Žemės ūkio naujienos: 2025-06-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemaitaitis: svarstoma, kaip stambesniems ūkininkams padėti steigti UAB
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, mokestiniais pakeitimais nepatenkinti stambesnieji ūkininkai turėtų steigti uždarąsias akcines bendroves (UAB), o šiuo metu diskutuojama, kaip jiems padėti tai padaryti. „Diskutuojamas klausimas, kaip didiesiems ūkininkams padėti pereiti prie uždarųjų akcinių bendrovių.
Tai modelį jau su premjeru esam sugalvoję, reikia tik teisinę bazę visą pakeisti, Mokesčių administravimo įstatymą reikia keisti, ir didieji ūkininkai arba stambieji ūkininkai, (…), jie galės pereiti į UAB ir jų pelno mokestis bus 7 proc.“ – Žinių radijui antradienį sakė R. Žemaitaitis.
„Taip, kyla klausimas su įsipareigojimais, su Nacionaline mokėjimo agentūra problemų jokių neturime, tik su bankais bus problemos, bet dabar kuriame mechanizmą dėl valstybės garantuojamos pagalbos“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaičio teigimu, protestuojantiems ūkininkams trūksta informacijos apie mokesčių pakeitimus.
„Ūkininkai labai daug nežino informacijos, jais manipuliuojama, ypač smulkiais ir mažais ūkininkais. Jiems absoliučiai niekas nesikeičia, tiesiog reikia su jais kalbėtis. Didžioji problema yra komunikacija“, – sakė R. Žemaitaitis.
Praėjusią savaitę įspėjamąjį piketą prie Seimo surengė Lietuvos grūdų augintojų asociacija su Žemės ūkio taryba ir Ūkininkų sąjunga. Šią savaitę ūkininkai ketina rengti pakartotinę protesto akciją.
Ūkininkai nuogąstauja dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybės socialinio draudimo įstatymo, kelių apmokestinimo pakeitimų.
Žemdirbių atstovai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 32 proc., kaip siūlo Vyriausybė ir svarsto Seimas. Tuo metu pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc. apmokestinimą.
Hofmanas sako nesulaukęs pastabų dėl dalyvavimo ūkininkų proteste
Palaikymą piketavusiems žemdirbiams išreiškęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas praėjusį ketvirtadienį ant protesto scenos juokavo, kad jam dėl šios pozicijos Vyriausybėje „gali būti nesaldu“. Tačiau politikas teigia, kad jis jokių priekaištų iš kolegų nesulaukė ir, jei dienotvarkė leis, vėl pasirodys šią savaitę planuojamoje ūkininkų protesto akcijoje.
„Jokių priekaištų dėl mano išreikštos pozicijos kol kas nebuvo. Taip ir yra, kaip premjeras ir sako – visi galime turėti savo poziciją ir požiūrį dėl vienos ar kitos situacijos. Kiekvienas ministras savo sektoriui atstovauja ir tai turbūt yra normalu“, – anksčiau Eltai sakė I. Hofmanas.
„Jeigu rasiu laiko, tikrai nueisiu į ūkininkų renginį trečiadienį ar ketvirtadienį“, – pirmadienį naujienų agentūrai patvirtino žemės ūkio ministras.
Sostinės savivaldybė išdavė leidimą ūkininkų piketui
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pirmadienį Eltai patvirtino, kad Lietuvos grūdų ir augintojų asociacijai (LGAA) išduotas leidimas trečiadienį ir ketvirtadienį rinktis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
Gedimino prospekte nuo A. Goštauto g. iki Gynėjų g. ir Gynėjų gatvės dalyje nuo Gedimino pr. iki A. Tumėno g. galės stovėti 300 ūkio technikos vienetų, o proteste dalyvauti – 500 žmonių.
Nuo birželio 25 d. 9 val. iki birželio 26 d. 21 val. minėtose Vilniaus vietose bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus gyventojų ir aptarnaujantįjį transportą, eismas.
Ūkininkai, kaip ir praėjusį ketvirtadienį, į sostinę rinksis protestuoti prieš planuojamus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus.
I. Hofmanas: dėl mokesčių ūkininkams esu nuoseklus nuo pat pradžių
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas I. Hofmanas tikina, kad jo atsiskyrimas nuo Vyriausybės mokesčių pertvarkos klausimais – toks pat, koks buvo projektą dar tvirtinant Ministrų kabinete. Jis teigia, kad jo vadovaujama ministerija buvo pateikusi savo siūlymus, kurie nebuvo priimti, o dabar jis tiesiog laikosi požiūrio, kurį turėjo mokesčių pertvarkai dar tik įsivažiuojant.
„Aš esu nuoseklus nuo pat pradžių. ŽŪM buvo pateikusi savo pasiūlymą mokesčių pertvarkai, o jis nebuvo priimtas. Dabar iš esmės aš atkartoju tą patį savo požiūrį, kurį išreiškiau ir Vyriausybės posėdyje, kai buvo nuspręsta mokesčių pakeitimų projektą pateikti Seimui. Jau tada žinojau, kad yra negerai ir to pačio dabar laikausi“, – sakė I. Hofmanas.
„Kiek mes čia galime padaryti. Galutinį sprendimą dabar priimti turės Seimą, todėl ūkininkus išgirsti ir į juos atsižvelgti turi būtent parlamentarai. Kai kurie iš jų registravo atitinkamus pasiūlymus, o ministerija ir Vyriausybė šiame procese nebedalyvauja – viskas Seimo rankose. Viliuosi, kad jis išgirdo priekaištus ir priims individualiai veiklai palankesnį GPM įstatymą“, – aiškino ministras.
Protestuose prieš mokesčių pakeitimus nedalyvauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, kuri mano, jog šie protestai yra turtingiausių ūkininkų bandymas išvengti mokėti teisingus mokesčius.
I. Hofmano manymu, tokia pozicija – nelogiška. Anot jo, dabar planuojami pokyčiai bus skaudžiausi vidutiniams žemdirbiams, kadangi didesni ūkiai turi daugiau galimybių.
„Didieji ūkiai jie jau veikia kaip bendrovės arba koncernai – turi juridinio asmens statusą, o jeigu neturi, jie gali sau leisti labai greitai jį pasikeisti“, – aiškino ŽŪM vadovas.
„Kalba eina būtent apie tai, kad dabar priėmimo stadijoje esantis GPM įstatymo projektas labiausiai smogs vidutiniams ūkiams. Ūkininkai moka „Sodra“ mokestį nuo apmokestinamų pajamų, vėliau įsijungia to mokesčio lubos, kurios apsaugo būtent didžiuosius ūkius. Protestuojantys žemdirbiai siūlo, kad tas progresyvumas išliktų ir mokesčiai būtų sąžiningi visiems ūkiams“, – teigia I. Hofmanas.
ELTA primena, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikyti pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Dabar užregistruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau nei 36 VDU sudarančias pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.
„Auga Group“ žada akcininkams iki 40 mln. eurų išmokų, ieško „Baltic Champs“ pirkėjo
Finansinių sunkumų patirianti viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintoja „Auga Group“ įgyvendinusi įmonės pertvarką po trejų metų viliasi būti pajėgi akcininkams išmokėti iki 40 mln. eurų. Grupė taip pat planuoja grąžinti 83,5 mln. eurų skolų, pritraukti naujo kapitalo ir smarkiai gerinti finansinius rodiklius, skelbiama „Auga Group“ paviešintame ketverių metų restruktūrizavimo plane.
„Grupė galės išmokėti akcininkams iki 40 mln. eurų išmokų 2028 metais arba skirti jas grupės verslų plėtrai. Bendrovės parengtas restruktūrizacijos planas leis išlaikyti ir didinti šiandien grupėje dirbančių 1030 darbuotojų darbo vietas, išsaugoti esamų verslų konkurencingumą ir sukurti galimybes jų plėtrai“, – plane teigia „Auga Group“.
„Bendrovė sumažins savo finansinių įsipareigojimų lygį nuo 83,5 mln. eurų iki 0 eurų per ketverių metų laikotarpį iki 2029 metų“, – nurodo grupė.
Pasak jos, finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų padengimo šaltinis bus pajamos iš tęstinės žemės ūkio veiklos ir iš dalies verslų ir turto pardavimo.
„Siekiant atsiskaityti su kreditoriais bendrovei reikės neišvengiamai parduoti dalį verslų“, – teigė įmonė.
Grupė plane skelbia jau ieškanti jos valdomos restruktūrizuojamos grybų auginimo bendrovės „Baltic Champs“ akcijų pirkėjo – parduoti įmonę tikimasi kitąmet.
„Auga Group“ prognozuoja, kad jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2029 metais sieks 15,24 mln. eurų, arba 11,7 karto daugiau nei numatoma šiemet (1,3 mln. eurų), o grynasis pelnas kils 15,1 karto iki 14,62 mln. eurų (0,96 mln. eurų).
Grupė taip pat skaičiuoja, kad jos pajamos iš valdomų įmonių dividendų ir verslų pardavimo 2029-aisiais, palyginti su 2025 metais, augs 41,4 karto iki 14,5 mln. eurų (šių metų planas – 0,35 mln. eurų), tuo metu pardavimo pajamos mažės 19,3 proc. iki 3,29 mln. eurų (4,01 mln. eurų).
„Auga Group“ teigimu, restruktūrizavimo metu taip pat bus siekiama pritraukti papildomo kapitalo, strateginių investuotojų, ji ketina atsisakyti perteklinių funkcijų.
„Auga Group“, be to, ketina atskirti pienininkystės segmentą, išvystyti ir parduoti grupės inicijuotą Tvaraus pieno fondą.
Bendrovė taip pat ketina parduoti žemes valdančias įmones, atskirti 11,5 tūkst. ha konsoliduoto augalininkystės žemės ūkio verslą į Raseinių regiono Augalininkystės fondą.
Praėjusį penktadienį „Auga Group“ pranešė, jog restruktūrizavimu siekiama iki 2029-ųjų atsiskaityti su kreditoriais ir visos grupės mastu pagerinti finansinius rezultatus.
Bendrovės akcininkai dėl restruktūrizavimo plano turėtų balsuoti liepos 14 dieną.
BNS rašė, kad Lietuvos apeliacinis teismas iki liepos 19 dienos pratęsė terminą, iki kurio „Auga Group“ turi pateikti restruktūrizavimo planą. Įmonė siekė terminą pratęsti, nes neturėjo objektyvios galimybės galutinio plano parengti iki anksčiau numatytos datos – gegužės 19 dienos.
Įmonės restruktūrizavimo bylą teismas iškėlė sausio 6 dieną, administratore paskirta įmonė „Valnetas“.
Grupės valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius yra sakęs, kad restruktūrizavimas inicijuotas patyrus finansinių iššūkių, kuriuos nulėmė infliacija ir augantys gamybos kaštai, nepastovios ekologinės žaliavinės produkcijos kainos.
BNS anksčiau skelbė, kad „Auga Group“ bendri kreditorių reikalavimai siekia 94 mln. eurų. Ginčijami 53 mln. eurų reikalavimai daugiausiai susiję su bendrovės prievolėmis, pavyzdžiui, suteiktais laidavimais, garantijomis už kitas grupės bendroves, kurios taip pat restruktūrizuojamos.
Valstybinę žemę bus galima deklaruoti iki liepos 4 d.
Paskutinė pasėlių deklaravimo diena – birželio 23 d. Dėl valstybinės žemės bus galimos pataisos paraiškų, pateiktų iki šiandien vidurnakčio. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą leisti pareiškėjams deklaruoti valstybinės žemės plotus ir po pasėlių deklaravimo pabaigos. Tai bus galima padaryti iki liepos 4 d. – sankcijos nebus taikomos. Nuo 2022 m. sugriežtinus valstybinės žemės deklaravimo tvarką, neturint nuomos sutarties arba suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme jos deklaruoti nebeleidžiama.
Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių (pvz., nuomos leidimas laikinai išduotas, tačiau nesuskaitmenintas, neteisingai nurodyti asmens kodai, suskaitmeninta mažiau plotų nei išduota leidimų ir pan.), taip pat kai rengiamos valstybinės žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutartys ar vyksta jų įregistravimas Registrų centre, ne visa teisėtai naudojama valstybinė žemė įkeliama į žemės ūkio valdas ar atvaizduojama Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).
Šios informacijos patikslinimas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir duomenų perdavimas Žemės ūkio duomenų centrui užtrunka.
Tokiais atvejais pareiškėjai po pasėlių deklaravimo pabaigos (t. y. birželio 23 d.) turės dar 10 kalendorinių dienų per PPIS įbraižyti ir deklaruoti valstybinės žemės plotus. Pareiškėjas apie tokius pakeitimus turės informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Agentūra, įvertinusi žemės valdymo teisės dokumentus, tokius plotus administruos netaikydama vėlavimo sankcijų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-23
Lietuvos pozicija ES Taryboje: nuo paramos žemės ūkiui administravimo supaprastinimo iki žuvininkystės sektoriaus perspektyvų
Tarp Lietuvai svarbiausių temų, kurias Liuksemburge aptarė susirinkusi Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba – ne tik Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimas ir su prekyba susiję žemės ūkio klausimai, bet ir Europos Komisijos (EK) pristatytas komunikatas dėl tausios žvejybos 2026 m.
Svarbu kuo greičiau susitarti dėl pakeitimų
Taryboje vyko vieši ministrų debatai dėl EK siūlomo BŽŪP taisyklių supaprastinimo. Pakeitimais siekiama sumažinti paramos administravimo biurokratizmą ir kontrolę.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad labai svarbu kuo greičiau susitarti ir pakeitimus įgyvendinti dar šiais metais, nes tai aktualu tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, žemės ūkio klausimai turi būti svarstomi ir sprendimai priimami ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, o ne kituose formatuose.
Ministras akcentavo, kad galutinėje reglamento versijoje privalo išlikti pasiūlymas palengvinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB 1) reikalavimo įgyvendinimą, kartu primindamas daug aistrų Lietuvoje kėlusią diskusiją dėl daugiamečių pievų išsaugojimo. Siekiant spartaus susitarimo, jis pasiūlė į reglamentą neįtraukti pasiūlymo dėl žemės ūkio rezervo naudojimo nuostatų pakeitimo – Lietuva, bent jau šiuo metu, norėtų išlaikyti visas dabartines rezervo naudojimo galimybes. Pasak ministro, reikėtų atsisakyti ir pasiūlymo dėl BŽŪP duomenų valdymo institucijos paskyrimo – toks papildomas ES lygio reguliavimas nekurtų didelės pridėtinės vertės Lietuvoje.
Mūsų šaliai idėja ūkyje atlikti tik vieną kontrolę per metus atrodo patraukli, tačiau labai svarbu išsiaiškinti, ką tai reikš praktikoje. „Ar neatsitiks taip, kad konkretaus ūkininko patikros laikas sutrumpės, bet pačių tikrinamų ūkininkų skaičius gerokai išaugs?“, – tarybos posėdyje abejonėmis dalijosi ministras.
Ministras atkreipė dėmesį ir į siūlomas išimtis ekologiniams ūkiams dėl GAAB reikalavimų įgyvendinimo. „Manome, kad nereikėtų apsiriboti tik tais ūkiais, kurių valda yra 100 proc. sertifikuota“, – sakė ministras.
Prekybos susitarimai turi saugoti ūkininkų interesus
Taryboje aptariant su prekyba susijusius žemės ūkio klausimus, ministras I. Hofmanas atkreipė dėmesį į tai, kad ES prekybos susitarimai su kitomis šalimis turėtų būti apibrėžti taisyklėmis, kurios apsaugotų mūsų ūkininkų interesus.
„Labai svarbu kuo skubiau susitarti ir dėl ilgalaikių prekybos santykių su Ukraina. Tai padėtų užtikrinti stabilumą tiek Ukrainos, tiek ES ūkininkams. Tikimės, kad susitarimas bus pakankamai ambicingas, kad toliau remtume Ukrainą ir prekybos politikos priemonėmis“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Jis taip pat pasveikino ES priimtą sprendimą nuo 2025 m. liepos 1 d. padidinti muitų tarifus rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms bei žemės ūkio produktams bei pasisakė už tolesnį darbą šia kryptimi, įtraukiant ir likusius produktus.
Taryboje pristačius EK komunikatą dėl tausios žvejybos Europos Sąjungoje dabartinės padėties ir 2026 metų orientyrų, šalys nurodė savo prioritetus nustatant žvejybos galimybes.
Pasak ministro I. Hofmano, nors Baltijos jūros žvejyba sudaro nedidelę Lietuvos žuvininkystės dalį, tačiau mūsų šalis siekia išsaugoti žvejybą, žvejo profesiją ir pakrančių bendruomenes ateities kartoms. Ministro teigimu, žuvininkystės sektoriui būtinos aiškios perspektyvos, sąžiningos ir suprantamos veiklos taisyklės bei esamus iššūkius atliepiantis finansavimas. Lietuva nuosekliai pasisako už subalansuotą požiūrį į bendrąją žuvininkystės politiką – derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius tikslus.
„Turime vengti perteklinio reguliavimo ir veiksmingai užkirsti kelią netvariai žvejybai, kad trečiosios šalys, o ypač šalis agresorė Rusija, negalėtų pasinaudoti ES rinkos teikiamais privalumais ir generuoti nesąžiningą naudą“, – akcentavo ministras. Jis kvietė imtis vieningų ir koordinuotų veiksmų ES lygiu, siekiant užkirsti kelią bet kokiai ekonominei naudai, galinčiai prisidėti prie Rusijos karo ekonomikos stiprinimo.
Ministrų taryboje taip pat aptarti augalų apsaugos, augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos ja, miškų stebėsenos sistemos, tradicinių gyvūninės kilmės maisto produktų pavadinimų apsaugos ir kiti klausimai.
