Žemės ūkio naujienos: 2025-04-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras I. Hofmanas: Tikslas – kad didžiausią vaidmenį perdirbimo sektoriuje vaidintų patys ūkininkai
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo bendruomenės nariais. Aptarti aktualūs šalies ūkininkams, perdirbėjams ir maisto pramonės atstovams klausimai. Viena svarbiausių temų – parama žemės ūkio produktų perdirbimui į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
Nors Lietuva pasižymi gausiais žemės ūkio ištekliais, dauguma produkcijos yra perdirbama užsienyje arba eksportuojami nesukuriant didesnės pridedamosios vertės. Aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas – tai ne tik daugiau darbo vietų ir ekonominių galimybių, bet ir didesnis šalies konkurencingumas tarptautinėse rinkose.
„Prioritetas – kad perdirbimą valdytų ūkininkai ir jie būtų tos naudos gavėjai per kooperaciją. Jei mūsų ūkininkai dėl kokių nors priežasčių nesikooperuotų, neturėtų tiek pajėgumų ar finansų, tada galėtų investuoti kartu su verslu. Kokiomis proporcijomis – tai atskiras klausimas. Jei galiausiai ir tai būtų neįmanoma, tada, be abejo, mums įdomus verslo investavimas į perdirbimą. Labai rimtai žiūrime į perdirbimą padedant pramonei, verslui, ypač kas liečia grūdus, nes šios žaliavos turime labai daug, išvežame, nors galėtume čia sukurti aukštesnės pridėtinės vertės produktą ir iš to turėtų naudą visi, ir verslas, ir nacionalinis biudžetas“,- sakė ministras I. Hofmanas.
Ministras iškėlė kooperatyvo Pienas.lt pavyzdį, kuriuo galėtų sekti ir grūdininkai. Lietuvai reikia didelės, nacionalinės reikšmės grūdų perdirbimo gamyklos, kuri galėtų atsirasti padedant valstybei.
Susitikime taip pat diskutuota apie žemės ūkio sektoriui itin svarbią infrastruktūrą – melioracijos statinius. Šioje srityje investicijų poreikis, anot verslo atstovų, siekia 2 mlrd. Eur.
Ministras pritarė, kad šis klausimas yra labai svarbus, ieškoma būdų problemai spręsti, tačiau viskas atsiremia į milžinišką lėšų poreikį.
„Labai gaila, kad valstybė 35 metus neskyrė nei deramo dėmesio, nei finansų bent būklei palaikyti, jūs esate visiškai teisūs, būklė nuolat blogėja ir problema gilėja. Atsiremiam į ribotus išteklius, iš kur dabar staiga paimti pinigų; kalbame apie valstybei priklausantį turtą-magistralines trasas ir magistralinius griovius. Vienas būdų – Melioracijos fondas, taip bandyti atstatyti melioraciją į normalią būklę“, – teigė ministras, pabrėžęs, kad šiame procese turi dalyvauti visos sritys, kurios naudojasi melioracijos sistema.
Susitikime taip pat aptarti kiti svarbūs verslui ir visam žemės ūkiui klausimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-31
Aptarta Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateitis
Pasikeitusi geopolitinė realybė lemia naujus iššūkius žemės ūkyje, kurio savarankiškumo, stabilumo ir konkurencingumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus politikos tikslų. Šie iššūkiai ir galimi jų sprendimo būdai aptarti Briuselyje vykusioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, taryboje kalbėdamas apie Europos Komisijos pristatytą komunikatą dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijos, iškėlė vieną svarbiausių klausimų – ar turėsime vizijos įgyvendinimui tinkamus instrumentus?
„Mums reikalinga atskira, tinkamai finansuojama, lanksti ir supaprastinta Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) su dviejų ramsčių sistema. Negaliu nepaminėti ir vieno esminių Lietuvos lūkesčių – tiesioginių išmokų suvienodinimas ES lygiu turi būti užbaigtas nedelsiant. Tai svarbu Lietuvos žemės ūkio konkurencingumui“, – sakė ministras.
Būtina sudaryti sąlygas ūkininkams užsidirbti iš žemės ūkio veiklos. Kitos ekonominės veiklos turėtų papildyti pajamas, gaunamas iš ūkininkavimo, bet ne jas pakeisti. Pasak jo, idealiu atveju ūkiai turėtų būti savarankiški, t.y. gebantys pasigaminti tai, ko reikia: pašarus, energiją ar kitus ūkyje reikalingus produktus. Toks turėtų būti ateities ūkis.
Reikia šalinti visas reguliacines kliūtis, stabdančias tokio požiūrio įgyvendinimą. Jau ne kartą šioje taryboje įvardytos problemos, susijusios su biodujų gamybos plėtra. Draudimas parduoti pagamintas biodujas ir energiją rinkai, jei jėgainės statybai buvo suteikta ES parama, yra nelogiškas. Juk kalbame apie papildomas pajamas ūkiams, kurias jie galėtų gauti pašalinus tokius trikdžius.
Taryboje taip pat pristatyta Lietuvos ir Latvijos informacija dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatų dėl leidžiamo nuokrypio, taikomo smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybai, kuri iškraunama neišrūšiuota, įgyvendinimo.
„Atlikta išsami situacijos analizė patvirtino mūsų nuogąstavimus – naujosios Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatos dėl sugavimų kiekio nuokrypio daugeliu atvejų verčia griežtai bausti žvejus už akivaizdžiai netyčines klaidas. Ypač nerūšiuotos pelaginės žvejybos atveju, esant jūroje, žvejams itin sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek sugauta kiekvienos rūšies žuvų. Kyla pagrįstas klausimas, ar apskritai yra tikslas invazinėms žuvims taikyti nuokrypį. Jei šie atvejai pripažįstami sunkiais pažeidimais, žvejams gresia neproporcingos sankcijos, netenkama galimybės gauti paramą iš Europos jūrinių reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo. Kyla rizika padaryti nepataisomą žalą Baltijos žvejybos laivynui ir pakrantės bendruomenėms“, – akcentavo ministras.
Tiksli informacija apie sugavimus yra būtina siekiant tinkamai įvertinti jūros išteklių būklę. Tačiau Lietuva nesutinka, kad šio tikslo būtų siekiama baudžiant žvejus už netyčines klaidas.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie Bendros žuvininkystės politikos ateitį. Ministras akcentavo lankstesnio reglamentavimo poreikį ir būtinybę išlaikyti mūsų žuvininkystės sektorių gyvybingą, užtikrinti jo ilgalaikį ekonominį bei socialinį tvarumą, kad šis sektorius efektyviai prisidėtų prie ES apsirūpinimo maistu.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai taip pat aptarė snukio ir nagų ligos protrūkio Vengrijoje, veislinių gyvūnų įsigijimo finansavimo paramos lėšomis, ateities paramos ES žuvininkystės sektoriui klausimus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-02
Pakeisti paraiškų teikimo tvarkaraščiai
Informuojame, kad šios dienos žemės ūkio ministro įsakymais pakeisti Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones ir Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraščiai.
Pakoreguotame SP tvarkaraštyje nukelti paraiškų teikimo laikotarpiai, aktualūs ketinantiems tiek teikti, tiek įsigyti konsultavimo paslaugas:
* paraiškos pagal priemonę „Konsultavimo paslaugos (kai kvietimas skirtas konsultavimo paslaugų teikėjams)“ bus priimamos rugsėjo 1 – gruodžio 31 d. (buvo numatyta balandžio 1 d. – gruodžio 31 d.)
* paraiškos pagal priemonę „Konsultavimo paslaugos (galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas, kai kvietimas skirtas konsultavimo paslaugų gavėjams)“ bus priimamos rugsėjo 1–30 d. (buvo numatyta gegužės 2 d. – birželio 30 d.).
Taip pat SP tvarkaraštis papildytas kvietimu teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje“ – šios paraiškos NMA bus priimamos spalio 1–31 d.
KPP tvarkaraštyje numatyta, kad papildomai bus priimamos šios paraiškos:
* pagal priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paraiškas bus galima teikti gegužės 2–30 d.
* pagal priemonę „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ – paraiškos priimamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-01
Kovai su užkrečiamomis gyvulių ligomis – 2,6 mln. eurų
Siekiant Lietuvoje išvengti užkrečiamųjų gyvulių ligų protrūkių, kurie Europoje sparčiai plinta, Žemės ūkio ministerija daugiau negu dvigubai – iki 2,6 mln. eurų didina ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms paramą į biosaugą. Ministerija taip pat ankstina paraiškų teikimą pretenduoti į šias lėšas. Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 tūkst. eurų, o ūkiams, turintiems daugiau gyvulių, parama apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.
„Teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima nuo gegužės 2 dienos iki birželio 30 dienos. Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę šiam kvietimui skirta lėšų suma nuo 1 mln. eurų padidinta iki 2,6 mln. eurų“, – penktadienį nurodoma ministerijos pranešime.
Už šias lėšas bus galima įsirengti aptvarus, įsigyti pašarų terminio apdorojimo įrangą, konteinerius ir patalpas, skirtas laikyti gaišenoms, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangą.
BNS anksčiau rašė, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas ne kartą aiškinosi, kaip Lietuvoje pasirengta galvijų ligų protrūkiams ir galimų užkratų pasekmių likvidavimui.
Kaip BNS yra sakęs komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, šalyje nustačius tokių ligų židinius, būtų „baisios pasekmės“: uždraustas mėsos, pieno eksportas.
Lietuvoje snukio ir nagų liga paskutinį kartą nustatyta 1982 metais. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija Lietuvai dabar yra suteikusi statusą be šios ligos. Mėlynojo liežuvio liga Lietuvoje niekada nebuvo nustatyta.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-03-28
Pakeistos nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su pakeitimais.
Nuo šiolparaiškos teikiamos iki Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse (Tiesioginių išmokų taisyklės) numatyto paraiškų pateikimo termino.
Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai, teikiantys paraiškas ir prisiimantys naujus įsipareigojimus nuo 2025 metų, laikomi dalyvaujančiais įgyvendinant priemonę nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, tačiau įsipareigojimų privalo laikytis iki paraiškos pateikimo dienos.
Taisyklės papildytos nuostata, jog privalomas išlaikyti nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinių gyvūnų, naminių paukščių ar bičių šeimų skaičius nustatomas pagal laikotarpį, kuris prasideda iki pirmosios paraiškos pateikimo, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d., ir tęsiasi iki kitų metų kovo 31 d. Kasmet laikotarpis, pagal kurį bus vertinamas išlaikymas, bus skaičiuojamas nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjams, kurių įsipareigojimai yra tęstiniai ir nesibaigė iki paraiškų teikimo laikotarpio pradžios ir kurie ketina su tais pačiais gyvuliais dalyvauti naujoje programoje, naujų įsipareigojimų laikotarpis bus pradėtas skaičiuoti tik pasibaigus ankstesniam įsipareigojimų laikotarpiui.
Primename, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja išlaikyti nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinių gyvūnų, naminių paukščių ar bičių šeimų skaičių 5 metus ir kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas.
Taip pat pareiškėjai kartu su paramos paraiška NMA privalo pateikti paramos paraiškoje įsipareigotų laikyti vištinių žąsų ir bičių motinų kilmės pažymėjimų kopijas bei pildydami paraišką nurodyti arklių, galvijų, kiaulių ir avių tapatybės nustatymo numerius, vištinių žąsų skaičių, Lietuvos tamsiųjų bičių motinų kilmės pažymėjimo numerį, kurį išdavė asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“.
Pagal priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ remiama veikla – nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių ir bičių laikymas ir veisimas.
Pareiškėjai, teikiantys paraiškas, privalo būti aktyvūs ūkininkai, kurie atitinka Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatytus bendruosius reikalavimus.
Pareiškėjai turi laikyti jiems priklausančius Lietuvos senųjų veislių ūkinius gyvūnus, naminius paukščius ar bičių šeimas, registruotus Ūkinių gyvūnų registre:
* galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius), kurie įrašyti Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos (ŪGVIS) Pieninių galvijų veislininkystės posistemio atitinkamos veislės kilmės knygos pagrindiniame skyriuje;
* arklius (eržilus ir kumeles), kurie įrašyti ŽŪDC ŪGVIS Arklių veislininkystės posistemio atitinkamos veislės pagrindiniame kilmės knygos skyriuje;
* kiaules, registruotas ŽŪDC ŪGVIS Kiaulių veislininkystės posistemyje ir įrašytas į kilmės knygą;
* avis, kurios įrašytos ŽŪDC ŪGVIS Avių veislininkystės posistemio atitinkamos veislės pagrindiniame kilmės knygos skyriuje;
* vištines žąsis, suženklintas ir turinčias kilmės pažymėjimą, kuriuo patvirtinama veislė;
bičių šeimas (su šeimos kodu) ir dalyvauti įgyvendinant veislininkystės institucijos selekcinę programą arba dalyvauti asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ bičių veisimo programoje (sudarius sutartį su asociacija).
