti paramą nėra privaloma.
Svarbu juridiniams asmenims
Pažymėtina, kad juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo projekto paskirties ir jam skiriamos bendrosios viešosios paramos dydžio, viešinti paramą privaloma visais atvejais per 20 darbo dienų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba nuo sprendimo skirti paramą, kai sutartis nesudaroma, priėmimo dienos. Paramos gavėjo oficialioje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir bent viename socialiniame tinkle (pvz.: Facebook, Instagram ir pan.) turi būti paskelbiamas trumpas projekto aprašymas, kuriame pristatomos visos įgyvendinant projektą suplanuotos veiklos, nurodomi projekto tikslai bei rezultatai ir informuojama apie gautą ES finansavimą. Projekto aprašymas interneto svetainėje turi būti lengvai randamas ir aiškiai matomas bent iki paramos projekto kontrolės laikotarpio pabaigos arba, jei kontrolės laikotarpis netaikomas, iki galutinio lėšų išmokėjimo dienos. Žinotina, kad naujienų rubrika nėra tinkama viešinimui dėl jos matomumo riboto laiko matomumo.
Viešinti privaloma iki paramos projekto kontrolės laikotarpio pabaigos arba, jei kontrolės laikotarpis netaikomas, iki galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos.
Viešinimo elementai
Rengiant plakatą, informacinę lentą ar stendą, paramos gavėjui rekomenduojama naudotis automatine plakatų, lentų ir stendų rengimo priemone, skelbiamą Europos Komisijos interneto svetainėje (https://ec.europa.eu/regional_policy/policy/communication/online-generator_lt?lang=lt), ir joje pateikti visą informaciją, kurios yra prašoma rengiant konkrečią viešinimo priemonę, t. y. stende turi būti nurodyta:
1. Projekto pavadinimas, nurodytas paraiškoje, pateiktoje NMA;
2. Trumpai aprašytas projekto tikslas;
3. Pradžios (paraiškos NMA pateikimo) metai ir mėnuo;
4. Pabaigos (projekto įgyvendinimo pabaigos) metai ir mėnuo;
5. Projekto vertė su PVM, nurodyta eurais;
6. ES finansavimas – skirtos paramos iš EŽŪFKP dalis, nurodant eurais;
7. Pareiškėjo interneto svetainės adresas (jei turi);
8. ES finansavimo logotipas, teiginys „Bendrai finansuoja Europos Sąjunga“ (lietuvių kalba);
9. Nuotrauka, susijusi su įgyvendinamu projektu, atspindinti projektą;
10. Nuotraukos autorius, jeigu tai ne pareiškėjas;
11. Atsakingo už publikaciją pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas.
Dėl vizualinio identiteto vienodumo išlaikymo rekomenduojame rinktis ne mažesnį nei 2 000 mm x 2 000 mm. nuolatinio informacinio stendo dydį. Vis tik paramos gavėjas gali pats pasirinkti stendo išmatavimus bei išdėstymą.
