Regionų ministerija: nauja viltis ar dar vienas biurokratinis aparatas?
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) sveikina Vyriausybės iniciatyvą steigti Regionų ministeriją, tačiau pabrėžia, kad vietoje naujos biurokratinės struktūros kur kas naudingiau būtų peržiūrėti visą valdymo modelį ir apsvarstyti galimybę sujungti nepakankamai efektyvias Aplinkos ministeriją (AM) ir Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Anot LJŪJS, tokio žingsnio tikslas – sujungti tarpusavyje susijusias funkcijas bei teikti realią pagalbą regionų žmonėms.
Mažai dėmesio ir didėjanti atskirtis
Per pastaruosius dešimtmečius būtent regionuose trūko nuoseklios politikos ir pakankamo valdžios dėmesio. Iš kaimiškų vietovių pasitraukė didelė dalis gyventojų, smulkiųjų verslų, viešųjų įstaigų, o tai užtikrino ūkių didėjimą ir didelių žemės teritorijų koncentraciją.
Per susijusius fizinius ir juridinius asmenis apeidami 500 ha žemės įsigijimo ribojimą, jie užsitikrino dar didesnę rinkos galią. Tuo tarpu ES milijardinės investicijos, skirtos kaimo vietovių plėtrai, dažnu atveju atiteko tiems patiems stambiems rinkos žaidėjams.
Skaičiai rodo, kad 20 proc. ūkinių subjektų gauna apie 80 proc. žemės ūkiui skirto biudžeto, o 80 proc. smulkiųjų – tik simbolinius asignavimus. Dėl neveikiančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo apie 4 tūkst. susietų stambių ūkių ir toliau plečiasi, o daugiau kaip 100 tūkst. smulkesnių šeimos ūkių lieka konkurencinėje atskirtyje.
Kodėl verta jungti ministerijas?
Efektyvesnis valdymas. Šiuo metu tarp dviejų atskirų ministerijų dažnai kyla kompetencijų persidengimai ir biurokratinis nesusikalbėjimas. Tai stabdo projektus ir investicijas regionuose, sukelia perteklinių sunkumų ūkininkams ir vietos bendruomenėms.
Vieninga politika kaimui ir aplinkai. Daugelyje ES šalių esama pavyzdžių, kai aplinkosauga ir žemės ūkis tvarkomi bendrai arba glaudžiai koordinuojant veiklą:
· Danija turi „Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės“ srities valdymą, kuris glaudžiai bendradarbiauja su aplinkos apsaugos sritimi. Taip užtikrinama, kad aplinkosaugos tikslai neprieštarautų žemdirbių poreikiams, o sprendimai būtų priimami operatyviai.
· Airija aktyviai koordinuoja žemės ūkio, gamtos išteklių ir kaimiškųjų bendruomenių poreikius, integruodama įvairius finansavimo šaltinius. Tokiu būdu efektyviai paskirstoma parama ir aplinkosaugos, ir žemės ūkio priemonėms.
· Lenkija yra užsitikrinusi tvirtas žemės ūkio ir aplinkosaugos politikos priemones, kurios derinamos per vieną strateginį planą, siekiant riboti žemės koncentraciją ir užtikrinti atsakingą gamtos išteklių naudojimą.
Mažesnės išlaidos valstybės biudžetui. Užuot išlaikius dvi dideles ministerijas, dalį lėšų, skirtų biurokratinio aparato išlaikymui, būtų galima nukreipti tiesiogiai regionams – infrastruktūrai, jaunųjų ūkininkų paramos programoms ar aplinkosauginiams projektams.
Nuoseklesnė regionų politika. Vieningas valdymas padėtų sukurti integruotą požiūrį į regioninę plėtrą, aplinkosaugą bei agrarinę veiklą, sumažintų administracinę naštą ir užtikrintų aiškesnes sąlygas gyventojams, smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams bei verslui.
Nauja ministerija – daugiau darbo vietų ar galimybė pokyčiams? LJŪJS pritaria Regionų ministerijos idėjai, jeigu naujoji institucija iš tikrųjų išspręstų chroniškas regionų problemas, o ne taptų dar vienu politiniu instrumentu.
Maži ūkiai ir stambūs žaidėjai. Šiuo metu apie 4 tūkst. susietų stambiųjų ūkių turi reikšmingą įtaką tiek politiniu, tiek regioniniu lygmeniu. Dėl savo ekonominės galios jie gali greitai reaguoti į sprendimus, neatitinkančius jų asmeninių interesų – organizuoti protestus, daryti spaudimą politikams ir net demonstruoti jėgą su už ES paramą įsigyta modernia technika.
Tačiau ši įtaka dažnai orientuota į siauros grupės naudą, o viešasis interesas – regionų plėtra, jaunųjų ūkininkų ir smulkiųjų bei vidutinių šeimos verslų galimybės – lieka antrame plane. Tuo tarpu jauniesiems ūkininkams ir šeimos verslams dažnai trūksta ne tik finansinių išteklių, bet ir galimybės būti išgirstiems politiniame sprendimų priėmimo procese.
Reali pagalba regionams. Kad nauja ministerija nesukurtų perteklinės biurokratijos, ji turėtų aiškiai perimti abiejų esamų ministerijų funkcijas: aplinkosaugos reguliavimą, žemės ūkio politiką ir tikslinę paramą kaimui bei bendruomenėms.
Sodų bendrijų ir kaimo infrastruktūros dilema. Nors regionų atskirties mažinimui ES finansavimas skiriamas gausiai, iki šiol trūksta realių investicijų į sodų bendrijų ir kitų kaimo vietovių infrastruktūrą – daugybė žmonių šiose vietovėse neturi pagrindinių patogumų, tokių kaip centralizuotas vandens tiekimas ar nuotekų šalinimo sistemos.
LJŪJS pozicija ir raginimai
Vienas valdymo centras, o ne trys ministerijos. Vietoje atskiros ŽŪM ir AM steigti bendrą, efektyviai veikiantį institucijų junginį, kartu pritaikant ir Regionų ministerijos koncepciją.
Mažiau biurokratijos – daugiau rezultato. Naujasis valdymo modelis turėtų koncentruotis į realius sprendimus regionų žmonėms, investicijų sklaidą bei ūkininkams taikomas sąlygas, o ne popierines ataskaitas.
Lygesnės galimybės visiems ūkiams. Siekiant stabdyti žemės koncentraciją, būtina griežčiau taikyti susietumo principus bei pirmenybę teikti tiems, kurie iki šiol negavo pakankamos paramos.
Investicijos į viešąją infrastruktūrą. Prioritetu turėtų tapti kaimiškų teritorijų patrauklumo didinimas, užtikrinant prieinamą infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir darbo vietų kūrimą jaunimui bei šeimoms.
Tvari gamta ir stiprūs regionai. Jie gali egzistuoti greta vieni kitų, jei funkcijų dalybos yra logiškos ir suderintos viename administraciniame lygmenyje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-25
Iki balandžio 10 d. NMA laukia pasiūlymų dėl Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodikos
Informuojame, kad, siekiant aktualizuoti Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodiką (Metodika) ir užtikrinti efektyvų jos naudojimą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia teikti pasiūlymus ir pastabas minėtai metodikai. Pasiūlymus galima teikti iki balandžio 10 d.
Primename, kad Metodika naudojama vertinant įsigyjamų investicijų (žemės ūkio technikos ir įrangos) atitiktį ūkių gamybiniam potencialui – ji sukurta siekiant, kad tiek vertintojams, tiek pareiškėjams būtų aiškiai suprantama, kaip minėta atitiktis vertinama. Pareiškėjams ji leidžia aiškiau suprasti vertinimo kriterijus ir sumažina tikimybę gauti papildomų užklausų dėl investicijų atitikties, todėl paraiškų vertinimo procesas tampa greitesnis ir sklandesnis. Remiantis jau turima Metodikos naudojimo patirtimi vertinant paraiškas pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, paklausimų skaičius dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nurodytas reikšmes, siekiant nustatyti jų atitiktį gamybiniam potencialui, labai sumažėjo.
Pastabas ir pasiūlymus dėl Metodikos tobulinimo galite siųsti el. paštu metodika@nma.lt iki 2025 m. balandžio 10 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-31
Atlikti žemės ūkio subjektų, norinčių įsigyti gazolį žemės ūkio produktų gamybai, patikrinimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atliko žemės ūkio veiklos subjektų, kurie gavo leidimus įsigyti žaliąjį kurą, skirtą naudoti žemės ūkio produktų gamybai pagal nacionalinę paramos priemonę „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimas“, patikrinimus. Nustatyta, kad reikalavimų įsigyti gazolį neatitiko 1 žemės ūkio veiklos subjektas.
Patikrinimai buvo atliekami siekiant įsitikinti, ar žemės ūkio veiklos subjektai buvo tinkami įsigyti žemės ūkio produktų gamybai skirtų gazolių pagal šiuos priemonės finansavimo taisyklių (Taisyklės) punktus:
Subjektas netinkamas įsigyti gazolių jei:
* žemės ūkio veiklos subjektas priskiriamas prie sunkumus patiriančių įmonių (kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte);
* bendra žemės ūkio veiklos subjekto iš viso per einamuosius kalendorinius metus pagal Taisykles gautos valstybės pagalbos vertė ir iš kitų nacionalinių ir (ar) ES programų ir (ar) priemonių, susijusių su gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimu, paramos vertė yra didesnė už pagalbos vertę, kuri būtų susidariusi per einamuosius kalendorinius metus, jeigu jis valstybės pagalbą būtų gavęs tik pagal Taisykles;
* žemės ūkio veiklos subjektas yra gavęs valstybės pagalbą, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta neteisėta ir (ar) nesuderinama su vidaus rinka ir nėra sugrąžinęs visos neteisėtos ir (ar) nesuderinamos pagalbos sumos, įskaitant palūkanas, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš visų 75 474 žemės ūkio veiklos subjektų, kuriems Valstybinė mokesčių inspekcija yra išdavusi leidimus įsigyti gazolių, patikroms buvo atrinkti 373 fiziniai ir 4 juridiniai asmenys. NMA, sutikrinusi žemės ūkio veiklos subjektų atitiktį Taisyklėse nurodytiems reikalavimams, nustatė, kad įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, negalėjo 1 juridinis asmuo, neatitikęs reikalavimo dėl nebūti priskirtam prie sunkumus patiriančių įmonių, kaip apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-31
Draudžiama naudoti nelegalius augalų apsaugos produktus
Primename, jog paramos gavėjai, siekiantys gauti išmokas už deklaruotus plotus, privalo laikytis valdymo reikalavimų, kuriuose nurodyta, jog draudžiama naudoti nelegalius augalų apsaugos produktus. Augalų apsaugos produktų profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose turi naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ar produktus, tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams.
Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose gali naudoti tik tuos augalų apsaugos produktus, kuriems yra išduotas leidimas tiekti augalų apsaugos produktus rinkai ir juos naudoti ne ilgesnį kaip 120 dienų laikotarpį.
Naudojant nelegalius augalų apsaugos produktus, pažeidžiami valdymo reikalavimai.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, gavusi Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją apie tokių produktų naudojimą laukuose, fiksuoja pažeidimą ir taiko sankcijas. Šiuo atveju, pažeidimas laikomas tyčiniu ir taikomas vienas didžiausių paramos sumažinimas – jis siekia net 21 proc. nuo bendrai skiriamos paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus sumos.
Visi Lietuvos piliečiai skatinami pranešti apie nelegaliai naudojamus augalų apsaugos produktus per visą paramą veikiančią NMA „Pasitikėjimo liniją“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-31
ŽŪDC: vasarį vidutinė žalio pieno supirkimo kaina didėjo daugiau nei 30 proc.
Vasarį Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno vidutinė supirkimo kaina, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo daugiau nei 30 procentų, Skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Centro duomenimis, praėjusį mėnesį žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina iš šalies pieno gamintojų siekė 550,21 eurus už toną (be PVM) ir buvo 0,23 proc. didesnė nei sausio mėnesį.
Stambiems Lietuvos pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, už žalio natūralaus riebumo pieną Lietuvos pieno supirkėjai šių metų vasario mėnesį vidutiniškai mokėjo 580,06 eurus už toną (be PVM) – 0,21 proc. daugiau nei sausio mėn.
Pasak ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės Irmos Jankauskienės, dėl didėjančio pasaulinio vartojimo ir augančios įvairių pieno produktų paklausos, o taip pat dėl ribotos žalio pieno pasiūlos ir augančių kaštų, žalio pieno supirkimo kainos turėtų išsilaikyti aukštesniame kainų lygyje. ŽŪDC duomenimis, 2025 m. vasario mėnesį Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų buvo supirkta 98,70 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno – 10,34 proc. mažiau nei sausio mėnesį ir 3,27 proc. mažiau nei 2024 m. vasario mėnesį. 2025 m. sausio–vasario mėn. Lietuvoje nuo viso žalio supirkto pieno kiekio iš pieno gamintojų 43,6 proc. minėto pieno buvo supirkta iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių, kita dalis – iš ūkininkų ir šeimos ūkių.
Pasak ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės Irmos Jankauskienės, dėl didėjančio pasaulinio vartojimo ir augančios įvairių pieno produktų paklausos, o taip pat dėl ribotos žalio pieno pasiūlos ir augančių kaštų, žalio pieno supirkimo kainos turėtų išsilaikyti aukštesniame kainų lygyje. ŽŪDC duomenimis, 2025 m. vasario mėnesį Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų buvo supirkta 98,70 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno – 10,34 proc. mažiau nei sausio mėnesį ir 3,27 proc. mažiau nei 2024 m. vasario mėnesį. 2025 m. sausio–vasario mėn. Lietuvoje nuo viso žalio supirkto pieno kiekio iš pieno gamintojų 43,6 proc. minėto pieno buvo supirkta iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių, kita dalis – iš ūkininkų ir šeimos ūkių.
