Žemės ūkio naujienos: 2025-05-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras I. Hofmanas: prašome Europos Komisijos imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydamas imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams. Po rekordiškai šiltos kovo mėnesio pradžios (šilčiausios nuo 1961 m.), paskatinusios neįprastai ankstyvą augalų vegetaciją, paskutinę balandžio savaitę orai stipriai atšalo, pradėtos fiksuoti stichinės šalnos, kurios tęsiasi iki šiol.
Tokios, šiam laikotarpiui neįprastai ilgos, daugiau nei tris savaites trunkančios šalnos padarė milžinišką žalą žydintiems, o kai kur jau ir vaisius užmezgusiems sodams bei uogynams.
Dėl taip ilgai trukusių šalnų rizikos valdymo priemonės nedavė efekto. Be to, sodų ir uogynų savininkai neturėjo galimybės apsidrausti, kadangi tokio draudimo rinkoje paprasčiausiai nėra. Patirta žala ir nuostoliai šiuo metu yra vertinami, bet preliminarūs duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus. Kai kur nuostoliai gali siekti net iki 100 proc.
„Atsižvelgiant į įvykusią stichinę nelaimę, kurios ūkininkai negalėjo nei prognozuoti, nei išvengti, ir į jų patirtus nuostolius, prašome Europos Komisijos imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo. Tikimės Komisijos supratimo ir valstybių narių solidarumo sprendžiant šią mūsų sudėtingą situaciją“, – sakė ministras I. Hofmanas.
Būtina tęsti darbus dėl didesnio importo ribojimo produktams iš šalių agresorių
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje taip pat aptarta rinkų padėtis po Rusijos invazijos į Ukrainą ir JAV muitų tarifų politikos pakeitimo.
Ministras I. Hofmanas dar kartą išreiškė visokeriopą paramą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad nepaisant jau priimtų sprendimų, svarbu susiderėti dėl atnaujinto prekybos susitarimo, kuriuo būtų iš esmės pagerinta Ukrainos prieiga prie ES rinkos, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją. Taip pat būtina tęsti darbą dėl kuo didesnio importo ribojimo produktams iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Dėl prekybos su JAV – tikimės ES ir JAV derybų, ieškant abipusiai naudingo susitarimo muitų klausimu. Svarbu konsoliduoti pastangas ES lygmeniu, kad galimas ES atsakas į JAV veiksmus būtų vieningas ir veiksmingas, o ES rinkos apsaugos priemonės atspindėtų mūsų gamintojų interesus. Palaikome galimybę prireikus taikyti atsakomąsias importą iš JAV ribojančias priemones“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo paketą reikia patvirtinti kuo greičiau
EK posėdžio metu pristatė neseniai paskelbtą pasiūlymą dėl BŽŪP supaprastinimo.
„Mums ypač svarbūs pakeitimai, susiję su GAAB 1 standartu, kurio įgyvendinimas ilgą laiką kėlė įtampą Lietuvoje. Matome ir daugiau gerų pasiūlymų, pirminis vertinimas – teigiamas. Svarbiausia – kuo greičiau sutarti dėl paketo patvirtinimo, kad pakeitimus galėtume įgyvendinti dar šiais metais. Tai svarbu tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms“, – pabrėžė ministras.
Grėsmių akivaizdoje ūkiai turi būti autonomiški
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrams pristatyta bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio ministrų deklaracija dėl EK komunikato „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija”.
„Mūsų pozicija lieka nepakitusi – būtina užtikrinti stiprią, savarankišką, gerai finansuojamą, lanksčią, dviem ramsčiais paremtą BŽŪP. Taip pat užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją. Šiandien norėčiau akcentuoti, kad ateities ūkiai turi būti autonomiški, gebantys patys pasigaminti tai, ko reikia: pašarus, energiją ar panašius produktus. Tai ypač aktualu ES rytiniuose pasienio regionuose. Karo grėsmės akivaizdoje prioritetiniai tampa klausimai, apie kuriuos anksčiau negalvodavome. Pavyzdžiui, ką jūs darytumėte, jeigu ilgam laikui dingtų elektra, o būtina pamelžti kelis šimtus karvių? Arba kaip optimizuoti melioracijos griovių tinklą gynybai, kad jų negalėtų įveikti priešų tankai? Būtina tinkamai įvertinti Ukrainos patirtį ir pasirengti panašių grėsmių neutralizavimui“, – teigė ministras.
Lietuva palaiko vizijoje įrašytas nuostatas, kad „rytų pasienio saugumas svarbus visos Europos saugumui“ ir kad „ypatingos paramos reikalauja kaimo vietovės, esančios ES rytiniuose pasienio regionuose.“ Tikimasi, kad tai taps naujų priemonių rinkiniu su ambicingu iššūkiams biudžetu Lietuvai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-27
Patvirtintų KPP projektų vykdytojai kviečiami suskubti ir laiku baigti projektus
Patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos (KPP) projektų vykdytojai raginami nelaukti – 2014–2025 m. programavimo laikotarpis netrukus baigsis, o galutinis visų projektų įgyvendinimo terminas – šių metų rugsėjo 30 d. Tai reiškia, kad iki šios dienos paramos gavėjai turi ne tik atlikti pirkimus, įgyvendinti projektus, bet ir pateikti galutinius mokėjimo prašymus. Spalio – gruodžio mėnesiais Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atliks mokėjimo prašymų vertinimus, projektų patikras ir lėšų išmokėjimus.
Gegužės 7 d. baigėsi paskutinis kvietimas teikti paraiškas pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Ūkininkų aktyvumas maloniai nustebino – modernus žemės ūkis Lietuvoje įgauna pagreitį. Nors daugiausia paraiškų tradiciškai pateikė augalininkystės ūkiai, gyvulininkystės sektoriaus aktyvumas taip pat viršijo mūsų lūkesčius“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
NMA jau sudarė ir paskelbė projektų prioritetinę eilę, o visus projektus įvertinti planuoja iki liepos 8 d. Ministerija artimiausiu metu priims sprendimą dėl projektų, kuriems iš dalies pakanka kvietimui skirtų lėšų.
,,Šiems projektams įvykdyti laiko bus tikrai labai mažai, tad ūkininkai turi įsivertinti savo galimybes ir suskubti projektus užbaigti iki rugsėjo 30 d. Siekiame, kad nė vienas euras negrįžtų atgal į ES biudžetą. Girdime ūkininkų norą, kad įgyvendinimo laikotarpis būtų pratęstas į kitus metus, apie tai buvo kalbėta ir su komisaru Christophe Hansen, kai jis lankėsi Lietuvoje, tačiau komisaras nesuteikė jokių vilčių, turime priminti – tai ES masto sprendimas, kurio viena valstybė pakeisti negali. Lietuva, kaip ir visos kitos valstybės narės, privalo laikytis bendrų ES taisyklių. Tad dabar – veiksmų laikas. Neatidėliokite, užtikrinkite, kad jūsų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas laiku. Kiekvienas užbaigtas projektas – žingsnis stipresnės, modernesnės ir konkurencingesnės Lietuvos link“ – teigia ministras.
Per visą KPP laikotarpį kaimo plėtrai Lietuvoje buvo skirta net 2,9 mlrd. eurų, iš kurių jau išmokėta 93 proc. Tačiau dar lieka neišmokėtų lėšų – apie 80,6 mln. eurų, kurie skirti patvirtintiems projektams, bet dalis jų vis dar nepateikė nė vieno mokėjimo prašymo. Iš jų beveik 8,1 mln. eurų siekia projektai, kuriems vis dar trūksta statybos leidimų, o dar apie 5 mln. eurų gali būti susiję su nutrauktomis sutartimis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-26
NMA darbuotojai – arčiau paramos gavėjų
Praėjusią savaitę Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai vėl turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su savo paramos gavėjų vykdoma veikla, aplankydami NMA administruojamą paramą gavusių projektų vykdytojų ūkius. Taip startavo jau ne vienerius metus NMA organizuojamas renginių ciklas „Arčiau paramos gavėjų“, kurio metu NMA darbuotojai plečia savo žinias apie administruojamus projektus, lankydamiesi projektų įgyvendinimo vietose ir gyvai bendraudami su juos įgyvendinusiais paramos gavėjais, išgirsdami jų siūlymus, diskutuodami paramos skyrimo klausimais. Šiemet planuojama suorganizuoti 10 tokių išvykų.
Pirmoji šiais metais organizuojama išvyka buvo į bitininkystės ūkius. NMA darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su šių projektų vykdytojais, sužinoti kylančius klausimus, iššūkius, išgirsti įdomias ir šmaikščias meilės bitėms istorijas.
Buvo aplankytas Šiaulių rajone esantis Saulės midaus ūkis, kurio šeimininkė Roma Mačienė supažindino ne tik su bičių gyvenimu ir bičiulių filosofija, bet ir pasidalijo rūpesčiais bei naujomis su vykdoma veikla susijusiomis idėjomis. Susitikimo su bitininke metu NMA atstovai sužinojo ir apie apiterapeutų – bičių produktų panaudojimo galimybes medicinoje tyrinėjančio mokslo srities atstovų – asociacijos veiklą Lietuvoje.
Po šilto ir jaukaus pasibuvimo pas bitininkę Romą, NMA darbuotojai tęsė pažintinę išvyką ir aplankė brolių Igno ir Viliaus Jackevičių bitininkystės ūkį „Brolių medus“, kur laukė pažintinė programa bei atviras ir nuoširdus šio ūkio šeimininkų bendravimas. NMA darbuotojai ne tik stebėjo, kaip broliai prižiūri ir veisia bitynus. Susitikimo metu taip pat buvo apžiūrėta ūkyje esanti medaus sukimo ir kt. įranga, paaiškintos jos naudojimo subtilybės, diskutuota aktualiausiais klausimais.
Išvykų ciklas „Arčiau paramos gavėjų“, kaip ir ankstesniais metais, bus organizuojamas visą šiltąjį metų sezoną. Jų tikslas – supažindinti NMA darbuotojus su vykdomais projektais iš vidaus, siekiant plėsti jų žinias ir kompetenciją, tuo pat metu išgirsti bei spręsti paramos gavėjams aktualius klausimus. Planuojama aplankyti įvairiomis veiklomis užsiimančius ūkius – augalininkyste, sodininkyste, uogininkyste ir kt. Į išvykas darbuotojai vyksta pasirinkę jiems svarbią ar mažiau pažįstamą ūkininkų vykdomą veiklą, turint tikslą gautas žinias panaudoti administruojant skiriamą paramą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-26
Norinčiųjų modernizuoti ūkius paraiškos – jau pirmumo eilėse
Gegužės 7 d. baigėsi paraiškų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikimo laikotarpis. Paraiškų priėmimo laikotarpiu – nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d. – buvo pateikta 1081 paraiška. Pirmumo eilėse iš viso surikiuotos 1062 paraiškos, kuriose bendra prašoma paramos suma siekia daugiau kaip 75,5 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui skirta 40 mln. Eur paramos lėšų. Mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite čia. Pienininkystės sektoriaus pirmumo eilę rasite čia.
Po atrankos vertinimo daugiausia – 510 paraiškų – atsidūrė kitų augalininkystės sektoriaus pirmumo eilėje. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 35,2 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 10 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 109 paraiškoms, surinkusioms 85–75 atrankos balus, 81 paraiškai, surinkusiai 70 atrankos balų, lėšų pakako iš dalies, 320 paraiškų, surinkusioms 69–25 balus, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nevertinamos.
308 paraiškos po atrankos vertinimo pateko į mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 22,7 mln. Eur, tuo tarpu skirta 12 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 157 paraiškoms, surinkusioms 75–51 atrankos balus, 38 paraiškoms, kurios surinko 50 atrankos balų, lėšų pakako iš dalies, 113 paraiškų, surinkusioms 49 balus ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nevertinamos.
Pienininkystės sektoriaus pirmumo eilėje atsidūrė 177 paraiškos, kurioms finansuoti prašoma daugiau kaip 13,1 mln. Eur. Šiam sektoriui skirta 12 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 156 paraiškoms, surinkusioms 80–36 atrankos balus, 8 paraiškoms, kurios surinko 35 atrankos balus, lėšų pakako iš dalies, 13 paraiškų, surinkusioms 33 balus ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nevertinamos.
Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 67 paraiškas, kurių prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 4,3 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 6 mln. Eur. Parama bus skirta visiems pareiškėjams, kurie atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-27
Šie produktai – tik turtingiesiems? Dėsto, kaip atsiranda „auksinės“ kainos lentynose
Nuolat kalbama, kad reikia maitintis sveikai ir dažniau į lėkštę dėti ekologiškus produktus. Tačiau Lietuvoje ekologiškų produktų vartojimas siekia vos 1 proc., kai, pavyzdžiui, Danijoje tokių produktų rinka siekia beveik 12 proc. Ūkininkai atviri – iš jų sunkaus darbo labiausiai pelnosi perdirbėjai, prekybininkai. Žemdirbiams už aukštesnės kokybės produkciją mokama vos keliais centais daugiau, o prekybos lentynose jos kaina tampa kone auksinė. Prekybos tinklai antkainius komentuoja nenoriai bei pateikia savo versiją, kodėl ekologiški produktai mūsų parduotuvėse tokie brangūs.
Ūkininkai: antkainiai nugula pas prekybininkus Prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbė ambicingus tikslus – padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad 2030 m. jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų. Tačiau tokie planai žemdirbiams kelia šypseną. Lietuva atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo Baltijos šalių. Estijoje ekologiški plotai užima 22 proc., Latvijoje – 15 proc., o Lietuvoje tik 8 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius neslepia, kad šiame sektoriuje yra ir nemažai bėdų: ūkininkai nesikooperuoja, trūksta ekologiškų produktų perdirbimo, logistikos įmonių, kurios užtikrintų stabilią gamybą ir tiekimą. Didesnio proveržio ekologijoje nepadeda pasiekti ir prekybos centrai, mat ten patekusi mūsų ūkininkų užauginta produkcija tampa sunkiai įperkama eiliniam gyventojui. „Matome, kad prekybos centruose ekologiški produktai kainuoja daug brangiau nei įprastiniai, tačiau turėtume žinoti, kad tai lemia ne Lietuvos ūkininkų parduodamų ekologiškų produktų kaina iš ūkio. Ji būna tokia pati kaip ir įprastinių produktų, kartais truputį didesnė. Kainą lemia tolimesnių procesų eiga: logistika, perdirbimas, prekyba.
