Žemės ūkio naujienos: 2025-04-09

Deklaravimo naujovės. Kas pasikeitė?

„Į Taisykles buvo integruoti III-ojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimai (patvirtinti Europos Komisijos 2025 m. kovo 3 d., sprendimo Nr. C(2025) 1253), todėl šiemet ūkininkams atsiranda nemažai naujų galimybių ir palengvinimų.

Daugiausia pasikeitimų deklaravimo Taisyklėse yra susiję su ekologinėmis sistemomis, o taip pat naujų pokyčių atsirado atsisakius taikyti Veiksmingumo ir efektyvumo metodiką bei sumažinus paramai tinkamus žemės plotus.

Kadangi atsisakytaVeiksmingumo ir efektyvumo metodikos, ūkininkai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, nebeprivalės ariamosios žemės dalies skirti negamybinėms veikloms (kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloms „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinėms sistemoms „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir žaliajam pūdymui). Privalomumas pasirinkti vieną iš veiklų („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“) lieka tiems, kas dalyvaus veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ir deklaruos daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės.

Ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Augalų kaita“ žolinių augalų mišiniais, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, ir kmynais papildytas augalų, kuriuos leidžiama auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke (jiems nuo antrųjų deklaravimo metų skiriant ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto), sąrašas.

Taip pat pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ patikslinta tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data, siekiant suderinamumo su GAAB 6 standartu – lig šiol galiojęs terminas tarpinius pasėlius per žiemą išlaikyti iki kovo 15 d. pakeistas į kovo 1 d. Be to, tarpinių pasėlių per žiemą plotuose atsisakyta draudimo ganyti, o į galimų auginti tarpinių pasėlių per žiemą sąrašą įtraukta facelija. Numatyta ir papildoma galimybė sutvarkyti (voluoti, smulkinti) posėlį jo išlaikymo (8 savaičių) laikotarpiu, nesuardant dirvos dangos.

Taip pat nuo šiol įsigalioja naujas terminas, iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą dalyvaujantiems kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“: buvusi kovo 15 d. data pakeista į kovo 1 d.

Nuo šių metų įsipareigojimus prisiėmusiems ūkininkams,taikantiems tiesioginės sėjos būdą,taps privalu per 10 darbo dienų nuo žemės ūkio augalų sudygimo, mobiliąja programa „NMA agro“ pateikti aiškiai matomų sudygusių augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų. Tai privalu atlikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 d. (pagal šią veiklą deklaruotiems vasariniams žemės ūkio augalams) / lapkričio 15 d. (pagal šią veiklą deklaruotiems žieminiams žemės ūkio augalams). Šis reikalavimas padės užtikrinti kontrolę ir padės įsitikinti, kad tiesioginė sėja buvo taikoma tais atvejais, kai už tai prašoma paramos.

Ūkininkams palankesni reikalavimai

Ūkininkai pretenduojantys į paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ turės platesnes galimybes deklaruoti kraštovaizdžio elementus, tokius kaip ežios, medžių ir krūmų juostos, pavieniai medžiai ir krūmai, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros, palaukės, pagrioviai.

Nuo šiol, pirmą kartą prisiimantiems įsipareigojimus nuo 2025 m., įsigalioja tokie minimalūs kraštovaizdžio elementų plotai:

ne mažesnis kaip 0,1 ha, jei paraiškoje deklaruojama iki 50 ha paramai tinkamo ploto (anksčiau buvo iki 10 ha);

ne mažesnis kaip 0,5 ha, jei paraiškoje deklaruojama daugiau kaip 50 ha paramai tinkamo ploto (anksčiau daugiau kaip 10 ha).

Tiems, kas įsipareigojimus prisiims nuo 2025 metų pagal ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, anksčiau galiojęs minimalus 1 ha plotas pakeistas į 0,5 ha plotą.

Atsirado galimybė dalyvauti keliose ekologinėse sistemose

Gera žinia ir ūkininkams, dalyvaujantiems ekologinėse sistemose „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ – nuo šiol galima dalyvauti šiose abejose sistemose, deklaruojant tuos pačius plotus.

Tokia pati galimybė atsirado ir gyvulininkystės ūkiams. Nuo šiol su tais pačiais ūkiniais gyvūnais galima dalyvauti ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius tvarkymas“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“), „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ bei „Gyvūnų gerovė“.

Įsigalioja Socialinės paramos sąlygos

Siekiant socialiai atsakingo žemės ūkio, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nuo 2025 metų ūkininkai darbdaviai, pretenduojantys gauti išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, turi laikytis Socialinės paramos sąlygų. Jos įpareigoja žemės ūkio veiklos subjektus laikytis reikalavimų, susijusių su taikytinomis darbo ir įdarbinimo sąlygomis arba darbdavių pareigomis pagal Reglamento (ES) 2021/2115 IV priede nurodytus teisės aktus. Socialinės paramos sąlygos nėra nauji reikalavimai, jų visų darbdaviai turi laikytis pagal nacionalinius teisės aktus, nauja tai, kad jų laikymasis susietas su išmokų gavimu.

Jei žemės ūkio veiklos subjektai nesilaikys šių sąlygų, išmokos bus mažinamos apskaičiuotu procentiniu dydžiu, pagal patvirtintą Sankcijų taikymo metodiką.

GAAB ir veiklos valdymo reikalavimų pokyčiai

Nuo šių metų įsigalioja mažesni kai kurie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB), o taip pat ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai.

Sumažinus GAAB 4 standarto reikalavimą, nuo šiol 3 m apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne mažesnio kaip 3 km ilgio arba 5 kv. km baseino ploto, arba kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn. per metus. Prie kitų melioracijos griovių galės būti paliekama mažesnė – 1 m. pločio apsaugos juosta.

Šis pakeitimas gana ženkliai sumažins ūkininkavimui taikomus apribojimus šalia melioracijos griovių, nes pokyčiai palies apie 95 proc. melioracijos griovių, patenkančių į žemės ūkio naudmenas. Reikalavimų įgyvendinimui bus parengti visi reikalingi duomenys, jie bus matomi PPIS – savarankiškai ūkininkams nereiks atlikti jokių vertinimų ar skaičiavimų.

Pokyčiai numatyti ir taikant GAAB 5 ir GAAB 6 standartus: minimalios žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminas sutrumpintas 2 savaitėmis: naujas periodas bus nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. (anksčiau buvo nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d.).

Be to, labai ženkliai sumažinti reikalavimai augalų kaitai. Dabar pagal GAAB 7 standartą ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma keisti pagrindinius pasėlius sumažėja nuo 65 proc. iki 35 proc. Ūkininkams sudaryta galimybė augalų kaitos reikalavimus įgyvendinti auginant antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) ir ilgesnį laiką (nuo 2 iki 3 metų) auginti tas pačias kultūras toje pačioje vietoje.

Kukurūzų augintojams taip pat yra gerų žinių – mažės administracinė našta; jiems galios bendrieji reikalavimai, kaip ir kitų kultūrų augintojams, tad nebereikės pateikti duomenų apie laikomų sąlyginių gyvulių skaičių ar įsiregistravimą kaip pašarų augintojams. Auginant įsėlį arba posėlį, kukurūzus bus galima auginti neribotą laiką tame pačiame plote!

Reikalavimo negamybiniams plotams skirti 4 proc. ariamos žemės nebelieka taikant GAAB 8 standartą. Nuo šiol GAAB 8 standartą sudarys dvi dalys: savanoriškas kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores bei medžius dėl paukščių apsaugos. Kraštovaizdžio elementus bus privaloma išlaikyti, jei ūkininkai juos deklaruos. Deklaruoti bus galima miškelius, medžių ir krūmų grupes su žolinės dangos plotais, želdynus ir (ar) želdinius (įskaitant apleistas sodybvietes ar apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys) ir vandens telkinius (kūdros, tvenkiniai, ežerėliai). Draudimas pjauti gyvatvores bei medžius paukščių veisimosi sezonu bus taikomas visose žemės ūkio naudmenose nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Kadangi keitėsi Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatos, Valdymo reikalavimuose atsisakyta reikalavimo rengti tręšimo planą, jei ūkyje yra tręšiama tik mėšlu ir (ar) srutomis. Tręšimo planas turės būti rengiamas tik tada, kai konkretus laukas yra tręšiamas mėšlu ir (ar)srutomisbei azoto turinčiomis trąšomis. Kitaip tariant, tręšimo planas reikalingas tik šiais trimis išskirtinais atvejais, t. y. kai tas pats laukas:

-tręšiamas mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis;

-tręšiamas srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis;

-tręšiamas mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis.

Be to, draudimo tręšti laikotarpiu ūkininkams suteikiama galimybė tirštąjį mėšlą laikyti ne tik laikinose lauko rietuvėse, bet ir tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse, pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.

Pasikeitus Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo nuostatai dėl apskaitos vedimo keičiami ir Valdymo reikalavimai t. y. duomenys apie ūkyje panaudotas mineralines (neorganines) ir (arba) organines trąšas galima pateikti tiek popierinėje tiek ir elektroninėje formoje PPIS. Taip pat duomenys gali būti pateikiami lauko arba valdos lygmeniu.

Paraiškas ūkininkai gali teikti prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos per Elektroninius valdžios vartus ar atvykę į savivaldybes, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas.

Konsultacijos kiekvieną ketvirtadienį

Pasak žemės ūkio ministerijos atstovų, artėjant deklaravimo laikotarpiui, ūkininkams iškyla daugybė klausimų, todėl ir šiemet kiekvieną ketvirtadienį (8-10 val.) bus organizuojamos konsultacijos.

Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Nuotolinio prisijungimo nuoroda bus paskelbta ŽŪM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose artėjant renginiui. Iškilus klausimams, galima pagalbos kreiptis šiais el. pašto adresais:tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-08

NMA specialistai atlikdami patikras prižiūri, kaip ūkininkai ir kiti paramos gavėjai, gavę Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės paramą, laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Dauguma patikrų dėl atitikties išmokų už deklaruotus plotus bei gyvulius reikalavimams yra atliekamos nuotoliniu būdu, vadovaujantis Automatine laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), aerofotografiniais ir palydoviniais vaizdais arba per „NMA agro“ programą gautomis nuotraukomis. Taip pat patikroms atlikti sunkiai prieinamose vietose arba apsilankant projekto įgyvendinimo, arba deklaruotų pasėlių ar laikomų gyvulių vietoje naudojami bepiločiai orlaiviai.

Siekdami priminti paramos skyrimo įsipareigojimus ir iš anksto pranešti apie planuojamas per visus 2025 m. atlikti patikras, pareiškėjus ir paramos gavėjus, deklaruojančius žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, kviečiame susipažinti su 2025 m. patikrų vietoje grafiku. Grafike pateikiama informacija apie planuojamas mėnesio patikras bei jų laiką pagal priemones.

Šaltinis: nma.lt, 2025-04-09

Paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ bus galima teikti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę, šiam kvietimui skirta lėšų suma padidinta nuo 1 mln. Eur iki 2,6 mln. Eur.

Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.

Siekdamas suteikti daugiau galimybių ūkiams, žemės ūkio ministras I. Hofmanas pasirašė įsakymą, kuriuo privalomą mažiausią atrankos balų skaičių sumažino nuo 35 iki 20 balų.

Kokios išlaidos finansuojamos?

-vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;
-ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;
-žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;
-pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;
-konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;
-darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos ir kt.

Parama ūkiui gali siekti ir iki 300 tūkst. Eur

Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.

Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu ir atitikti visus reikalavimus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-08

„Jis (ūkininkas – ELTA) lygiai taip pat kaip ir įmonė investuoja į savo gamybos priemones, darbo priemones, biologinį turtą ir žaliavas ir prisiima visą verslo riziką. Todėl jis neturėtų būti apmokestinamas labiau nei įmonės – (…) jeigu įmonės moka pelno mokestį 15 ar 18 proc., tai ir ūkininkai, kurie užsiima profesionaliai gamyba, kurie yra PVM mokėtojai, (neturėtų būti apmokestinami labiau – ELTA)“, – tikino jis.

Palaiko PVM lengvatą vietinei žemės ūkio produkcijai, nekeistų akcizo žymėtam dyzelinui

Tuo pat metu politikas tikino palaikantis iniciatyvą mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vietiniams vaisiams ir daržovėms, ekologiniams produktams – šiuo metu Seime registruotas projektas, tokiai produkcijai numatantis 5 proc. lengvatinį tarifą. „Kažkokios kitos papildomos lengvatos, be abejo, tampa našta biudžetui“, – pridūrė I. Hofmanas.

Tiesa, I. Hofmanas pažymėjo, jog, svarstant galimybes atsisakyti dalies lengvatų, akcizo žymėtam dyzelinui dydis turėtų nekisti. Anot ministro, pagal akcizų įstatymą, dalis žemės ūkio sektoriuje dirbančių ūkininkų gali mokėti sumažinti akcizą arba jo nemokėti išvis, tai esą numato ir Europos Sąjungos (ES) direktyva. „Akcizas nėra nulinis, šiai dienai 120 eurų už toną degalų, o nuo 2026 dar didėja daugiau per 60 eurų – t. y. 180 būtų.

Jeigu turime (akcizą – ELTA) apie 350 eurų kubui kuro, kuris yra įsigyjamas visų degalinėse, tai jau būtų pusė to (akcizo ūkininkams – ELTA) – tai aš laikyčiausi taip pat nuosekliai, kad mes turime ir šitai išlaikyti, juo labiau kad ir kitų šalių žemdirbiai tai turi“, – akcentavo buvęs Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas.

Valdantiesiems svarstant mokestinę pertvarką, projektai artimiausiomis savaitėmis turėtų būti registruoti Seime. Tarp jų yra svarstoma ir keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, jį taikant ne pagal pajamų rūšį, tačiau pagal dydį. Kol kas numatyta, kad būtų nustatyti trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Vadinasi, pokyčiai paliestų ir dirbančiuosius pagal individualią veiklą, tarp jų ir ūkininkams, mat jiems nebūtų taikomas atskiras tarifas. Koalicijoje sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Šaltinis: delfi.lt, Ūla Klimaševska, 2025-04-07

Tačiau yra plika akimi beveik nematomas, bet labai reikšmingas veiksnys, dėl kurio žemės ūkio rezultatai šiandien nėra tokie aukšti, kokie galėtų būti, o ištikus dienai X į sektorių dedami lūkesčiai gali neišsipildyti. Tai – dar sovietmečiu, praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmečiais, įrengtos ir šiuo metu vos befunkcionuojančios melioracijos sistemos, kurioms kompleksinė rekonstrukcija būtina nedelsiant – ekspertai įspėja, kad dar ilgesnis trypčiojimas turės fatališkų pasekmių. Melioracijos sistema išlieka pažangaus ūkio „Achilo kulnas“ Kompleksinis melioracijos sistemos atnaujinimas – iššūkis, kurio mūsų valstybei nepavyksta įveikti jau trys dešimtmečiai.

Per tą laiką kilo ir geso ne viena diskusijų banga, kaip šį klausimą reikėtų spręsti. Galiausiai pernai LR Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešam svarstymui pateikė jos parengtą Melioracijos fondo įstatymo projektą, kuriame žemdirbiai įžvelgia ne vieną trūkumą. Šiuo metu aišku viena – problemos mastas milžiniškas ir jam mažinti reikalingos didžiulės investicijos.

Tačiau žemdirbiai įsitikinę, kad šios investicijos duotų neabejotiną grąžą, didintų agrosektoriaus pajamingumą, o kartu ir valstybės biudžetą, kuriame reikia rasti vis didesnių asignavimų šalies gynybai, planuojamų 8 mlrd. Eur skolinimosi kaštų palūkanų padengimui. „Jei tam tikru metu Lietuvoje nebūtų įrengti melioracijos įrenginiai – dirvožemyje paklotas vamzdelių tinklas, įrengti sausintuvai, rinktuvai, iškasti grioviai, šiandien tikrai negalėtume vadintis agrokultūros valstybe“, – teigia Mažeikių rajone pažangų augalininkystės krypties ūkį plėtojantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių rajono skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius.

Pasak jo, nuo 1991-tųjų, kuomet ūkininkauti pasiryžę jo tėvai net neturėjo už ką įsigyti girgždančio sovietinės gamybos traktoriaus, ūkis šiuo metu yra nužengęs labai toli į priekį – jame dirbama modernia vakarietiška technika, taikomos vis naujesnės mokslo žiniomis grįstos technologijos. Tačiau melioracijos sistema tebėra ūkio „Achilo kulnas“.

„Išlaidų sąraše kasmet numatome sumą melioracijai ir ūkio ribose po truputį tvarkomės, tačiau tai nėra kompleksinė rekonstrukcija. Akivaizdžiai matome, kokių „rezultatų“ pasiekiame tuose laukuose, kuriuose melioracijos sistemos nėra arba ji stringa – ten įmanoma auginti tik vasarines kultūras, kurių derlius gerokai mažesnis.

O jei rugpjūtis pasitaiko lietingas, į lauką apskritai nė neįvažiuoji ir derlius lieka nenuimtas“, – kalba ūkininkas, skaičiuojantis, kad gerai veikianti melioracijos sistema žymiai didina pajamas, nes tausojama brangi, užsemtam gruntui jautri technika, taip pat sutaupoma trąšų, augalų apsaugos priemonių, o tai prisideda ne tik prie ūkio rentabilumo, bet ir aplinkosaugos problemų sprendimo bei į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių didėjimo. E. Pocevičiaus pastebėjimu, ŽŪM siūlomas Melioracijos fondo projektas žemdirbiams kelia ne vieną klausimą: kodėl įsteigus fondą melioracijai valstybė kasmet skirtų 50 mln. Eur ir daugiau, o dabar skiria penkis kartus mažesnę sumą, kodėl į fondą savo lėšas turėtų dėti tik ūkininkai, aplenkiant miškininkus, kelininkus, statybos projektų vystytojus ir visus kitus, kas naudojasi melioracijos sistemų sukurtu gerbūviu.

Grąža investicijas viršija keturis kartus

Mažeikių rajono LŪS skyriaus pirmininko nuomonei pritaria ir stambų ekologinį augalininkystės ūkį vystantis biržietis ūkininkas Tomas Trečiokas. Pašnekovas pasakoja, kad pagal ekologiniuose ūkiuose šiuo metu taikomą inovatyvią technologiją vasariniams augalams dirva turi būti ariama ne iš rudens, o pavasarį. Tačiau tam būtina sąlyga – gerai veikianti melioracijos sistema.

„Deja, turime laukų, į kuriuos anksti įvažiuoti negalime. O suvėlinus arimą ir sėją gero derliaus nėra ko tikėtis. Todėl nemažoje dalyje naudmenų melioracijos sistemas esame susitvarkę. Skaičiuojame, kad šiuo atveju grąža keturis kartus viršija investicijas. Kolegos ūkininkai kooperuojamės ir esame parengę tris projektus ES paramai, skirtai melioracijos sistemų rekonstrukcijai, gauti. Tik blogai, kad šios paramos intensyvumas pastebimai mažėja.

Kita vertus, kas iš to, jei ūkininkai savo lėšomis ir jėgomis tvarkosi, o sovietmečiu iškasti, šiuo metu valstybei priklausantys melioracijos grioviai, kurie per keliolikos savininkų valdas driekiasi dešimtis kilometrų, bus užžėlę, pralaidų žiotys užgriuvusios – tikrąjį efektą duotų tik kompleksinė visos šalies melioracijos sistemos rekonstrukcija. Todėl pasisakyčiau už tam skirto fondo steigimą, su sąlyga, kad rezultatas nebus toks pat, kaip šiuo metu yra su keliais – kelių mokestį kasmet mokame, o keliai šalyje vis prastėja“, – reziumuoja pašnekovas.

Kauno rajone kartu su tėvais ūkininkaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto absolventas Tomas Dirmeikis teigia puikiai suprantantis ir ekonominę, ir aplinkosauginę melioracijos naudą, tačiau laukuose, kuriuos dirba jaunasis ūkininkas, melioracijos sistemoms jau apie 60 m.

„Ir tai yra tiksinti bomba, kurią nukenksminti – ne pavienių žemdirbių jėgoms. Kauno rajono ūkininkai šiuo atveju esame išimtis, nes mūsų rajono savivaldybė savo iniciatyva įsteigė šalyje pirmąjį reikšmingo biudžeto melioracijos fondą, kurio lėšos bus skiriamos valstybei priklausančių ir savivaldybės patikėjimo teise valdomų melioracijos sistemų kompleksinei rekonstrukcijai. Fondo lėšų portfelis bus formuojamas iš savivaldybės teritorijoje surenkamų žemės mokesčių, kurie žiedinėje savivaldybėje yra gana aukšti, nereikalaujant papildomų ūkininkų įmokų.

Mūsų kadastrinėje vietovėje darbai jau netrukus prasidės. Neabejoju, kad kompleksiškai sutvarkius melioracijos sistemos nauda bus juntama kiekviename žingsnyje. Iš sausos dirvos išsiplaus mažiau azoto, fosforo, kalio, bus labiau tausojama technika, o svarbiausia – ūkininkas galės būti tikras, kad ir lietingą rugpjūtį tikrai nuims derlių“, – situaciją komentuoja Kauno rajono jaunasis ūkininkas.

Šiandien milijoniniai, rytoj milijardiniai nuostoliai Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininko Andriaus Marino teigimu, Lietuvos žemės ūkis serga lėtine liga „kritinė melioracijos statinių būklė“. Visi apie ją žino, visi supranta, kad be melioracijos žemės ūkis tiesiog žlugs ir nebus galimybių užsiauginti duonos, bet liga niekaip negydoma, tikintis, kad klausimas savaime išsispręs.

Kauno rajono savivaldybės įsteigtas melioracijos fondas – kol kas išimtinė sėkmės istorija. Tačiau ne visiems regionams, pašnekovo pastebėjimu, pavyks sukaupti analogiškus fondus ir tai tik dar labiau didins regioninę atskirtį tarp savivaldybių. Todėl problema turi būti sprendžiama valstybės lygmeniu, Vyriausybei numatant atitinkamus asignavimus metiniuose biudžetuose ir steigiant Melioracijos fondą.

„Po žeme turime užkastą milijardinio dydžio turtą, kuris sovietmečiu intensyviai dirbant ir investuojant buvo kuriamas kelis dešimtmečius. Šio turto balansinė vertė 2022 m. sudarė 2,23 mlrd. Eur, o likutinė – tik 0,63 mlrd. Eur. Ūkininkai jau lyg ir susitaikę su tuo, kad laiku negalės įvažiuoti į dalį laukų, ar kad pasėliai bus visai prarasti. Bet netrukus melioracijos sistemų būklė pasieks tokią kritinę ribą, kad situacija taps nebevaldoma“, – prognozuoja pašnekovas.

Pastaruoju laiku metinis melioracijos statinių remontui skiriamas biudžeto finansavimas siekia tik 11,5 mln. Eur, o ES parama, kuri per visą 2023–2027 metų finansinį laikotarpį yra 40 mln. Eur, LMĮA vadovo žodžiais, yra lašas jūroje. Situaciją dar blogina tai, kad ES paramos intensyvumas šiuo laikotarpiu nuo 80 proc. sumažėjo iki 65 proc., todėl jei anksčiau 100 ha ploto tvarkantis ūkininkas turėdavo prisidėti apie 75 tūkst. Eur, dabar ši suma išaugusi iki 160 tūkst. Eur., jei projektui bus prašoma maksimali paramos suma.

Šią problemą, A. Marino nuomone, ateityje būtų galima spręsti Melioracijos fondo lėšomis prisidėti prie ES finansuojamos projektų kad žemdirbiai kuo greičiau pajustų naudą ir būtų dar daugiau lėšų pritraukiama melioracijos statinių rekonstrukcijai. Pašnekovas pastebi, kad kompleksinei rekonstrukcijai startavus jos sklandžiai eigai iš pradžių reikėtų skirti po 50 mln. Eur kasmet. Po penketo metų ši suma dar turėtų būti indeksuojama ir siektų 75 mln. Eur kasmet.

Iš viso valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstravimui reikėtų daugiau kaip 2,283 mlrd. Eur, todėl, Ministerijos, melioracijos statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros klausimus bei šių reikmių finansavimo problemas galima išspręsti tik steigiant nacionalinio lygmens Melioracijos fondą. A. Marinas pabrėžė, kad melioracijos fondas būtų skirtas tik valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai.

Pagal Melioracijos įstatymą Valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

LMĮA ir ūkininkų nuomone melioracijos statinių rekonstrukciją reikėtų pradėti nuo melioracijos griovių. Vietomis grioviai driekiasi 20–30 km, o jį juos suteka vanduo iš kelių šimtų žemės savininkų laukų. „Šių griovių tūris yra sumažėjęs, žiotys užsinešusios ir atsidūrusios po vandeniu ar po žeme. Savivaldybėms skiriama šiek tiek lėšų „gaisrams užgesinti“ ir jos kritinėse vietose patvarko 2–3 km. griovio, nors reikėtų jų sutvarkyti šimtus kilometrų“, – kritinę situaciją komentuoja pašnekovas, pastebintis, kad kadaise tūkstančius regionų gyventojų darbu aprūpindavusios melioracijos įmonės buvo priverstos keisti veiklos profilį –įmonėse, susivienijusiose į LMĮA, bendrojoje apyvartoje melioracijos darbai tesudaro 10 proc. darbų apimčių.

Melioratoriai savo darbu prisideda tiesiant ir rekonstruojant kelius, geležinkelius, oro uostus, krantines, t. y. dirba visur, kur reikalingi hidrotechniniai statiniai. Taip pat įmonės atlieka ir kitokius statybos darbus“, – apgailestauja LMĮA pirmininkas, pastebintis, kad šalies mastu kompleksiškai vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija paskatintų ir naujų darbo vietų atsiradimą regionuose bei prisidėtų prie atskirties mažinimo.

„Iš šalyje 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės ir kasmet šis plotas didėja. Ministerijos ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 m. nebus rekonstruotos melioracijos sistemos, vien dėl negauto derliaus valstybės nuostoliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, sieks nuo 4,3–8,4 mlrd. Eur. Ir tai suma, neįvertinus aplinkybės, kad žemės ūkio derlius kuria pridėtinę vertę logistikos, transporto, maisto perdirbimo, prekybos bei kituose sektoriuose. Mūsų vertinimu suminiai nuostoliai per ateinančius 20 metų gali siekti iki 17 mlrd. Eur. ar net daugiau.

Suprantame, kad šiuo metu Valstybei prioritetas yra gynyba, tačiau būtina pasirūpinti tvariu agroekonomikos augimu, kad ateityje galėtume aptarnauti padidėjusius finansinius įsipareigojimus. Mes kaip Valstybė privalome išspręsti 17 mlrd. Eur. nuostolio klausimą, dėl prastai veikiančios melioracijos.

„Manome, kad pirmas žingsnis melioracijos klausimui spręsti yra už vieno bendro stalo susodinti Vyriausybės, Ministerijos, žemdirbių asocijuotų grupių, savivaldybių, melioracijos įmonių atstovus ir nutarti kokio melioracijos fondo mes norime, – savo įžvalgomis dalinosi A. Marinas, papildantis, kad Melioracijos fondo įstatymo projektas yra parengtas dar 2024 m. balandį, raštu yra pateiktos pastabos ir pasiūlymai – yra apie ką diskutuoti ir svarbiausia, kad tokiame formate būtų galima susitarti.

Šaltinis: delfi.lt, Parengė Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, 2025-04-07