Žemės ūkio naujienos: 2025-05-15

Toliau su šiuo EK pasiūlymu dirbs abu teisėkūros partneriai – ES Taryba ir Europos Parlamentas, kol bus pasiektas sutarimas ir patvirtintas galutinis tekstas. 

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai ir supaprastinimai

Siūloma daugiau lankstumo dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir kitų reikalavimų taikymo.

Ekologiniams ūkiams siūloma taikyti išimtis dėl GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas), GAAB3 (draudimas deginti ražienas), GAAB4 (dirvos erozija) ir GAAB5 (dirvos danga), GAAB6 (dirvožemio apsauga pažeidžiamiausiais laikotarpiais) ir GAAB7 (sėjomaina ariamojoje žemėje) reikalavimų, darant prielaidą, kad šių GAAB yra laikomasi.

Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, keičiami GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas) reikalavimai. Valstybėms narėms leidžiama savanoriškai pasirinkti laikotarpį nuo 5 iki 7 m., kuriam suėjus, neariama ir žolėmis apsėta žemė turi tapti daugiametėmis pievomis. Taip pat padidintas leistinas daugiamečių pievų santykinės dalies sumažėjimas nuo šiuo metu galiojančių 5 proc. iki 10 proc. Toks praplėtimas yra aktualus Lietuvai – sumažins poreikio atkurti daugiametes pievas riziką.

Jei nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai atitinka GAAB4 standartą ir jo tikslus, šios taisyklės gali būti įtrauktos į Strateginį planą ir valstybės narės neprivalo ūkininkams nustatyti kitos praktikos. Ši nuostata gali būti taikoma ir GAAB2 (durpžemių apsauga) reikalavimų taikymui. Be to, suteikta galimybė kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su GAAB2 reikalavimų įgyvendinimu taikant ekologines sistemas arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencines priemones. Lietuva dar iki šio pasiūlymo yra sukūrusi ekologinę sistemą, skirtą durpynus paversti pievomis.

Pasiūlyme numatytas išmokų už sutartinius gyvūnus ir avilius skyrimas agrarinės aplinkosaugos, klimato ir ekologinio ūkininkavimo intervencinėms priemonėms. Iki šiol pagal minimas intervencines priemones išmokas buvo galima skirti tik už plotą.

Siekiant padėti ūkininkams įveikti krizes, siūloma BŽŪP priemonių rinkinį papildyti naujomis neprivalomomis intervencinių priemonių rūšimis. Galimos intervencijos, kurių pagalba krizių atveju būtų galima mokėti išmokas ir kompensuoti nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ligų ar kitų katastrofinių įvykių. Valstybės narės galėtų šiam tikslui skirti ne daugiau kaip 3 proc. metinio BŽŪP plano finansavimo.

Supaprastinta parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams

Padidinta didžiausia metinės išmokos smulkiesiems ūkininkams suma nuo 1250 Eur iki 2500 Eur. Valstybės narės gali skirti šią išmoką smulkiesiems ūkininkams, kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, mokant ją vietoj tiesioginių išmokų. Tokią supaprastintą paramos schemą šiuo metu taiko šešios valstybės narės, Lietuva nedalyvauja. Be to, valstybės narės turės galimybę nuspręsti, kad ši vienkartinė išmoka nepakeičia išmokų pagal ekologines sistemas. Numatyta galimybė šiems ūkininkams netaikyti paramos sąlygų (VR ir GAAB įpareigojimų) kontrolės ir nuobaudų.

Ūkių konkurencingumo stiprinimas

Pasiūlyme numatyta nauja kaimo plėtros priemonė smulkiems ūkiams, pagal kurią smulkus ūkis galėtų gauti 50 tūkst. Eur vienkartinę išmoką verslo plėtrai. Koks ūkis laikomas smulkiu turi apibrėžti valstybė narė.

Siūloma padidinti didžiausią galimą BŽŪP paramos sumą iki 0,5 proc. vaisių ir daržovių sektoriaus programoms, jei šios lėšos bus skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos ir klimato, atsparumo tikslams arba tolesniam gamintojų organizacijų ir (arba) asociacijų ekonominio gyvybingumo rėmimui.

Siekiant sumažinti administracinę naštą, plečiamos galimybės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tam tikri supaprastintų išlaidų skaičiavimo metodai, kurie naudojami kitose ES politikos srityse galės būti tiesiogiai taikomi ir BŽŪP panašaus pobūdžio veiksmams, nereikalaujant atlikti skaičiavimų.

Pagerintos galimybės ūkininkams naudotis finansinėmis priemonėmis. Siūloma padidinti apyvartinio kapitalo bendrosios dotacijos ekvivalento viršutinę ribą iki 300 tūkst. Eur. Patobulintos galimybės valstybėms narėms pervesti BŽŪP Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšas į „InvestEU“ programą finansinėms priemonėms. Lietuva žemės ūkio srityje šiuo metu ,,InvestEU” programoje nedalyvauja.

Didesnis lankstumas įgyvendinant Strateginius planus, kontrolės naštos mažinimas

Siekiant sumažinti patikrų ir ataskaitų teikimo naštą, numatoma plačiau naudoti skaitmeninius sprendimus, diegti duomenų valdymą ir sąveikumą. Keičiamas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) tobulinimas: trys atskiri kokybės vertinimai apjungiami į vieną, patikslinama, jog plotų stebėjimo sistema gali pakeisti tinkamumo sąlygų kontrolės sistemą, papildomai neatliekant patikrų vietoje, valstybių narių bus reikalaujama įgyvendinti „vieno patikros vietoje vizito“ principą. Dėl to turėtų gerokai sumažėti apsilankymų ūkiuose skaičius ir ūkininkų kontrolė.

Siūloma supaprastinti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) (I ramsčio) Strateginio plano keitimų įsigaliojimo tvarką – leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti keitimų įsigaliojimo datą, kuri gali būti nustatyta ir nuo pakeitimo prašymo pateikimo EK dienos nelaukiant oficialaus Komisijos sprendimo dėl Strateginio plano pakeitimo patvirtinimo. Ūkininkams suteikiamas ilgesnis – iki 36 mėnesių – pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų (anksčiau buvo numatyti 24 mėnesiai). Jauniesiems ūkininkams šis laikotarpis galės būti dar ilgesnis, atsižvelgiant į jų verslo plano ypatumus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-14

-privaloma neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų, t. y. šakniavaisių ir šakniagumbių;
-privaloma kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą, t. y. apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas (ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas);
-draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę;
-žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito.

NMA primena, jog GAAB reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, teikiantys paramos paraiškas nuo 2023 metų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-14

Pareiškėjai, įgyvendinantys investicinius projektus ir naudodamiesi „NMA agro“ programoje esančiu pranešimo tipu „Investiciniai projektai“, jau galipranešti NMA ir apie pašalintus ir ištaisytus mažareikšmius pažeidimus, kurie buvo nustatyti investicinių projektų patikrų metu.

Taip pat atkreipiame dėmesį, jog visi investicinių projektų dokumentai nuo šiol turi būti siunčiami pasirinktus potipį „Dokumentai“, nepriklausomai nuo to, ar tai yra pirkimo–pardavimo, buhalterinės apskaitos, ar bet kokie kiti dokumentai.

Be to „NMA agro“ papildyta nauju pranešimo tipu „Miško įveisimas / apsaugos priemonių įrengimas“, kuriuo naudojantis galima pranešti apie įveistą ir atkurtą mišką, arba asmenys, dalyvaujantys paramos miškininkystei priemonėse, gali pranešti apie įrengtą tvorą ar miško apsaugojimą repelentais.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą ir jos naudojimo instrukciją rasite interneto svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-15

Kartografuojant sudaryti valstybiniai 1:50 000 mastelio žemėlapiai: kvartero geologinis ir geomorfologinis, faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio rajonavimo. Kvartero geologiniame žemėlapyje atsispindi paviršių sudarančių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė sudėtis. Geologiniuose pjūviuose parodyta kvartero nuogulų storymės sandara ir litologinė sudėtis. Geomorfologiniame žemėlapyje pavaizduota Šakių ploto reljefo kilmė ir morfologija, o litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapyje – litomorfogenetiniai rajonai ir mikrorajonai.

Geologinių lauko darbų metu rankiniu grąžtu išgręžta ir aprašyta 850 stebėjimo taškų ir prakasų (iki 1,2 m gylio), paimti 187 ėminiai granuliometriniams tyrimams.

Geologinio kartografavimo atradimai

Senųjų ledynų palikti grioviai. Sintautų ir Lukšių apylinkėse aptikti ledyno tirpsmo vandenų išgraužti paleoįrėžiai, giliausi – iki 70 m santykinio gylio (jų padas slūgso 120 m žemiau dabartinio jūros vandens lygio). Šie paleoįrėžiai susiformavo ledyno transgresyvios fazės metu, kai poledyninis ledo tirpsmo vanduo išgrauždavo po ledynu slūgsančiose nuosėdinėse uolienose tunelius, kuriais ir ištekėdavo iš po ledyno.

Kadangi Šakių ploto pokvartero paviršiuje slūgso santykinai minkštos kreidos sistemos nuogulos (kreida, mergelis, aleuritas ir kt.), lengvai pasiduodančios tiek egzaracijai, tiek erozijai, todėl ir paleoįrėžių šiame plote apstu, nors dabartiniame žemės paviršiuje jų nepamatysi. Visi paleoįrėžiai slypi po vidurinio pleistoceno Medininkų ledynmečiu suklotomis nuogulomis.

Glaciokarstiniai įdubimai. Identifikuoti glaciokarstiniai įdubimai – įgriuvos, susiformavusios tirpstant įšalusiems ledo luistams po nuosėdų sluoksniu. Tokios nedidelės įdubos dažnos visoje Šakių limnoglacialinėje lygumoje, ypač Sudargo apylinkėse. Jos leidžia rekonstruoti buvusių ledo luistų buvimo zonas, todėl yra svarbios atkuriant ledyno atsitraukimo eigą. Be to, glaciokarstiniai įdubimai dažnai užsipildo ežerinėmis arba pelkinėmis nuosėdomis, todėl tai potencialios sapropelio ar durpių kaupimosi vietos.

Reljefo pasakojimas apie buvusį ežerą. Dabartinės Šakių lygumos – tai buvusio prieledyninio ežero dugnas, susiformavęs, kai tirpstantis ledyno vanduo kaupėsi ledyno papėdėje sudarydamas milžinišką patvenktinį baseiną. Šio vandeniui nutekėjus, liko molingos ir smėlingos lygumos, šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi palaipsniui žemėjančios nuo 56 m iki 20 m absoliutaus aukščio. 0,8–12,5 m storio (vyraujantis storis – apie 3,5 m) limnoglacialinių nuosėdų klodui dažnai būdinga horizontaliai sluoksniuota storymė: viršutinėje dalyje dažniausiai nusėdęs smulkus, smulkutis ar aleuritingas smėlis, po juo dažnai aptinkamas aleuritas, o apatinėje klodo dalyje – molis.

Geologinio kartografavimo meru surinkta informacija leidžia atsekti buvusio ežero ribas ir suprasti, kaip formavosi dabartinis reljefas, kaupėsi nuosėdų sluoksniai. Tokie duomenys svarbūs statybų planavimui, požeminio vandens tyrimams ir kraštovaizdžio raidos analizėms.

Kopos ne tik pajūryje… Eoliniai dariniai kartografuoti Sudargo, Šilininkų, Baltkojų miškuose, Šile ir kt. Šios žemyninės kopos, supustytos senkant ledyniniam ežerui iškilusiose salose, ar paties ežero buvusioje pakrantėje, retai kur aukštesnės nei 3–6 m, bet puikiai matomos vietovėje.

Atkurta natūrali reljefo istorija. Geomorfologiniame žemėlapyje geologai atkūrė pradinį reljefą, buvusį iki melioracijos – vingiuotas upelių vagas, natūralius duburius bei vietomis išlikusius fliuvioglacialinius keimus ir ozus. Tokie reljefo bruožai ypač pastebimi Sudargo ir Pervazninkų apylinkėse.

Praėjusio amžiaus tyrimai

Prieš pradėdami lauko darbus, geologai atsivertė unikalų kraštovaizdžio, kurio nebėra, albumą – senas aeronuotraukas, darytas 1951, 1960, 1961, 1971 ir 1976 metais. Juose – dar nenumelioruoti upeliai, natūralūs slėniai, nesulygintas ir neperkastas reljefas.

Kitas pasiruošimo lauko darbams etapas – ankstesniais metais atliktų geologinių tyrimų apžvalga ir įvertinimas. LGT fonde sukaupta daugybė geologinių tyrimų aprašų ir rezultatų: nuo 1942 m. atliktų Šakių molyno tyrinėjimo darbų ar Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių apskr. vasaros pradinių žvalgomųjų darbų apyskaitų iki 2022 m. inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų statomų vėjo jėgainių pamatams ir infrastruktūrai.

Taigi, Šakių projekto teritorijoje požeminio vandens ir angliavandenilių paieškoms, vandenviečių požeminio vandens išteklių įvertinimui, sanitarinių apsaugos zonų nustatymui buvo išgręžta 430 giliųjų gręžinių nuo 30 m iki 1263 m gylio. Be šių gręžinių, buvo išgręžti 1604 seklūs (nuo 0,9 m iki 30 m gylio) gręžiniai vėjo jėgainėms, kaimų ir miestelių nuotekų valymo įrenginių, prekybos paskirties statinių, gyvenamųjų namų ir ūkinės paskirties pastatų projektavimui ar rekonstrukcijai, tiltų per upelius statymui, ryšio stočių įrengimui, naujų gatvių tiesimui.

Vis dėlto, nors duomenų surinkta daug, didesnė dalis šių gręžinių išgręžta neiškeliant kerno, neatlikti geofiziniai ir elektriniai tyrimai, todėl jų pjūvių aprašymai LGT duomenų bazėje dažnai nėra detalūs, o kai kuriais atvejais ir ne itin korektiški. Be to, tik dalyje gręžinių buvo pergręžta kvartero nuogulų storymė.

Kartografuotoje teritorijoje jau nuo 1942 m. pradėta ieškoti žaliavos statybinėms medžiagoms. Ieškota žvyro, tinkamo autokelių statybai ir statybos pramonei, smėlio (ir smėlio-liesiklio, tinkamo silikatinių plytų gamybai), molio (tinkamo plytų gamybai) ir durpių. Detalesnių naudingųjų iškasenų žvalgybos darbų metu buvo išžvalgytas 1 smėlio-žvyro (Slavikai) ir 7 molio (Petraičiai, Kriaučėnai, Baltkojai, Valiai I, Valiai II, Zypliai, Smilgiai) telkiniai. Nuo 1965 m. buvo žvalgomi ir tiriami ir Šakių ploto teritorijos durpynai. Didelių durpynų čia nėra, detaliai išžvalgytas tik vienas – Aukštosios plynios durpių telkinys.

Atsakingoji projekto vykdytoja – Aldona Damušytė, Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-05-14

„Anglies dioksido kreditų rinka – besivystanti, tad ir kupina naujų galimybių ūkininkams. Žemdirbiai, taikantys tausojančius žemės dirbimo metodus, gali iš atmosferos pašalinti anglies dioksidą, „užrakindami“ anglį žemėje, ir gauti papildomų pajamų parduodant anglies taršos sertifikatus savanoriškoje tarptautinėje rinkoje. Tačiau norint tai padaryti, būtina atitikti tam tikrus kriterijus ir apskritai suprasti, kas yra anglies kreditų programa“, – sako AB „Linas Agro“ pavaldžios bendrovės „Geoface“ projektų vadovas Giedrius Žiūraitis.

Kas yra anglies dioksido kreditų programa?

Pasak G.Žiūraičio, anglies ūkininkavimas, kuriuo ir remiasi anglies dioksido kreditų rinka, yra paprastas ekonominis sprendimas, naudingas visiems: ūkininkas gali gauti papildomų pajamų, o jo turima žemė tampa produktyvesnė. Vienas tokių būdų – neariminė žemdirbystė, kai nuo arimo pereinama prie minimalaus žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos.

„Anglies dioksido kreditų rinka – besivystanti, tad ir kupina naujų galimybių ūkininkams. Žemdirbiai, taikantys tausojančius žemės dirbimo metodus, gali iš atmosferos pašalinti anglies dioksidą, „užrakindami“ anglį žemėje, ir gauti papildomų pajamų parduodant anglies taršos sertifikatus savanoriškoje tarptautinėje rinkoje. Tačiau norint tai padaryti, būtina atitikti tam tikrus kriterijus ir apskritai suprasti, kas yra anglies kreditų programa“, – sako AB „Linas Agro“ pavaldžios bendrovės „Geoface“ projektų vadovas Giedrius Žiūraitis. Kas yra anglies dioksido kreditų programa?

Pasak G.Žiūraičio, anglies ūkininkavimas, kuriuo ir remiasi anglies dioksido kreditų rinka, yra paprastas ekonominis sprendimas, naudingas visiems: ūkininkas gali gauti papildomų pajamų, o jo turima žemė tampa produktyvesnė. Vienas tokių būdų – neariminė žemdirbystė, kai nuo arimo pereinama prie minimalaus žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos.

„Lietuvos ūkininkai susiduria su dirvožemio erozija, biologinio aktyvumo mažėjimu ir kitomis problemomis, kurios kyla dėl intensyvaus žemės dirbimo, taip pat siauros sėjomainos. Neariminė žemdirbystė leidžia dirvožemyje „užrakinti“ anglį. Pavyzdžiui, vadinamoji „strip-till“ technologija, kai dirbama tik ten, kur bus paguldytos sėklos, arba „no-till“, kai sėjama tiesiai į nedirbtą dirvą. Gaunamų anglies kreditų skaičius yra tiesiogiai proporcingas žemės dirbimo tipui: kuo mažiau trikdomas dirvožemis, tuo daugiau kreditų galima gauti“, – teigia specialistas.

Kaip prisijungti prie šios programos?

Pasak eksperto, anglies dioksido kreditų rinkoje norintis dalyvauti ūkis turi atitikti bent 3 iš 5 tvarių žemės dirbimo praktikų, svarbiausios iš jų – šios: mažinamas žemės dirbimo intensyvumas – pereiti nuo arimo prie minimalaus žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos, tarpinių pasėlių sėjimas – auginti augalus, kurie pagerina dirvožemio struktūrą ir padeda sulaikyti anglį ir maisto medžiagas, naudoti daugiau organinių trąšų.

„Jei ūkis neatitinka bent trijų praktikų, jis negalės dalyvauti anglies ūkininkavimo programoje. Svarbiausia sąlyga: net 80 proc. anglies dioksido kreditų kiekio priklauso nuo žemės dirbimo pokyčių. Tai reiškia, kad kuo labiau pereisite prie tiesioginės sėjos ar minimalaus žemės dirbimo, tuo daugiau kreditų galėsite gauti ir vėliau juos parduoti rinkoje. Taip pat svarbu pabrėžti, jog ūkininkui prisijungti prie anglies dioksido kreditų programos nieko nekainuoja – tereikia kreiptis į šios programos atstovus Lietuvoje“, – teigia G.Žiūraitis.

Ar bet kuris ūkis gali prisijungti prie anglies dioksido kreditų programos?

Nors iš pirmo žvilgsnio gali skambėti sudėtingai, prisijungti anglies dioksidų kreditų programos – paprasta, ir tai gali padaryti praktiškai bet kuris ūkis. Prie šios programos jungtis galima ir su dalimi valdomos žemės. „Mažiausias prie tvaresnės žemdirbystės perėjęs ūkis į anglies dioksido kreditų programą įtraukė vos 13 hektarų plotą, didžiausias – net 4000 hektarų. Lietuvoje į anglies ūkininkavimo programą esame įtraukę beveik 40000 hektarų laukų, o iki liepos šį skaičių tikimasi išplėsti beveik dukart – iki 70000 hektarų“, – sako „Linas Agro“ valdomos bendrovės atstovas.

Kokios naudos iš anglies dioksido kreditų programos gali tikėtis ūkininkas?

Kaip teigia G.Žiūraitis, anglies ūkininkavimas galėtų tapti įprasta praktika ūkiuose: tai leistų tiek pagerinti dirvožemio kokybę, tiek ir gauti papildomų pajamų už anglies dioksido kreditus. „Skaičiuojama, kad prie anglies dioksido kreditų programos prisijungę ūkininkai savo ūkių pelningumą gali išauginti iki 15 procentų. Skaičiavimai atlikti įvertinus, kiek vidutiniškai grynojo pelno iš vieno hektaro gauna ūkininkas ir kiek vidutiniškai anglies dioksido kreditų galima gauti iš to paties ploto žemės. Tada įvertinamos tikėtinos pajamos, gaunamos pardavus anglies taršos sertifikatus: šiuo metu vieno jų kaina rinkoje – apie 35 eurus“, – paaiškina ekspertas.

Kaip bus apskaičiuotas anglies sukaupimas dirvožemyje?

Norint sužinoti, kiek galima uždirbti iš anglies dioksido kreditų pardavimo, specialistai paaiškina, kaip apskaičiuojamas dirvožemyje sukauptos anglies kiekis. Specialus algoritmas įvertina konkrečiame ūkyje taikomas tvarias praktikas ir jų pokyčius per laiką, taip pat dirvožemio gebėjimą sukaupti anglį pagal klimatą ir dirvožemio tipą. Pabrėžiama, kad kuo didesnis pokytis pasiekiamas mažinant dirvos dirbimą ir išskiriamas emisijas, tuo daugiau kreditų galima gauti.

Kaip parduoti anglies taršos sertifikatus?

Anglies dioksido kreditų programoje dalyvaujančių ūkininkų anglies taršos sertifikatai, sugeneravus pirmuosius, bus parduodami savanoriškoje tarptautinėje rinkoje. Nurodoma, kad patiems ūkininkams daryti nieko nereikia – tuo pasirūpins konkrečios anglies dioksido kreditų programos atstovai Lietuvoje.

Ar dėl nenuspėjamos geopolitinės situacijos kyla rizika neparduoti anglies taršos sertifikatų? Nors JAV vyriausybė oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo, pasak tvarios žemdirbystės eksperto, šis sprendimas tiesiogiai nepaveikia savanoriškosios rinkos, kurioje generuojami ir parduodami anglies dioksido kreditai. „Lietuvos ūkiuose gautų savanoriškų anglies taršos sertifikatų paklausa yra tarptautinė ir tiesiogiai nepriklausanti nuo JAV federalinės klimato politikos.

Paprastai tariant, nors JAV pasitraukimas yra politiškai reikšmingas, jis nekeičia pagrindinių rinkos dinamikos ar finansinių galimybių anglies ūkininkams. Savanoriška anglies dioksido kreditų rinka plečiasi, o nauji pasiekimai atveria dar didesnį potencialą žemės ūkio projektams. Šie kreditai išlieka strateginiu turtu bendrovėms visame pasaulyje“, – sako „Geoface“ projektų vadovas G.Žiūraitis.

Šaltinis: lrytas.lt, 2025-05-14