Žemės ūkio naujienos: 2025-04-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Sumažės tikrinamų atvejų dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti
Informuojame, kad balandžio 1 d. buvo pakeisti teisės aktai, nustatantys, kad susijusiais asmenimis gali būti laikomi tik sutuoktiniai. Tai lems tikrinamų atvejų dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti skaičiaus sumažėjimą. Atsižvelgiant į pakeitimus, atitinkamai bus keičiamos paramos paraiškų formos, kuriose nebereikės nurodyti / vardinti anksčiau laikytų susijusiais asmenų.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad projektus privalu įgyvendinti savarankiškai.
Atsižvelgiant į pakeitimus, atitinkamai bus keičiamos paramos paraiškų formos, kuriose nebereikės nurodyti / vardinti anksčiau laikytų susijusiais asmenų.
Taigi, įsigaliojus minėtiems teisės aktams, bus fiksuojama mažiau pažeidimų, susijusių su dirbtinių sąlygų sudarymu siekiant paramos, kai projekte dalyvauja susiję asmenys. Taip sumažės administracinė našta tiek paramos gavėjams, tiek NMA.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-09
Apie ekologinės sistemos „Augalų kaita“ reikalavimus ir įsipareigojimus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pareiškėjams, kurie siekia gauti paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) veiklą „Augalų kaita“, pagrindinius įsipareigojimus. Pagal ekologinę sistemą „Augalų kaita“ parama skiriama už kasmet taikomą ne mažiau kaip 4 augalų, iš kurių vienas yra pupinių šeimos augalas, kaitą pagal šią veiklą deklaruotame plote.
Pareiškėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal veiklą nuo 2024 metų ir deklaruojantiems didesnį kaip 300 ha plotą, už plotą iki 300 ha skiriama 100 proc. ekologinės sistemos išmoka, o už plotą, viršijantį 300 ha, skiriama 85 proc. išmokos.
Pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką, privalo:
-ariamojoje žemėje deklaruoti bendrą ne mažesnį kaip 1 ha tinkamą šiai veiklai naudmenų plotą, sudarytą iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų;
-kasmet auginti ne mažiau kaip 4 skirtingus augalus, kurie gali būti pasirenkami iš klasifikatoriaus I–III grupės ar klasifikatoriaus kodo GPŽ (nuo 2025 m. prisiėmusiems įsipareigojimus – pagrindiniam augalų kaitos nariui galima skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto);
-vykdyti žemės ūkio veiklą taip, kad kasmet bent vienas iš augalų kaitos narių būtų iš pupinių šeimos ir jiems skirti ne mažiau kaip 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto;
-deklaruojant liucernas, dobilus, barkūnus, esparcetus, ožiarūčius, perluočius, seradėles, gargždenius, žolinių augalų mišinius, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, kmynus, tą patį augalą galima auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke ir nuo antrųjų pagal šią veiklą deklaravimo metų jiems skirti ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja dalyvauti veikloje 4 metus, paraišką teikti kasmet, deklaruojant tokį patį bendrą plotą. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.
Per įsipareigojimų laikotarpį pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruoto ploto svarbu nepadidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, ir nesumažinti jo daugiau kaip 10 proc.
Jeigu pirmaisiais metais deklaruotą plotą siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, tada privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui visam pagal veiklą deklaruotam plotui.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-09
Balandžio 14 d. – kasmetinio pasėlių deklaravimo pradžia
Nuo balandžio 14 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus ar atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūniją.
Tiesioginę išmoką gali sudaryti:
-bazinė tiesioginė išmoka;
-išmoka jaunajam ūkininkui;
-papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka;
-susietoji parama už plotą ir ūkinius gyvūnus;
-klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmoka – apie svarbiausius pakeitimus ir įsipareigojimus skaitykite straipsnyje.
Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, naują priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ bei už ūkinius gyvūnus pagal intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Be to, ūkininkai gali prašyti susietosios paramos už pienines karves, už mėsinius galvijus, avis arba ožkas ar ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ išmokų už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą ar išmokų penimoms kiaulėms už 20 proc. didesnį laikymo plotą, ar išmokų už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, ar išmokų už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas.
Taip pat pareiškėjai galės prašyti paramos už plotus pagal tęstinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ bei priemones „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (tik intensyvaus karsto ir potvynių užliejamose vietovėse).
Nacionalinė mokėjimo agentūra kviečia pareiškėjus pasirinkti informavimo būdą el. paštu ar trumpąją (SMS) žinute, kad kuo operatyviau juos pasiektų aktuali informacija. Tais atvejais, kai pareiškėjas negalės patvirtinti el. pašto teikdamas paraišką savivaldybėje ar seniūnijoje, jis tai galės padaryti vėliau, kai paraiška bus patvirtinta. Prisijungę prie PPIS per Elektroninius valdžios vartus, pareiškėjas galės savarankiškai pakeisti informavimo būdą.
Atkreipiame dėmesį, jog deklaruojant bus galima matyti visos Lietuvos 2024 m. pabaigos palydovinius vaizdus, kurie padės ūkininkams kuo tiksliau identifikuoti dirbamų laukų ribas ir išvengti neatitikimų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-09
Pavasaris ragina paskubėti
Daugelis šalies ūkininkų jau apvažiavo savo laukus, apžiūrėjo žiemkenčių pasėlius, kiti juos patręšė ir nedrąsiai svarsto apie būsimą derlių. Tačiau „kortas“ gali sumaišyti labai daug veiksnių – dar galimos ir didelės šalnos, ir liūtys. Kai kur nuogąstaujama dėl galimos sausros padarinių – augalams gali pritrūkti drėgmės, mat nėra jos pertekliaus.
Vaitiškių kaimo (Birštono sav.) ūkininko Pauliaus Radvilos šeimos ūkyje šiemet palankiai peržiemojo žieminiai kviečiai, miežiai, rapsai bei raudonieji ir purpuriniai dobilai. Šeimininko teigimu, pastarąją žiemą, kai šalčiausiomis naktimis temperatūra buvo nukritusi iki 10–15 laipsnių, pasėliai pražiemojo be sniego.
Kai nebuvo itin stiprių šalčių, pasėlių laukai nenukentėjo, o ir ūkis žalos nepatyrė. Apsižvalgęs laukuose, ūkininkas Paulius įsitikino, kad peržiemojusioms kultūroms jo šeimos ūkyje pavasarį viskas gerai – žiema buvo dėkinga. Nieko nelaukdami šio ūkio darbuotojai kibo į naujo sezono darbus.
„Tręšiame, šiek tiek susiarėme pievų, remontuojame žemės ūkio techniką, dar užsiėmę ir statybomis – statome grūdų saugojimo bokštus. Tikrai turime ką veikti“, – apie ūkio darbus bei žiemkenčių peržiemojimo rezultatus kalbėjo Birštono savivaldybės ūkininkas P.Radvila, kurio dirbami laukai išsidėstę ir Prienų rajone.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė, apsilankiusi kelių seniūnijų laukuose, įsitikino, jog Prienų rajone pasėliai peržiemoję neblogai, dėl patirtų nuostolių ūkininkai kol kas nesikreipė. Kovo paskutinę savaitę Prienų rajone ūkininkai jau tręšė javus.
Kitame Lietuvos regione pakalbintas Pasvalio rajono ūkininkas Edmontas Ilgutis taip pat tikino, kad žiema buvo gana dėkinga – eibių neiškrėtė. Šis ūkininkas augina netoli 100 ha žieminių kviečių ir per 20 ha rapsų.
„Kol kas nematyti, kad mano ūkio žieminėms kultūroms žiema būtų pakenkusi. Šią žiemą laukų nedengė sniegas, nedaug buvo ir kritulių, tad mūsų ūkio laukuose per daug drėgmės nėra. Kai didelių potvynių nebuvo, dirvos labai greitai pradžiūvo“, – aiškino ūkininkas E.Ilgutis.
Kovo mėnesį veržtis į laukus, kol naktimis spustelėdavo šaltukas, ūkininkas neskubėjo. Tiek jis pats, tiek kaimyniniai ūkiai palaukė, kol gamta pilnai atbudo ir dienomis atšilo.
Pakruojiškį vis nuvilia žirniai
Rimšonių kaimo (Pašvitinio sen., Pakruojo r.) ūkininkas Mindaugas Urmonas pasakojo, kad ūkininkauja Šiaurės Lietuvoje, tačiau šį pavasarį jie taip pat neturi didelių problemų – yra kuo pasidžiaugti. „Mūsų žiemkenčiai peržiemojo tikrai gerai, potencialas jų geras. Vienintelis nuogąstavimas žiūrint į priekį, kad dirvožemio gilesniuose sluoksniuose netrūktų drėgmės. Tai kol kas vienintelė problema, nes šiek tiek mažoka drėgmės, bet jeigu sulauksime lietaus, turėtų būti viskas tvarkoje. Tai nesusiję su pasėlių būkle po žiemos. Pasėlių būklė gera“, – patikino Rimšonių kaimo ūkininkas.
M.Urmonas savo ūkyje iš žieminių kultūrų augina žieminius rapsus ir kviečius. Ūkininkauja iš viso 280 ha, o žiemkenčiais turi užsėjęs 210 ha, iš jų – 125 ha kviečių ir 85 ha rapsų. Jo pastebėjimu, iki vasario šalčių pas juos buvo labai dėkinga žiema, o kai jau paspaudė šaltukas, būta išgąsčio – šalo be sniego. Bet nebuvo kritiškai žemų temperatūrų, kurios turėtų didelės įtakos žiemkenčių peržiemojimo kokybei.
„Jeigu pas ką nukentėjo žiemkenčiai, tai gal jų išsivystymo fazė buvo ne ta, gal rudenį buvo per vėlai pasėti, o rapsai galbūt nespėjo užaugti iki reikiamos išsivystymo fazės. Labai sudėtinga net turint daug patirties nuspėti gamtą ir kovoti su padariniais. Kas mūsų pačių valioje, tai stengiamės nerizikuoti ir nevėlinti sėjos, sėti vadovaujantis dar senaisiais terminais. Kai kurių ūkių šeimininkai galvoja, kad Lietuvoje jau reikėtų sėją rudenį vėlinti, bet mes nesame to šalininkai“, – analizavo ūkininkas.
Šiaurės Lietuvoje Pakruojo rajono ūkininkai pavasarį stebėjo orus, žiūrėjo, kada atšils, ir veržtis į laukus pernelyg neskubėjo, bet buvo pasiruošę pradėti tręšimo darbus. M.Urmonas minėjo, kad tręšimui naudojant skystas KAS trąšas, jų ir poveikis augalams yra greitesnis.
„Pavasarį kai tik gali, kai leidžia orai, ir važiuoti. Tačiau kukurūzus reikia sėti vėliau, nes jie bijo šalnų, cukrinius runkelius – taip pat. Tad yra tam tikrų niuansų“, – kalbėjo ūkininkas. Iš vasarinių kultūrų šiemet M.Urmono ūkis pasiruošęs vėl auginti pupas.
„Jau daug metų auginame pupas. Žiūrėsime, kaip seksis šiemet. Metai iš metų su jomis turime problemą – per pupų žydėjimą ateina kaitros, vyrauja aukšta temperatūra, saulė nudegina pupų žiedus. Žiūrėsime, kaip klostysis šiais metais. Jeigu ir šiemet kartosis tokia situacija, matyt, reikės atsisakyti pupų ir pradėti auginti kitas kultūras, kurios ne tokios jautrios karščiui.
Vasarinės kultūros visą laiką yra iššūkis. Jų ir derlius būna mažesnis, ir pelningumas. Jei nebūtų atsėliavimo, sėjomainos reikalavimų, matyt, ieškotume kitokių sprendimų ir augintume dar daugiau žieminių kultūrų. Žiemos švelnėja, sąlygos Lietuvoje, kaip bebūtų, žieminėms kultūroms gerėja, bet prastėja vasarinėms kultūroms“, – apie vasarojų ir augalų pasirinkimus pasakojo M.Urmonas.
Sūduviečiai rizikavo
Kokiomis nuotaikomis žemdirbiai pasitiko pavasarį, kokie vaizdai buvo jų laukuose, darbo išvykose vis domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas. Jo akiratyje – Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių teritorija.
„Daug kur žiemkenčių laukai gražūs, jiems viskas buvo gerai“, – trumpai drūtai situaciją apibūdino ūkininkų atstovas. Tačiau S.Jundulas neneigė, kad yra išskirtinių atvejų ten, kur ūkininkai suvėlino rudens sėją, laiku negalėjo pasėti. Vėlyvos sėjos laukuose šį pavasarį augalai buvo kitokie – jie tarsi išsigandę. Taip nutiko tiems, kurie augino cukrinius runkelius ir sėti žiemkenčius galėjo tik lapkričio mėnesį.
Anot LŪS Marijampolės skyriaus pirmininko, taip vėlai pasėjus nereikėjo tikėtis, kad dabar, pavasarį, pasėliai atrodys labai sveikai. Jo teigimu, sėjai pasirinkti, švelniai tariant, netradiciniai terminai, todėl ir rizika kur kas didesnė.
Kurie buvo nekantriausi, pasak S.Jundulo, pavasario darbus – tręšti azotinėmis trąšomis – pradėjo gana anksti. Jis pats patarė žemdirbiams neskubėti, nors kartu ir juos suprato – jeigu ūkininkas turi pasirūpinti 1 tūkst. ha, be abejo, jis turi pradėti pavasario darbus anksčiau, judėti po truputį. LŪS atstovo teigimu, visi ūkininkai žino, kad trąšų negalima berti nei ant įšalusios žemės, nei ant sniego, nes iš tokio tręšimo mažai naudos – sniegas greitai nutirpsta, be to, trąšas gali nuplauti lietus, todėl augalai nespėja trąšų „pasigauti“. Pirmiausia Sūduvos krašte žemdirbiai berti trąšas susiruošė rapsų laukuose.
„Jeigu rudenį rapsai buvo laiku pasėti, jie buvo užsiauginę labai tankią lapų masę. Rapsų lapų masės užauginimas rudenį reikalingas tam, kad jiems užaugtų stipri šaknis. Bet šių metų vasaris vis tiek parodė savo veidą – tris savaites dieną naktį laikėsi minusinė temperatūra. Todėl nereikia norėti, kad jie kovo pabaigoje žaliuotų kaip rudenį. Bet rapsų šaknys yra sveikos. Jeigu šį pavasarį jų dar kartą neužpuls šalčiai (manau, kad žiema gal jau nesugrįš), rapsai sėkmingai išgyvens. Ir nereikia jaudintis, kad rapsų lapai žiemą buvo lyg numirę. Jeigu lapų masė buvo didelė, tai ir šaknis susiformavusi stora bei ilga. O tada augalas yra pasiruošęs vėl sprogti, regeneruoti ir toliau vystytis“, – apie rapsus ir jų išvaizdą aiškino S.Jundulas.
Jo pastebėjimu, Sūduvoje, Dzūkijoje, kur jam teko dažniausiai važiuoti ir apžiūrėti laukus, ūkininkai didelius plotus apsėję žieminiais kviečiais, kažkiek augina ir žieminių miežių. Anot S.Jundulo, kviečiams grėsmių beveik nekilo, tik žieminiai miežiai, kurie rudenį buvo išsivešėję per daug, žiemą buvo jautresni. „Kur nors kloniuose, durpinguose dirvožemiuose žieminiai miežiai galėjo ir prišalti. Nors kol kas didelių nuostolių apžiūrint regiono ūkininkų laukus, atrodo, nebus“, – pastebėjo LŪS atstovas.
S.Jundulas minėjo, kad, palyginti su Šiaurės Lietuva, kur ne vieną dieną buvo ir 18 laipsnių šalčio, Pietų Lietuvoje (Marijampolės savivaldybės teritorijoje) žemiausia temperatūra buvo apie 12 laipsnių šalčio – 6 laipsniais šilčiau. Dėl to pavasarį Šiaurės Lietuvoje bei Pietų Lietuvoje gali skirtis ir žiemkenčių būklė.
„Galėjo, pavyzdžiui, šaltis rapsus ir „prigriebti“, nes rapsai prie 15 laipsnių šalčio, ypač jeigu laukai būna be sniego apkloto, net žūsta“, – žvelgdamas labiau teoriškai kalbėjo S.Jundulas. Jo teigimu, Suvalkijoje laukai irgi buvo beveik besniegiai, nebent pas vieną kitą ūkininką kur nors pamiškėje ar už miškelio koks 1 cm sniego pasėliuose gal ir buvo. Bet ir tiek galėjo pagelbėti žiemkenčiams.
Beldžiasi sausra
Kalbėdamas apie gana gerai peržiemojusias kultūras, S.Jundulas atkreipė dėmesį į kur kas didesnę problemą – Suvalkijos laukuose stebima užprogramuota sausra. „Jau yra probleminis reiškinys. Kritulių kiekis mūsų zonoje vos ne kritiškas – jų rudenį beveik nebuvo, žiemą – taip pat, o ir dabar jų beveik nepasitaiko. Vieną dieną palijo vos 25 mm. Kai kurie pamatavo, tai džiaugėsi, plojo rankomis. Sakė, kaip gerai, kad atgaivino.
Kanalai ir melioracijos grioviai – sausi, visur išdžiūvę, vandens juose nėra. Jeigu pavasaris ir toliau bus toks, koks buvo kovą, bus žiauru. Jeigu daugiau nepalis, reikės skubėti sėti vasarines kultūras, aišku, net rizikuojant, kad šalnos „pagaus“. Tačiau skubėti reikės, nes vėliau ir tiek drėgmės gali jau nebūti“, – prognozavo S.Jundulas.
LŪS atstovo nuomone, Pietų Lietuvoje rizikuojant jau galima net sėti. Balandžio pradžioje sėdavo ir anksčiau, tad nieko čia naujo. „Po parodos „Ką pasėsi“ ir lekiam avižas sėti, – šypsodamasis kalbėjo S.Jundulas. – O kodėl ne? Aišku, cukrinius runkelius sėti dar anksti. Nors ir runkelius pernai kai kas pasisėjo pirmomis balandžio dienomis. Rizikavo ir laimėjo, nes vėliau pasėti sunkiai dygo. Negana to, po smarkios liūties ant dirvos susidarė pluta ir kai kur cukrinius runkelius ūkininkams teko sėti antrą kartą. Tačiau jei ir per anksti pasėsi, šalnos gali prigriebti, nes cukriniai runkeliai jautrūs. Labai reikia nutaikyti laiką, jausti bus ar nebus bėdų.“
Jis priminė, kad šiemečio kovo orai ilgai „spardėsi“ – naktimis vis būdavo 5 laipsniai šalčio, o dienomis kai kada pakildavo ir iki 15 laipsnių šilumos, kas labai negerai augalams. S.Jundulo pastebėjimu, jeigu tokie reiškiniai gamtoje užtrunka ilgiau, dirvos paviršiaus judėjimas dėl temperatūrų skirtumo patampo žieminių kviečių šaknis, gali jas nutraukti, o augalus – iškilnoti. Bet jeigu atšils ir palis, tada, pasak S.Jundulo, turėtų būti viskas gerai.
Savo ūkyje Liudvinavo sen. (Marijampolės sav.) S.Jundulas augina žieminius kviečius bei rugius naminei duonai kepti. Pastaruosius būtinai pats turi užsiauginti. Rugiai šiemet puikiai išsilaikę, jokių problemų šeimininkui nesukėlė. „Lengvoje smėlingoje žemėje gražiausiai žaliuoja be jokių trąšų, be nieko. Bet buvo pasėti lauke po žirnių, tai dirvoje daug liko azoto, kuriuo rugiai ir pasimaitino“, – pasakojo S.Jundulas.
Komentarai
Nieko blogo dar nėra
Justas Zabėla, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas
Mūsų rajone, kai šalo be sniego, pasitaikė visko. Dabar yra ir gražiai peržiemojusių, ir kažkiek nukentėjusių, pageltonavusių kviečių pasėlių. Ši žiema buvo gana šilta, gal kuriuo metu buvo prasidėjusi ir vegetacija, po to vėl užėjo šalnų ir gali būti, kad kažkiek kviečių pašalo. Žiemą mūsų krašte šiek tiek buvo sniego, tik ir vėl – pirmiau pašalo, o tik po to pasnigo. Tai, turbūt, ir buvo blogiausias scenarijus pasėlių laukams sausio pabaigoje–vasario mėnesį. Tikra žiema prasidėjo tik vasarį.
Ar galėjo nukentėti rapsų laukai – kol kas dar neaišku. Ruduo buvo ilgas ir geras, todėl rapsų šaknys gerai įsitvirtino. Kad rapsų lapai nušalo, čia nieko blogo, kiekvienais metais kažkiek nušąla. Bus matyti aiškiau, kai prasidės aktyvesnė vegetacija. Nemanau, kad mūsų krašto ūkininkai būtų pasirinkę netinkamas veisles – ne pirmi metai ūkininkauja. Be to, nuostoliai neturėtų būti labai dideli, nors kažkiek pašalusių plotų, žinoma, bus. Dar klausimas, ar reikės atsėti tuos laukus, nes jie nėra nušalę 100 proc. Tad gal paliks, tik derlius bus kuklesnis.
Šį pavasarį, kai tik jau buvo galima, mūsų ūkininkai pirmiausia išvažiavo tręšti pievas, gyvulininkystės ūkiai vežė skystą mėšlą. Pieva vis tiek su velėna – ne taip sminga, galima ir ant drėgnesnės važiuoti. Pas mus kai kur labai šlapia, tikrai drėgmės netrūksta. Vieną kovo laisvadienį per kviečių laukus teko eiti bebrų užtvankos griauti, tai kojos smigo, batai vėlėsi – tikra maklynė, bet nebuvo tiek šlapia, kad laukuose balos telkšotų.
Aiškus poveikis dar tik bus
Doc. dr. Vytautas Liakas
Kiekvienas pavasaris gali būti nenuspėjamas, o bet kokie nukrypimai nuo įprastų augalams sąlygų gali dar labiau apsunkinti augintojus. Atšilimai žiemą, kai orai vasario pradžioje labiau primena pavasarį, po to staigus atšalimas, sniegas, kovo pradžia vėl labiau primenanti balandžio pradžią, pakankamai sausringas laikotarpis – visa tai gali turėti įtakos vasarojaus sėjos grafikui, žiemkenčių būklei ir bendram augalų produktyvumui.
Norint prisitaikyti prie pokyčių, reikia kruopščiai planuoti – stebėti orų prognozes, koreguoti tręšimo strategijas ir apsaugoti vegetaciją pradedančius augalus nuo ekstremalių sąlygų. Iš dalies ir tikėjomės, kad kovo mėnuo bus kupinas netikėtumų. Užplūdusi „importinė“ šiluma pažadino augalus, tačiau tai nenudžiugino, nes prieš tai spustelėjęs šaltukas sugebėjo žemę įšaldyti iki 25–30 cm. Dėl to sušilus orams žiemkenčių būklė aiškiai pablogėjo. Kokios priežastys?
Sakyčiau, tai klasikinis ankstyvo pavasario streso augalams atvejis. Žinoma, aprašymų sunku rasti populiarioje spaudoje, tuo labiau šių klausimų negvildena socialiniai tinklai. Kai šilta, saulė ir vėjas skatina transpiraciją per lapus, tačiau šaknys lieka neaktyvios šaltame dirvožemyje, jos nepajėgia atstatyti prarasto vandens. Buvo metų, kai staiga taip pavasariškai sušilęs oras pražudė žieminius rapsus. Tad būtų geriau, kad vyrautų vėsūs ir mažiau saulėti orai.
Taip pat socialiniuose tinkluose nematau pasidalijimo informacija, kad šaltas dirvožemis veikia vandens dinamiką ir augalai negali pasisavinti vandens, nors dirvožemis atrodo drėgnas. O dirvožemis lyg tyčia nenori sušilti, dienomis, kai oro temperatūra pakyla iki 12–15 °C, dirvos paviršiuje temperatūra tik perkopia 7 °C, o giliau tesiekia 4–5 °C. Kai dirvožemio temperatūra žema, padidėja vandens įtempis, vanduo stipriau prilimpa prie dirvožemio dalelių ir tampa sunkiai prieinamu šaknims.
Dėl šios priežasties ir sumažėjusio šaknų aktyvumo šaltomis sąlygomis augalai patiria dehidratacijos stresą. Dėl to matome žieminių rapsų ir kviečių augimo stagnaciją. Užsitęsus panašiems orams gali pradėti trūkti maistinių medžiagų, ypač azoto ir sieros, padidėti jautrumas kenkėjams ir ligoms. Ūkininkai dažnai bando švelninti situaciją gerindami dirvožemio struktūrą, purena paviršių, kad būtų skatinamas oro patekimas prie šaknų ir greičiau šiltų dirva, naudoja humines rūgštis ir kitokius biostimuliatorius.
Skubama tręšti, tačiau ar kiekvienas sprendimas racionalus? Tenka matyti laistomas KAS trąšas. Pasiteiravus, ar tai nepakenks augalams, dažnas pasako, kad taip daro jau keletą metų. Gerai, o ar šių metų sąlygos analogiškos ankstesniems metams? Suprantu, kad amonio salietra saugiausia tokiomis sąlygomis ir tręšimo atidėlioti nederėtų, ypač vėlyvos sėjos pasėliuose. Daugiau diskusijų kyla dėl skystųjų trąšų ir amonio sulfato.
Kai dirvožemio temperatūra žema, šaknų aktyvumas mažas, augalai sunkiai įsisavina vandenį ir maistingąsias medžiagas. Tręšiant tokiomis sąlygomis, ypač amonio formos trąšomis, gali padidėti dirvožemio druskingumas šaknų zonoje, suprantama, priklausomai nuo trąšų normos. Dėl to sutrinka osmosinė pusiausvyra ir vanduo atitraukiamas nuo šaknų, o ne patenka į jas, todėl šaknys pažeidžiamos ir dehidratuojamos.
Rapsams ir kviečiams tai gali sukelti šaknų nudegimus dėl per didelės druskos koncentracijos. Pasekmė – sulėtėjęs augimas dėl prasto maisto medžiagų įsisavinimo, didesnis jautrumas ligoms dėl susilpnėjusios šaknų sistemos. Manau, augintojai, norėdami sumažinti druskų kaupimąsi augalų šaknų zonoje, turėtų naudoti ne amonio, o nitratines trąšas, kurios šaltomis sąlygomis yra lengviau prieinamos, o tręšimą efektyviomis skystosiomis azoto trąšomis atidėti, kol dirvožemis sušils tiek, kad šaknys galėtų aktyviai pasisavinti azotą.
Atsiradus palankioms sąlygoms derėtų naudoti lapų trąšas kaip alternatyvą paspartinti maisto medžiagų pasisavinimą. Tam tinka amino rūgštys, huminės rūgštys, kalio lapų trąšos, jūros dumblių preparatai. Žinoma, jie turėtų būti išbandyti Lietuvos sąlygomis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-08
Lietuvoje 2025 m. kovo pabaigoje kviečių, kvietrugių ir pašarinių miežių supirkimo kainos padidėjo
Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 13 savaitę (03 24–30) buvo superkami vidutiniškai po 218,77 EUR/t. Jų kaina, palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, padidėjo 3,91 proc. bei buvo 7,82 proc. didesnė negu prieš metus (2024 m. 13 savaitę (03 25–31), kvietrugių kaina padidėjo atitinkamai 2,35 proc. ir 17,34 proc. – iki 194,26 EUR/t.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 13 savaitę sudarė 509,83 EUR/t – buvo 6,09 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 19,91 proc. didesnė negu prieš metus.
Šaltinis: AgroRinka, 2025-04-07
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
