Žemės ūkio naujienos: 2025-05-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras I. Hofmanas dalyvavo Europos kaimo atnaujinimo ir plėtros kongrese
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas dalyvavo Europos kaimo atnaujinimo ir plėtros kongrese Poznanėje (Lenkija). Europos Sąjungos (ES) šalių žemės ūkio ministrai, komisaras Christophe Hansen ir kiti politikos atstovai diskutavo apie kaimo savitumo ir gyvybingumo išsaugojimą, visuomeninių iniciatyvų skatinimą, vietos bendruomenių vaidmenį reaguojant į didėjantį neapibrėžtumą ir grėsmes.
Ministras I. Hofmanas, kalbėdamas apie tai, kaip ateities Bendrosios žemė ūkio politikos (BŽŪP) lėšos turėtų padėti užtikrinti smulkių ir vidutinių ūkių deramą gyvenimo lygį, pabrėžė, kad vien tikėjimo šviesia kaimo plėtros ir žemės ūkio ateitimi nepakanka. Reikia nuoseklaus darbo ir dialogo tarp skirtingų visuomenės grupių, ūkininkų veiklos pripažinimo ir aiškaus suvokimo, kad nieko nėra už dyka.
„Veikiant laisvosios rinkos ir konkurencinės rinkos sąlygomis dideli ūkiai nukonkuruotų mažesnius, todėl būtinas ES, nacionalinis šalių narių teisinis reguliavimas, kad taip neatsitiktų. Vis dar yra klausimas, ar išliks BŽŪP su savo atskiru biudžetu? Manau, privalo išlikti atskira dviejų ramsčių BŽŪP su savo atskiru ir stipriu finansavimu. Jeigu kalbėtume apie pirmąjį ramstį – turi likti perskirstymo išmoka ir ji turi tikslingai pasiekti realiai dirbančius ūkius, o ne imituojančius ūkininkavimo veiklą – sofos ūkininkus. Kalbant apie antrąjį ramstį, finansuojamos priemonės turi labai gerai pataikyti į tikslą. Parama reikalinga veiklai diversifikuoti, kad ūkininkai turėtų keletą veiklų, labai svarbi kooperacija ir perdirbimas, ypatingai didelį smulkių ir vidutinių ūkių vaidmenį matytume trumposiose maisto grandinėse. Reikia pagalbos smulkiesiems ūkiams, kad jų produkcija patektų į prekybos centrus “, – teigė ministras.
Ministras pabrėžė, kad labai svarbu ūkiams užtikrinti deramą pragyvenimo lygį. Viena iš sąlygų tai pasiekti – teisinga kaina už ūkininkų pagamintą produkciją.
„Labai svarbu ir tai, apie ką kalbame Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje – tai teisingas kainos paskirstymas maisto grandinėje. Praktika, kai ūkininkai priversti savo produkciją parduoti už kainą, mažesnę nei savikaina, ypatingai ilgą laiką, yra nepriimtina, netoleruotina ir turime siekti, kad taip nebūtų“, – apibendrino ministras.
Kalbėdamas apie deramą ūkininkų pragyvenimo lygį ministras teigė, kad vien BŽŪP to užtikrinti negali. Norint, kad kaimo vietovės būtų patrauklios jaunimui ir liktų gyvybingos, būtinas visas spektras paslaugų vietoje, o ne mieste. Tai – kokybiškos švietimo, sveikatos apsaugos, susisiekimo ir kitos paslaugos, kad kaimo vietovių gyventojai nejaustų atskirties. Tam būtinos jungtinės įvairių ES ir nacionalinių politikų pastangos.
,,Jei norime jaunus ūkininkus pritraukti gyventi kaime, turime galvoti apie patrauklią gyvenamąją aplinką jame. Iš kaimo yra išėjusios net pagrindinės viešosios paslaugos, infrastruktūra yra prasta, todėl jauniems žmonėms tokia aplinka yra nepatraukli gyventi. Tam turime skirti didelį dėmesį“ – pabrėžė ministras.
Ministras džiaugiasi, kad kongresas buvo puiki proga susitikti ir aktualiomis temomis pasikalbėti su kolegomis žemės ūkio komisaru Christophe Hansen, Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Czeslaw Siekierski, Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministre Liudmila Catlabuga ir kitais, susipažinti su Airijos valstybės ministru, atsakingu už bendruomenių vystymąsi ir labdaros organizacijas Jerry Buttimer T.D.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-09
Ministras: Ukrainos žemės ūkio produktai ES yra ne grėsmė, o galimybė
Ukrainos žemės ūkio produktai Europos Sąjungos (ES) ūkininkams yra ne grėsmė, o galimybė, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė ukrainiečių ministras, Kyjivui siekiant atnaujinti svarbų susitarimą dėl patekimo į rinką.„Padėkite mums stiprinti Europos Sąjungą. Mes nesame grėsmė, mes esame galimybė“, – sakė žemės ūkio politikos ir maisto ministras Vitalijus Kovalis.
Europos Sąjunga po Rusijos invazijos 2022 metais suteikė išimtį dėl muitų apribojimų kai kuriems Ukrainos žemės ūkio produktams, kad padėtų įveikti karo ekonominius padarinius.
Ukraina tikisi, kad susitarimas, kuris baigiasi birželio 5 dieną, bus visiškai atnaujintas, o Europos Komisija (EK), kaip pranešama, nori suteikti mažesnes kvotas, bet ilgesniam laikotarpiui.
Deryboms atsidūrus aklavietėje, EK svarsto galimybę sudaryti laikiną susitarimą. ES susidūrė su ūkininkų profsąjungų, kurios kaltina Ukrainos konkurentus nesąžiningai mažinant jų kainas, pykčiu.
„Didžiausia pagalba, kurią mums galėtų suteikti Europos Sąjunga, yra produktų rinkos atvėrimas“, – sakė V. Kovalis.
Jis pažymėjo, kad 75 proc. gamybos sąnaudų ukrainietiškiems produktams pagaminti yra iš kitų Europos šalių.
Pasak V. Kovalio, Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto vertė siekia 13 mlrd. eurų per metus.
„Tai sudaro mažiau nei penkis procentus to, ką perka ES, – sakė jis. – Tačiau aplink šį skaičių yra daug triukšmo ir emocijų.“
Jis pridūrė, kad Ukraina nenori tik prašyti pagalbos, ji nori „papildyti“ ES.
Ukrainai reikalingos Europos investicijos į jos maisto ir žemės ūkio produktų perdirbimo sektorių ir pagalba, kad Ukrainos produktai patektų į Afrikos ir kitų šalių rinkas, sakė ministras.
„Dėl prastos logistikos kasdien nuo bado miršta dvidešimt penki tūkstančiai žmonių“, – pažymėjo V. Kovalis.
„Esame pasirengę kovoti išvien su Europa“, kad to išvengtume, pridūrė jis.
„Mes galime tai padaryti kartu“, – kalbėjo ministras.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-05-10
Aktualūs 4 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto reikalavimai
Primename, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja laikytis 4 žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimų. Įgyvendinant 4 GAAB standartą, pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir srutas paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostuose.
Kol nėra įteisintos paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos taip, kaip numato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, deklaruojant žemės ūkio naudmenų laukus, privaloma palikti paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas prie:
-nesureguliuotų vandens telkinių ar jų nesureguliuotų ruožų – mažiausias paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 5 m nuo vandens krašto (paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas);
-sureguliuotų vandens telkinių ar jų sureguliuotų ruožų (ištiesintų, pagilintų ir pertvarkytų upių vagos ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) – nuo 2024 m. mažiausias paliekamas paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 3 m nuo šlaito viršutinės briaunos.
Taip pat prie visų pareiškėjui priklausančių laukų (išskyrus ekologinio ūkio sertifikuotus laukus), kurie ribojasi su melioracijos grioviais, turi būti paliekami pagrioviai:
-prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 km arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 km2, arba yra hidrologinių duomenų, kad vidutinio vandeningumo metais juose būna vandens tėkmė ne mažiau kaip 6 mėn., paliekami pagrioviai mažiausiai 3 m pločio (neįskaitant griovio šlaito);
-prie kitų melioracijos griovių turi būti paliekami pagrioviai mažiausiai 1 m pločio (neįskaitant griovio šlaito).
Visose paminėtose paviršinio vandens telkinių apsaugos juostose ir melioracijos griovių pagrioviuose galima deklaruoti žemės ūkio valdymo teise priklausančius ne mažesnius kaip 0,01 ha laukus klasifikatoriaus IV grupės kodais (išskyrus MAJ, DGJ), klasifikatoriaus VI grupės kodais ir klasifikatoriaus kodais KEP, NEP.
Be to, tais atvejais, kai laukuose, kuriems taikomi anksčiau paminėti reikalavimai, yra atliekami, numatyti ar planuojami atlikti darbai, turėsiantys įtakos šių plotų atitikčiai reikalavimams (pvz., melioracijos sistemų įrengimo ar tvarkymo darbai), deklaruojant jie turi būti nurodyti kaip tinkami paramai plotai, kurie einamaisiais metais neatitinka paramos skyrimo reikalavimų, t. y. klasifikatoriaus kodu TPN.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-12
Lietuvoje 2025 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje kviečių supirkimo kaina išliko stabili, o kitų grūdų – sumažėjo
Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 18 savaitę (04 28–05 04) buvo superkami vidutiniškai po 219,44 EUR/t – panašia kaina kai prieš savaitę (17 savaitę (04 21–27). Tačiau kvietrugių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu sumažėjo 11,80 proc. (iki 166,42 EUR/t), pašarinių miežių (II klasės) –10,04 proc. (iki 147,61 EUR/t).
Rapsų vidutinė supirkimo kaina 18 savaitę, palyginti su 17 savaite, sumažėjo 3,68 proc. (iki 513,31 EUR/t).
Lietuva šių metų kovo mėnesį grūdų eksportavo 25 proc. mažesnį kiekį negu 2024 m. kovo mėn. Lietuvos grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo įmonės 2025 m. kovo mėn. eksportavo 332,93 tūkst. t grūdų – beveik 41 proc. didesnį kiekį nei prieš mėnesį, bet daugiau kaip 25 proc. mažiau, palyginti su prieš metus eksportuotu kiekiu. Didžiąją (beveik 96 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (318,46 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Estiją, Vokietiją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Monaką, Ispaniją, Nigeriją, Maroką ir Kamerūną (vidutinė kaina – 228,02 EUR/t). Miežiai (10,55 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Daniją ir Maroką (vidutinė kaina – 207,98 EUR/t), avižos (3,16 tūkst. t) išvežtos į Lenkiją ir Belgiją (vidutinė kaina – 180,64 EUR/t).
Rapsų eksportas 2025 m. kovo mėn., palyginti su 2024 m. kovo mėn., buvo šiek tiek mažesnis ir sudarė 14,88 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Estiją, Daniją ir Suomiją (vidutinė kaina – 524,46 EUR/t).
Šaltinis: Agro Rinka, 2025-05-12
Pirkime tik sertifikuotą sėklą
Valstybinė augalininkystė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) kasmet sulaukia skundų dėl nekokybiškos sėklos įsigijimo. Tačiau skundų nagrinėjimo proceso metu nustatoma, kad pirkėjai įsigijo nesertifikuotą (ūkinę) sėklą. „Augalininkystės tarnyba ragina visus ūkininkus rinktis tik sertifikuotas ir standartinės kategorijos (standartinė kategorija taikoma tik daržovių sėklai) sėklas, nes tiekti rinkai galima tik šias minėtas sėklas, o prekyba nesertifikuota (ūkine) sėkla užtraukia administracinę atsakomybę“ – sako VAT direktorius Jurijus Kornijenka.
Valstybinės augalininkystės tarnybos regioniniai skyriai vykdo tiekėjų planinius patikrinimus jų veiklos vykdymo vietoje pagal Augalininkystės tarnybos direktoriaus Jurijaus Kornijenko patvirtintą patikrinimų planą. Augalininkystės tarnyba taip pat atlieka neplaninius patikrinimus pagal gautus skundus ar pranešimus arba radus neatitikimų skelbimuose, kuriuose siūloma parduoti sėklą. Tiekėjų patikrinimų metu tikrinama tiekėjo, dauginamosios medžiagos kokybės, ženklinimo, fasavimo, perfasavimo ir laikymo reikalavimų atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kiekio apskaitos dokumentai.
Tikrinimo metu gali būti imami mėginiai dėl augalų dauginamosios medžiagos kokybės patikrinimo. Mėginį gali paimti Augalininkystės tarnybos darbuotojai, kurie Augalininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu yra patvirtinti oficialiaisiais mėginių ėmėjais. Augalininkystės tarnybos darbuotojai kiekvieną dieną tikrina skelbimus, kuriuose siūloma parduoti augalų dauginamąją medžiagą, spaudoje ir kitose žiniasklaidos platformose.
Planinių ar neplaninių patikrinimų metu nustačius, kad ant sėklos fasuočių nurodyta klaidinanti informacija, pavyzdžiui, etiketėje nurodoma ne ta augalo veislė ar ne ta augalo rūšis, etiketės spalva neatitinka tam tikros augalo rūšies sėklos kategorijos ir pan., ūkio subjektui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 428 straipsnį ir tokios sėklos tiekimas rinkai yra sustabdomas.
Mažareikšmiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai apima šiuos atvejus:
1. Augalų dauginamosios medžiagos produktai paženklinti gamintojo kalba ir (arba) pavaizduoti sutartiniai ženklai, iliustruojamoji medžiaga ar simboliai yra nepateikti valstybine kalba, tačiau ši informacija yra suprantama.
2. Ženklinant produkciją padaryta gramatinių klaidų ir (ar) vertimo (iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą) klaidų, netikslumų, kurie neiškreipia originalia kalba pateikiamos informacijos turinio.
3. Ženklinant produkciją valstybine kalba vartojami žodžių trumpiniai.
4. Privalomųjų gaminio ženklinimo raidžių simbolių dydis neatitinka privalomųjų reikalavimų, bet visi ženklai, raidės ir simboliai lengvai įskaitomi.
5. Ant produkcijos pakuotės nenurodyta visa privaloma ženklinimo informacija, bet tai pateikta produkcijos įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose.
Augalininkystės tarnybos darbuotojas, nustatęs mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą, pareiškia ūkio subjektui žodinę pastabą arba pateikia rašytinį nurodymą ir nustato protingą terminą dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo pašalinimo. Nustačius mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimo atvejį, administracinė atsakomybė netaikoma.
Kilus įtarimui dėl pardavinėjamos nekokybiškos sėklos, prašome pranešti Augalininkystės tarnybai ir pateikti visus su sėklos įsigijimu susijusius dokumentus.
Gavus dokumentus, įrodančius sėklos pirkimo faktą, vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo VATŽŪM tvarkos aprašu, pavirtintu 2015 m. birželio 30 d. VATŽŪM direktoriaus įsakymu Nr. A1-499 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateiktas skundas bus nagrinėjimas ir apie gautus rezultatus ūkio subjektas bus informuotas raštu.
