Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-05-02
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-05-02

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2025-05-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuo sertifikavimo iki ekologiškų produktų: vokiečiai domisi Lietuvos ekologinės gamybos sektoriumi

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos ministerijos bei šios federalinės žemės verslininkų delegacija, kurios pagrindinis siekis – užmegzti glaudžius ryšius su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir atrasti patikimus lietuviškų ekologiškų produktų bei žaliavų tiekėjus ilgalaikiam bendradarbiavimui.

Šis vizitas yra tęstinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio ministerijų rezultatas. Dar 2015 metais pasirašytas ketinimų protokolas skatina ekologinio ūkininkavimo ir ekologiško maisto gamybos plėtrą Baltijos jūros regione.

Vizito metu vokiečių delegacija susitiko su žemės ūkio viceministru Gediminu Tamašauskiu, Žemės ūkio ministerijos specialistais, VšĮ „Ekoagros”, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovais.

Abiejų šalių delegacijos aptarė tęstinio bendradarbiavimo galimybes ekologinio ūkininkavimo ir ekologiško maisto gamybos srityje, sertifikavimo klausimus, taip pat lietuviškų ekologiškų produktų – galvijų skerdenų, vištienos, įvairių rūšių javų – įsigijimo perspektyvas.

Lietuviška ekologiška produkcija susidomėję vokiečiai ne tik susipažino su ekologinės gamybos sertifikavimo institucijos VšĮ „Ekoagros“ veikla, bet ir nuvyko tiesiai į Lietuvos ūkius bei įmones.

Kėdainių rajone svečiams duris svetingai atvėrė Vaitelių ekologinis limuzinų veislės galvijų ūkis. Vaitelių šeima mėsinės galvijininkystės sektoriuje sėkmingai dirba jau daugiau kaip 15 metų. Mišriame ekologiniame ūkyje auginami javai ir grynaveisliai limuzinai, kurių skaičius ūkyje svyruoja nuo 220 iki 300.

Biržų krašte vokiečiai lankėsi įmonėje „AGARAS“. Ši viena moderniausių skerdyklų Lietuvoje ne tik eksportuotoja į daugiau nei 20 valstybių Europos Sąjungoje ir už jos ribų, bet ir yra įsirengusi biodujų jėgainę, kurioje gamybos atliekos paverčiamos elektros ir šilumos energija.

Vokiečių delegacija taip pat aplankė ir mažesnę, Nemenčinėje (Vilniaus r.) įsikūrusią MB „Avidus” skerdyklą, kurios specializacija yra galvijų transportavimas, skerdimas, brandinimas bei išpjaustymas.

Pasak viceministro G. Tamašauskio, šis vokiečių delegacijos vizitas yra svarbus žingsnis link konkrečių ilgalaikių verslo ryšių užmezgimo tarp Vokietijos ir Lietuvos ekologinio žemės ūkio sektoriaus atstovų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-30

Pakeistose taisyklėse detaliau apibrėžiami tinkamumo gauti paramą reikalavimai

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ įgyvendinimo taisyklės.

Pakeistose taisyklėse detalizuojama, koks pareiškėjas yra laikomas tinkamu gauti paramą. Keičiamas vienas iš tinkamumo gauti paramą reikalavimų – nurodoma, kad turi būti tvarkomas ne mažesnis kaip 0,5 ha plotas, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų, kuriame identifikuotos EB svarbos natūralios buveinės arba saugomų rūšių buveinės, kurioms gresia išnykimas, ir kuris iki paramos paraiškos pateikimo nebuvo deklaruojamas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.

Taisyklėse taip pat numatyta, kad pareiškėjas pagal šią intervencinę priemonę gali dalyvauti su ne mažesniu kaip 0,5 ha tvarkomu plotu, tačiau teikdamas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką ir prisiimdamas įsipareigojimus pagal Strateginio plano ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ turės atitikti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatytus bendruosius ir šios veiklos reikalavimus.

Šaltinis: nma.lrt.lt, 2025-05-02

Lietuvos ūkininkus vadina Europos japonais – tai, ką jie daro, stebina ir vokiečius, ir pačius japonus

Lietuvos ūkininkų pasiekiami rezultatai stebina ne vieną žemės ūkio sektoriaus ekspertą. Tuo įsitikino Ispanijoje viešėjęs įmonės „Agrokoncerno“ Tiksliųjų tyrimų ir inovacijų centro „AgroTTC“ vadovas Šarūnas Sadauskas. Jis dalyvavo Madride vykusiame „Topcon“ produktų atstovų metiniame susitikime, kuriame buvo aptariamos technologinės naujienos.

Susirinkusiems dalyviams iš viso pasaulio Š.Sadauskas pristatė jo vadovaujamo centro trejų metų tyrimų rezultatus, kurie nustebino net technologijas aktyviai naudojančių šalių tokių kaip Vokietija ar Japonija atstovus, rašoma „Agro koncerno grupės“ pranešime žiniasklaidai.

„Esame išskirtiniai, nes turime savo tyrimų centrą, kuriame galime išbandyti pačius įvairiausius rinkoje siūlomus sprendimus. Produktus, technologijas, kuriems atstovaujame, testuojame praktikoje, vertiname juos per agronominę prizmę, todėl galime kalbėti skaičių ir duomenų kalba“, – sako Š.Sadauskas.

Jis pasidalijo 2022–2024 vykdytų tyrimų duomenimis, kai buvo lyginami skirtingi tręšimo algoritmai naudojant skirtingų gamintojų azoto sensorius. Pasak Š.Sadausko, lyginant su įprastu tręšimu, galima sutaupyti iki 12 proc. trąšų ir gauti apie vieną toną kviečių derliaus priedą iš hektaro.

„Jeigu tręšiama daugiau nei 100 hektarų žieminių kviečių, technologija atsiperka jau pirmaisiais metais. Didesnių ūkių savininkai pelną skaičiuoja jau pirmaisiais sensorių naudojimo metais“, – paaiškina Tiksliųjų technologijų centro vadovas.

Tręšimo sprendimai – realiu laiku

Azoto sensoriai stebi augalus ir jų būklę vertina realiu laiku. Pagal šiuos duomenis atliekamas tikslusis tręšimas – trąšos paskirstomos tik ten, kur jų iš tiesų reikia, ir tik tiek, kiek reikia. „Galima naudotis ir palydoviniais žemėlapiais, tačiau jie ne visuomet pasiekiami dėl debesuotumo, o papildomas duomenų apdorojimas užima laiko. Dirbant su sensoriais procesas tampa automatizuotas – užtenka nustatyti trąšų normą, o visa kita atlieka technika“, – apie sensorių veikimo principą pasakoja Š.Sadauskas.

Azoto sensorius ypač aktyviai naudoja žemdirbiai, kurie turi daug mažų laukų. Paruošti skirtingus žemėlapius užima laiko, o realiu laiku veikiantys sensoriai leidžia sprendimus dėl tręšimo priimti automatiškai. Ūkininkas tik nustato bazinius parametrus, o sistema, važiuojant per laukus koreguoja trąšų normą pagal kiekvieno lauko tuo metu esamą žalumą. „Sensoriai analizuoja augalų žalumo indeksą gyvai ir pagal jį koreguoja reikalingą trąšų kiekį.

Kai augalai sveikesni – naudojama mažesnė trąšų norma, kai silpnesni – didesnė. Tai padeda užtikrinti optimalų tręšimą be papildomų žemėlapių kūrimo ar satelitinių duomenų apdorojimo“, – paaiškina specialistas. Bendraudamas su azoto sensorių atstovais iš viso pasaulio, Š.Sadauskas pastebi, kad pastaraisiais metais ryškėja nauja tendencija – vis daugiau ūkininkų renkasi ne įrangos pirkimą, o jos nuomą. Sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu toks sprendimas leidžia gauti papildomas pajamas su mažesne investicija trumpuoju laikotarpiu.

Ateitis – robotizuoti traktoriai

Dar vienas Lietuvos išskirtinumas, kurį Š.Sadauskas pastebėjo bendraudamas su susitikimo dalyviais – ypač pažangi technologinė bazė. Pavyzdžiui, šalyje veikia nemokamas RKT stotelių (realaus laiko kinematinio pozicionavimo) tinklas, kurio dėka žemės ūkio technika gali dirbti itin tiksliai. Ši sistema koreguoja GPS signalą realiu laiku, todėl sėjant, tręšiant ar purškiant užtikrina maksimalų tikslumą. „Kai kuriose šalyse ši paslauga mokama, o jos infrastruktūra – dar tik plėtojama.

Tuo tarpu Lietuvoje RKT stotelių tinklas veikia nemokamai, o ūkininkai gali naudotis tikslia navigacija be papildomų išlaidų. Tai leidžia taupyti ir taikyti pažangius žemės ūkio sprendimus“, – pažymi Š.Sadauskas. Susitikime buvo apžvelgtos ir artimiausio penkmečio tendencijos. Jau dabar aišku, kad žemės ūkio sektoriaus ateitis neatsiejama nuo automatizacijos, technologinės pažangos.

Japonijoje jau dirba pirmieji autonominiai traktoriai, vienas toks šį sezoną bus testuojamas ir „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausančiame „Ateities ūkyje“. „Tai yra visiškai automatizuotas sprendimas – traktorius, kuris pats analizuoja situaciją lauke, koreguoja veiksmus ir dirba be žmogaus įsikišimo. Turint omenyje vis augantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tokios technikos tik daugės. Tikėtina, kad per artimiausius penkerius metus robotizuoti sprendimai taps norma Lietuvos ūkiuose“, – sako Š.Sadauskas.

Šaltinis: lrytas.lt, 2025-04-30

Valstybinės žemės įveiklinimas: per ketvirtį – 15 mln. eurų grąža valstybei ir savivaldybėms

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pastangomis 2025 m. I ketvirtį jau suformuoti ir registruoti 3 727 nauji valstybinės žemės sklypai, kurių bendras plotas 5,7 tūkst. ha. Tai beveik 1 000 sklypų ir virš 2 tūkst. ha daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m. „Valstybinės žemės sklypų formavimas šiemet, kaip ir pernai, yra vienas iš NŽT veiklos prioritetų, nes tik suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus galima tinkamai įveiklinti: parduoti, išnuomoti ar suteikti panaudai, kad jie neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė.

Ženklus suformuotos ir įregistruotos valstybinės žemės skaičiaus augimas turėjo tiesioginės teigiamos įtakos tam tikriems žemės įveiklinimo būdams. Pavyzdžiui, per I ketvirtį buvo planuota išnuomoti 3,4 tūkst. ha valstybinės žemės, bet pavyko išnuomoti 4,7 tūkst. ha, tai yra 1,3 tūkst. ha daugiau nei planuota.

Taip pat per tris šių metų mėnesius sudaryta sutarčių dėl 394 ha žemės pardavimo.

Iš tokio NŽT sparčiai vykdomo žemės įveiklinimo biudžetas jau gavo 15,2 mln. eurų pajamų, iš kurių 9,7 mln. eurų buvo pervesta į valstybės biudžetą ir 5,5 mln. eurų į savivaldybių biudžetus.

Viso 2025 m. planuojama įveiklinti 25 tūkst. ha valstybinės žemės.

„Pernai mums pavyko įveiklinti beveik 20 tūkst. ha valstybinės žemės, todėl šiemet, patobulinę tam tikrus veiklos procesus, perskirstę dalį savo turimų resursų, užsibrėžėme ambicingesnį, bet pasiekiamą tikslą. Be to, į žemės įveiklinimą vis aktyviau įsitraukia savivaldybės, kurios nuo 2024 m. patikėjimo teise valdo valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose. Su savivaldybėmis pradėjome organizuoti bendrus susitikimus, kurių metu konsultuojame ir kartu tariamės dėl kuo efektyvesnio, maksimalią grąžą užtikrinančio valstybinės žemės administravimo“, – pažymi I. Urbonė.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-04-30

Kaip Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje 2025 m. deklaruoti paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius

2025 m. pareiškėjai, deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, laikydamiesi 4 GAAB standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimų, turi palikti paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas – 3 m pločio ir 1 m pločio pagriovius, neįskaitant griovio šlaito – prie visų pareiškėjams priklausančių laukų (išskyrus ekologinio ūkio sertifikuotus laukus), kurie ribojasi su melioracijos grioviais. Paviršinio vandens telkinių pakrančių, melioracijos griovių apsaugos juostose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas.

Pareiškėjams, 2025 m. norintiems deklaruoti paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius, kyla nemažai klausimų, kaip juos deklaruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Atsižvelgdami į pareiškėjų klausimus, parengėme detalią informaciją, kaip Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje deklaruoti vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius.

Jeigu vandens telkinio apsaugos juosta (kodas KEP) 2024 m. buvo įbraižyta ir nebuvo prisiimti įsipareigojimai pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“:

-šiais metais galite pasirinkti dalyvavimą veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ir prižiūrėti kraštovaizdžio elementą.

Arba jeigu nusprendėte nedalyvauti veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“:

-kai KEP buvo įbraižytas netinkamame paramai kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl9, turite kraštovaizdžio elementą KEP ištrinti;
-kai KEP buvo įbraižytas tinkamame paramai kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl1, kraštovaizdžio elemento kodą KEP turite pakeisti į kitą žemės ūkio naudmenų kodą: GPŽ, DGP, EPG, ŠLT, EBB, DKP, EKP, AKP, TPN ar NEP;
-kai KEP buvo įbraižytas per kelis kontrolinius žemės sklypus, kurių kodai bl1 ir bl9:
-kraštovaizdžio elementą KEP turite ištrinti, jeigu kodu KEP deklaruoto ploto dalis, patenkanti į kontrolinį žemės sklypą, kurio kodas bl1, yra mažesnė nei 0,01 ha
arba
-kraštovaizdžio elemento kodą KEP turite pakeisti į kitą žemės ūkio naudmenų kodą: GPŽ, DGP, EPG, ŠLT, EBB, DKP, EKP, AKP, TPN, NEP, jeigu kodu KEP deklaruoto ploto dalis, patenkanti į kontrolinį žemės sklypą, kurio kodas bl1, yra didesnė nei 0,01 ha, bei automatiškai apkirpti arba padalyti lauką pagal kontrolinio žemės sklypo ribas.

! Atkreipiame dėmesį, kad už mažesnius nei 0,10 ha ariamosios žemės, pievų, sodų ir uogynų laukus tiesioginės išmokos neskiriamos.

Jeigu vandens telkinio apsaugos juosta (kodas KEP) 2024 m. buvo įbraižyta ir ankstesniais metais prisiimti įsipareigojimai pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“:

-kai deklaruotas KEP buvo įbraižytas kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl1 arba bl9, ir patenka į vandens telkinio apsaugos juostų sluoksnius, šiais metais turite:
-tęsti dalyvavimą veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ir prižiūrėti kraštovaizdžio elementą;
-kai deklaruotas KEP buvo įbraižytas kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl9, ir nebepatenka į vandens telkinio apsaugos juostų sluoksnius, turite:
-deklaruodami atkurti įsipareigotą kraštovaizdžio elemento KEP plotą kitoje vietoje. Turite ištrinti kraštovaizdžio elementą KEP ir tęsti įsipareigojimus „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ kitoje vietoje su tuo pačiu arba su kito tipo kraštovaizdžio elementu: KEG, KEV, KEU, KEP, KEE, KEJ, KEK, KEM;
-kai deklaruotas KEP buvo įbraižytas kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl1, ir nebepatenka į vandens telkinio apsaugos juostų sluoksnius, turite:
-deklaruodami atkurti įsipareigotą kraštovaizdžio elemento KEP plotą toje pačioje ar kitoje vietoje. Turite ištrinti kraštovaizdžio elementą KEP ir jo vietoje iš naujo įbraižyti kraštovaizdžio elementą ežią (ribinę juostą), palaukę (kodas KEE) arba tęsti įsipareigojimus pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ kitoje vietoje su tuo pačiu arba su kito tipo kraštovaizdžio elementu: KEG, KEV, KEU, KEP, KEE, KEJ, KEK, KEM;
-kai deklaruotas KEP buvo įbraižytas kontroliniuose žemės sklypuose, kurių kodai bl1 ir bl9, ir nebepatenka į vandens telkinio apsaugos juostų sluoksnius:
-deklaruodami turite atkurti įsipareigotą kraštovaizdžio elemento KEP plotą toje pačioje ar kitoje vietoje. Turite ištrinti kraštovaizdžio elementą KEP ir jo vietoje kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl1, iš naujo įbraižyti kraštovaizdžio elementą ežią (ribinę juostą), palaukę (kodas KEE) arba tęsti įsipareigojimus pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ kitoje vietoje su tuo pačiu arba su kito tipo kraštovaizdžio elementu: KEG, KEV, KEU, KEP, KEE, KEJ, KEK, KEM;

arba

jeigu nėra galimybės įsipareigoto ploto atkurti kitais kraštovaizdžio elementais, galite nedeklaruoti įsipareigoto kraštovaizdžio elemento KEP.

! Atkreipiame dėmesį, kad sankcijos ir paramos susigrąžinimas netaikomi, jei įsipareigojimų vykdymas nepasibaigus jų laikotarpiui nutraukiamas, kai valstybės institucija patikslina Paraiškų priėmimo informacinės sistemos elektroninio žemėlapio sluoksnius ir dėl to pasikeičia pagal ekologines sistemas deklaruoti plotai.
! Svarbu. Pareiškėjai turi palikti paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas – 3 m pločio ir 1 m pločio pagriovius, neįskaitant griovio šlaito – prie visų pareiškėjams priklausančių laukų (išskyrus ekologinio ūkio sertifikuotus laukus), kurie ribojasi su melioracijos grioviais, nepriklausomai nuo to, ar deklaruoja paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas, ar jų nedeklaruoja.

Visas kraštovaizdžio elementų KEP braižymo situacijas galite peržiūrėti skaidrėse.

Atkreipiame dėmesį, kad kraštovaizdžio elementai (kodai KEK, KEJ, KEM, KEG, KEV, KEP) gali būti deklaruojami valstybinėje žemėje, neturint žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, kaip nustatyta Tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių 90.10 papunktyje.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-05-01

Ankstesnės žemės ūkio naujienos