Žemės ūkio naujienos: 2025-05-19

„Kai buvau lygiai toks pat narys, kaip dauguma jūsų, suvažiavimas visada būdavo kaip tam tikras įvykis, šventė, visada vykdavome pakilios nuotaikos. Tad sveikinu šį suvažiavimą, dėkoju pirmininkui, ačiū jums, kad esate, už jūsų veiklą. Tik išties stipri, konstruktyvi savivalda prisideda prie geresnio teisinio reglamentavimo kūrimo. Būtent jūs pirmi ir pajaučiate reikalavimus, išbandote savo praktikoje visas teisines nuostatas, kurias mes išleidžiame, reglamentuodami žemdirbių veiklą. Deja, ne viskas priklauso vien tik nuo Lietuvos, Žemės ūkio ministerijos, daug kas priklauso ir nuo Europos Sąjungos (ES), Europos Komisijos. Vis tik ES ne tik duoda pinigus, bet ir reikalauja laikytis tam tikrų dalykų“, – suvažiavime kalbėjo ministras I. Hofmanas.

Diskutuota ir bešeimininkio turto, žvėrių ir paukščių daromos žalos, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros, ekologinio ūkininkavimo skatinimo, žemdirbių ir politikų bendradarbiavimo, žemdirbių konsultavimo ir mokymų klausimais.

„Šis kasmetinis susibūrimas yra ne tik simbolinis, bet ir praktinis tiltas tarp ūkininkų ir valdžios – tai galimybė atvirai įvardyti sektoriaus problemas, pasidalinti siūlymais bei ieškoti bendrų sprendimų. Esu dėkingas už pagrįstą kritiką, konstruktyvų dialogą, už pasiūlymus. Tikiuosi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir ateityje, nes tik taip pasiekiami geriausi rezultatai. Nėra jokių skirtingų pusių, esame visi kartu žemės ūkio sektorius – žemdirbiai, ministerija – esame kartu“, – teigia ministras I. Hofmanas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-16

Dalyje Panevėžio rajono pakako drėgmės

Anot G.Pšibišauskienės, praktiškai visa Lietuva kentėjo ne tik nuo šalčių, bet ir kritulių stygiaus – ypač prasta situacija Šakių rajone, kur buvo oficialiai paskelbta sausra. Išsiskiria tik dalis Panevėžio regiono, kur kritulių buvo pakankamai.

„Augalai patiria stresą ne tik nuo šalčio, vandens stygiaus, bet ir nuo anksti pabudusių kenkėjų Tačiau jei gamta ims ir apsisuks 180 laipsnių kampu, lietaus perteklius taip pat gali pridaryti rūpesčių. Vis dėlto, artimiausių dienų prognozės nuteikia maloniai: laukiame ir šiltesnių dienų, ir gausesnių kritulių, nes juk ne už kalnų vasara“, – sako specialistė.

Pasėliams – pakankamai vilties atsigauti Kaip komentuoja agrotechnologijų ekspertė, nors kviečiai – viena atspariausių žemės ūkio kultūrų, užsitęsę šalčiai – net iki 9 laipsnių šalčio rytinėje Lietuvos dalyje – juos itin paveikė. Pasak jos, įšalo netgi centrinė grūdo stiebo dalis, atsakinga už vandens ir maistinių medžiagų tekėjimą į lapus.

„Tai reiškia, kad tokie pasėliai neturės tinkamo imuniteto prieš puolančias ligas. Be to, jie bus silpnesni, prasčiau vystysis ir nebus pasiruošę kitokio pobūdžio stresui, pavyzdžiui, vandens stygiui vasarą. Todėl pravartu pasitelkti produktus, savo sudėtyje turinčius silicio. Silicis storina ląstelių sieneles ir skatina augalus gaminti storesnį vaško sluoksnį: tai padidina pasėlių atsparumą sausrai, taip pat šalčio ir karščio sukeltam abiotiniam stresui“, – sako G.Pšibišauskienė.

Anot jos, silicis kartu su kaliu skatina vandens kaupimą augalo ląstelių vakuolėse, o tai užtikrina didesnį gyvybingumą, efektyvesnes biochemines reakcijas ir intensyvesnį augimą.

Šalčiams pasitraukus, ateis kenkėjai

Vertinant pastarųjų savaičių oro temperatūros įtaką kitiems pasėliams – rapsams, specialistė pastebi ir kitą problemą – prabudusius kenkėjus. Užsitęsę šalčiai galėjo pristabdyti jų plitimą, bet grįžtanti šiluma gali pakeisti situaciją. „Kopūstiniams stiebiniams paslėptastraubliams šilta žiema ir gan šiltas pavasario startas buvo palankūs, dėl to daugelyje regionų, išskyrus rytinę šalies pusę, rapsų augalus jie pažeidė gausiai. Atšilus orams teks pradėti rapsų pasėlius saugoti nuo ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių, žiedinukų“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, dalies pasėlių centrinio stiebo žiedynai buvo jautrūs šalčiui ir neužmezgė ankštarų, taip pat sudžiūvo ant stiebų neatlaikę šalnų. Tam įtakos turėjo stiebinių paslėptastraublių sukelti pažeidimai, stiprios šalnos ir dėl to prastai įsisavintos trąšos. „Tačiau rapsai – didelio potencialo augalai, gebantys atželti. Todėl sulaukus šilumos ir kritulių, jie pradės žydėti ir antrą kartą, o stiebai – augti ir auginti naujas atžalas. Vis dėlto, ūkininkų laukia dar vienas svarbus darbas: šalnų paveiktiems pasėliams panaudoti tinkamus fungicidus“, – sako G.Pšibišauskienė.

Tręšti galima jau dabar

Norint tinkamai pasirūpinti rapsais ir kitais pasėliais, specialistai dalijasi aktualiomis rekomendacijomis. „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus teigimu, patartina augalus praturtinti azoto pagrindu pagamintais preparatais.

„Pavyzdžiui, šalnų nualintiems rapsams žemės ūkio ekspertai Vokietijoje rekomenduoja pasitelkti karbamidą: jo reikės iki 30 kg vienam hektarui, jį išpurškiant jau dabar, net žydint rapsams. Tačiau žydinčių rapsų gaivinimui yra ir saugesnių bei efektyvesnių produktų, savo sudėtyje turinčių lėtai atpalaiduojamo azoto (karbamido formaldehido formoje). Tokie produktai yra saugūs net ir naudojant didesnes normas, o jų efektyvumas – itin aukštas“, – sako A.Lukoševičius.

Pasak specialisto, azoto pagrindu sukurti preparatai gali būti naudojami tiek žieminiams, tiek ir vasariniams javams, taip skatinant augalų augimą visą vegetacijos laikotarpį. Jis pabrėžia, kad azotas, naudojamas tręšimui per lapus, yra visiškai panaudojamas augimo skatinimui. Todėl jų efektyvumas – išskirtinai aukštas didinant derlingumą ir gerinant augalų kokybinius rodiklius.

Pataria investuoti į originalias priemones

Nors orai primena ne artėjančią vasarą, bet pavasario vidurį, žemės ūkio ekspertai ragina pernelyg nelaukti ir jau dabar imtis reikalingų sprendimų apsaugant pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Anot jų, atšilus orams, nuo šalčių nukentėjusius augalus ims atakuoti kenkėjai ir ligos: augalų atsparumas dėl užsitęsusių nepalankių orų yra gerokai silpnesnis nei įprastai. „Linas Agro“ pesticidų produkto eksperto Petro Kiseliovo teigimu, žieminiai kviečiai šiuo metu bamblėja ir augina 2–3 lapą (skaičiuojant nuo viršaus), po poros savaičių pasirodys ir vėliavinis lapas, kurio apsauga nuo ligų – ypač svarbi.

Pasak jo, daugelis ūkių fungicidus panaudojo dar prieš tris savaites, o nusistovėję šalti orai ištęsė fungicidų panaudojimo laiką. Todėl rekomenduojama tik atšilus orams nedelsiant panaudoti fungicidus. „Esant šiltesniam orui, būtų galima išmėginti analogines alternatyvas, kurios yra pigesnės, bet veikiančios silpniau. Tačiau naktimis, šilumai vos perlipant kelių laipsnių ribą, kur kas geriau veikia „Revysol“ veikliąją medžiagą turintys fungicidai bei jų mišiniai. Toks pasirinkimas leis apsaugoti žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėlius nuo ligų , – teigia P.Kiseliovas.

Jis patikslina, kad pasėlius puola itin įvairios ligos: nuo dryžligės ir lapų septoriozės kviečiuose iki verticiliozės ir sklerotinio puvinio rapsuose. Tai ypač pastebima tuose laukuose, kur sėjomainos – siauros. „Jei ant rapsų pastebite geltonai žalius lapelius, tai – verticiliozės požymis. Verticiliozė sukelia rapsų vytimą, ankstyvą augalo brendimą, dėl ko ženkliai sumažėja derlius. Todėl siekiant sumažinti šios ir kitų ligų plitimą žieminių rapsų pasėliuose, patartina rinktis „Revydas“ fungicidą“, – sako „Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas P.Kiseliovas.

Šaltinis: lrytas.lt, 2025-05-18

Sumanymų galia

Mokslininkai sutelkė dėmesį į tokių javų ir žolių veislių, kurios atremtų gamtos iššūkius, kūrimą. Selekcininkai tai daro ir tradiciniais metodais, ir eina koja kojon su naujausiomis technologijomis. Jie yra išvedę tokias žolių veisles, iš kurių pagaminti pašarai pasiekia daugybę pasaulio šalių, o arabai Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) jais šeria savo žirgus ir – jiems tai svarbu – kupranugarius. Lietuvos biotechnologijų įmonės daro tai, kas iš nuostabos pritūpti verčia konkurentus kitose šalyse. Jų sukurti mikrobiologiniai preparatai eksportuojami į gausybę valstybių, kurios prioritetą skiria ekologijai.

Virš laukų – skraidyklės

2021-ųjų kovo 5-oji. Tą dieną Mindaugas Dorelis su inžinerijos studijų draugu Mariumi bei aviacijos inžinieriumi Michailu Semenišinu kalendoriuje apvedė ryškiais ratilais. Mindaugo įkurta įmonė „Agrodronas“, kurioje tuo metu jie visi trys dirbo, su žemės ūkiui skirtų bepiločių skraidyklių gamybos kompanija XAG pasirašė atstovavimo Baltijos šalyse sutartį. Tai jie padarė anksčiau ir už kaimynus lenkus, ir už nuolat priekyje šuoliuojančius vokiečius.

„Dėl to, kad esame pirmi, man buvo labai gera ant širdies“, – yra sakęs Mindaugas. Pirmosios skraidyklės į Lietuvą buvo atgabentos 2021-ųjų rugpjūtį. „Tai buvo sprogimas – nesitikėjome, kad susidomėjimas jomis bus toks didelis.

Juk nebuvo jokio rinkodaros įdirbio, bet jau sklandė gandai. Pasirodo, ūkininkai patys landžiojo po skraidyklių gamintojo svetainę, galvojo ir apie atstovavimą jam, o dabar tereikia jas nusipirkti“, – sakė M.Dorelis. 2019 metais jis investavo savo asmenines lėšas ir įsigijo skraidyklę Kinijoje norėdamas įvertinti šios technologijos ekonominį naudingumą ir kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Daržininkystės institutu ėmėsi bandomojo projekto – bandymų.

Per pusantrų metų buvo išbandytas skraidykle paskleistų augalų apsaugos priemonių poveikis instituto bandomuosiuose laukuose – rezultatai buvo geri.

Sukūrė dronų stotį

Nuo pirmosios skraidyklės – drono – atsiradimo praėjo vos ketveri metai, o per tą laiką technologijos nušuoliavo tolyn. Šiuolaikiniai bepiločiai orlaiviai turi daugiaspektrines kameras, kurių surinkta ir žemėlapiuose atvaizduota informacija gali parodyti augalų vegetacijos indeksą, mineralinių medžiagų trūkumą ir kitus parametrus.

Gavę juos agronomai gali analizuoti duomenis ir priimti reikalingus sprendimus. „Vilnius TECH“ Antano Gustaičio aviacijos institute maždaug prieš metus buvo sukurta automatinė dronų stotis DBOX, kurią šiuo metu jau naudoja vienos žemės ūkio įmonės plėtojamas ūkis „Ateities ūkis“, – tokia stotis jame atsirado pernai pavasarį ir buvo pradėta testuoti.

Minėto aviacijos instituto profesorius-partneris ir įmonės „IT logika“ vadovas dr. Linas Gelažanskas yra pasakojęs, kad bepiločių orlaivių priedėlio idėja kilo iš poreikio taupyti žmogiškuosius išteklius. Dauguma dronų valdymo procesų yra automatizuoti, tačiau žmogaus visada prireikdavo jų baterijoms pakeisti. Dabar „Ateities ūkyje“ pakilęs dronas apskrenda laukus, surenka informaciją ir grįžta į savo DBOX stotį, kurioje automatiškai įkraunamos baterijos, o prireikus jas pakeičia robotinė ranka.

Naujausios technologijos

Šį pavasarį Lietuvos įmonė „Nando Droid“ pristatė vieną moderniausių ir galingiausių žemės ūkiui skirtų bepiločių skraidyklių – droną „Agras T50“. Pasak „Nando Droid“ vadovo Mykolo Treigio, naujojo drono skrydžio saugumą ir tikslumą užtikrina daugiakrypčiai jutikliai, kurie fiksuoja skrydžio trajektorijoje esančias kliūtis: medžius, stulpus, laidus, tad skraidyklė juos saugiai apskrenda. „Dėl šių jutiklių dronas gali purkšti tirpalus, barstyti sėklas arba trąšas stačiuose šlaituose, tad jis gerai tinka ūkiams, esantiems kalvotuose Lietuvos regionuose“, – teigė M.Treigys.

Pasak jo, su pilnu 40 litrų tirpalo arba 75 litrų sėklų ar trąšų baku drono našumas gali siekti iki 21 hektaro per valandą, o reguliuojamas lašelių dydis leidžia pagal oro sąlygas parinkti jį efektyviausią geriausiam rezultatui pasiekti.

Arčiausiai žemės

Tai, ką dabar daro dronai ir žemės ūkio technika, yra didžiulė pagalba ūkininkams, kurių misija – patenkinti maisto poreikį. Tačiau, tikėtina, dar svarbiau už skraidykles ir išmaniąją techniką yra tai, ką užaugina žemė. Žemdirbiai sėja javus, augina žoles ganykloms ir galvijų pašarams ruošti, bet derliaus gausai gamta kone kasmet pateikia iššūkių – liūtis, sausras, šalčius, audras.

„Klimatas kinta, atsiranda naujų kenkėjų, plinta naujos augalų ligos, nuo kurių ne visada apsaugo įprastinės priemonės. Todėl selekcininkai bando išvesti tokias žemės ūkio kultūrų veisles, kurios būtų atsparios ir ligoms, ir kenkėjams, pavyzdžiui, pradėtų žydėti anksčiau, kol kenkėjų dar nėra, arba gerokai vėliau. Svarbu ir tai, kad augalai taptų atsparūs klimato pokyčiams, pavyzdžiui, sausrai.

Lietuvoje ji vis dažniau suniokoja derlių, todėl reikia tokių veislių javų ir pašarinių žolių, kurių derliui ir kokybei neigiamos įtakos nepadarytų sausra“, – sakė LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė. Kiekvienos naujos veislės kūrimas naudojant tradicines selekcijos priemones yra ilgas procesas, trunkantis 10–12 metų, tačiau jam paspartinti jau yra ir naujų technologijų.

„Viena jų – genų redagavimo technologija. Pirmasis Lietuvoje to ėmėsi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Virginijus Šikšnys, o dabar tokia pat technologija jau gali būti taikoma ir augalininkystėje. Kol kas Europoje teisinis reglamentavimas labai griežtas – dar nėra leidžiama dirvožemyje auginti genetiškai redaguotų augalų. Bet pokyčiai vyksta, ir ši galimybė, tikėtina, netruks atsirasti. Mūsų mokslininkai yra pasiruošę dirbti su naujomis technologijomis, tereikia teisės aktų pokyčių. Dirbti laboratorijoje mes galime, bet ne daugiau.

Tikimasi, kad dabar, kai Europos Parlamentui pirmininkauja Lenkija, teisės aktų pakeitimų procesas paspartės, nes daugumai ES šalių tai ypač aktualu“, – aiškino V.Tilvikienė. LAMMC pradėjo bendradarbiauti su Masačusetso technologijų institutu. „Masačusetso technologijų institutas yra pirmaujantis pasaulyje, o mes su juo jau turime kontaktą ir dėl augalų genetinių tyrimų – redagavimo technologijų. Tikimės, kad veikla išsiplėtos iki ypač svarbių projektų“, – sakė V.Tilvikienė.

Pernai gruodį buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis – įtvirtinta konsorciumo dėl Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos bendra veikla, kurioje dalyvauja dalis Lietuvos mokslo institutų, keletas universitetų, verslo įmonių, o kartu ir LAMMC.

Pripažinti pasaulyje

Javai, pašarinės ir vejos žolės, vaismedžiai ir daugybė kitų augalų. Tai LAMMC selekcininkų darbų zona, kuri yra gerai regima ir pasaulyje. Pasak V.Tilvikienės, selekcininkai turi ypač gerų sėkmės atvejų kurdami žolių veisles. Jos dauginamos ir platinamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, kur tuo užsiima ir pavieniai ūkininkai, ir privačios įmonės. LAMMC turi sutartį ir su partneriais Kanadoje, kurie joje platina tam tikrų veislių žolių sėklas.

Šiuo metu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą iš viso yra įrašytos 149 LAMMC sukurtos žemės ūkio augalų veislės, pernai jame registruotos 9 naujos veislės. „LAMMC Žemdirbystės institute kuriamos įvairios technologijos, kurių reikia, kad kuriamos veislės būtų derlingos, o grūdai – kokybiški. Dabartinė aktualija – baltyminiai augalai, kurie ypač svarbūs dirvožemio kokybei. Šie augalai kaupia atmosferos azotą, kurį panaudoja vėliau pasėti augalai, todėl mažiau reikia sintetinių trąšų“, – pažymėjo V.Tilvikienė.

Vienas baltyminių augalų – Žemdirbystės instituto selekcininkų sukurtos margosios liucernos ‘Milda’, gerai žiemojanti, atspari išgulimui ir tam tikroms ligoms veislė. Derlingumu ji šiek tiek pranoksta ankstesniais metais selekcininkų sukurtas liucernos ‘Antanė’, ‘Žydrūnė’, ‘Malvina’ veisles. Kiti naujieji Žemdirbystės instituto selekcininkų kūriniai – žieminiai kviečiai ‘Sima’, vasariniai miežiai ‘Gunda DS’, avižos ‘Simer DS’, siauralapiai lubinai ‘VB Ainiai’, esparcetai ‘VB Žilvinai’.

Mokslininkai dirba ir pagal verslo užsakymus, pavyzdžiui, prieš kelerius metus Žemdirbystės institutas turėjo bendrą projektą su Lietuvos įmone „Amelina“, kurios užsakymu buvo sukurta speciali kviečių veislė ‘Maxis’. Šių kviečių sudėtyje yra specifinio krakmolo, tinkančio bioplastikui gaminti.

Sukūrė mėlynus kviečius

Selekcininkų konkurencija yra didelė. Dažniausiai selekcija užsiima privačios įmonės, kurios nemažai investuoja į tą procesą, ir su jais konkuruoti mokslininkams nėra paprasta. Pasak Žemdirbystės instituto selekcininko dr. Žilvino Letuko, kiekvienos veislės selekcija užtrunka ilgai, o kai pasiekiamas rezultatas, kyla problemų ją platinant.

„Įvairių veislių žieminių kviečių pasiūla didelė – siekia apie 100 veislių, nes tai yra pagrindinis žemės ūkio augalas, kuris ūkiams suneša pagrindines pajamas. Tačiau poreikis keičiasi. Žiemos šyla, ir jei anksčiau mūsų kuriamos žiemkenčių veislės turėdavo didelį pranašumą, dabar atsparumas šalčiui nebėra toks svarbus. Įsivyravo tendencija: visiems reikia gero derliaus, tad vis labiau norima didelio tūrio ir mažiau paisoma grūdų kokybės – baltymų kiekio, glitimo, sedimentacijos, kritimo kiekio ir kitų parametrų. Maisto pramonė įgudo ir prastesnės kokybės kvietinius miltus įvairiais priedais pagerinti taip, kad gaminiai iškeptų, bet jie nebeturi originalaus skonio“, – kalbėjo Ž.Letukas.

Tad kas motyvuoja selekcininkus imtis kūrybos?

„Mes turime savo rinką – ūkininkus-sėklininkus, kurie daugina sėklas, tad per juos platiname savo sukurtas veisles. Jie jau sėja ir naujuosius ‘Sima’ kviečius. Ši veislė brandina geros maistinės kokybės grūdus, o derlingumas iš hektaro siekia kone 9 tonas. Pernai rudenį veislėms tirti ūkininkams perdavėme spalvotuosius kviečius.

Jų grūdai ne šviesiai rudi, kaip įprasta, bet tamsiai rudi ir mėlyni. Šios veislės turi papildomą maistinę vertę, nes medžiagos, kurios suteikia spalvą, yra tokios pat kaip ir esančios uogose ir vaisiuose – joms būdinga antioksidacinė geba“, – paaiškino mokslininkas.

Selekcininkų patriotai

„Mūsų ūkis – sėklininkystės ir mes sėjame tik lietuviškų veislių augalus. Įsigyjame svetur nebent tai, ko mūsiškai neturi, pavyzdžiui, judrų“, – patikino Alytaus rajone kartu su sūnumi Martynu ūkininkaujantis Alfonsas Peckus.

Jųdviejų ūkyje sėjamos liucernos, dobilai, judros, soros, žieminiai kviečiai, valgomosios rietmenės, italinės šerytės, speltų kviečiai, garstyčios, burnočiai, grikiai, barkūnai ir kiti augalai. Užklausus, kodėl ūkininkai ėmėsi dauginti tik lietuvių selekcininkų išvestų veislių sėklas, A.Peckus atsakė: „Tokia jau mano nuostata. Jeigu jau imuosi dauginti sėklas, tai turi būti lietuviškos veislės. Ir šiuo metu esu paėmęs dauginti naujausių veislių – Žemdirbystės instituto sukurtų dobilų, liucernų.

Iš manęs jų įsigiję ūkiai būna patenkinti. Kiekvienais metais kuri nors veislė „šlubčioja“, nes tai priklauso nuo gamtos sąlygų. Kai metai būna geri, visos lietuviškos veislės puikiai uždera. Naujaisiais ‘Sima’ kviečiais esu apsėjęs 12 hektarų, esu patenkintas, jie gerai peržiemojo, nenušalo, želmenys gražūs.“ Anot A.Peckaus, ūkyje jie su sūnumi išbandė ir naująją technologiją – dobilų sėją pasitelkus droną. Pasak jo, procesas perpus lėtesnis, bet naudingesnis, nes dirvožemyje nepridaroma vėžių.

Pašeria arabų žirgus

Anot Žemdirbystės instituto mokslininko dr. Vaclovo Stukonio, žolių veislių kūrimas – ilgas procesas ir kol kas dar nesumanytos tokios inovacijos, kokios galėtų jį paspartinti. Nepaisant lėtumo, šios srities Lietuvos mokslininkai turi gerą vardą pasaulyje, tad mūsų šalies selekcininkų išvestos kai kurios žolių veislės pasklido po įvairias valstybes.

„Lietuvoje maždaug pusė pievų yra apsėtos lietuviškų veislių žolių mišiniais, o lietuviškų javų veislės sudaro apie dešimtadalį ūkininkų jiems skiriamo ploto. Mes, žolininkai, esame konkurencingi ir kai kurios mūsų sukurtos veislės toliau dauginamos ir auginamos JAV, Vokietijoje, Kanadoje.

Mums pavyko patekti į pasaulio rinkas, nors su didžiulėmis privačiomis sėklininkystės įmonėmis ir nėra paprasta konkuruoti“, – patikino V.Stukonis. Pasak jo, lietuviai bendradarbiauja su Persijos įlankos šalimis, net eksportuoja biomasę – žolės miltus pašarams, daugiausia į JAE. „Teoriškai ir mes galėtume taikyti genetinio redagavimo technologiją, tačiau kuriant žolių veisles tai per brangu. Žolės pačios savaime nėra brangi kultūra, nors jų poreikis didelis.

Ekologiniai ūkiai neišsiverčia be dobilų, pupinių žolių. Inovacijų mūsų darbe mažai, nes kai kurios veislės išvedamos iš laukinių augalų, o tam tiesiog reikia daug laiko. Turime sukūrę daug dobilų, mėlynžiedžių liucernų, esparcetų, eraičinų, šunžolių veislių. Kai kurie mūsų sukurti baltyminiai augalai auginami Prancūzijoje, Arabijos pusiasalio šalyse. Lietuvoje mažėja pašarinių žolių poreikis, nes mažėja pievų – mažėja gyvulių. Kadangi mūsų sukurtų veislių sėklas ima ūkiai, kurie jas daugina, jiems nėra paprasta konkuruoti su solidžiomis dauginimo firmomis“, – kalbėjo V.Stukonis.

Užsako ir tyrimus

„Lietuvos žemės ūkis konkuruoja globaliame pasaulyje, vadinasi, mūsų ūkininkams reikia ir geriausių pasaulyje veislių javų – geresnių priemonių, kad būtų galima atremti konkurenciją. Geresnės priemonės – tai derlingos kviečių, miežių, avižų bei kitų kultūrinių augalų veislės, atsparesnės ligoms, sausroms, tam pačiam derliui užauginti sunaudojančios mažiau trąšų“, – sakė „Linas Agro Group“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Dotnuva Seeds“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Tai, ką sukuria Lietuvos selekcininkai, kaip ir kitų mokslininkų išvestos veislės, atsiduria tiksliųjų bandymų laukuose. „Bendradarbiaujame su Žemdirbystės instituto selekcininkais. Šiuo metu taip pat atliekame jų sukurtų naujausių žieminių ir vasarinių kviečių veislių, taip pat žirnių ir kitų augalų tiksliuosius bandymus. Lietuviški žiemkenčiai peržiemojo gerai, bet ir juos, ir kitų selekcininkų sukurtas žiemines kultūras vargino gegužės šalnos.

Kol kas stebime, o galutinį rezultatą juk parodys kombainas: ir derlingumą, ir kokybę, ir tai, kiek pajamų iš hektaro sugeneravo kiekviena veislė. Nes mūsų tikslas – atrinkti perspektyviausias, daugiausia pajamų iš hektaro duodančias veisles“, – pabrėžė S.Augas. Kas šiuo metu svarbiausia žemdirbiams – ar iš hektaro prikuliamų grūdų kiekis, ar jų kokybė? O gal atsparumas žiemos šalčiams net nebėra aktualus? „Viskas svarbu, kokybė – taip pat, nes tai turi įtaką grūdų supirkimo kainoms, – atsakė S.Augas. – Veislė gali būti ir labai derlinga, bet grūdai – prastos kokybės, vadinasi, už jų toną ūkis gaus mažesnę kainą, o pajamos iš hektaro gali būti net mažesnės, palyginti su mažiau derlinga, bet aukštos kokybės veisle.

Ūkiai neišvengiamai skaičiuoja. Jiems svarbu, kad, esant toms pačioms išlaidoms, kurių reikia hektarui žemės įdirbti ir javams užauginti, jie gautų kuo didesnes pajamas.“ Šiuo metu „Dotnuva Seeds“ daugina žieminius kviečius ‘Lakaja DS’ ir ‘Ada’ – veislę, kuri buvo registruota 2001-aisiais ir iki šiol neprarado paklausos.

„Selekcininkams nėra paprasta reaguoti į rinkos pokyčius, nes selekcija – ilgas procesas, o rinkos labai greitai keičiasi. Vienais metais kainų skirtumas tarp kokybinių klasių būna vos 3 eurai už toną, o kitais – gerokai daugiau, šiuo metu, pavyzdžiui, jis siekia 10 eurų. Niekas negali nuspėti, koks kainų skirtumas tarp skirtingos kokybės grūdų klasių bus ateityje. Selekcininkai labiau paiso kokybės, sukuria tokių veislių javų, nors būna, kad tuo metu, kai jos registruojamos, rinkai reikia derliaus gausos. Vis dėlto veislė juk nepražūva, jei vienais metais netiko, tiks kitais“, – kalbėjo pašnekovas.

Dar vienas šios įmonės ir LAMMC bendradarbiavimo būdas – Žemdirbystės instituto mokslininkams palyginamiesiems bandymams atlikti pateikiamos kitų selekcininkų sukurtos žolių veislės, stebima, kaip jos konkuruoja su lietuviškomis. Anot S.Augo, įmonės pašarinių žolių asortimente didžiąją dauginamų veislių dalį sudaro būtent lietuviškos – iš jų ruošiami įvairūs pašarinių žolių mišiniai. Pagrindiniai jų naudotojai yra gyvulininkystės ūkiai. „Dauginame ne tik pašarines, bet ir vejos žolės sėklas, taip pat sideralinių augalų, kuriuos ūkiai sėja dirvožemiui pagerinti. Taigi turime viską, ko tik reikia ūkiams, o tai kartu yra ir Lietuvos mokslininkų nuopelnas“, – sakė S.Augas.

Geram derliui reikia ir gero dirvožemio

Lietuvių sukurta biotechnologijų įmonė „Nando“ kuria ir gamina aukštos kokybės mikrobiologinius produktus, skirtus įvairioms žemės ūkio kultūroms ir dirvožemiui. Kad „Nando“ produktai yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, liudija ir didelis eksporto šalių sąrašas, ir tarptautiniai sertifikatai, pavyzdžiui, ECOCERT sertifikatas patvirtina, kad produktai atitinka griežtus ekologinio ūkininkavimo reikalavimus Europos Sąjungoje, JAV ir Japonijoje, kitose valstybėse.

Pasak įmonės vadovo ir bendraturčio Justino Taruškos, „Nando“ produktų efektyvumą patvirtina ilgalaikiai tyrimai. Estijoje, „Luunja Mois“ ūkyje, toje pačioje vietoje vykdomi nepriklausomi ilgalaikiai tyrimai, kuriuose naudojami „Nando“ mikrobiologiniai produktai. „Ilgalaikis stebėjimas yra itin vertingas įrodymas, kad produktai užtikrina ilgalaikę naudą dirvožemiui ir augalams. Tyrimų rezultatai rodo, kad gerokai padidėjo dirvožemio mikrobiomo įvairovė – atsirado 11 unikalių grybų genčių ir 16 unikalių bakterijų genčių. Taip pat fiksuojamas didelis augalų ir dirvožemio mikroorganizmų aktyvumas.

Svarbu ir tai, kad sumažėjo patogeninių bakterijų kiekis ir padaugėjo naudingųjų bakterijų, atsakingų už maistinių medžiagų apykaitą. Tyrimai parodė, kad „Nando“ produktų naudojimas padidino prieinamų makroelementų (azoto, fosforo, kalio), taip pat geležies, cinko, mangano ir huminių rūgščių kiekį dirvožemyje. Visa tai lėmė ir aukštesnę augalų maistinę vertę“, – paaiškino J.Taruška. Vienas naujausių įmonės produktų yra aukštos koncentracijos mikrobinis biostimuliantas, skirtas aktyvuoti natūralią dirvos biologiją, išlaisvinti maistines medžiagas ir skatinti augalų augimą nuo pat šaknų.

„Pastaruoju metu dirvožemis dažnai kenčia nuo biologinio nualinimo dėl perteklinio tręšimo ir intensyvaus dirbimo. Tai silpnina maistinių medžiagų ciklą, augalų atsparumą ir ilgalaikį derlingumą. Naujasis produktas atkuria dirvos gyvybingumą, įvesdamas stabilų naudingų bakterijų ir grybų konsorciumą, kuris tirpdo fosforą, fiksuoja atmosferinį azotą ir išlaisvina kalį, įstrigusį dirvos mineraluose“, – sakė J.Taruška.

Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė, 2025-05-19

Praktinėse sesijose dalyviai lankėsi Rygos oro pasienio poste – susipažino su vietos infrastruktūra, darbo organizavimu bei kontrole realiomis sąlygomis.

„Šis susitikimas – dar vienas įrodymas, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra raktas į efektyvesnę maisto ir gyvūnų sveikatos apsaugą. Dalijimasis patirtimi, bendrų problemų identifikavimas leidžia geriau pasiruošti naujiems iššūkiams, kylantiems dėl augančių prekybos srautų ir didėjančio keliautojų mobilumo. Tai svarbus žingsnis siekiant koordinuoto požiūrio į pasienio kontrolę ir maisto saugą visame Baltijos regione.“, – kalbėjo VMVT pasienio kontrolės departamento direktorė Vilma Mikelaitienė.

Tarp aptartų iššūkių – ir biologinės saugos grėsmės, viena iš kurių – snukio ir nagų liga (SNL), kuri ir toliau aktyviai cirkuliuoja įvairiuose pasaulio regionuose. Nors Lietuvoje šios ligos kol kas nėra aptikta, rizika išlieka didelė – ypač atsižvelgiant į žmonių keliones ir bendrai augantį tarptautinį judėjimą. Liga jau fiksuota tokiose šalyse kaip Turkija, Iranas, Vidurio Azijos ir Afrikos valstybės, taip pat Slovakija ir Vengrija.

VMVT primena:

-Iš ne ES šalių draudžiama įsivežti gyvūninės kilmės produktus (mėsos, pieno, sūrio gaminių), net jei jie įsigyti „duty free“ ar gamintojo pakuotėse.

-Po kelionių bent 14 dienų vengti lankytis ūkiuose, ypač jei buvo kontaktuota su gyvūnais ar lankytasi vietinėse turgavietėse.

-Laikytis higienos – pasikeisti drabužius, dezinfekuoti avalynę, o ūkiuose gyvenantys asmenys turėtų dar atidžiau laikytis biosaugos reikalavimų.

Pastebėjus galimus ligos požymius gyvūnams, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba informuoti VMVT: tel. 1879, +370 5 242 0108 arba užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje PRANEŠIMAI WEB

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-05-15

Daugiausia kainų šuolių fiksuojama Šiauliuose, Alytuje, Gargžduose, Jonavoje ir Kėdainiuose. Iš viso šiemet jau įvyko 112 pardavimo aukcionų, gegužę numatyti dar 49 aukcionai.

Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose, įgijo teisę inicijuoti aukcionus – spręsti dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ir teikti prašymus NŽT organizuoti aukcionus.

„Kad valstybinės žemės aukcionai vyktų greitai ir sklandžiai, savivaldybės turi atsakingai parengti visus reikiamus dokumentus. Pradžioje matėme nemažai įvairių klaidų, tačiau po intensyvių konsultacijų, mokymų, susitikimų, šiuo metu savivaldybių rengiamuose dokumentuose klaidų labai nedaug. Viena iš pagrindinių išlikusių klaidų yra, kad aukcionui teikiami žemės sklypai užstatyti statiniais. Galiojantis teisinis reglamentavimas to neleidžia daryti. Be to, visada rekomenduojame atidžiai vertinti, ar aukcioną tikrai verta rengti – nes jis kainuoja, net jei neįvyksta“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė.

NŽT, kaip valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdytoja, šias funkcijas atlieka bendradarbiaudama su VĮ Registrų centru per elektroninių aukcionų ir varžytinių portalą specializuotoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt.

Informacija apie aukcionus viešai skelbiama NŽT interneto svetainės skiltyje „Skelbimai“. Dalis savivaldybių šią informaciją taip pat skelbia savo interneto svetainėse. Dalyvauti aukcionuose gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat ir užsienio subjektai, užsiregistravę interneto svetainėje www.evarzytynes.lt aukciono skelbime nurodytu registravimo laiku ir sumokėję registracijos mokestį bei garantinį įnašą.

NŽT inicijavo susitikimus su savivaldybėmis siūlydama joms skelbti informaciją apie aukcionus ir savo interneto svetainėse. Už aukcionus gautos lėšos lygiomis dalimis tenka valstybei ir aukcioną organizavusiai savivaldybei.

Aukcionai vykdomi vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-05-13