Žemės ūkio naujienos: 2025-04-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerija nustatė ekologinių sistemų išmokų dydžius
Žemės ūkio ministerija apskaičiavo ekologinių sistemų tiesioginių išmokų už 2024 metus dydžius, kurie yra beveik tokie patys, kaip ir pernai. Išmokų dydžiai apskaičiuoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai kovo mėnesį baigus privalomas patikras ir pateikus informaciją apie 2024 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ekologines sistemas (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus.
Tiesioginių išmokų dydžiai nustatyti už:
– kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklos „Tarpiniai pasėliai“ tarpinių pasėlių per žiemą auginimą ir veiklos „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ tiesioginės sėjos taikymą bei kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą;
– už ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos šlapynių tvarkymą;
– už ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėms veikloms nustatyti išmokos dydžiai tik 0,7 proc. mažesni už suplanuotus pagal Strateginį planą.
Išmokos dydis 2024 m.,
Tarpiniai pasėliai per žiemą, 138,03 Eur/ha
Tiesioginė sėja, 65,54 Eur/ha
Kitos beariminės technologijos, 19,86 Eur/ha
EB svarbos šlapynių tvarkymas, 330 Eur/ha
Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, 242 Eur/ha
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-31
Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naujovių nuotolinis pristatymas
Kad pristatymas vyktų sklandžiai, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir vaizdo kameras, o norėdami kalbėti – naudokite funkciją „Pakelti ranką“.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-03-31
Žmonės skaičiuoja, kaip pabrango pieno produktai, o ekonomistai neguodžia: kainos gali dar augti
Pieno produktų brangymetis įgauna pagreitį. Per metus grietinės, varškės, dalies sūrių kainos vidutiniškai pasistiebė daugiau nei dešimtadaliu, o štai kai kurie pigiausi pieno produktai, kaip varškės sūris, pabrango net penktadaliu. Bendras pieno produktų kainų lygis Europoje dėl per mažos pasiūlos išlieka itin aukštas. Pieno perdirbėjai žada, kad situacija stabilizuosis, tačiau ekonomistai sako, kad pieno produktų kainos ir toliau kils. Gyventojai dairosi vietos parduotuvėje, ieško geresnių kainų, didesnių nuolaidų, stengiasi be reikalo neišlaidauti.
Brangsta dėl mažos pasiūlos
Dalis pieno produktų per metus pastebimai pabrango. Žemės ūkio duomenų centro skaičiai rodo, kad mažmeninė 10 ar 15 procentų riebumo grietinės kilogramo kaina Lietuvos parduotuvėse per metus vidutiniškai padidėjo 14 procentų – iki 5 eurų. Kilogramas liesos varškės per metus pabrango beveik euru – iki 6,74 eurų. Kaina padidėjo 11 procentų. Kilogramas sūrio „Gouda“ taip per metus Lietuvos parduotuvėse vidutiniškai pabrango 11 procentų. Kaina šoktelėjo iki beveik 13 eurų. Aukštos pieno produktų kainos laikosi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Priežastis – didelė paklausa ir per maža pasiūla. „Europoje dalinai dėl mėlynojo liežuvio ligos, tokiose didelėse šalyse, kaip Olandija, Vokietija, buvo primelžta mažiau pieno negu normaliai ir tas iššaukė pieno trūkumą. Kaip trūkumas, taip ir kainos kyla“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
„Didmeninė pieno kaina yra padidėjusi visoje Europoje. Tai tęsiasi ilgiau nei metus. Vasarį žaliavinio pieno supirkimo kaina buvo 30 procentų didesnė nei prieš metus. Supirkimo kainos rekordinės“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas. Aukštos pieno produktų kainos laikosi ir dėl to, kad europiečiai šias prekes toliau vartoja tais pačiais tempais, nepaisant didelės jų kainos. „Prieš keletą metų sviestas susigrąžino vardą, kaip norima priemonė konditerijoje, kaip riebalas, kurį žmonės naudoja. Europoje yra toliau augantis sūrių suvartojimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Kainos stipriai keistis neturėtų
Perdirbėjai akcentuoja, kad pieno kainos artimiausiais mėnesiais keistis smarkiai neturėtų. „Šios dienos duomenimis, produktų brangimui ekonominių priežasčių nėra“, – tikino D. Trumpa. „Sudėtinga aišku prognozuoti, bet aš galvoju, kad situacija šiuo metu stabili“, – antrino „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. „Šiuo metu bent jau tikrai nebrangs pieno produktai, sviesto galbūt yra šioks toks trūkumas rinkoje – ne parduotuvėse, rinkoje prieš Velykas – bet praėjus Velykoms aš tikiuosi, kad ir sviesto kaina turėtų po truputį pradėti pigti.
O šiuo metu jeigu į brangimą kažkokį, tai sūris ir sūrio gaminiai“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Ekonomistas Tadas Povilauskas tikina, kad pieno produktai Lietuvoje gali būti ir brangesni, vertinant, kiek verslui padidėjo gamybos kaštai. „Tos kainos mažmeninėje rinkoje galėjo augti ir daugiau. Kadangi pieno perdirbėjams buvo pakankamai gera proga pernai uždirbti iš eksporto, tai jie neleidžia kainoms pernelyg įsibėgėti ir Lietuvoje. Iš vidaus prekybos nemanau, kad yra labai pelninga veikla“, – kalbėjo T. Povilauskas. Dėl to ekonomistai prognozuoja, kad pieno produktų kainos šiemet dar gali didėti.
Šaltinis: tv3.lt, Karolis Klikna, 2025-03-28
Patvirtintos 2025 m. tiesioginių išmokų ūkininkams taisyklės
Patvirtintos 2025 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Šių taisyklių pokyčiai atveria naujų galimybių ūkininkams, yra svarbių palengvinimų.
Didžiausi pasikeitimai liečia ekologines sistemas – ūkininkams nuo šiol nebereikės atsisakyti dalies ariamosios žemė dėl privalomai pasirenkamų veiklų, jie galės rinktis dalyvauti bet kurioje vienoje kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje. Svarbių palengvinimų sulauks ir gyvulius auginantys ūkininkai – su tais pačiais gyvuliais jie galės dalyvauti keliose priemonėse.
Svarbiausios naujovės
Atsisakyta Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos, tad pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose, nebeprivalės ariamosios žemės dalies skirti negamybinėms veikloms. Tačiau deklaruojantys daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės ir dalyvaujantys veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, privalės pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“. Pagal ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“ augalų, kuriuos leidžiama auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke (jiems nuo antrųjų deklaravimo metų skiriant ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto), sąrašas papildytas žolinių augalų mišiniais, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, ir kmynais.
Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ patikslinta tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data (vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiant į kovo 1 d.), šiuose plotuose atsisakyta draudimo ganyti, į galimų auginti tarpinių pasėlių per žiemą sąrašą įtraukta facelija. Taip pat nustatyta papildoma galimybė sutvarkyti (voluoti, smulkinti) posėlį jo išlaikymo (8 savaičių) laikotarpiu, nesuardant dirvos dangos.
Patikslintas terminas (buvusi kovo 15 d. data keičiama į kovo 1 d.), iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą (kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikla „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“).
Nuo 2025 m. prisiimantiems įsipareigojimus ir taikantiems tiesioginės sėjos būdą – po žemės ūkio augalų sudygimo per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 d. / lapkričio 15 d., mobiliąja programa „NMA agro“ privaloma pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Ši nuostata įtraukta siekiant užtikrinti kontrolę − kai prašoma paramos už tiesioginę sėją, siekiama įsitikinti, kad tiesioginė sėja ir buvo taikoma. Išplečiamos galimybės deklaruoti kraštovaizdžio elementus, pievas bei šlapynes, sumažinant mažiausią tinkamą paramai plotą − kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklai „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ūkiams iki 50 ha (anksčiau buvo ūkiams iki 10 ha) − 0,1 ha; ūkiams, didesniems kaip 50 ha (anksčiau buvo ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir ekologinei sistemai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ vietoje nustatyto 1 ha keičiama į 0,5 ha plotą.
Įtvirtintas ekologinių sistemų „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ suderinamumas, t. y. su tais pačiais plotais galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose. Kaip minėta, atsiranda galimybė su tais pačiais ūkiniais gyvūnais dalyvauti ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius tvarkymas“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“), „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ bei „Gyvūnų gerovė“.
Iš kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklų „Tarpiniai pasėliai“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinių sistemų „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ išbrauktos atskiros nuostatos dėl duomenų pildymo apie panaudotus augalų apsaugos produktus / tręšiamuosius produktus (įskaitant mėšlą ir srutas). Šiuos duomenis pareiškėjai privalės pildyti laikydamiesi bendrųjų reikalavimų ir terminų.
Supaprastintas ekologinėms sistemoms „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ reikalingas Atliktų ūkio darbų žurnalo pildymas – jis galės būti pildomas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba popierine, arba elektronine forma.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-03-21
Ūkiai gali pretenduoti į paramą iki 300 tūkst. eurų: sparčiai plinta užkrečiamosios gyvulių ligos
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę šiam kvietimui skirta lėšų suma nuo 1 mln. eurų padidinta iki 2,6 mln. Eur. Siekdama suteikti daugiau galimybių, Žemės ūkio ministerija privalomą atrankos balų skaičių sumažino nuo 35 iki 20 balų.
Gali būti finansuojamos: vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos; ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos; žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos; konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos ir kt.
Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus. Didžiausia parama ūkiui gali siekti 300 tūkst. eurų. Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau, kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Pagrindinis reikalavimas – biologinės saugos planas
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu ir atitikti visus reikalavimus.
