Žemės ūkio naujienos: 2025-03-21

„Pirmosios 100 mano vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos dienų buvo produktyvios: inicijuoti ilgai laukti pokyčiai, pradėti svarbūs darbai. Nuo pirmosios dienos aktyviai dirbame kartu su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kad ministerijos sprendimai geriausiai atlieptų kiekvieno ūkininko lūkesčius. Siekiame kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, kuris neapsiribotų vien gamyba, kurtų aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Tai itin svarbu norint apsirūpinti maistu. Su tuo susijęs ir vienas pagrindinių tikslų – dar šiemet pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jau parengėme tam būtinus Nacionalinio saugumo pagrindų ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Per 100 naujosios Vyriausybės dienų Žemės ūkio ministerija ėmėsi ryžtingų žingsnių. Kol Europos Sąjungoje dar tik svarstoma Europos maisto politikos tarybos idėja, ministerija jau įkūrė savo Maisto tarybą. Taryba siekia išanalizuoti maisto grandinę, išsiaiškinti, ar joje pagrįstai pasiskirstoma kaina, ar yra jos dalių, gaunančių nepagrįstai didelį pelną. Analizė taip pat parodys, kokių suvaržymų esama ir iš valstybės pusės, kad būtų galima jų atsisakyti ar sumažinti.

Procesų skaidrumo, teisingumo ir mažinti ūkininkams tenkančią naštą siekiama ir kitais sprendimais.

* Patobulintas teisinis reglamentavimas tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų. Grūdų mėginių ėmimo pakeitimai prisidės prie grūdų kokybės tyrimų proceso aiškumo ir atvirumo, o atnaujintos Grūdų sutarties tipinės sąlygos suteiks daugiau garantijų grūdų augintojams. Šie pokyčiai prekybos grūdais procesą padarys skaidresnį.

* Atsisakyta reikalavimo apdrausti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano paramos lėšomis įsigytą turtą, taigi ūkininkai patys spręs, kaip jiems elgtis.

* Patikslinus melioracijos statinių nurašymo tvarką urbanizuotose teritorijose nefunkcionalių melioracijos statinių nebebus privaloma sunaikinti, iškasti, kaip šiuo metu reikalaujama. Po žeme esančius melioracijos statinius bus leidžiama nurašyti ir palikti suirti, jei tai nereikalaus papildomo tvarkymo. Tai sumažins finansinius kaštus ir biurokratinę naštą melioracijos statinių savininkams. Šiam ministerijos siūlymui dar turi pritarti Seimas.

* Įvertinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) visų priemonių lėšų panaudojimą prognozuojama, kad gali būti nepanaudota apie 40 mln. Eur. Todėl Žemės ūkio ministerija, siekdama, kad ūkininkai pasinaudotų parama ir taip reikalingos lėšos būtų įlietos į Lietuvos ekonomiką, o ne grąžintos į ES biudžetą, įpareigojo NMA nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d. papildomai rinkti paraiškas (supaprastinta tvarka) pagal KPP priemonę ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. 40 mln. Eur paskirstomi sektoriams taip: pieninei galvijininkystei – 12 mln. Eur, mėsinei gyvulininkystei – 12 mln. Eur, sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei – 6 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 10 mln. Eur.

* Ypatingas dėmesys skiriamas smulkiesiems ūkininkams. Labai smulkiems ūkiams papildomai skirta 2,35 mln. eurų, kad būtų finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paraiškos paramai gauti pagal strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.

* Patvirtintos 2025 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės: ūkininkų laukia naujos galimybės ir svarbūs palengvinimai. Didžiausi pasikeitimai liečia ekologines sistemas – ūkininkams nuo šiol nebereikės atsisakyti dalies ariamosios žemės dėl privalomai pasirenkamų veiklų, jie galės rinktis dalyvauti bet kurioje vienoje kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje. Svarbių palengvinimų sulauks ir gyvulius auginantys ūkininkai – su tais pačiais gyvuliais jie galės dalyvauti keliose priemonėse.

* Sumažinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių (GAAB 4). Nuo 2025 m. 3 m. apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne mažesni kaip 3 km ilgio arba 5 kv. km baseino ploto, arba kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn. per metus. Prie kitų melioracijos griovių paliekamos 1 m. pločio apsaugos juostos. Šis pakeitimas palies apie 95 proc. melioracijos griovių, patenkančių į žemės ūkio naudmenas, ir sumažins ūkininkavimui taikomus apribojimus šalia melioracijos griovių.

* Taip pat sumažinti reikalavimai augalų kaitai (GAAB 7). Nuo 65 proc. iki 35 proc. sumažintas ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma keisti pagrindinius pasėlius.

* Svarbu ir tai, kad duomenis apie mineralinių (neorganinių) ir (ar) organinių trąšų panaudojimo žurnalą ūkininkai galės pildyti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje arba elektronine ar popierine forma vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d. Duomenys popierinėje ar elektroninėje formoje gali būti pateikiami lauko ar valdos lygmeniu.

* Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras pertvarkytas į registro informacinę sistemą. Taip sumažinta ūkininkams tenkanti administracinė našta, kadangi atsisakyta prievolės registruojant ar atnaujinant žemės ūkio valdas teikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinės sistemos tvarkytojui dokumentus ar jų kopijas apie nekilnojamojo daikto naudojimo pagrindo patvirtinimo sutartis, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba šių sutarčių sąrašus.

* Įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, gali kreiptis lengvatinių paskolų pagal strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ . Didžiajai paskolos daliai – net 80 proc. – taikomos nulinės palūkanos.

* Ūkininkai gali kreiptis lengvatinių paskolų ne tik investiciniams projektams, bet ir apyvartinėms lėšoms. Paskoloms pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta 35 mln. Eur. O pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paskoloms skirta 19,94 mln. Eur.

„Svarbu ir tai, kad bus tiriama tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamų grūdų kilmė. Kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis sausį pasirašėme atnaujintą Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo. Tai padės kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų eksportu iš okupuotų teritorijų“, – sako žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-21

„Pateiksime klasikinį pavyzdį: kai pieno kaina nukrito, žemdirbių dalis sumažėjo ženkliai, galutiniam vartotojui kaina nepasikeitė, o perdirbėjų ir prekybininkų dalis padidėjo. Kaip taip gali būti? Siekiant išsiaiškinti to priežastis, susiduriama su asociacijų ir atskirų įmonių nenoru teikti informaciją motyvuojant, kad Konkurencijos taryba neleidžia to daryti. Ne viskas yra gerai, yra daug problemų, kurias reikia skaidrinti, išsiaiškinti, ką ir kiek mes galime, o ko ne. Kur yra ta riba, ypač, kas liečia kainas“, – sakė žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, pristatydama įstaigos veiklą, pabrėžė interesų bendrumą, taip pat papasakojo apie rinką ribojančius susitarimus, dėl kurių veikimo galiausiai nukenčia vartotojas, galimas rizikas priimant sprendimus.

Konkurencijos tarybos atstovai, kaip stebėtojai, pakviesti į balandžio 15 d. vyksiantį antrąjį Maisto tarybos posėdį. Jame planuojama nagrinėti VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) pateiktą atskirų produktų analizę.

Primename, kad kiekvienas vartotojas gali jau dabar stebėti mažmeninių kainų statistiką ŽŪDC sukurtame tinklalapyje www.produktukainos.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-19

Jo teigimu, teorinė galimybė eksportuoti kiaušinius iš Lietuvos į JAV būtų, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad paukščių gripas paukštininkystės ūkius palietė ne tik JAV, bet ir Europoje.

„Pačioje Europoje įtampa ne mažesnė nei JAV, – sako G. Kauzonas. – Aišku, mes visada daugiau dėmesio kreipiame į arčiau esančias rinkas. Pirmas tikslas yra apsirūpinti kiaušiniais Lietuvoje, Baltijos šalyse, paskui Europoje. Amerika yra šiek tiek toliau. Bet esant poreikiui, apie tai būtų diskutuojama.“

Šiuo metu Amerikoje dvylikos kiaušinių pakuotė kainuoja apie 10 dolerių (9 eurus). Tačiau, pasak G. Kauzono, jei kiaušiniai ir būtų eksportuojami į JAV, jie nekeliautų tiesiai į parduotuvių lentynas.

„Bent jau istoriškai, kiek yra buvę panašių situacijų, ne iš Amerikos nupirkti kiaušiniai eidavo perdirbimui, tai yra, paruošti tuos kiaušinių mišinius kepykloms ir pan., bet ne į parduotuvių lentynas“, – aiškina paukštininkystės asociacijos vadovas.

Jo žiniomis, JAV kreipėsi tiek į skirtingas Europos šalis, tiek ir kitas šalis.

„Bent jau šiandien, kiek turime žinių, tai vyksta aktyvios diskusijos su Turkija ir su kitomis šalimis“, – pažymi pašnekovas.

Kiaušinių krizė Ameriką ištiko dėl paukščių gripo, tačiau pasak G. Kauzono, ši situacija nėra nauja.

„2024 m. Amerikoje buvo užmigdyta apie 50 milijonų paukščių. Tai yra milžiniškas kiekis, kalbant apie dedekles. Lietuvoje yra apie 2 milijonus dedeklių. Tai įsivaizduokime, kad tai yra tikrai didelis mastas. Natūralu, kad tokių paukščių užmigdymas ir nesugebėjimas greitai pasikeisti kitais paukščiais tikrai daro įtaką. Bet kaip aš ir minėjau, ta situacija nėra nauja. Tos problemos buvo ir prieš metus, ir prieš dvejus metus. Kaip ir Europoje pastaruosius 2-3 metus tęsiasi, taip ir Amerikoje tai vyksta“, – teigia G. Kauzonas.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Šaltinis: Andrius Kavaliauskas, lrt.lt, 2025-03-20

Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku.

Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro ir vandens telkinių taršą. Tręšimo normos ir terminai Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG (sutartinis gyvulys) per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. Draudžiama mėšlą, srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. su šiomis išimtimis: Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc. Azoto kiekis dirvoje negali viršyti 40 kg/ha, ir draudžiama skleisti mėšlą ir srutas arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto. Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.), tačiau mėšlas ir srutos negali būti skleisti arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto.

Draudžiama mėšlą, srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės. Pūdymus, pievas, ganyklas ir žiemkenčius galima tręšti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus kukurūzus, kuriuos draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.). Skystuoju mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis, jeigu atstumas iki gyvenamojo namo yra mažesnis nei 100 m, nebent yra gyventojo rašytinis sutikimas. Arčiau kaip 300 m nuo urbanizuotos teritorijos reikalingas seniūnijos sutikimas. Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-20

„Pasitikėjimo linija“ – tai visą parą veikianti anoniminė linija, kuria galima pateikti pranešimus apie su NMA veikla (tiek NMA darbuotojų, tiek ES finansuojamų ir NMA administruojamų projektų vykdytojų) susijusius piktnaudžiavimo atvejus. Ši linija aktyviai naudojama – 2023 m. per ją gauta 1019 pranešimų, 2024 m. – 806. Daugiausia pranešimų dėl įtartinos veiklos fiksuota Vilniaus ir Kauno rajonuose, taip pat – Šilutės, Telšių, Anykščių, Lazdijų, nei vieno pranešimo nefiksuota iš Jonavos rajono (per „Pasitikėjimo liniją“ gautų pranešimų žemėlapį rasite čia). Tikėtina, kad pernai per „Pasitikėjimo liniją“ pateiktų pranešimų skaičiaus mažėjimą lėmė efektyvios NMA taikomos kontrolės ir prevencijos priemonės ir dėl to mažėjantis asmenų, nesilaikančių teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, skaičius, taip pat 2024 m. atsiradę tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimai, leidę nušienautos žolės neišvežti iš lauko – pastarojo pobūdžio pranešimų skaičius kasmet sudarydavo nemažą visų pranešimų dalį.

NMA, gavusi per „Pasitikėjimo liniją“ pateiktą pranešimą, jį kruopščiai išnagrinėja pasitelkdama turimą informaciją, vadovaudamasi viešųjų registrų teikiamais duomenimis, teikdama paklausimus, taip pat atlikdama patikrą vietoje. 2024-aisias NMA Kontrolės departamento teritorinių patikrų vietoje skyriaus darbuotojai atliko 387 „Pasitikėjimo linija“ gautos informacijos patikras vietoje. Iš jų 197 atvejais informacija apie pažeidimus pasitvirtino.

Pranešimui pasitvirtinus, nedelsiant imamasi atitinkamų veiksmų, užkertančių kelią neleistinam paramos naudojimui arba NMA darbuotojo elgesiui. NMA pabrėžia, kad skaidrumas – yra viena iš kertinių NMA vertybių, ir skaidrumo puoselėjimas tiek organizacijos viduje, tiek jos teikiamų paslaugų aprėptyje – vienas iš prioritetų, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys. Tuo tarpu „Pasitikėjimo linija“ – patikimas įrankis, padedantis dar skaidriau vykdyti veiklą ir kartu didinti gyventojų pasitikėjimą.

„Pasitikėjimo linijai“ pranešimus galite teikti telefonu +370 (5) 260 7901, elektroniniu paštu pasitikejimo.linija@nma.lt arba užpildžius pranešimo formą NMA interneto svetainės skiltyje „Pasitikėjimo linija“.

Taip pat pranešimai apie asmenų, kurie gauna ar pretenduoja gauti ES ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus gali būti teikiami naudojantis mobiliąja programa „NMA agro“.

Tam, kad pateiktas pranešimas būtų objektyviai ir visapusiškai ištirtas, reikėtų pateikti kuo daugiau duomenų, būti kaip įmanoma tikslesniems ir nurodyti: tikslią galimos neskaidrios veiklos datą, vietą, kokiu būdu ir koks galimai neteisėtas veiksmas padarytas bei kitas svarbias aplinkybes.

Norint pateikti pranešimą apie NMA darbuotojų neskaidrią veiklą, raginame vadovautis NMA parengtomis gairėmis pranešėjams, kuriose detaliai išvardyta, ką reikėtų nurodyti pranešant apie neteisėtą NMA darbuotojų veiklą. Gaires rasite čia ir čia – dalyje „Jei turite informacijos…“.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-20